Vytautas Sinica. Apie „Pro Patria“, valdžios troškimą ir klasiką (atsakymas B.Gailiui)

Portale www.15min.lt praėjusią savaitę pasirodė Bernardo Gailiaus straipsnis „Už Respubliką ir s...

Portale www.15min.lt praėjusią savaitę pasirodė Bernardo Gailiaus straipsnis „Už Respubliką ir senąsias mūsų laisves“. Sambūrį „Pro Patria“ nustebino tekste mūsų portalui www.propatria.lt parodytas dėmesys. Tačiau, autorius neapdairiai ar tyčiomis viešai prirašė neteisingų interpretacijų, kurios prašosi ištaisymo. 

„Pro Patria“ sambūris vienija patriotinių ir katalikiškų pažiūrų akademinį jaunimą. Atitinkamai sambūrio portalas tokias pažiūras skleidžia ir atstovauja. Nesunku suprasti, kad žvelgiant iš katalikiško ir valstybinio mąstymo perspektyvos, Lietuvos būklė per 25 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo daugeliu aspektų ne gerėjo, o blogėjo. Tai ypač pasakytina apie kiekybiškai nepamatuojamus rodiklius: visuomenės susvetimėjimą, materializmą, socialinę nelygybę (nors ir išmatuota, bet niekam valdžioje nerūpinti), demografiškai pražūtingą visuomenės normų postmodernėjimą. Aiškus to suvokimas, o ne valdžios siekis skatina rašyti gerbiamam B. Gailiui siaubą ir įtarimus keliančias deklaracijas ir kviesti visuomenę telktis visų pirma mentaliniam atsinaujinimui. 

Žodžiais galima netikėti, tačiau juos nesunku patikrinti. „Pro Patria“ įstatuose aiškiai nurodoma, kad joks organizacijos narys negali būti partijos arba su ja formaliai susijusios (pvz., jaunimo) organizacijos nariu (13 straipsnis). Ne vieno visais kitais požiūriais puikaus nario atsisakėme nuosekliai laikydamiesi šio principo. „Pro Patria“ netiki esamomis partijomis ar naujos partijos kūrimu kaip priemonėmis Lietuvos politinei padėčiai iš esmės pakeisti. Būtent todėl ir užsiimame visuomenės politiniu ugdymu, o ne rinkiminėmis kovomis. 

Sakyti, kad su sambūriu bendradarbiaujantis prof. Vytautas Radžvilas ar „Pro Patria“ nariai turi rinkiminių tikslų – nesusipratimas. Kiekvienas, bent kiek pažįstantis V.Radžvilą, žino, kad jis ne tik atsisakė daugybės kvietimų dalyvauti politikoje, bet ir nuolatos ragino kitus nepasiduoti Seimo vilionėms, nors šis kvietimas iki šiol nesuprastas. „Naujojo Židinio – Aidų“ (NŽ-A) redakcija, kuriai priklauso ir tuo didžiuojasi Bernardas Gailius, tikrai žino šiuos nesenos istorijos faktus. Savo ruožtu jaunieji NŽ-A nariai pakankamai neblogai pažįsta „Pro Patria“ jaunimą ir žino pastarojo požiūrį į partijas ir dalyvavimo rinkimuose esamomis sąlygomis beprasmiškumą. 

Kam tad tas akivaizdus melas, jei ne skaitytojų klaidinimui ir įtaraus požiūrio į kito judėjimo kuriamą portalą formavimui? Lieka neaišku. 

Tenka pripažinti, kad nuoseklus NŽ-A priešiškumas „Pro Patria“ atžvilgiu, nors seniai tapo įprastas, iki šiol sunkiai suprantamas. Reikia tikėtis, kad jis grįstas ne interesais, o pažiūrų skirtumais. 

Paties B. Gailiaus išdėstytas požiūris į prigimtinę šeimą ir ypač į „valstybės mokymą kaip gyventi“, ko gero, pateikia aiškiausią atspirties tašką diskusijai apie B. Gailiaus, o ir viso NŽ-A deklaruojamą katalikiškumą. Autorius griežtai atmeta „Laisvos visuomenės instituto“ siūlymą ginti prigimtinę, vyro ir moters santuokos keliu sudaromos, šeimos sampratą. Atmeta, nors būtent tokios šeimos sampratos gynybai jį, kaip kataliką, nedviprasmiškai įpareigoja 2003 m. vadovaujant Jonui Pauliui II Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos išleistos „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“. Toks mokymo atmetimas, žinoma, yra nieko nauja. Tiek tarp paprastų piliečių, tiek tarp politikų ir net dvasininkų populiarėja deklaratyvi katalikybė, leidžianti vadintis kataliku, bet Bažnyčios mokymą priimti selektyviai - atmetant asmeniškai nepatinkančias ar nepatogias šio mokymo dalis, kaip taisyklė, dažniausiai susijusias su seksualinės moralės klausimais. 

Įdomesnis yra B. Gailiaus pareiškimas: „man nereikia valdžios, kuri siektų įstatymais apibrėžti gerą ir teisingą gyvenimą“. Įdomesnis todėl, kad autorius yra nuolatinis iš dalies su NŽ-A rateliu persidengiančio Klasikų klubo lektorius, supraskime, gal ir pats klasikas. Klasikų klubas specializuojasi Antikos paveldo kaip europinės tapatybės pamato studijose bei populiarinime – skaito paskaitas apie klasikinę mintį, tame tarpe ir politinę. B. Gailiui, kaip klasikui, turėtų būti gerai žinoma, kad būtent tikrieji klasikai, o visų pirma Aristotelis, valstybės tikslu laikė būtent tai, ką B.Gailius atmeta – siekį užtikrinti kuo didesnį visų piliečių dorybių išskleidimą, paprasčiau tariant, dorybingą gyvenimą. Remiantis objektyvia žmogaus prigimtimi nustatyti, koks elgesys yra geras ir teisingas, ir įstatymais jį skatinti, o priešingą elgesį – sankcionuoti, tiek Platonui, tiek Aristoteliui buvo savaime suprantama valstybės pareiga. 

Šis suvokimas būdingas visam klasikiniam mąstymui, taigi ir katalikiškai politinei minčiai. Kadangi katalikybė gyva ir (post)moderniame pasaulyje, būtent jos socialinis mokymas yra aktualiausias ir arčiausiai mūsų šiandien esantis klasikinio politinio mąstymo atspindys. Vienų laimei ir kitų nusivylimui, būtent Bažnyčia ir šiandien laikosi tos pačios Aristoteliui būdingos pozicijos ir tikėjimo objektyvia moralės tiesa, taigi ir teisingu/neteisingu gyvenimu. Kad tą suprastume, nereikia cituoti viduramžių šaltinių. Aiškiai šią Bažnyčios poziciją atskleidė, pavyzdžiui, popiežius Jonas XXIII, 1963 metais, enciklikoje Pacem in Terris.  Jis rašo: „Bendrasis gėris yra gėris žmogui kaip visumai, tai yra kūno ir sielos poreikiams. Valstybių vadovai turi atsižvelgti į vertybių hierarchiją ir sielos gerovės poreikiais rūpintis ne mažiau nei materialiais kūno poreikiais. Tačiau nemirtingos sielos poreikiai negali būti patenkinti mirtingame gyvenime, todėl bendrojo gėrio siekis reiškia pareigą nesužlugdyti amžinojo išganymo, priešingai, padėti jį pasiekti“. Trumpai tariant, valstybių vadovų sprendimai (įstatymai) turi kurti sąlygas moraliam ir teisingam – išganymo link vedančiam gyvenimui. 

Peršasi nedrąsi išvada, jog Bernardo Gailiaus ir jo kolegų iš NŽ-A nuolatos skelbiami įsitikinimai yra nesuderinami nei su klasikiniu, nei su katalikišku politiniu mąstymu. Mat klasikinis ir katalikiškas politinis mąstymas kaip tik ir reikalauja „valdžios, kuri siektų įstatymais apibrėžti gerą ir teisingą gyvenimą“ pagal žmogaus prigimties ir ją atitinkančio Bažnyčios mokymo reikalavimus. Ką jau kalbėti apie prigimtinę šeimos sampratą. 

Tačiau B. Gailius, dėstydamas savo argumentus, nėra vienišas ar originalus. LSDP Vyriausybės programoje 2012 m. buvo rašoma: „neskirstysime šeimų į tradicines ir netradicines“, „nemokysime šeimų, kaip joms gyventi“, o „valstybės tikslas bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti“. Girdėta? Tuos pačius teiginius ne vienoje konferencijoje yra garsiai kartojusi ir LSDP aktyvi narė Marija Aušrinė Pavilionienė, dažnai nepamiršdama pridurti, jog šių siūlymų neįgyvendinus, Lietuva visada liks atsilikusia nuo Vakarų pasaulio „pažangos“.

Kyla natūralus klausimas – kuo dešiniaisiais moderniais katalikais save vadinančio NŽ-A sambūrio, kuriam priklauso ir B. Gailius, pasaulėžiūra skiriasi nuo marksistuojančių kairiųjų LSDP deklaruojamų pažiūrų?

„Pro Patria“ skelbia siekį „gaivinti, plėtoti ir viešojoje erdvėje skleisti pamatinius Vakarų – antikinės ir krikščioniškos – civilizacijos tradiciją grindžiančius dvasinius, metafizinius, dorovinius ir politinius principus“. Šie principai dažnai svetimi ir virsta atvira kliūtimi liberalios, pliuralistinės, tolerantiškos, atviros, multikultūrinės ir kitokios „naujos visuomenės“ ir „naujo žmogaus“ kūrimu užsiėmusiems politikams ir apžvalgininkams. Populiaru tai ar ne, šio tikslo laikomės. Tad gal natūralu, jog taip labai nepatinkame autoriui ir redakcijai, kurie, nevengdami aliuzijų į katalikybę, nuosekliai skelbia visiškai priešingą klasikiniam mąstymui ir katalikybei pliuralistinę pasaulėžiūrą. Pliuralizmas veikia daug geriau, kai viešosios erdvės autoriai apsieina be melo. 



Susiję straipsniai

Vytautas Sinica 3957481170612339547

Rašyti komentarą

  1. Gėriuosi ir mėgaujuosi aiškiu, nuosekliu ir argumentuotu atkirčiu pažangietiškai susireikšminusiam Gailiui.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-01-21 08:52

    Nemanau, kad pilką ir menką vienadienį drugelį, gyvybinius interesus ir strateginius tikslus iš baimės vadinantį komunizmu, galima vadinti susireikšminusiu. Jis pats pripažįsta - esu „naujasis kolaborantas“, besivadovaujantis „primityvia „dabartizmo“ filosofija“.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nežiniukas2016-01-21 10:59

    1 dalis

    Norėčiau ir aš įkišti savo trigrašį.

    Perskaičiau B. Gailiaus straipsnį. Ten yra daug minčių, bet noriu pasisakyti dėl B. Gailiaus straipsnio pagrindinės minties, apie kurią rašo (tik kiek kitu kampu) autorius V. Sinica: jūs tik neimkite valdžios. Jūs rašote patraukliai, bet tai rašote ne iš širdies, bet dėl to, kad norite valdžios, galios narkotiko.

    Mintis daug kartų girdėta ir žinoma dar nuo sovietmečio laikų. Tuo metu kunigams sakydavo - jūs aptarnaukite bobutes, bet vaikų žaloti prietarais jums negalima.

    Tėvams sakydavo: jūs jei esate tamsūs, bala nematė, tempkite vaikus į bažnyčią, bet to neviešinkite ir netrukdykite vaikams stoti į spaliukus, pionierius ir komjaunuolius.

    Dabar gi sakoma, jei koks nors katalikas, kuriam skauda širdį dėl to, kas dedasi Lietuvoje, pradeda kalbėti apie valdžios priimamus netinkamus įstatymus, jam aiškinama, girdi Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės ir todėl bažnytininkams nedera lįsti į politiką.

    O kodėl tai sakoma, tada ir dabar? Yra toks posakis: tam, kad velnias sėkmingai darytų savo darbus, užtenka, kad gerieji žmonės bent tylėtų.

    Todėl ir siekiama, kad geros valios žmonės, gink Dieve, net nepradėtų galvoti apie dalyvavimą politikoje. Jei net ir to nepavyksta ir jau apie tai nedrąsiai užsimenama, tai jiems iš karto drebiama, esą geriems žmonėms valdžios reikia dėl pačios valdžios. O jei apie politiką dar užsimena jaunimas ir dar katalikiškas, tai jau iš viso siaubas. Tokiais atvejais tų šaukiančiųjų derėtų paklausti (perfrazuojant Evangelijos žodžius): jei katalikiškas jaunimas eina į valdžią dėl valdžios, tai dėl ko į valdžią eina patys šaukiantieji?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nežiniukas2016-01-21 11:00

    2 dalis

    Žinoma, ne mano reikalas, kokiomis gairėmis savo veikloje vadovaujasi sambūris "Propatria", bet jeigu puikaus žmogaus atsisakoma vien dėl to, kad jis jau dalyvauja kokioje nors politinėje veikloje, tai nėra gerai. Aš suprantu tokių gairių motyvus, bet tiems patiems tikslams pasiekti nebūtina tokia griežta sąlyga.

    Šiai minčiai pailiustruoti galima paimti pavyzdį iš elektronikos. Jei visa elektronika "maitinasi" tik nuolatine srove, tai visiškai nereiškia, kad elektronikos veikimui būtina elektrą gauti tik iš nuolatinės srovės šaltinių - baterijų, ar akumuliatoriaus. Tam puikiausiai tinka ir kintamosios srovės šaltiniai. Bet norint "užmaitinti" elektroniką, prieš kintamąją srovę dedami įvairūs filtrai, kurių pagalba kintamoji srovė patampa nuolatine srove.

    Pavyzdžiui, vadovaujantis šiuo principu savo veiklą puikiai koordinuoja Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Ten yra griežtas reikalavimas, ypatingai skelbiant informaciją jų vidiniame grupės susirašinėjime: susirašinėjime tegali būti vien tik informacija, susijusi su tabako ir alkoholio kontrolės klausimais. Jokios kitos temos ten netoleruojamos, nes kitu atveju gali gimti nesutarimai, ko pasėkoje jau nebūtų dirbama tam reikalui, dėl ko buvo įkurta koalicija.

    Taigi, ir sambūris "Propatria" galėtų puikiausiai vienyti ir kitus geros valios žmones, net ir tuos, kurie šiuo metu priklauso įvairioms partijoms. Tik tokiu atveju turėtų būti ypatingai griežtas reikalavimas sambūrio veikloje net žodeliu neužsiminti apie tai, ko nėra numatyta sambūrio tiksluose. Žinoma, bandymų būtų kažką užsiminti, bet jeigu griežtai į tai būtų reaguojama, tuomet su laiku tokių bandymų nebūtų, o sambūris ir toliau sėkmingai galėtų vystyti savo užsibrėžtus tikslus ir jo veikloje dalyvautų dar daugiau puikių žmonių, kurių šiuo metu atsisakoma.

    O kadangi yra net ne baimė, o jau net siaubas, kad katalikiškas jaunimas pasukti į politiką, tai būtent ir sukite į politiką. Jei jau sąmoningas jaunimas to nedarys, tai padarys senimas ir kaip taisyklė, dažniausiai nesąmoningas (tam ir yra partiniai sąrašai rinkimuose, kad visi beviltiški laimėti vienmandatėse apygardose, vistiek patektų į Seimą. O jau kaip jiems balsuoti, yra žinančių). Tenka prisiminti, Evangelijos vietą, kuri skaitoma per Verbų sekmadienį. Kai Kristui buvo sakoma, kad jis uždraustų mokiniams šaukti osana, tai Kristus atsakė: jei šie nešauks, tuomet akmenys šauks. Jei sąmoningas katalikiškas jaunimas neis į politiką, tikrai atsiras, kas panorės eiti į politiką.

    Ir nebijokite, kad jums bus prikišama, kad katalikiškas jaunimas eina į politiką dėl pačios valdžios, dėl garbės ir t.t. Juk ir Kristui buvo sakoma, kad jis demonus išvaro su Belzebubo pagalba. Argi dėl to Kristui reikėjo nustoti išvarinėti demonus?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-01-21 17:21

      Nežiniuk, ar pats savęs už rankos nepagauni su šituo pasiūlymu: "nežiūrėkime pro juodai baltą prizmę"? Juk ar ne šitokia laikysena po truputį atveria dureles visiems spalvotiems moraliniams perversmams ir panašiems dalykams, kuriems atsvarą ir daro Propatria? Taip švelniai, po truputį. O galiausiai nebelieka principų. Šitą elektronikos pavyzdį galima pateikti ir kaip kontraargumentą: štai Propatria priima tik AA tipo baterijomis maitinamus prietaisus, ateina puikus, blizgantis, labai geras prietaisiukas, bet va jis veikia tik iš ~220 AC tinklo ir ima prašyt, na priimkit mane, truputį skiriasi čia tos įtampos, bet gi nieko, gal kokį generatorių išeitų pastatyt, gal keitiklį, aš gi labai geras...

      Kiek stebiu Propatria veiklą, tai šitas jų griežtas reikalavimas yra tikrai adekvatus visuotinio principų (tiek moralinių, tiek ir visų kitų) nykimo kontekste. Reikia šito griežtumo kitąsyk.

      Panaikinti
    2. Puikus komentaras. Visi6kai pritariu!

      Panaikinti
    3. Nežiniukas2016-01-22 08:57

      Na, nevisai supratote analogiją. Prietaisas - pats sambūris "Propatria". Kas jį maitina - tam tikrų pažiūrų žmonės. Šiuo metu sambūris kelia reikalavimą, kad žmogus, atėjęs į sambūrį nepriklausytų jokiai partijai. Nors mano siūlymas Propatrijai nėra ir negali būti įpareigojantis, tiesiog gražūs gyvenimiški pavyzdžiai rodo, kad įmanoma dėl bendro gėrio suburti žmones, kurių pažiūros kitais gyvenimo klausimais gali ir skirtis. Būtent tokiu atveju ir neleižiama diskutuoti kitais gyvenimo klausimais.

      O dėl nuolatinės ir kintamosios srovės supraskite - kintamoji srovė, praėjusi filtrus, jau nebėra kintamoji srovė - ji patampa nuolatine.

      Panaikinti
  5. Algis (kitas)2016-01-22 01:05

    „Pro Patria“ sambūris vienija patriotinių ir katalikiškų pažiūrų....

    Toliau nebeskaičiau. Tie, kurie net katalikybę paverčia pažiūrom, nieko verti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2016-01-22 12:11

    Šį komentarą rašiau po Jūsų straipsniu 15 min ir tikiuosi kad jis bus naudingas šiame portale skaitantiems. aš pritariau vieno iš komentatorių diagnozei apie "apsimestinį Gailiaus katalikiškumą ir tradicijos gynimą". kiek teko su pačiu Gailiumi susidurti, sudaro keistoko narcizo įspūdį. kaip jis tapo NŽ-A klubo klasiku ir modernaus kataliko veidu, tai priežastis labai paprasta ir lietuviška. Jo motina psichologė profesorė Gailienė turi istoriškai ypatingus (?) ryšius su kardinolu Bačkiu ir jo garsiąja sekretore. pastarieji atsidėkodami ir per NŽ-A (sveikinimai Ališauskui) ir per Katalikų mokslų akademiją (sveikinimai "akademikui" Subačiui, kuris savo metu patarinėjo ministrui Steponavičiui) bei per kitus instrumentus "prastuminėja" šį jauną "talentą" į viešąją erdvę. Ne veltui, matyt, LTV jam buvo suteikusi net autorinę laidą, kuri, deja, žiūrovų nesužavėjo. taigi, tai tipinis veiklios mamytės sūnelis, kuris dar savyje nesusigaudo, bet nenustebčiau kad po metų, kitų Lietuvą prie Šv. Sosto atstovaus šis jaunas be turinio "katalikų intelektualas".

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2016-01-22 13:23

    Teisingas atsakymas, NŽ-A , todėl kad nieko naujo negali atrast kas yra amžinai seno, kiek jau žinoma amžinos tiesos yra senos tiesos, jokių naujų tikriausiai atrast neišeis, jei ir ką atras jos vis tiek bus senos tik atrastos naujai, todėl ,,Pro patrija'', ir yra tas švyturys kuris generuoja tas amžinas idėjas, partijos yra tik įrankiai, kurie gali pasiremt idėjom, o įrankiai prisisėmę idėjų gali daryt pokyčius, kadangi idėjų yra begalės todėl, reikia remtis idėjom, kurios yra amžinos ir laiko mus gyvus šioje žemėje. Nežiniukas rašo, kad idėjas galima lygint transformuot, tik tai jau bus lyginta ar transformuota , ne originalas.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2016-01-22 21:48

    Jei sąžiningai, o tai reikštų - atvirai - be jokių užpakalinių slaptų tikslų. Todėl jokie pažiūrų/temų tabų neturėtų būti toleruojami. Jei kas atsisako paaiškinti, kam jis kelia ne kuriuos ribojimus, reiškia - tas siekia ne tų tikslų, kuriuos deklaruoja.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item