Advento apmąstymai: I Advento savaitės antradienis

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikim...

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūsų padės prasmingiau praleisti šį Viešpaties laukimo laiką ir dar džiugiau sutikti Jo Gimimo šventę.


***

Gerasis žvaigždžių Kūrėjau, * amžinoji tikinčiųjų šviesa, *
 Jėzau, visų Atpirkėjau, * pažvelk į meldžiančiųjų prašymus.
Kad pasaulis * nepražūtų dėl velnio klastų, 
* vedamas stiprios meilės, * tapai pasaulio vaistu.
Kad atlygintum * už viso pasaulio nedorybę, 
* iš Mergelės šventovės * išėjai kaip nepaliesta auka.

 (Advento himnas Creator alme siderum)

Liturginiai skaitiniai:

Iz 11, 1-10 – Viešpaties Atžala bus sklidinas Šventosios Dvasios ir atneš Taiką bei Teisingumą. Jis panaikins nuodėmės įneštą susiskaldymą bei priešingumą.

Lk 10. 21-24 – Tikėjimo dovana paslėpta nuo besivadovaujančių vien šio pasaulio išmintimi. Palaiminti esame, kad turime šią dovaną.

Bažnyčios žodis:

Likti mažu vaiku Dievo akivaizdoje reiškia pripažinti, kad esi niekas, visko laukti iš Dievo, kaip mažas vaikas visko tikisi iš tėvo; tai reiškia niekuo nesirūpinti, nesistengti įgyti turto. Net vargšai savo vaikui duoda tai, kas būtina, bet vos tik jis paauga, tėvas nebenori jo maitinti, ir jam sako: „Dabar dirbk, jau pats gali savimi pasirūpinti.” Kad to neišgirsčiau, nenorėjau užaugti, nes jaučiausi nesugebėsianti užsidirbti gyvenimui, amžinajam gyvenimui Danguje. Tad visada likau maža, turėdama tik vieną darbą – skinti gėles, meilės ir pasiaukojimo gėles, ir jas aukoti Dievui, kad Jam būtų malonu. Būti mažam dar nereiškia priskirti sau visas galimas dorybes, manyti, kad kažką sugebi, tai reiškia pripažinti, jog Dievas duoda lobį savo vaikui į rankas, kad šis juo naudotųsi, kai reikia; tačiau tas lobis visada priklauso Dievui. Pagaliau nereikia nusiminti dėl savo klaidų, nes vaikai dažnai suklumpa, bet jie per daug maži, kad sau padarytų daug žalos.

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė Lizjietė (1873–1897 m.)

Melskimės 

Mano Išganytojau, kai Tu tapai žmogumi šventosios Mergelės įsčiose, Tu prisiėmei tik vieno žmogaus kūną. Dabar gi Tu imi visų mūsų, taip pat ir mano, kūną. Tu pasiimi jį sau, jis yra Tavo nuosavybė. Paliesdamas jį, suvienijęs jį su savuoju, Tu nori jį padaryti panašų į savo Kūną: tyrą, šventą, be dėmės, nemirtingą, perkeistą. Aš turiu gauti Tavo prisikėlimo antspaudą, todėl turiu drąsos prisiimti ir Tavo mirties žymę. Ateik, ateik, mano Išganytojo Kūne, deganti žarija, nuvalyk mano lūpas, uždek mane ta meile, kuri Tave pastūmėjo į mirtį! Ateik, Kraujau, pralietas iš meilės, tekėk į mano širdį, Tu, ugnies upe! O Išganytojau, tai tikrai yra Tavo Kūnas, tas pats Kūnas, kuris buvo pervertas žaizdų. Aš vienijuosi su visomis Tavo žaizdomis – iš jų dėl manęs buvo išlietas visas Tavo Kraujas. Tu nusilpai, Tu mirei, Tu iškeliavai – tokia buvo Tavo mirtis. Ir aš noriu išeiti, noriu mirti su Tavimi! Kas man yra pasaulis? Niekis, tikras niekis! Aš esu nukryžiuotas pasauliui, ir pasaulis man. Amen.

Jesės medis

3. Nuopuolis – Pirmieji tėvai nepakluso Dievo perspėjimui ir pasidavė piktosios dvasios gundymui, taip įstumdami žmoniją į pražūtį, tačiau Dievas pažadėjo atsiųsti Mesiją, kuris sutrins žalčio galvą.

Perskaityk ir apmąstyk: Nuopuolio istorija (Pr 3, 1-7. 9, 14-29. 23-24).

Nekaltojo Prasidėjimo novena – 1 diena

Mano Nekaltoji Karaliene Marija, aš džiaugiuosi kartu su Tavimi, jog Dievas Tave apdovanojo tokiu dideliu tyrumu. Aš dėkoju mūsų Kūrėjui, kad jis Tave apsaugojo nuo bet kokių kaltės dėmių. Aš tvirtai tikiu šia tiesa ir esu pasirengęs, jei reikia, net gyvybę paaukoti dėl šio didingo ir nepakartojamo Tavo Nekaltojo Prasidėjimo pranašumo. 

3 Sveika Marija


Susiję straipsniai

Robertas Urbonavičius 8154568860358686868

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item