Advento apmąstymai: IV Advento savaitės antradienis

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūsų padės prasmingiau praleisti šį Viešpaties laukimo laiką ir dar džiugiau sutikti Jo Gimimo šventę.

Praeitos dienos apmąstymą rasite čia

***

O Dovydo namų Rakte 

ir Izraelio skeptre, 

Tu atrakini – ir niekas negali uždaryti; 

užrakini – ir niekas negali atidaryti! 

Ateik ir išvesk iš kalėjimo belaisvius, 

tūnančius tamsoje, mirties ūksmėje.

 (antifona O Clavis)

Liturginiai skaitiniai:

Iz 7, 10–14 – Viešpaties pažadas atsiųsti Emanuelį – Dievą su mumis, gimsiantį iš Mergelės.

Lk 1, 26–38 – Apreiškimas Mergelei Marijai – Ieva Dangaus Vartus uždarė, o Marija atidarė.

Bažnyčios žodis:

Žemėje nebuvo nė vieno nekalto. „Kadangi, – taria Amžinasis Tėvas, – tarp žmonių nėra nė vieno, galinčio patenkinti manąjį teisingumą, tegul į priekį išeina tas, kuris eis išganyti žmogų.“ Angelai, Serafimai, Cherubinai – visi tyli, niekas neatsako. Pasigirsta vienintelis balsas, Amžinojo Žodžio balsas: „Štai aš; siųsk mane“ (Iz 6, 8). „Tėve, – sako vienatinis Sūnus, – tavo begalinė didybė, įžeista žmogaus, negali būti tinkamai patenkinta angelo, kuris yra tik kūrinys. Ir net jei Tu priimtum angelo atsiteisimą, pagalvok, kad nepaisant tiek daug gėrybių, suteiktų žmogui, nepaisant tiek daug pažadų bei grasinimų mes vis dar nelaimėjome jo meilės, nes jis vis dar nesupranta mūsų meilės jam. Tam, kad priverstume jį tikrai mus mylėti, ką geriau būtų galima sugalvoti, kaip kad aš, Tavo Sūnus, dėl jo išganymo nužengčiau į žemę, prisiimčiau žmogaus prigimtį ir savo mirtimi apmokėčiau jo užtarnautą bausmę. Tuo būdu Tavo teisingumas bus pilnai patenkintas, o kartu ir žmogus bus visiškai įtikintas mūsų meile jam!“

Bet pagalvok, – atsakė Dangiškasis Tėvas, – pagalvok, mano Sūnau, kad prisiimdamas žmogaus atpirkimo naštą tu turėsi gyventi pilną kančių gyvenimą!“ „Nesvarbu, – atsakė Sūnus, – Štai aš; siųsk mane.“ „Pagalvok, tu turėsi gimti urve, laukinių žvėrių prieglobstyje, po to, dar būdamas kūdikis, bėgti į Egiptą, kad išsigelbėtum nuo tų pačių žmonių, kurie nuo pat tavo gimimo sieks atimti tau gyvybę.“ „Nesvarbu. Štai aš; siųsk mane.“ „Pagalvok, kad grįžęs į Palestiną tu turėsi gyventi nepaprastai sunkų ir vargingą gyvenimą, savo dienas praleisdamas kaip paprastas pameistrys berniukas dailidės dirbtuvėje.“ „Nesvarbu. Štai aš; siųsk mane.“ „Pagalvok, kad kai tu išeisi pamokslauti ir skelbti apie save, tave paseks iš tiesų labai nedaugelis; dauguma tave niekins, vadins tave apsišaukėliu, burtininku, kvailiu, samariečiu, galiausiai tave aršiai persekios, kol pasieks, kad tu gėdingai mirtum ant kryžiaus nuo kančių.“ „Nesvarbu. Štai aš; siųsk mane.“

Taigi ištarus nuosprendžiui, kad Dievo Sūnus taps žmogumi ir taip išganys žmoniją, arkangelas Gabrielius skuba pas Mariją. Marija sutinka, kad Išganytojas taptų jos Sūnumi: „Ir Žodis tapo kūnu“ (Jn 1, 14). Ir štai, pažvelk į Jėzų Marijos įsčiose. Atėjęs į pasaulį su tokiu paklusnumu bei nusižeminimu, jis kalba: „Mano Tėve, kadangi žmonės negali savo darbu bei aukomis atsilyginti Tavo įžeistam teisingumui, pažvelk į mane, Tavo Sūnų, apsirengusį mirtingu kūnu; pažvelk į mane, pasiruošusį jų vietoje atsiteisti Tau savo kančiomis ir mirtimi!“ „Todėl, ateidamas į pasaulį, jis byloja: „Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną... Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip... apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!“ (Žyd 10, 5-7)  

Šv. Alfonsas Liguoris

Melskimės

O Jėzau, gyvenantis Marijoje, ateik ir apsigyvenk Tavo tarnuose savo šventumo dvasia, savo galybės pilnatve, savo kelių tobulybe, savo dorybių tikrumu, savo paslapčių bendryste. Suvaldyk visas priešiškas jėgas, savo Dvasioje Tėvo garbei. Amen.

Kalėdų novena – 5 diena

Jam ant peties uždėsiu Dovydo namų raktą: kai jis atrakins – niekas negalės uždaryti, kai jis užrakins – niekas negalės atidaryti. (Iz 22,22).

Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę: tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius. Galybių VIEŠPATIES narsa tai įvykdys! (Iz 9,6).

Meilusis Kūdikėli Jėzau, po aštuonių dienų sužeistas apipjaustant, pavadintas šlovingu Jėzaus vardu ir taip iš anksto vardu ir krauju paskirtas Išganytojo tarnybai, pasigailėk mūsų!