Valdemaras Katkus. Euro įvedimas buvo klaida

Praėjo dveji metai po euro įvedimo, tačiau žadėtas šviesus rytojus taip ir neišaušo. Dėl naujos valiutos nei ekonomika ėmė augti, nei užs...

Praėjo dveji metai po euro įvedimo, tačiau žadėtas šviesus rytojus taip ir neišaušo. Dėl naujos valiutos nei ekonomika ėmė augti, nei užsienio investicijos ėmė plaukti į šalį, nei išsipildė kiti politikų, agitavusių už valiutos pakeitimą, pažadai. Ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras Katkus tepastebi dvi akivaizdžias euro įvedimo pasekmes, ir abi jos itin neigiamos – klaikiai išaugo kainos ir dėl euro įvedimo išlaidų iki šiol nekompensuotos pensijos senjorams. Ir dar yra grėsmė, kad mums teks gelbėti prasiskolinusias euro zonos valstybes, kaip jau gelbėjome Graikiją.

– Sausio 1-ąją sukako lygiai dveji metai, kai įsivedėme eurą. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, ar tai nebuvo klaida?

– Pirmiausia noriu priminti, kokie buvo valdžios pažadai. Cituoju pažodžiui: „Euro įvedimas BVP vidutiniškai padidins 1,9 proc. per metus.“ Jei BVP augimas per 9 mėnesius yra 2,1 proc., tai bandoma priversti suprasti, kad beveik visas augimas yra vien dėl euro. Akivaizdu, kad tai yra absoliuti netiesa. Iš to aišku, kad euras jokio ekonomikos augimo, kad visur padidėtų pajamos, nepaskatino. Net sunku pasakyti, ar bent minimalią augimo dalį eurui galėtume priskirti.

Antras pažadas – euras pritrauks daugybę užsienio investicijų. Paimkime labai paprastą rodiklį – tiesioginių užsienio investicijų dalį, tenkančią vienam gyventojui, nes prieš įvedant eurą politikai tvirtino, kad investuotojai laukia eilėje trypdami ir ateis vos tik įsivesime eurą, nes nori įvežti ir investuoti didelį kiekį pinigų. Ir kas atsitiko? Mes neturime 2016 m. duomenų, bet 2015 m. tiesioginių užsienio investicijų dalis, tenkanti vienam gyventojui, paaugo vos apie 300 eurų. Tai labai mažai, nes užpernai vienam gyventojui tiesioginių užsienio investicijų teko 4673 eurai. Toks pat augimas buvo ir 2011 m., ir 2012 m., ir 2013 m.

– Kai euro nė nebuvo.

– Būtent. Euras jokių pokyčių neatnešė, investicijos Lietuvos neužplūdo – priešingai nei žadėjo valdžia. Tad pagal šituos du parametrus pažadai netesėti. Trečias pažadas – kad kainos Lietuvoje neaugs. Tačiau prisiminkime pernai gegužę kilusį kalafiorų skandalą, parodžiusį, jog gyventojai tikrai suprato, kad per pusantrų metų kainos gerokai šoktelėjo. Valdžia tuomet dėl to apkaltino prekybininkus. Tačiau mano atsakymas būtų toks: eurą juk įvedė ne prekybininkai, o valdžia, sudariusi prekybininkams palankią galimybę padidinti kainas Lietuvos gyventojams.

– Nors didinti kainas jokių objektyvių priežasčių nebuvo?

– Visiškai nebuvo. Pagrindinė kainų kilimo priežastis – euro įvedimas. Gyventojų pasipiktinimas euru būtų buvęs dar didesnis, tačiau taip sutapo, kad, įvedus eurą, pasaulyje krito naftos kainos, o atpigusi nafta lėmė ir dujų kainų sumažėjimą. Jei atmestume tai, pamatytume, kad visos kitos kainos – tiek prekių, tiek paslaugų – labai išaugo. Tačiau atpigusios dujos bei nafta tą visuotinį brangimą statistiškai paslėpė, nors kiekvienas pabrangimą jaučia. Statistikos departamentas sugalvojo, kaip pateikti patrauklesnę statistiką. Jis viską skaičiuoja prekių vidutiniais krepšeliais ir stebi 920 prekių per mėnesį. Lietuvoje net patys turtingiausi tokio krepšelio neperka. O kai jis toks didelis, tai ir rodoma, kad kai kas pabrango, o kai kas atpigo. Bet dažniausiai atpinga prekės, kurios labai retai perkamos, o svarbiausios pabrangsta, todėl toks skaičiavimas neparodo realios padėties.

– Kitaip tariant, jei ne atpigusi nafta, statistinė infliacija dėl euro įvedimo būtų gerokai didesnė?

– Taip ir yra. Tačiau mūsų politikai dėl atpigusios naftos visai niekuo dėti ir negali prisiimti nuopelnų. Lietuvos politikai, agitavę už eurą, pademonstravo visišką neįgalumą, pasirašinėjo įvairiausius popierius, sutartis su prekybininkais, kad jie nedidins kainų. Bet realybė buvo kitokia, kainos vis augo, ir kiekvienas tai jaučia. Beje, be minėtų pažadų neįvykdymo, dar būtina paminėti, kad dėl euro įvedimo į šoną buvo pastumti pensininkai. Pinigai, kuriais turėjo būti kompensuotos per krizę sumažintos pensijos, buvo skirti euro įvedimo išlaidoms, visų pirma įmokai į Europos stabilizavimo mechanizmo fondą – kad galėtume gelbėti Graikiją. Kaip žinome, iki šios dienos dar neišmokėta 67 proc. pensijų kompensacijų, o kompensacijų nesulaukė nei daug, nei mažai – 415 tūkst. žmonių. Kitaip sakant, pensininkams krizė, kuri prasidėjo 2008 m., dar nėra pasibaigusi.

– Euro zonoje krizė irgi dar nesibaigė. Kas lauktų Lietuvos, jei reikėtų gelbėti ir Italiją ar kitą didelę valstybę?

– Tikėkimės, kad to nebus, nes Italijai gelbėti ES neturi jokio mechanizmo. Europos stabilizavimo mechanizmo fondas nepritaikytas gelbėti tokią šalį, kuri yra trečia didžiausia pasaulyje valstybė pagal vyriausybės skolą. Net neįsivaizduoju, kas būtų, jei ES nuspręstų ją gelbėti, ir kokią sumą Lietuvai reikėtų sumokėti. Manau, kad tada mus pačius reikėtų gelbėti.

– Visi trys politikų pažadai, kuriais visuomenė buvo viliojama nesipriešinti euro įvedimui, nebuvo ištesėti. Kaip manote, ar patys politikai tais pažadais tikėjo?

– Manau, kad politikai tuo netikėjo. Dėl visų tų augimų tebuvo tik eskizinis Lietuvos banko skaičiavimas, o visa kita tebuvo šaukiant „valio“. Svarbiausia, kad iš to euro įvedimo Lietuvoje, atrodo, niekas neišlošė. Net komerciniai bankai turėjo papildomų išlaidų, jiems sumažėjo pajamos iš valiutos keitimo operacijų. Jei kas ir laimėjo, tai akivaizdu, kad pralaimėjusių yra gerokai daugiau.

– Kai eurą įsivedinėjo Estija, Latvija, tenykštės valdžios dalino tokius pat pažadus, jie taip pat neišsipildė. Negi mūsų politikai nestebėjo, kas darosi kaimynystėje?

– Apie tai Lietuvoje nebuvo kalbama, nes labai norėta tą eurą įvesti. Gražus eurinis rytojus nė vienoje Baltijos valstybėje dar neišaušo.

– Dar vienas mūsų valdžios argumentas buvo, esą mes, stodami į ES, įsipareigojome įsivesti eurą, kai tik leis galimybės. Kodėl tada, pavyzdžiui, Lenkija į tą euro zoną nesiveržia?

– Ne tik Lenkija. Visos šalys, įstojusios į ES, išskyrus Daniją ir Didžiąją Britaniją, kurios yra išsikovojusios išimtį, yra įsipareigojusios eurą įsivesti. Po „Brexit“ britams tai nebeaktualu, o, pavyzdžiui, švedai visą laiką su statistika manevruoja taip, kad neatitiktų tų reikalavimų, kuriuos įvykdžius būtų privaloma įsivesti eurą. Ir visi taip pat elgiasi.

– Išskyrus mus.

– Taip. Kitos valstybės mato, kad euro zonoje iki šiol yra krizė. BVP lygis euro zonoje (aišku, išskyrus Graikiją) tik dabar pasiekė 2007-2008 metų lygį. Tai rodo, kad su pačiu euro projektu nėra taip gerai, kaip norima parodyti. Jis braška per visas siūles. Palūkanos, kaip žinome, eurais Lietuvoje yra sumažėjusios. Kaip ir žadėta. Tačiau ne dėl to, kad išaugo Lietuvos reitingai, kaip buvo sakyta, o todėl, kad Europos centrinis bankas vien per praėjusius metus atspausdino maždaug 600 mlrd. eurų. Tik dėl to ir tos palūkanos yra sumažėjusios – nes Europos centrinis bankas gelbėja prasiskolinusias valstybes, tokias kaip Graikija, Italija, Ispanija, Portugalija ar Airija. Todėl ir penktas valdžios pažadas neatitinka tikrovės, palūkanos eurais sumažėjo ne dėl to, kad įsivedėme eurą.

Svarbiausia, kad kai mes įsivedinėjome eurą, buvo akivaizdu, jog euro zoną kamuoja krizė.

– Pabaigoje užduosiu klausimą, nuo kurio ir pradėjau: euro įvedimas buvo klaida?

– Bent jau žiūrint iš gyventojų pusės – taip. Žmonės būtų gerokai sutaupę, jei ne kainų šuolis dėl euro įvedimo. Gyventojai tikrai būtų laimėję, jei euras nebūtų įvestas.


Susiję

Valdemaras Katkus 5228645894567285034

Rašyti komentarą

  1. Nežiniukas2017-05-21 15:28

    Noriu pasakyti tai, kas autoriui tikrai seniai aišku, bet jis to tiesiai nepasako:

    Kainų augimas, nesant tam pagrindo - yra vadinamas infliacija, arba pinigų nuvertėjimas.

    Tuo metu, kai darbuotojų atlyginimai (išskyrus minimalų atlyginimą) daugiau mažiau išliko tame pačiame lygyje, reiškia turime dvejopo poveikio infliaciją - kainų kilimas ir atlyginimo užšaldymas.

    Tas dalykas taip pat turi pavadinimą - žmonių skurdinimas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-05-22 00:37

    Ar stojimo į ES sutartyje yra reikialavimas, kad Lietuva privalo atsisakyti nacionalinės valiutos? Švedijoje ir Danijoje greta euro cirkuliuoja ir nacionalinės valiutos. Jeigu yra galimybė susigrąžinti nacionalinę valiutą, yra fiskalinių mechanizmų, įgalinančių tai padaryti. Pretekstas: nestabili situacija euro zonoje, dideli ES narių biudžetų ir BVP skirtumai, svyruojantis euro kursas, besikeičiančios naftos, dujų, aukso, geležies rūdos kainos ir taip toliau. Prieš gelbstint skolose paskendusias ES nares, privalome atsižvelgti pirmiausia į savas problemas, o jau tik po to spręsti, kokias galimybes turime padėti. Skelbta, kad neseniai pasiskolinta 1,3 mlrd. eurų - jeigu tenka skolintis, vadinasi, padėti kitoms valstybėms - ypač toms, kuriose fiskalinės problemos susidarė dėl korupcijos (visada galime pareikalauti ataskaitos apie korupcijos mastą ir indeksus), šiuo metu nėra galimybių.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Klaida yra įstojimas į ES ir prisijungimas prie NATO, beatodairiškai ginantį atgyvenusius gruobuoniškus santykius, kas ir toliau gimdo prieštaravimus, gilina kapitalizmo krizę pasauliniu mastu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Klaida buvo ne tiek pats stojimas sajūzan, kiek besąlygiškas pritarimas stojimo sąlygoms ir visa padlaižūniška-baudžiauninkiška pozicija apskritai. O narystė NATO - NĖ VELNIO ne klaida. Čia, ko gero, geriausias sprendimas užsienio politikoje. Suprantu, kad rasiejos fanatams atrodo kitaip. ;)

      Panaikinti
    2. O tai kas klausė mūsų, kam mes pritariame, o kam ne? Nejaugi Jūs tikite, kad Petriukas Auštrevičius galėjo būti rimtu veiksniu derybų komedijoje dėl mūsų įjungimo į ES?
      Džiaugėmės, kad be didelių šaudymų, išbildėjo rusų tankai. - Tai juk beveik savo noru jie.. Dabar gi, dėl to NATO kitų svetimų tankai sugarmėjo. Ir tamsta drįstate tvirtinti, kad jie reikalingi apginti mus nuo gera valia išvažiavusių? - Juokaujate, turbūt?
      Aš nesu Rusijos fanas. Lygiai taip pat nesu nei ES, nei JAV fanas. Esu fanas(?) vienintelės šalies - Lietuvos. Ir man liberalizmu dvokiantis žargonas (fanas) visai nepatinka.
      Man simpatizuoja Rusijos ryžtas gyventi savo valia, savo žmonių labui. Norėčiau, kad ir Lietuva išeliminuotų visus visų svetimų statytinius ir pradėtų tvarkytis savarankiškai, kaip ir priklausytų tikrai laisvai tautai, realizuotų save savarankiškos valstybės forma. Esu tikras, jei kažkas nesutinka palikti man teisės būti savo Tėvynės - Lietuvos patriotu, vien dėl to, kad rusai Rusijos patriotai panašiu būdu susiję su savo Tėvyne - Rusija, tai tas pats nėra Lietuvos patriotas. Maža to. Galiu šimtu procentų patvirtinti, kad toks negali būti jokios šalies patriotu. Tokie tegali būti samdiniais - parsidavėliais.

      Panaikinti
    3. Gerai, susilaikau nuo sarkazmo, ir žiūrim iš eilės.
      1. Ne, netikiu kad kiauras eurofederalistas Auštrevičius kažką naudingo galėjo padaryti - tiesiog reikėjo kitų derybininkų.
      2. Taip, pritariu, kad tiek derybos, tiek pats stojimas buvo komedija (nors mums gal labiau tragikomedija).
      3. Dėl "beveik savo noru" - ne visai taip. Būtų sugalvoję pasilikti - būtų buvęs konfliktas, kuris pačiai Rusijai nebūtų naudingas.
      4. "beveik savo noru" interpretavimas kaip "gera valia išvažiavusių" - jau manipuliacija. Ta pati manipuliacija tęsiama toliau, bandant įtikinti, kad a) situacija nuo 1993 m. nė velnio nepasikeitė; b) Rusija yra draugiška mums valstybė; c) ji jokios grėsmės nekelia ir ginti nėra nuo ko (kiek suprantu, rusų pratybos - visokie "zapad" - nesiskaito? ;))
      5. Dėl "svetimų tankų" - na, jei turėtume pakankamai savo, galėtume sakyti: "ačiū, vyrai - bet mes patys kaip nors". Bet neturim - todėl ir negalim. Todėl ir NATO tankai, kad kacapinių čia nebūtų. Ir, šiaip jau, tarp "sąjungininkų" ir "svetimų" yra ESMINIS skirtumas. Va, rusų tankai BŪTŲ svetimi - skirtingai, negu NATO. ;)
      6. Dėl "Aš nesu Rusijos fanas" - abejotinas pareiškimas, atsižvelgiant į ne kartą išreikštas gana karštas simpatijas. Sulyginimas "Lygiai taip pat nesu nei ES, nei JAV fanas." - manipuliacija: toks pareiškimas turėtu bent kažkokio pagrindo, jei tamstos požiūris į rasieją, amerikonus ir eurosajūzą būtų bent kažkiek panašus. Bet juk taip nėra? Tai iš kur tas "lygiai taip pat"? ;)
      7. Dėl "Esu fanas(?) vienintelės šalies - Lietuvos." - kaip su tuo dera simpatijos Lietuvai priešiškai valstybei? ;)
      8. "Man simpatizuoja Rusijos ryžtas gyventi savo valia, savo žmonių labui." - čia iš kokio rusiško kanalo citata? :) Rasieja NE "savo žmonių labui", o Putino ir jo klapčiukų labui veikia. Va, jų valia ir gyvena. :)
      9. Dėl "Esu tikras [...]" - ėėė, ke? :D Kas čia per sąmonės srautas? Koks dar "vien dėl to"? Tai, kad rasiejoje kaip "patriotizmas" suprantama šizofreniška bolševizmo, stalinizmo, carizmo, politizuotos stačiatikybės ir net nacizmo mikstūra, niekaip neriboja tamstos teisės būti Lietuvos patriotu - bet a) čia jokio "panašaus būdo" nėra ir b) koloradinės rasiejos garbinimas NEREIŠKIA patriotizmo Lietuvos atžvilgiu - kaip tik atvirkščiai. ;)

      Panaikinti
    4. " ...žiūrim iš eilės." - Ačiū už bandymą...
      "...tiesiog reikėjo kitų derybininkų" - Kam reikėjo? - Manau, kad svetimiems, kurie uzurpavo iniciatyvą (liaudies valiai imituoti, kol ta mūsų liaudis nespėjo susigaudyti situacijoje), reikėjo būtent tokių "derybininkų"/kaliausių, kokius jie ir paskyrė. Argi klausė kas tamstos nuomonės?
      " Būtų sugalvoję pasilikti - būtų buvęs konfliktas, kuris pačiai Rusijai nebūtų naudingas." - O gi pasvarstykime, argi Lietuva pati galėjo pasipriešinti taip, kad Rusijai nuo to pasidarytų "ne'naudinga"? Tokią "ne'naudą" Rusijai galėjo sukelti tik trečiosios šalys - išorės jėgos. - Tai kieno gi interesais buvo pasivadovauta? Daugeliui įklizmuota nuostata, neva, vakarai tik ir svajoja, kaip čia labdarą kam nors suteikus, nu, panašiai, kaip ta TSRS iki liko pati be kelnių... Galima pagalvoti, kad labai jau naudinga buvo ruskiams okupantams pristatyti kiekvienam Lietuvos bažnytkaimy po mokyklą, ligoninę, kulturnamį, biblioteką, ambulatoriją... Nekalbu jau apie gamyklas, fabrikus, institutus, universitetus.., fermas kaimo vietovėse tolygiai - vos ne kas penki kilometrai... Išvažiavo okupantai. Ir kas gi su tuo kultūriniu bei gamybiniu chlamu atsitiko? - Visa gi tai tas prakeiktas mūsų okupantas paliko užversdamas tą nepakeliamą svorį ant mūsų silpnučių pečių. Bet... Ar tikrai Lietuvos žmonėms viso to visai nereikėjo? O gal kažkam trečiam reikėjo, kad visa tuo negalėtų naudotis žmonės? Kas gi taip prikonsultavo, kad visa, ką okupantas paliko, privaloma tvarka turi būti sugriauta ir priduota į metalo laužą? Kas gi pasistengė, kad visos prie okupantų užveistos ir paliktos galvijų bandos būtų tuoj pat išskerstos, lyg tai išsilaisvinę lietuviai čia pat nustos ir valgyti norėti? Štai dabar net savo pinigų nebeturime. Imame skolon bevertę makulatūrą - taip vadinamus pasitikėjimu dengtus pinigus(?), atliekam vieną-vienintelę operaciją importuodami maisto produktus, ko Lietuvai niekada netrukdavo, net prispausta okupantų galėjo apsčiai užauginti, ir... - liekam visiems amžiams su prievole mokėti šarlatanams duoklę/palūkanas. Vėl skolinamės tą pačią makulatūrą, vėl importuojam, taip nuolatos didindami savo įsipareigojimus sukčiams...
      Girdžiu prieštaravimą, kad ne visai taip yra. - Sutinku. Bet yra ir tai. Ir to neįmanoma nuneigti. Tam mes ir įvilioti į evrožopą.

      O visa tai, ką Jūs, Pikc, toliau prirašėte, tėra mažas debesėlis panašus į drambliuką. Patekės saulelė, ir išnyks jis. Niekas to net neprisimins.

      Panaikinti
    5. Jooo.... Matau, nepavyko argumentų kalba pasikalbėti - vis dėlto, ne ta publika. O juk bandžiau iki primityvumo aiškiai, punktais - ir ką gavau? Nuvalkiotą vatnikų pasakėlę apie tai, kaip sovietų okupantai mums daugybę gero pridarę (už ką, be abejaus, turime būti jiems dėkingi beigi skolingi), o Nepriklausomybė buvo kažkokių piktavalių užsienio iliuminačių sąmokslas, siekiant Lietuvą sužlugdyti. O argumentai - kokie dar argumentai? :D
      P.S. "Šyzovą-liūrinį" atsakinėjimo į oponento klausimus/argumentus "metodą" - "užskaitau", kaip sako! :D:D:D

      Panaikinti
    6. "Jooo.... Matau, nepavyko argumentų kalba pasikalbėti - vis dėlto, ne ta publika."
      - O argi argumentais būtina laikyti tik tai, ką tamsta manote esant reikšminga?

      "O juk bandžiau iki primityvumo aiškiai, punktais - "
      - O juk iš to seka, kad ponulis jaučiatės, protingiausiu. Kiti gi, aišku Jums savaime, neva, yra kvailesni, todėl Jums būtina net labai stengtis, kad jie Jus kaip nors suprasti galėtų...
      Yra tokia lietuviška patarlė: "Neskubėk, ir būsi pirmas". Jos moralas maždaug toks, kad nereikia skubėti su išvadom. Pasvarstykime. Kalbasi du prieteliai. Vienas protingas, kitas protingesnis už jį. Kaip manote, kai jų nuomonės nebesutaps, kuris iš jų pirmas apšauks oponentą neišmanėliu ar kokiu tai vatniku? - Taip, taip, teisingai pagalvojote, tik nedrįstate pasakyti garsiai. Kodėl taip? - Atsidėkodamas už pastangas, paaiškinsiu ir aš - suprantamai. Primityviai čia nesigautų, nes tiesa niekada nebūna labai primityvi.

      Tai gi. Įsivaizduokime kiekvieno protingumą, kaip jo ūgį. Logiška, kad mažiau protingi gali pilnai suprasti tik dar kvailesnius už save, o protingesnių už save (tame, kur viršija jų supratimo galimybes) - ne. Logiška tą tokį momentą įsivaizduoti, lyg tai visi gali žiūrėti tik žemyn ir matyti/suprasti tik tai, kas žemiau jo protingimo lygio. Visi tokie hipotetiniai (Iabiau ar mažiau) išminčiai vaikšto ant veidrodinių grindų. Todėl gali protingesnių protingumą (kas virš jo protingumo) matyti tik kaip atspindį nuo veidrodinių grindų - toliau ta pačia kryptimi, kaip ir realybėje (šiapus grindų) išsidėstę visi mažiau protingieji. Tas atitiktų, kad priotingesius už save kvailesnieji tegali jausti kaip visiškus debilus. - Tokia ta tikrovės "logika".

      " ir ką gavau? Nuvalkiotą vatnikų pasakėlę apie tai, kaip sovietų okupantai mums daugybę gero pridarę (už ką, be abejaus, turime būti jiems dėkingi beigi skolingi),"
      - Gavote tai, ko jau tamstai suprasti be didesnių pastangų nesigauna. Atkakkiai nenorite imti domėn, kokius faktus rodo oponentai. Juk čia jūs bandote įrodyti kitiems tai, kuo pats visai ir netikite. Sakote - nieko gero okupantai nepaliko, tuo tarpu, net praėjus 30 metų, žmonės dar ir dabar perka-parduoda okupantų paliktą sovietinę tecniką. Paskaitinėkite skelbimus. - Jokia vakarietiška technika tiek ilgai netarnauja...

      "o Nepriklausomybė buvo kažkokių piktavalių užsienio iliuminačių sąmokslas, siekiant Lietuvą sužlugdyti. O argumentai - kokie dar argumentai? :D"
      - O kur ta nepriklausomybė? Kuo ji reiškiasi? Taip, pasakė, kad visi laisvi, bet pirmo poreikio prekių kainas taip užlaužė, kad mažai kas laisve tegali pasinaudoti, nebet tik vieną kartą, kad dingti už tos "laisvės" ribų.

      "P.S. "Šyzovą-liūrinį" atsakinėjimo į oponento klausimus/argumentus "metodą" - "užskaitau", kaip sako! :D:D:D"
      - Daugiau supratimo iš tamstos tikėjausi...

      Panaikinti
    7. Matau, kad su rimtu žmogum susidūriau, todėl siūlau kol kas atmesti antraeilius klausimus šonan ir susitelkti ties svarbiausiu, iš esmės egzistenciniu klausimu: kaip piktybiškų pasaulinių sąmokslininkų paleisti chemtreilai veikia žmonių sąmonę ir ar tikrai acto garinimas turi apsauginį poveikį? Būtų įdomu išgirsti tamstos profesionalią ekspertinę nuomonę.

      Panaikinti
    8. ".., kaip piktybiškų pasaulinių sąmokslininkų paleisti chemtreilai veikia žmonių sąmonę ir ar tikrai acto garinimas turi apsauginį poveikį? Būtų įdomu išgirsti tamstos profesionalią ekspertinę nuomonę."

      - Ar ne per krūtai čia, tamsta Pikc, jautį už ragų bandote sugriebti? Truputuką nuvilsiu,- nesu specialistas nei meteorologijos, nei hidrologijos, tuo labiau, nei chimičijimologijos ar dar kokios seksologijos. Todėl neišgirsite mano profesionalios, kaip čia mane bandote tituluoti, ekspertizės tuo/tais klausimu/ais.
      Apie tokį (Jūsų čia naudojamą) metodą galiu pasakyti tik tai, kad taip sukergdami rimtus dalykus su baikom, nuo seno naudoja save laikantys išrinktaisiais. Nors, nebe jie šiais laikais geriausiai tą "meną" išmano. Tuo jau senokai moka naudotis visi sukčiai. Deja.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2017-05-27 12:11

    Leiskite paklausti jūsų, ,,Ale'' - tokį pseudonimą pasirinkote - kodėl narystę NATO vadinate klaida? Matant jūsų šaržuotus apibendrinimus, kurie mėginami paversti būdvardžiais, neįmanoma nepastebėti, kad, kaip pats sakote, ,,rimtų dalykų kergimas su baikom'' yra būdingas ir jums. Todėl tegul jie bus atskirti vienas nuo kito ir paaiškinkite savo poziciją dėl NATO. Kokį variantą jūs siūlote? Ir ar pakaks valios apsieiti be invazinių svetimybių - tokių kaip ,,krūtai'' ir panašiai? Jei iš tiesų linkite gero Lietuvai, tai tegul būna ir lietuviški žodžiai. Ir niekas nereikalauja pažymų apie profesionalumą, tačiau negali būti, kad žmogus tikrai nemoka jokio darbo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Leiskite paklausti jūsų, ,,Ale'' , kodėl narystę NATO vadinate klaida? "
      - Tą aiškiai išreiškiau pirmamu komentaru: "ale,2017-05-22 18:16 "
      "Matant jūsų šaržuotus apibendrinimus, kurie mėginami paversti būdvardžiais, neįmanoma nepastebėti, kad, kaip pats sakote, ,,rimtų dalykų kergimas su baikom'' yra būdingas ir jums."
      - Na, ir kurgi tie Jūsų pastebejimai? Ir kokie gi dar čia būdvardžiai Jums ramybės neduoda?
      "Todėl tegul jie bus atskirti vienas nuo kito ir paaiškinkite savo poziciją dėl NATO. Kokį variantą jūs siūlote?"
      - Tegul sau būna atskirti. Ar aš prieš?., jei tik Jūs randate kažką esant ne neadekvataus, tai ir sakykite. O dabar tvirtinate, visai neaišku, ką. O dėl NATO - žr. pirmą komentarą.
      "Ir ar pakaks valios apsieiti be invazinių svetimybių - tokių kaip ,,krūtai'' ir panašiai? Jei iš tiesų linkite gero Lietuvai, tai tegul būna ir lietuviški žodžiai."
      - Gerai. Man tai nebūdinga. Tą kartą buvo prasmė padaryti išimtį.
      " Ir niekas nereikalauja pažymų apie profesionalumą, tačiau negali būti, kad žmogus tikrai nemoka jokio darbo."
      - Jūs čia visiškai teisus. Šį bei tą aš moku. Tik ar yra prasmė girtis? - Ir kam Jums tokia išpažintis būtų reikalinga? Ar ne paprasčiau stengtis pagauti, į ką pašnekovas kreipia dėmesį. Juk jokiu baigtiniu žodžių skaičiumi neįmanoma pilnai ir tiksliai nusakyti net mažiausio tikrovės fragmento. Žodžiai tai tik nuorodos į tikrovės sritį. O kad suprastum, ką pašnekovas turi omeny, privalai pats pasitelkti savo jau turimą patirtį apie tame glūdinčią esmę. Jei nesi dar su tuo praktiškai susidūręs ir jokios patirties tame dar neturi, tai ir nesuprasi, kol nesiimsi veiksmų, kad ištirti tai ir įgyti tame reikale patirties. Tikrai išmanančiam dalyką žmogui atskirti pasišovusį pafantazuoti neišmanėlį, nėra jokių problemų. Tuo tarpu neturintis išmanymo tokios galimybės neturi. - Darykite išvadas.

      Panaikinti
    2. Va, koks išsamus, logiškas ir nepriekaištingai argumentais pagrįstas atsakymas. :D

      Panaikinti

emo-but-icon

item