Advento apmąstymai: II Advento savaitės pirmadienis

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūsų padės prasmingiau praleisti šį Viešpaties laukimo laiką ir dar džiugiau sutikti Jo Gimimo šventę.

Praeitos dienos apmąstymą rasite čia

***

Kai Tavo šlovės galybė * ir vardas pirmąkart pasigirdo, * 

ir dangus, ir pragaras * sudrebėję puolė ant kelių.

Tave meldžiame, Didysis * paskutinės dienos Teisėjau, 

* ginkluotas malone iš aukštybių, * apgink mus nuo priešų. 

(Advento himnas Creator alme siderum)

Liturginiai skaitiniai:

Iz 35:1-10 – Viešpats ateina, kad mus paguostų, išgydytų ir suteiktų tikrąjį džiaugsmą. Jo Evangelija – tai Šventasis Kelias, kuris veda į išganymą.

LK 5:17-26 – Jėzus išgydo ir kūno negales, bet dar didesnis stebuklas tai, kad Jis atleidžia nuodėmes.

Bažnyčios žodis:

Ką beveiktum, pasaulis visuomet prieš tave kariaus. Negalime derintis prie pasaulio nuodėmių, jei nenorime kartu su juo pražūti. Pasauliui, pamėgusiam nuodėmes, neįtiksime; jis pilnas visokių keistumų. Išganytojas pasakė: „Atėjo Jonas nei valgąs, nei geriąs, ir jie sako: ‚Jis velnio apsėstas.‘ Atėjo žmogaus Sūnus; jis valgo ir geria, o jie sako: ‚Štai žmogus rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių prietelis‘.“ (Mt 11, 18–19) Būkime drąsūs savo pasiryžimuose. Ištvermė parodys, ar tikrai esame pasiryžę tarnauti Dievui, ar jau pradėjome pamaldų gyvenimą. Kometos ir planetos atrodo esą vienodos šviesos, bet kometos greit pranyksta, o žvaigždės nuolatos šviečia. Taip yra su tikra ir netikra dorybe; jos panašios, bet galima lengvai vieną nuo kitos atskirti. Netikra dorybė nepastovi; ji kaip dūmai, kyla ir sklaidosi aukštumoje, o tikra dorybė pasilieka žmoguje iki pat galo. Maldingo gyvenimo pradžioje naudinga yra nukęsti nemalonumus, panieką, net šmeižtus, nes tai apsaugo mus nuo puikybės ir noro girtis. Puikybė tuoj nustelbia jaunas dorybes, nužudo jas, kaip Egipto faraono įsakymu tykojo ir žudė naujagimius žydų berniukus.

Šv. Pranciškus Salezas

Melskimės 

Viešpatie Jėzau, kad pažinčiau save, kad pažinčiau Tave,

Ir nieko netrokščiau be Tavęs.

Kad nekęsčiau savęs ir mylėčiau Tave.

Kad viską daryčiau dėl Tavęs.

Kad žeminčiau save ir aukštinčiau Tave.

Kad apie nieką negalvočiau, tik apie Tave.

Kad apmarinčiau save ir gyvenčiau Tavyje.

Kad visa, kas atsitinka, priimčiau iš Tavęs.

Persekiok mane, seksiu Tave.

Kad visados rinkčiausi sekti Tave.

Kad bėgčiau nuo savęs ir skubėčiau pas Tave,

Kad pelnyčiau būti Tavo apgintas.

Kad bijočiau savęs ir bijočiau Tavęs,

Kad būčiau tarp Tavo išrinktųjų.

Kad nepasitikėčiau savimi ir pasitikėčiau Tavimi.

Kad norėčiau paklusti dėl Tavęs.

Kad prie nieko neprisiriščiau, tik prie Tavęs,

Ir būčiau vargšas dėl Tavęs.

Pažvelk į mane, kad pamilčiau Tave.

Pašauk mane, kad regėčiau Tave

Ir per amžius gėrėčiausi Tavimi. Amen.

Jesės medis

9. Mozė – išvedė Išrinktąją Tautą iš Egipto nelaisvės, gavo iš Viešpaties Įsakymus ir sudarė su juo Sandorą. Jėzus yra Naujasis Mozė, kuris išvedė savo Tautą iš Velnio vergijos ir davė jai Naują Sandorą, įrašytą nebe akmens plokštėse, o širdyse.

Mozės regėtas nesudegantis krūmas simbolizuoja amžiną Marijos mergystę: Ji pradėjo Kristų būdama Mergele, gimdė likdama Mergele ir po gimdymo liko Mergele.

Perskaityk ir apmąstyk: Mozės pašaukimas (Iš 3,2-5).

Nekaltojo Prasidėjimo novena – 7 diena

Nekaltoji Dievo Motina, dangaus Karaliene, gailestingumo Motina, nusidėjėlių užtarėja ir prieglobsti, štai aš, apšviestas ir paskatintas malonių, kurias Tavo motiniškas gerumas man gausiai išprašė iš Dievo lobyno, dabar ir visiems laikams nutariu atiduoti į Tavo rankas savo širdį, kad ją pašventintum Jėzui.

3 Sveika Marija