ES Teisingumo Teismas: valstybės negalės balsuoti dėl ES prekybos sutarties su JK

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, teigiantį, kad atskiros Europos Sąjungai (ES) priklausančios valstybės negal...

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, teigiantį, kad atskiros Europos Sąjungai (ES) priklausančios valstybės negalės balsuoti dėl ES prekybos sutarties su Jungtine Karalyste (JK), lemsiančios ES ir JK prekybos santykius po Brexit. Šis ESTT išaiškinimas suteikė Europos Komisijai didesnes galias pasirašant tarptautines sutartis.

Šis sprendimas priimtas remiantis neseniai tarp ES ir Singapūro pasirašyta prekybos sutartimi. ESTT nurodė, jog tai parodo, kad Europos Komisija turi išskirtinę teisę pasirašyti tarptautines sutartis.

Taip iš Europos Sąjungai priklausančių valstybių nacionalinių parlamentų atimama dalis galių prekybos sutarčių pasirašymo srityje, todėl šis sprendimas gali reikšti, jog ES priklausančios atskiros valstybės gali neturėti įtakos būsimoms ES deryboms su JK dėl prekybos sutarties, reguliuosiančios santykius po Brexit, sudarymo.

ESTT išaiškino, kad nacionaliniai parlamentai privalės ratifikuoti tarptautines sutartis kai kuriose specifinėse srityse, pavyzdžiui, susijusiose su investicijomis. Tačiau kitais klausimais EK galės pasirašyti tarptautines sutartis savarankiškai ir tam nereikės nacionalinių parlamentų ratifikavimo.


Susiję

Pasaulis 1847104957451154023

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-05-19 17:43

    joo,nesupratau-taigal greitu laiku,Lietuvos valstybė(kaip ir kitos iš ES) nebegalės savarankiškai jokių prekybos sutarčių pasirašinėti?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip suprantu, dar ne - čia ateities planai. Kol kas sajūzinės respublikos neturės balso teisės sprendžiant, su kuo ir kokiomis sąlygomis sajūzas prekiaus - čia bus grynai politbiuro CK prerogatyva, o ne sajūzinių respublikų reikalas.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2017-05-19 23:09

    Paradoksalus sprendimas, nes jei ES komisija nesuteikia balso teisės ES narėms, tuomet tai ne ES atstovaujanti instancija, o autonominė biurokratų grupė be portfelio, kaip kažkada buvo sakoma Lietuvoje. Be to, verslas visada prisitaiko prie realios situacijos. Paprasčiau tariant - prekiaus ir be jokių balsavimų, ir tai visisškai suprantama.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Koks dar paradoksas? Tai tiesiog federalizacija ir centralizacija. Kaip ir priklauso tikrame sajūze, sprendžia Centras, o periferijos žino savo vietą ir nekelia bangų. Ir nebus jokio "prisitaikymo prie situacijos" - Centras pritaikys sankcijas nepatenkintiesiems. Jeigu jau dėl nelegalų importo (apie iškrypėlišką agitpropą net nekalbu) sankcijomis grasina, tai dėl Šv. Bapkiū tikrai nesismulkins. :)

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2017-05-20 10:07

    Ištrauka iš Marguerite Yourcenar ,,Adriano Memuarų'': ,,Jei įstatymai pernelyg griežti, žmonės juos peržengia, ir pagrįstai. Jeigu jie pernelyg sudėtingi, žmogaus išradingumas lengvai suranda, kaip praslysti pro šio pernelyg ištįsusio ir silpno bučiaus akis.'' Nebūtina netgi detaliai analizuoti verslo struktūrų žemėlapio - jau dabar aišku, kad daug kas iš tokio draudimo tik skaniai pasijuoks, o prireikus oficialiai motyvuos tuo, kad, padidėjus pelnui, daugiau sumoka mokesčių į valstybės biudžetą.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item