Advento apmąstymai: I Advento savaitės penktadienis

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūs...

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūsų padės prasmingiau praleisti šį Viešpaties laukimo laiką ir dar džiugiau sutikti Jo Gimimo šventę.



***

Nusidėjom mes ir tapom netyri,
 ir nukritom visi kaip medžio lapai, 
mūsų nedorybės nupūtė mus kaip vėjas. 
Paslėpei nuo mūsų savo veidą 
ir sudaužei mus mūsų nedorumo ranka.
Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teišlyja Teisųjį!

(Advento himnas Rorate Caeli)

Liturginiai skaitiniai:

Iz 29,17-24 – Viešpats perkeičia tai, ką nuodėmė buvo sugriovus – kurtieji girdi, o aklieji praregi.

Mt 9,27-31 – Tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą – Viešpats šiandien tą patį sako ir mums. Tikiu, Viešpatie – padėk mano netikėjimui.

Bažnyčios žodis:

Dėl tavęs aš, tavo Dievas, tapau tavo sūnumi; dėl tavęs aš, Viešpats, priėmiau tavo tarno išvaizdą; dėl tavęs aš, kuris esu virš dangaus, atėjau žemėn ir nusileidau po žeme; dėl tavęs, žmogau, aš tapau lyg paliegęs žmogus, laisvas tarp mirusių; dėl tavęs, kuris pabėgai iš sodo, aš sode buvau išduotas žydams ir sode nukryžiuotas. Pažvelk į mano apspjaudytą veidą, ką aš pakėliau, kad tau sugrąžinčiau pirmykštį gyvenimą, kurį į tave buvau įkvėpęs. Pažvelk į mano sumuštus skruostus, ką aš patyriau, kad tavo sugedusią prigimtį atkurčiau pagal savo paveikslą. Pažvelk į mano išplaktą nugarą, ką iškentėjau, kad nuimčiau tavo nuodėmių naštą, užkrautą tau ant nugaros. Pažvelk į mano rankas, tvirtai prikaltas vinimis prie kryžiaus medžio dėl tavęs, kuris kitados piktavališkai ištiesei ranką prie medžio. Aš užmigau ant kryžiaus, ir mano šoną pervėrė ietis dėl tavęs, kuris užmigai rojuje, ir iš savo šono suteikei gyvybę Ievai. Mano šonas pagydė tavo šono skausmą. Mano miegas išvaduos tave iš pragaro miego. Mano ietis pažabojo ietį, kuri buvo į tave atgręžta. Kelkis, eikime iš čia. Priešas tave išsivedė iš rojaus žemės; o aš tave įkurdinsiu nebe rojuje, bet pasodinsiu dangaus soste. Jis tave atskyrė nuo medžio, kuris tik vaizdavo gyvenimą; o aš, kuris esu gyvenimas, susivienijau su tavimi.

XIII a. Didžiojo Šeštadienio homilija

Melskimės 

Sveikinu Tave, Švenčiausioji Jėzaus Širdie, gyvasis ir gyvybę teikiantis amžinojo gyvenimo šaltini, begalinis dievybės lobyne, liepsnojantis dieviškos meilės židiny! Tu esi mano poilsio vieta ir mano saugiausias prieglobstis. Mano brangiausias Išganytojau, uždek mano širdį ta degančia meile, kuria liepsnoja Tavoji Širdis. Išliek į mano širdį tą daugybę malonių, kurių šaltinis yra Tavoji Širdis. Tegul Tavo Širdis būna manąja, o manoji tebūna amžinai paklusni Tavajai Širdžiai. Amen.

Jesės medis

6. Izaokas – Bažnyčios Tėvai Izaoką laikė Kristaus pirmavaizdžiu. Izaokas – mylimasis tėvo sūnus, kurį tėvas norėjo paaukoti. Jis savo rankomis užnešė medžio pliauskas ir buvo paguldytas ant akmens altoriaus. Jėzus – mylimasis Tėvo Sūnus, paaukotas už Žmonijos išganymą, užnešė kryžiaus medį į kalną ir pasiaukojo ant jo kaip ant altoriaus.

Perskaityk ir apmąstyk: Izaoko auka (Pr 22,1-2, 6-13, 15-19).

Nekaltojo Prasidėjimo novena – 4 dieną

Prašau, leisk man Tave girti, kaip pats Dievas Tave giria: Tu tobulai graži ir nėra Tavyje dėmės, Tu visų švenčiausia ir gražiausia. Tu visada buvai Dievo numylėtinė. Kokia Tu graži, mano mylimiausia, mano Nekaltoji Mergele, kokia Tu nuostabi Dievo akyse!

3 Sveika Marija


Susiję

Robertas Urbonavičius 843939179026887152
item