Vytautas Sinica. Apie „Pro Patria“, valdžios troškimą ir klasiką (atsakymas B.Gailiui)

Portale www.15min.lt praėjusią savaitę pasirodė Bernardo Gailiaus straipsnis „Už Respubliką ir senąsias mūsų laisves“ . Sambūrį „Pro Pat...

Portale www.15min.lt praėjusią savaitę pasirodė Bernardo Gailiaus straipsnis „Už Respubliką ir senąsias mūsų laisves“. Sambūrį „Pro Patria“ nustebino tekste mūsų portalui www.propatria.lt parodytas dėmesys. Tačiau, autorius neapdairiai ar tyčiomis viešai prirašė neteisingų interpretacijų, kurios prašosi ištaisymo. 

„Pro Patria“ sambūris vienija patriotinių ir katalikiškų pažiūrų akademinį jaunimą. Atitinkamai sambūrio portalas tokias pažiūras skleidžia ir atstovauja. Nesunku suprasti, kad žvelgiant iš katalikiško ir valstybinio mąstymo perspektyvos, Lietuvos būklė per 25 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo daugeliu aspektų ne gerėjo, o blogėjo. Tai ypač pasakytina apie kiekybiškai nepamatuojamus rodiklius: visuomenės susvetimėjimą, materializmą, socialinę nelygybę (nors ir išmatuota, bet niekam valdžioje nerūpinti), demografiškai pražūtingą visuomenės normų postmodernėjimą. Aiškus to suvokimas, o ne valdžios siekis skatina rašyti gerbiamam B. Gailiui siaubą ir įtarimus keliančias deklaracijas ir kviesti visuomenę telktis visų pirma mentaliniam atsinaujinimui. 

Žodžiais galima netikėti, tačiau juos nesunku patikrinti. „Pro Patria“ įstatuose aiškiai nurodoma, kad joks organizacijos narys negali būti partijos arba su ja formaliai susijusios (pvz., jaunimo) organizacijos nariu (13 straipsnis). Ne vieno visais kitais požiūriais puikaus nario atsisakėme nuosekliai laikydamiesi šio principo. „Pro Patria“ netiki esamomis partijomis ar naujos partijos kūrimu kaip priemonėmis Lietuvos politinei padėčiai iš esmės pakeisti. Būtent todėl ir užsiimame visuomenės politiniu ugdymu, o ne rinkiminėmis kovomis. 

Sakyti, kad su sambūriu bendradarbiaujantis prof. Vytautas Radžvilas ar „Pro Patria“ nariai turi rinkiminių tikslų – nesusipratimas. Kiekvienas, bent kiek pažįstantis V.Radžvilą, žino, kad jis ne tik atsisakė daugybės kvietimų dalyvauti politikoje, bet ir nuolatos ragino kitus nepasiduoti Seimo vilionėms, nors šis kvietimas iki šiol nesuprastas. „Naujojo Židinio – Aidų“ (NŽ-A) redakcija, kuriai priklauso ir tuo didžiuojasi Bernardas Gailius, tikrai žino šiuos nesenos istorijos faktus. Savo ruožtu jaunieji NŽ-A nariai pakankamai neblogai pažįsta „Pro Patria“ jaunimą ir žino pastarojo požiūrį į partijas ir dalyvavimo rinkimuose esamomis sąlygomis beprasmiškumą. 

Kam tad tas akivaizdus melas, jei ne skaitytojų klaidinimui ir įtaraus požiūrio į kito judėjimo kuriamą portalą formavimui? Lieka neaišku. 

Tenka pripažinti, kad nuoseklus NŽ-A priešiškumas „Pro Patria“ atžvilgiu, nors seniai tapo įprastas, iki šiol sunkiai suprantamas. Reikia tikėtis, kad jis grįstas ne interesais, o pažiūrų skirtumais. 

Paties B. Gailiaus išdėstytas požiūris į prigimtinę šeimą ir ypač į „valstybės mokymą kaip gyventi“, ko gero, pateikia aiškiausią atspirties tašką diskusijai apie B. Gailiaus, o ir viso NŽ-A deklaruojamą katalikiškumą. Autorius griežtai atmeta „Laisvos visuomenės instituto“ siūlymą ginti prigimtinę, vyro ir moters santuokos keliu sudaromos, šeimos sampratą. Atmeta, nors būtent tokios šeimos sampratos gynybai jį, kaip kataliką, nedviprasmiškai įpareigoja 2003 m. vadovaujant Jonui Pauliui II Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos išleistos „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“. Toks mokymo atmetimas, žinoma, yra nieko nauja. Tiek tarp paprastų piliečių, tiek tarp politikų ir net dvasininkų populiarėja deklaratyvi katalikybė, leidžianti vadintis kataliku, bet Bažnyčios mokymą priimti selektyviai - atmetant asmeniškai nepatinkančias ar nepatogias šio mokymo dalis, kaip taisyklė, dažniausiai susijusias su seksualinės moralės klausimais. 

Įdomesnis yra B. Gailiaus pareiškimas: „man nereikia valdžios, kuri siektų įstatymais apibrėžti gerą ir teisingą gyvenimą“. Įdomesnis todėl, kad autorius yra nuolatinis iš dalies su NŽ-A rateliu persidengiančio Klasikų klubo lektorius, supraskime, gal ir pats klasikas. Klasikų klubas specializuojasi Antikos paveldo kaip europinės tapatybės pamato studijose bei populiarinime – skaito paskaitas apie klasikinę mintį, tame tarpe ir politinę. B. Gailiui, kaip klasikui, turėtų būti gerai žinoma, kad būtent tikrieji klasikai, o visų pirma Aristotelis, valstybės tikslu laikė būtent tai, ką B.Gailius atmeta – siekį užtikrinti kuo didesnį visų piliečių dorybių išskleidimą, paprasčiau tariant, dorybingą gyvenimą. Remiantis objektyvia žmogaus prigimtimi nustatyti, koks elgesys yra geras ir teisingas, ir įstatymais jį skatinti, o priešingą elgesį – sankcionuoti, tiek Platonui, tiek Aristoteliui buvo savaime suprantama valstybės pareiga. 

Šis suvokimas būdingas visam klasikiniam mąstymui, taigi ir katalikiškai politinei minčiai. Kadangi katalikybė gyva ir (post)moderniame pasaulyje, būtent jos socialinis mokymas yra aktualiausias ir arčiausiai mūsų šiandien esantis klasikinio politinio mąstymo atspindys. Vienų laimei ir kitų nusivylimui, būtent Bažnyčia ir šiandien laikosi tos pačios Aristoteliui būdingos pozicijos ir tikėjimo objektyvia moralės tiesa, taigi ir teisingu/neteisingu gyvenimu. Kad tą suprastume, nereikia cituoti viduramžių šaltinių. Aiškiai šią Bažnyčios poziciją atskleidė, pavyzdžiui, popiežius Jonas XXIII, 1963 metais, enciklikoje Pacem in Terris.  Jis rašo: „Bendrasis gėris yra gėris žmogui kaip visumai, tai yra kūno ir sielos poreikiams. Valstybių vadovai turi atsižvelgti į vertybių hierarchiją ir sielos gerovės poreikiais rūpintis ne mažiau nei materialiais kūno poreikiais. Tačiau nemirtingos sielos poreikiai negali būti patenkinti mirtingame gyvenime, todėl bendrojo gėrio siekis reiškia pareigą nesužlugdyti amžinojo išganymo, priešingai, padėti jį pasiekti“. Trumpai tariant, valstybių vadovų sprendimai (įstatymai) turi kurti sąlygas moraliam ir teisingam – išganymo link vedančiam gyvenimui. 

Peršasi nedrąsi išvada, jog Bernardo Gailiaus ir jo kolegų iš NŽ-A nuolatos skelbiami įsitikinimai yra nesuderinami nei su klasikiniu, nei su katalikišku politiniu mąstymu. Mat klasikinis ir katalikiškas politinis mąstymas kaip tik ir reikalauja „valdžios, kuri siektų įstatymais apibrėžti gerą ir teisingą gyvenimą“ pagal žmogaus prigimties ir ją atitinkančio Bažnyčios mokymo reikalavimus. Ką jau kalbėti apie prigimtinę šeimos sampratą. 

Tačiau B. Gailius, dėstydamas savo argumentus, nėra vienišas ar originalus. LSDP Vyriausybės programoje 2012 m. buvo rašoma: „neskirstysime šeimų į tradicines ir netradicines“, „nemokysime šeimų, kaip joms gyventi“, o „valstybės tikslas bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti“. Girdėta? Tuos pačius teiginius ne vienoje konferencijoje yra garsiai kartojusi ir LSDP aktyvi narė Marija Aušrinė Pavilionienė, dažnai nepamiršdama pridurti, jog šių siūlymų neįgyvendinus, Lietuva visada liks atsilikusia nuo Vakarų pasaulio „pažangos“.

Kyla natūralus klausimas – kuo dešiniaisiais moderniais katalikais save vadinančio NŽ-A sambūrio, kuriam priklauso ir B. Gailius, pasaulėžiūra skiriasi nuo marksistuojančių kairiųjų LSDP deklaruojamų pažiūrų?

„Pro Patria“ skelbia siekį „gaivinti, plėtoti ir viešojoje erdvėje skleisti pamatinius Vakarų – antikinės ir krikščioniškos – civilizacijos tradiciją grindžiančius dvasinius, metafizinius, dorovinius ir politinius principus“. Šie principai dažnai svetimi ir virsta atvira kliūtimi liberalios, pliuralistinės, tolerantiškos, atviros, multikultūrinės ir kitokios „naujos visuomenės“ ir „naujo žmogaus“ kūrimu užsiėmusiems politikams ir apžvalgininkams. Populiaru tai ar ne, šio tikslo laikomės. Tad gal natūralu, jog taip labai nepatinkame autoriui ir redakcijai, kurie, nevengdami aliuzijų į katalikybę, nuosekliai skelbia visiškai priešingą klasikiniam mąstymui ir katalikybei pliuralistinę pasaulėžiūrą. Pliuralizmas veikia daug geriau, kai viešosios erdvės autoriai apsieina be melo. 



Susiję

Vytautas Sinica 3957481170612339547

Rašyti komentarą

  1. Gėriuosi ir mėgaujuosi aiškiu, nuosekliu ir argumentuotu atkirčiu pažangietiškai susireikšminusiam Gailiui.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-01-21 08:52

    Nemanau, kad pilką ir menką vienadienį drugelį, gyvybinius interesus ir strateginius tikslus iš baimės vadinantį komunizmu, galima vadinti susireikšminusiu. Jis pats pripažįsta - esu „naujasis kolaborantas“, besivadovaujantis „primityvia „dabartizmo“ filosofija“.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nežiniukas2016-01-21 10:59

    1 dalis

    Norėčiau ir aš įkišti savo trigrašį.

    Perskaičiau B. Gailiaus straipsnį. Ten yra daug minčių, bet noriu pasisakyti dėl B. Gailiaus straipsnio pagrindinės minties, apie kurią rašo (tik kiek kitu kampu) autorius V. Sinica: jūs tik neimkite valdžios. Jūs rašote patraukliai, bet tai rašote ne iš širdies, bet dėl to, kad norite valdžios, galios narkotiko.

    Mintis daug kartų girdėta ir žinoma dar nuo sovietmečio laikų. Tuo metu kunigams sakydavo - jūs aptarnaukite bobutes, bet vaikų žaloti prietarais jums negalima.

    Tėvams sakydavo: jūs jei esate tamsūs, bala nematė, tempkite vaikus į bažnyčią, bet to neviešinkite ir netrukdykite vaikams stoti į spaliukus, pionierius ir komjaunuolius.

    Dabar gi sakoma, jei koks nors katalikas, kuriam skauda širdį dėl to, kas dedasi Lietuvoje, pradeda kalbėti apie valdžios priimamus netinkamus įstatymus, jam aiškinama, girdi Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės ir todėl bažnytininkams nedera lįsti į politiką.

    O kodėl tai sakoma, tada ir dabar? Yra toks posakis: tam, kad velnias sėkmingai darytų savo darbus, užtenka, kad gerieji žmonės bent tylėtų.

    Todėl ir siekiama, kad geros valios žmonės, gink Dieve, net nepradėtų galvoti apie dalyvavimą politikoje. Jei net ir to nepavyksta ir jau apie tai nedrąsiai užsimenama, tai jiems iš karto drebiama, esą geriems žmonėms valdžios reikia dėl pačios valdžios. O jei apie politiką dar užsimena jaunimas ir dar katalikiškas, tai jau iš viso siaubas. Tokiais atvejais tų šaukiančiųjų derėtų paklausti (perfrazuojant Evangelijos žodžius): jei katalikiškas jaunimas eina į valdžią dėl valdžios, tai dėl ko į valdžią eina patys šaukiantieji?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nežiniukas2016-01-21 11:00

    2 dalis

    Žinoma, ne mano reikalas, kokiomis gairėmis savo veikloje vadovaujasi sambūris "Propatria", bet jeigu puikaus žmogaus atsisakoma vien dėl to, kad jis jau dalyvauja kokioje nors politinėje veikloje, tai nėra gerai. Aš suprantu tokių gairių motyvus, bet tiems patiems tikslams pasiekti nebūtina tokia griežta sąlyga.

    Šiai minčiai pailiustruoti galima paimti pavyzdį iš elektronikos. Jei visa elektronika "maitinasi" tik nuolatine srove, tai visiškai nereiškia, kad elektronikos veikimui būtina elektrą gauti tik iš nuolatinės srovės šaltinių - baterijų, ar akumuliatoriaus. Tam puikiausiai tinka ir kintamosios srovės šaltiniai. Bet norint "užmaitinti" elektroniką, prieš kintamąją srovę dedami įvairūs filtrai, kurių pagalba kintamoji srovė patampa nuolatine srove.

    Pavyzdžiui, vadovaujantis šiuo principu savo veiklą puikiai koordinuoja Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Ten yra griežtas reikalavimas, ypatingai skelbiant informaciją jų vidiniame grupės susirašinėjime: susirašinėjime tegali būti vien tik informacija, susijusi su tabako ir alkoholio kontrolės klausimais. Jokios kitos temos ten netoleruojamos, nes kitu atveju gali gimti nesutarimai, ko pasėkoje jau nebūtų dirbama tam reikalui, dėl ko buvo įkurta koalicija.

    Taigi, ir sambūris "Propatria" galėtų puikiausiai vienyti ir kitus geros valios žmones, net ir tuos, kurie šiuo metu priklauso įvairioms partijoms. Tik tokiu atveju turėtų būti ypatingai griežtas reikalavimas sambūrio veikloje net žodeliu neužsiminti apie tai, ko nėra numatyta sambūrio tiksluose. Žinoma, bandymų būtų kažką užsiminti, bet jeigu griežtai į tai būtų reaguojama, tuomet su laiku tokių bandymų nebūtų, o sambūris ir toliau sėkmingai galėtų vystyti savo užsibrėžtus tikslus ir jo veikloje dalyvautų dar daugiau puikių žmonių, kurių šiuo metu atsisakoma.

    O kadangi yra net ne baimė, o jau net siaubas, kad katalikiškas jaunimas pasukti į politiką, tai būtent ir sukite į politiką. Jei jau sąmoningas jaunimas to nedarys, tai padarys senimas ir kaip taisyklė, dažniausiai nesąmoningas (tam ir yra partiniai sąrašai rinkimuose, kad visi beviltiški laimėti vienmandatėse apygardose, vistiek patektų į Seimą. O jau kaip jiems balsuoti, yra žinančių). Tenka prisiminti, Evangelijos vietą, kuri skaitoma per Verbų sekmadienį. Kai Kristui buvo sakoma, kad jis uždraustų mokiniams šaukti osana, tai Kristus atsakė: jei šie nešauks, tuomet akmenys šauks. Jei sąmoningas katalikiškas jaunimas neis į politiką, tikrai atsiras, kas panorės eiti į politiką.

    Ir nebijokite, kad jums bus prikišama, kad katalikiškas jaunimas eina į politiką dėl pačios valdžios, dėl garbės ir t.t. Juk ir Kristui buvo sakoma, kad jis demonus išvaro su Belzebubo pagalba. Argi dėl to Kristui reikėjo nustoti išvarinėti demonus?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-01-21 17:21

      Nežiniuk, ar pats savęs už rankos nepagauni su šituo pasiūlymu: "nežiūrėkime pro juodai baltą prizmę"? Juk ar ne šitokia laikysena po truputį atveria dureles visiems spalvotiems moraliniams perversmams ir panašiems dalykams, kuriems atsvarą ir daro Propatria? Taip švelniai, po truputį. O galiausiai nebelieka principų. Šitą elektronikos pavyzdį galima pateikti ir kaip kontraargumentą: štai Propatria priima tik AA tipo baterijomis maitinamus prietaisus, ateina puikus, blizgantis, labai geras prietaisiukas, bet va jis veikia tik iš ~220 AC tinklo ir ima prašyt, na priimkit mane, truputį skiriasi čia tos įtampos, bet gi nieko, gal kokį generatorių išeitų pastatyt, gal keitiklį, aš gi labai geras...

      Kiek stebiu Propatria veiklą, tai šitas jų griežtas reikalavimas yra tikrai adekvatus visuotinio principų (tiek moralinių, tiek ir visų kitų) nykimo kontekste. Reikia šito griežtumo kitąsyk.

      Panaikinti
    2. Puikus komentaras. Visi6kai pritariu!

      Panaikinti
    3. Nežiniukas2016-01-22 08:57

      Na, nevisai supratote analogiją. Prietaisas - pats sambūris "Propatria". Kas jį maitina - tam tikrų pažiūrų žmonės. Šiuo metu sambūris kelia reikalavimą, kad žmogus, atėjęs į sambūrį nepriklausytų jokiai partijai. Nors mano siūlymas Propatrijai nėra ir negali būti įpareigojantis, tiesiog gražūs gyvenimiški pavyzdžiai rodo, kad įmanoma dėl bendro gėrio suburti žmones, kurių pažiūros kitais gyvenimo klausimais gali ir skirtis. Būtent tokiu atveju ir neleižiama diskutuoti kitais gyvenimo klausimais.

      O dėl nuolatinės ir kintamosios srovės supraskite - kintamoji srovė, praėjusi filtrus, jau nebėra kintamoji srovė - ji patampa nuolatine.

      Panaikinti
  5. Algis (kitas)2016-01-22 01:05

    „Pro Patria“ sambūris vienija patriotinių ir katalikiškų pažiūrų....

    Toliau nebeskaičiau. Tie, kurie net katalikybę paverčia pažiūrom, nieko verti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2016-01-22 12:11

    Šį komentarą rašiau po Jūsų straipsniu 15 min ir tikiuosi kad jis bus naudingas šiame portale skaitantiems. aš pritariau vieno iš komentatorių diagnozei apie "apsimestinį Gailiaus katalikiškumą ir tradicijos gynimą". kiek teko su pačiu Gailiumi susidurti, sudaro keistoko narcizo įspūdį. kaip jis tapo NŽ-A klubo klasiku ir modernaus kataliko veidu, tai priežastis labai paprasta ir lietuviška. Jo motina psichologė profesorė Gailienė turi istoriškai ypatingus (?) ryšius su kardinolu Bačkiu ir jo garsiąja sekretore. pastarieji atsidėkodami ir per NŽ-A (sveikinimai Ališauskui) ir per Katalikų mokslų akademiją (sveikinimai "akademikui" Subačiui, kuris savo metu patarinėjo ministrui Steponavičiui) bei per kitus instrumentus "prastuminėja" šį jauną "talentą" į viešąją erdvę. Ne veltui, matyt, LTV jam buvo suteikusi net autorinę laidą, kuri, deja, žiūrovų nesužavėjo. taigi, tai tipinis veiklios mamytės sūnelis, kuris dar savyje nesusigaudo, bet nenustebčiau kad po metų, kitų Lietuvą prie Šv. Sosto atstovaus šis jaunas be turinio "katalikų intelektualas".

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2016-01-22 13:23

    Teisingas atsakymas, NŽ-A , todėl kad nieko naujo negali atrast kas yra amžinai seno, kiek jau žinoma amžinos tiesos yra senos tiesos, jokių naujų tikriausiai atrast neišeis, jei ir ką atras jos vis tiek bus senos tik atrastos naujai, todėl ,,Pro patrija'', ir yra tas švyturys kuris generuoja tas amžinas idėjas, partijos yra tik įrankiai, kurie gali pasiremt idėjom, o įrankiai prisisėmę idėjų gali daryt pokyčius, kadangi idėjų yra begalės todėl, reikia remtis idėjom, kurios yra amžinos ir laiko mus gyvus šioje žemėje. Nežiniukas rašo, kad idėjas galima lygint transformuot, tik tai jau bus lyginta ar transformuota , ne originalas.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2016-01-22 21:48

    Jei sąžiningai, o tai reikštų - atvirai - be jokių užpakalinių slaptų tikslų. Todėl jokie pažiūrų/temų tabų neturėtų būti toleruojami. Jei kas atsisako paaiškinti, kam jis kelia ne kuriuos ribojimus, reiškia - tas siekia ne tų tikslų, kuriuos deklaruoja.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Sakė „Neturime nei Bažnyčiai, nei Tėvynei vadu“. Jis Seime, pasikviesdavo Landsbergį, ir Vagnorių į kabinetą pasikalbėti. Ir visada sutardavo ko reikia ir ko nereikia da¬ryti. Dabar, yra tik atskiros grupės, kurioms rūpi ne krikščioniškų vertybių ginimas laikantis bažnyčios socialinio mokymo, bet nauda. Pergyveno, kad neginamos krikščioniškos vertybės, nesilaikoma bažnyčios socialinio mokymo, klesti kontrabanda, korupcija, girtavimas, narkomanija.
    Blogio imperija (SSRS)nieko bendra su krikščionybe neturėjo ir jei dabar jos subrandinti žmonės ateina į Seimą, nieko gero ir negali laukti. Šiandien už dešimt litų perka balsą! Kaip galima taip save nužeminti?
    Juodžiausias Lietuvai buvo 1992-1996 periodas, kai valdžioje buvo LDDP. Labai tiksliai, kas laukia Lietuvos pasakė Sorbonos profesorė Francuaz Thom: kaip galima kurti normalią ekonomiką, kai aplink korupcija, kyšininkavimas. Buvę komunistai struktūriškai priklauso gangsterių pasauliui, todėl bus vagiama, spekuliuojama į pareigūnų savivalę bus nereguojama. Lietuvą priklausys Sovietų arealui. LSDP oligarchinė milijonierių nomenklatūra, nieko bendro neturinti su socialdemokratija. Premjerai tapo oligarchais. Lietuvos turtas prichvatizuotas. Padovanotas Kristinai 100 milijonų LT vertės Draugystės viešbutis
    1996m. Seimo rinkimai LKDP apvylė.Tikėkėjome, kad krikščioniškoji demokratija - Lietuvos ateitis. Turime sulaužyti blogą valdžios įvaizdį Visi- vagys. Reikalavimai tiems, kurie dirba Seime, vyriausybėje, bankuose, savivaldybėse, turi būti patys aukščiausi. Prisimename LKDP pirmininko Algirdo Saudargo pasakytus žodžius “Mums parodys išvogtus bankus ir išvaistytas paskolas."Mums parodys ir tuos, kurie tai padarė ir vaikšto nenubausti. gyvena visko pertekę, ir paklaus: ar šitai Lietuvai norite tarnauti? Ar sukčiams tarnausite? Mes atsakysime - ne. Mums parodys plėšiamus ir prievartaujamus ir žudomus žmones.Mums parodys ir tuos, kurie tai padarė.besijuokiančius ir besityčiojančiuis už savo pilaičių mūrų ir paklaus: ar tokia Lietuva, kuriai norite tarnauti? Ar prievartautojams ir plėšikams tarnausite? Vėl atsakysime - ne. Mums pagaliau parodys šiukšlynus ir griuvėsius ir tars:štai jūsų Lietuva, tarnaukite jai, jeigu taip trokštate..." V. Bogušio „modernieji“ nepamatuotai kaltino valdyba, pasėjo panika, orentavosi į Lietuvos ryto skaitytojus, kuriame informacijos krūviai skirstomi pagal trijų trečdalių taisyklę: trečdalis tiesos, tiek pat grynos dezinformacijos ir trečdalis į tiesą panašaus niekalo. Net mūsų priešininkai pripažino , kad LKDP programa Tarnauti Lietuvai buvo paruošta geriausiai.
    Tokia ryškia konservatorių pergalę nulėmė Vytautas Landsbergis ir rublinių įndėlių grąžinimas. .
    Kodėl iš LKDP valdybos buvo pašalintas gerb. monsinjoras Alfonsas Svarinskas, iš kariuomenės kapelionų buvo atleisti monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Alfonsas Bulota ir akademikas Zigmas Zinkevičius atleistas iš švietimo ministro pareigų. Kodėl krikščionys demokratai tylėjo kai buvo privatizuojama Mažeikių naftos įmonė , Baltijos laivynas , sustabytas 2-jiems metams rublinių indėlių grąžinimas. “Mums neparodė , kas išvogė bankus ir išvaistė paskolas." Ekonomika merdi, kai banko palūkanos viršija 5 proc.
    Konservatoriai kartu su krikščionimis demokratais po 1996 m. rinkimų Seime įgijo kone konstitucinę daugumą. Tad panorėję tautos ir valstybės labui būtų galėję nuversti kalnus.
    Negana to, visą šį kapitalą iššvaistė ir neįtikėtinai diskreditavo pačią dešiniosios politikos idėją, todėl 2000 m. Seimo rinkimus pralaimėjo.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Iki 2000 metų Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijoje LKDP buvo virš 12000 narių. 2001 m. gegužės 12 d. LKDP konferencijoje A.Saudargo vadovaujama partijos narių grupė pareiškė norą jungtis su K.Bobelio vadovaujama LKD sąjunga. LKDP pirmininkas akademikas Zigmas Zinkevičius, Alfonsas Svarinskas, Ignacas Uždavinys kartu su 38 konferencijos delegatais išėjo iš salės. Jungimasis su K.Bobelio vadovaujama LKD sąjunga neteisėtas, nes LKDP pirmininkas Z.Zinkevičius kaip ir dauguma LKDP narių jungimuisi nepritarė ir nepasirašė jungimosi protokolo. Į naujai sukurtą partiją perėjo tik apie 2000 LKDP narių. 2001 metų birželio 30 d. Plungėje susirinkusi LKDP Konferencija, įvertinusi susidariusią situaciją partijoje ir atsižvelgusi į tai, kad dauguma buvusių šios partijos narių ir vadovų apsisprendė ir toliau likti LKDP nariais, nutarė tęsti Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kaip politinės organizacijos, veiklą bei toliau vadovautis LKDP Statutu ir partijos programa.
    A.Saudargas mums sakė, kad LKDP išlikti negalės, nes jis paseks LDDP pavyzdžiu ir neteisėtai su teisingumo ministerijos pagalba panaikino LKDP (Lietuvos krikščionių demokratų partiją). Todėl LKDP senu pavadinimu nebuvo registruojama ir mes turėjome keisti jos pavadinimą, nors surinkome per 1000 parašų, kad esame ir liekame LKDP nariais. Todėl 2002 m. birželio 15 d. buvo sušauktas naujas suvažiavimas ir partija buvo įregistruota nauju šiek tiek pakeistu pavadinimu. Tapome Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos partija (LKDP) ir tęsiame buvusios LKDP programą. Istorinį tęstinumą perėmusi Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija 2003 m. sausio 28 d. įregistruota Teisingumo ministerijoje (kodas 195725042 LKDP pirmininkas Ignacas Uždavinys). Jos būstinė Odminių 10-2 tel. 2122828.
    Vadovaujamės LKDP pirmininko Z. Zinkevičiaus parengta 2000 metų LKDP programa „ Tarnauti Lietuvai“ ir tęsiame Mykolo Krupavičiaus sukurtos LKDP moralią politiką.
    1918-1926 m buvo apginta Lietuvos nepriklausomybė, priimta konstitucija, įvestas litas, savanoriams duota žemės, išdalinta 416 000 ha žemės, ūkininkams savanoriams buvo skirta pašalpų už 16 000 000 Lt iškelta 20 000 ūkininkų į viensėdžius, įsteigtos 2 124 mokyklos, 10 mokytojų seminarijų, ligonių kasa, sutvarkytas soc. Draudimas, išmokėtos skolos, sutvarkyti teismai, policija.
    Mūsų programos pagrindinis principas žemės nuosavybės atžvilgiu toks: žemė –Dievo dovana visai žmonių giminei, todėl nėra absoliuti kurio nors asmens ar asmenų grupės nuosavybė. Dievo pavesta žemę dalintis patiems žmonėms. Padalyta atskiriems žmonėms ji nenustoja tarnavusi visuomenei. Todėl savininkui pripažįstama valdymo teisė, bet nuosavybės naudojimo ribas nustato valstybė atsižvelgdama į visuomeninį interesą.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Krikščionybė yra Europos civilizacijos ir kultūros lopšys. Krikščioniškieji pagrindai nulėmė Europos gyvastingumą. Kai 1918 m. Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui, turėjo sveiką požiūrį į gyvenimą, šeimą, puoselėjo krikščioniškas vertybes ir tai padėjo visose gyvenimo srityse pasiekti gražiausių rezultatų. Lietuvos krikščioniškosios demokratų partijos programa savo istorinėmis šaknimis išaugusi iš Europos kultūrinės tradicijos ir siekia jos tęstinumo. Dabartinė Europa taip pat buvo sukurta ant krikščioniškų pagrindų. Europos Sąjungos kūrėjai, (pagrindinis šios idėjos propaguotojas buvo Robertas Šumanas) siekė suvienyti Europą ant krikščioniškų pagrindų. Reikšmingas simbolis - Europos Sąjungos mėlyna vėliava su dvylikos žvaigždžių vainiku. Mėlyna Marijos spalva, dvylikos žvaigždžių Dievo Motinos Marijos vainikas - ženklai iš Apreiškimo knygos, kurioje skaitome: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12, 1).
    Tiek liberaliosios, tiek socialdemokratų partijos (ne išimtis ir Lietuvos partijos) siekė, kad Dievo vardas būtų išbrauktas iš Europos Sąjungos konstitucijos. Ir štai matome, kur mes einame: korupcija, prekyba žmonėmis, narkotikais, klestinti prostitucija, nešvarus pelnas, jam kurti panaudojant žmogaus silpnybes. Lietuva užversta alkoholiu ir narkotikais, žiaurumų smurto ir moralinio palaidumo propaganda per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones. Todėl mes aiškiai pasisakome, kad remsime Katalikų Bažnyčios poziciją siekiančią saugoti ir puoselėti krikščioniškąsias vertybes. Mes už žmogaus, Dievo vaiko, orumą ir už niekam neprilygstančią jo teisę gyventi nuo pradėjimo iki natūralios mirties, mes už gyvybės kultūrą. LKDP dvasios tėvas buvo kunigas legenda A.A monsinjoras A.Svarinskas.
    2002-12-22 vykusiuose prezidento rinkimuose LKD kandidatas K.Bobelis surinko mažiau nei 2 proc. rinkėjų balsų
    Krikščionių demokratų partijos valdyba pasidavė A.Saudargo, P.Gražulio, K.Bobelio demagogijai. A.Šimėnas už nepaklusnumą mūsų garbės pirmininką I.Uždavinį žadėjo pašalinti iš LDKP. I.Uždavinio dėka buvo suorganizuotas susitikimas pas prezidentą V.Adamkų, kuriame dalyvavo A.Saudargas, monsinjoras A.Svarinskas ir I. Uždavinys. A.Saudargui buvo pasakyta nenaikinti LKDP. LKD vadovavimas perduotas K.Bobeliui. Jis ir kiti savo karjerą baigė įsitaisydami po K.Prunskienės sparnu. Nuo krikščionių demokratų atskilę „modernieji“ nuėjo pas kairiuosius, kad tik patektų į Seimą. Jie išdavė krikščioniškąsias idėjas dėl Mamonos. Jonas Šimėnas buvo įdarbintas Rubikone, Albertas direktoriaus pavaduotojų ekonomikai Lietuvos geležinkeliuse. Saudargiukas savivaldos rinkimuose sapnavo apie metro Vilniuje.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Monsinjoras ragino Sąžiningieji apsivalę nuo išdavikų Šimėnų,A.Saudargo, P.Gražulio atstatykime LKDP partiją. Jei esatę tikri katalikai tai pripažinkite išdavystę ir paprašę atleidimo grįžkite į LKDP. Dėl balsavimo už Daro partija sakė:
    Viena aišku: tie, kurie žudė lietuvius, klastojo Lietuvos istoriją ir iki šiol stengėsi įsitvirtinti valdžioje, mums turi būti svetimi. Balsuoti už svetimtaučius, nors jie ir skelbiasi mesijais, prilygsta tėvynės išdavimui, nes vaikams tektų gyventi vergijos sąlygomis. Dabar visiškai aiškūs du dalykai: kiekvienas privalome eiti balsuoti. Kas nedalyvaus rinkimuose, tas padės Lietuvos priešams. Ir kitas dalykas: lietuviai katalikai neturi teisės balsuoti už kairiuosius. Kiekvienas gyvename visuomenėje: parapijoje, valstybėje. Didysis įsakymas skelbia: „Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis ir mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save“. Tai ne pardavimas, o įsakymas. Mylėti artimą – tai mylėti tėvynę. Juk tėvynė – tai mūsų istorija, religija, papročiai ir kultūra. Dabar pats metas daugiau pasimelsti už rinkimų sėkmę ir pagalvoti, ką darysime ir kaip padarysime, kad būtų geriau mūsų tėvynei.
    Gavę daugiau informacijos, vėl kreipsimės į jus, Lietuvos krikščionys, laisvės kovotojai ir visi, kurie rūpinatės Lietuvos ateitimi. Turime išeiti į pirmąsias kovos dėl tėvynės linijas. Šito jūsų prašau kaip vienas iš jūsų. Sujungę pastangas, laimėsime pergalę. Duok, Dieve, kad nuo šių rinkimų prasidėtų naujas Lietuvos atgimimas. Už Dievą ir Lietuvą!
    Monsinjoras sakė, kad Dievas stipriesiems dvasia yra paskyręs sunkesnį kelią. Taigi žengdamas per kalvarijas supratau, kad Viešpats žino, jog aš galiu ištverti ir ištversiu visus sunkumus. Manau, jog kiekvienas tos sunkios kelionės bendražygis supranta, kad po Didžiojo Penktadienio ateina šviesus Velųkų rytas, kurio dar nesame sulaukę... Bet tikėjo, kad greitai apvalę sielas nuo visokiausių nešvarumų, tyromis širdimis švesime Kristaus Prisikėlimo šventę. Monsinjorui nebuvo leista pasisakyti perlaidojant M.Krupavičių cituoju
    ”Pagerbti M.Krupavičių privalėjome labai iškilmingai ir širdingai, nes prel. M.Krupavičius buvo didis mūsų valstybės veikėjas, visą gyvenimą paaukojęs Dievui ir tėvynei. Tai buvo idealistas kunigas ir žmogus. Ir kas labiausiai skaudino, buvo tai, kad šventoriuje perlaidojimui vadovavo „vakarykščiai“. Pirmasis kalbėjo Seimo pirmininkas V.Muntianas, Lietuvą gelbėjusio „mesijo“ V.Uspaskicho bendramintis, po jo – A.Brazausko sudarytos „darbo grupės“ vadovė K.D.Prunskienė, 1990 metų blokados Lietuvoje kūrėja. (Galėjom žemės ūkio ministrei „pavydėti“ patriotizmo, bet ne meilės Lietuvai.) Ačiū Dievui, buvo leista kalbėti garbingam apaštališkajam V.Bartuškai, irgi daug metų paleidusiam toli nuo tėvynės. Jausmingai kalbėjo prel. M.Krupavičiaus giminaitė G.Jarumbavičiūtė. Teisė kalbėti buvo suteikta ir Kauno vicemerui K.Kuzminskui. Norėjau ir aš pasakyti lietuvišką žodį Prelatui atminti – juk tiek kartų propagavau jo idėjas okupuotoje, o dabar ir nepriklausomoje Lietuvoje. Deja, kelią prie mikrofono užstojo Prisikėlimo bažnyčios klebonas, paaiškinęs, kad mano kalba nenumatyta protokole.
    Mes turime suprasti, kad prel. M.Krupavičiaus vykdyta žemės reforma leido susidaryti vidutinių ūkininkų luomui Lietuvoje. Jų vaikai ir vaikaičiai ištikimai gynė tėvynę kovodami su naciais ir bolševikais. Šito momento nutylėti negalima. (Reikia pastebėti, kad Prelato perlaidotojų kalbos buvo aptakios: visi minėjo žemės reformą, tačiau nepaminėjo, kad prel. M.Krupavičius savo sumaniai vykdyta žemės reforma išgelbėjo Lietuvą nuo bolševizmo perversmo ir okupacijos.) Be to, prel. M.Krupavičiaus žemės reforma buvo pripažinta geriausia katalikiškuose kraštuose.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Lietuvos krikščionių demokratų partija sparčiai gausėjo, tik jai labai trūko veiklių vadovų, Tokių, kaip prieš karą buvo kunigas Mykolas Krupavičius ir kai kurie kiti to meto partijos veikėjai. Tada kun. Mykolas Krupavičius partijos pirmininko pareigas ėjo 1918-1936 metais visą partijos gyvavimo laikotarpį. Partijai atsikūrus, vienas pirmųjų jos pirmininkų buvo Egidijus Klumbys, jau 1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą ir savo veikla nukrypęs į barus, nieko bendra neturinčius su Krikščionių demokratų partija ir apskritai su krikščionybe. 1991 metais iš JAV į Lietuvą Kazys Bobelis parvežė VLIK’ą, jį atidavė Lietuvai, o pats įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Kai 1992 metais buvo sudarinėjamas Krikščionių demokratų partijos narių kandidatų į Seimą sąrašas, jis panoro sąraše būti įrašytas pirmuoju. Kai kiti valdybos bei tarybos nariai nesutiko to padaryti, jis metė LKDP ir sudarė savo Lietuvos krikščionių demokratų sąjungą Marijampolėje, tuo suskaldydamas LKDP, ir buvo išrinktas į pirmąjį atsikūrusios Lietuvos Seimą. Seimo nariu jis yra ligi šiol. Šį kartą K.Bobeliui patekti į Seimą padėjo K. Prunskienė.
    Netekusi kelių veiklių narių LKD partija pasijuto silpniau ir pradėjo vilioti K. Bobelio KD sąjungą jungtis su LKDP. K.Bobelis sutiko jungtis, jei jis bus patvirtintas LKD partijos pirmininku. Didžioji partijos tarybos narių dalis su tuo sutiko, bet partijos pirmininkas prof. Zigmas Zinkevičius ir dar 38 tarybos nariai tam nepritarė, pasitraukė iš partijos ir pradėjo burtis į kitą Krikščioniškosios demokratijos partijos vienetą. Susibūrė, pirmininku išrinko Ignacą Uždavinį, bet teisingumo ministrai atsisakė tokią partiją tvirtinti.
    Ir K. Bobelio vadovaujama LKD partija pradėjo sklaidytis: dalis valdybos narių nuėjo į G.Vagnoriaus buriamą „nuosaikiųjų“ konservatorių partiją, kiti visai pasitraukė. Pats pirmininkas K. Bobelis savo veikla tiek partijoje, tiek Seime taip prarado daugelio partijos narių pasitikėjimą, kad buvo pašalintas iš Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pareigų, o pirmininku buvo išrinktas jau trečią kadenciją einąs Molėtų rajono savivaldybės mero pareigas Valentinas Stundys.
    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę daugiau kaip 83 proc. Lietuvos gyventojų užsirašė esą krikščionys. Tačiau tik 10 proc. Lietuvos katalikų sekmadieniais lanko bažnyčias. Norėčiau pasakyti, kad bent tie krikščionys, kurie lankote sekmadieniais bažnyčias, namie dar perskaitykite ir popiežiaus Jono Pauliaus II bent tas enciklikas, kuriose jis ragina krikščionis katalikus gyventi ne tik sau, bet ir savo artimui: jungtis į tokias katalikiškas sąjungas. Turime Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją, ir turėtų būti aišku visiems katalikams, kad mums visiems reikėtų jungtis po šios partijos vėliava, jei svajojame apie gražesnę, doresnę, turtingesnę mūsų tautos ateitį. Viktoras ALEKNA

    AtsakytiPanaikinti
  14. LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
    LR premjerui Sauliui Skverneliui
    BFK pirmininkui Stasiui Jakeliūnui
    LR socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui
    Prašymas
    1. Pensijų algoritmas blogas, nes po kiekvieno padidinimo didėja atskirtis tarp mažas ir dideles pensijas turinčių pensininkų. Pažeidžiamas krikščioniško socialinio mokymo principas. Lietuva pensijoms skiria beveik du kartus mažiau procentais nuo BVP palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu.
    2. Kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi būtina skatinant socialinės apsaugos reformas, darbo vietų kūrimą ir konstruktyvų dialogą tarp paramos gavėjų ir teikėjų. Būtina pasitelkti žmonių švietimą – supažindinant su jų teisėmis, skatinti dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei darbo rinkoje. Pensija tiesiogiai turėtų priklausyti nuo darbo stažo Ps=1\2 MMA x stažas :30 (būtino stažo) + nuo įmokėtų įmokų sumos x 0,005. Pvz. stažas=40m. Sodrai nuo 1994m. įmokėta 30 000eurų. Mokama pensija bus 250x40\30+30000x0,005=483,33 eurų. Visų pensijų, rentų suma nedidesnė už 2 MMA. MMA=500Eurų. Minimali pensija asmenims turintiems būtiną socialinio draudimo stažą būtų nemažesnė už 2\3 MMA. Motinos išauginusios 2 ir daugiau vaikų išleidžiamos į pensiją nuo 60 metų ir pensija didinama 20 Eurų už kiekvieną vaiką bei stažas už kiekvieną vaiką pridedama po 2 metus.
    3. Sodros lubos neturi būti įvedamos, bus pažeistas solidarumo principas. I.Degutienė Sodros lubas buvo įvedusi. Sodra patyrė virš pusės milijardo Lt nuostolių per pusę metų. Valdančiųjų ir opozicinių partijų pritarimu Sodros lėšos neteisėtai buvo pervedamos į privačius fondus (nukentėjo dauguma pensininkų), o motinoms už vaikus pravedami pinigai turėjo būti iš valstybės biudžeto ir mokama visoms motinoms nuo 2 MMA iki 4 MMA. Visos LR Vyriausybės grubiai pažeidė 48 Konstitucijos straipsnį, todėl LR piliečiai buvo priversti emigruoti. Pilietis iš valstybės, kurioje yra įvairiapusiškai saugus, nebėga, nesižudo. Iš Lietuvos bėga, žudosi.
    4. Dėl Sodros ir valstybės praskolinimo kalti E.Masiulis, A.Kubilius, I.Šimonytė, valdančiosios partijos Liberalų sąjūdis, TS- Konservatoriai. Mes nesuteikėme jiems tokios teisės. Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos Partijos pirmininko pavaduotojas Jurgis Zabilius I.Šimonytės pavaduotojoms siūlė nesiskolinti iš bankų, o skolintis iš LR gyventojų su 3,5 proc. palūkanomis, sumažinti šešėlinę ekonomiką 33%, įvesti progresinius mokesčius, įvesti turto mokestį (Turtas viršijantis milijoną litų apmokestinamas 2% tarifu) ir jokio skolinimosi būtų nereikėję. Sodros duomenų bazėje buvo duomenys iš kurių aiškiai matėsi, kam mokama vokeliuose. Būtina buvo informuoti visuomenę ir pranešusiems apie mokėjimą vokeliuose skirti 5000Lt premiją ir 10000Lt baudą darbdaviui. J.Zabilius tai pasiūlė R.Dagiui, kuris pasakė, kad tapsime skundikų valstybe. Sodra neinformavo LR gyventojų, kurie negavo minimalios algos ir išėję į pensiją pamato, kad jie neturi 30 metų darbo stažo. Dėl Sodros ir valstybės praskolinimo nukentėjo dauguma LR piliečių. Teisus buvo LKDP garbės pirmininkas monsinjoras A.Svarinskas, sakydamas, jog „Liberalizmas pražudys Lietuvą“

    AtsakytiPanaikinti
  15. 5. LKDP mano, kad 2009-2012 m. galimai buvo padaryta didelė žala valstybei, nes Finansų ministerija skolinosi iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas-triskart didesnes palūkanas nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Būtina sudaryti komisiją iš parlamento ir visuomenės atstovų, kurie ištirtų ir dėl neviešu būdu išleistų Vyriausybės vertybinių popierių. Lenkija ir Estija krizės beveik nepatyrė. Būtina, kad komisija atsakytų į LR piliečiams ramybės neduodantį klausimą, kodėl skolintasi taip brangiai, nes skolos našta yra padalinta kiekvienam Lietuvos respublikos piliečiui. Dėl šios priežasties Lietuvos bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus. LKDP nori sužinoti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 m. nebuvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymą bei skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė tokį sprendimą, kodėl buvo skolinamasi už LR pražūtingas palūkanas, nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai, tikėtina, jie priimdavo sprendimus. Taip pat būtina nustatyti, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo juos priimant, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos, ir medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai.
    6. Tarpukariu Lietuvos bankas diri¬gavo visiems LR ūkio subjektams. Užėjus krizei JAV doleris nuvertėjo, o Litas išliko stabilus. Neaišku, kur dingo milijardai rublių po vagnorėlių įvedimo. LR vyko bankų „griūtys“ Sekundės, Litinpex, G.Konopliovo, Snoro, Ūkio ir kiti, nes jų vadovai buvo nesąžiningi, nebuvo priežiūros ir nukentėjo dauguma LR gyventojų. Lietuvoje verslui sąlygų nebuvo, nes siautėjo nusikalstamos grupuotės (Tulpiniai, agurkiniai, daktaras, dekanidzė ir kitos), kurios reketavo verslininkus. Reikėjo tiek nedaug - atsigręžti į LKDP valdymo laikotarpį 1918-1926 metus ir vadovautis 10 Dievo įsakymų. Nė vienas iš dabartinės Lietuvos prezidentų neprilygo pirmam LKDP konstituciniam prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Neturint valstybinio komercinio banko jokiai krizei užkirsti kelio neįmanoma. Demokratija klestės, kai bus atkurtos Suvereno galios, jo lemiama vieta valstybėje ir pažabota politinės nomenklatūros visavaldystė valstybėje. Netinkamai panaudota ES parama. Prel. M.Krupavičius savo sumaniai vykdyta žemės reforma išgelbėjo Lietuvą nuo bolševizmo perversmo ir okupacijos.) Be to, prel. M.Krupavičiaus žemės reforma buvo pripažinta geriausia katalikiškuose kraštuose. Lietuvoje daroma priešingai - žlugdomi smulkūs ir vidutiniai ūkininkai. Priėjome iki tokios ribos, kad vėl būtina atlikti žemės reformą ir sunaikinti latifundijas.

    AtsakytiPanaikinti
  16. 7. Progresiniai mokesčiai - demokratijos rodiklis, todėl būtini atlyginimams ir dividendams. Neapmokestinamas minimumas minimali mėnesinė alga (toliau – MMA)=500 Eurų ir tiek motinai, tiek tėvui neapmokestinamas minimumas didinamas po 200 Eurų už kiekvieną vaiką. Nuo MMA iki 3MMA (1500 Eurų ) - 15%, nuo 3 MMA iki 5 MMA (nuo 1501 Euro iki 2500 Eurų) - 20%.., virš 5 MMA- 2500 Eurų - 33 %. MMA kasmet didinti nemažiau kaip 20 Eurų. Sekmadieniais, šventinėmis dienomis mokamas ne mažesnis kaip 10 Eurų val. atlyginimas. Reikia pradėti laikytis Europos socialinės chartijos reikalavimų, todėl MMA ≥500 Eurų. Įvesti privalomą fizinių asmenų turto ir pajamų deklaravimą asmenims, kurių metinės paja¬mos viršija 30 000 Eurų arba turimo turto vertė viršija 300 000 Eurų. Turtas viršijantis 300 000 Eurų apmokestinamas 2% tarifu, žemė iki 50 000 Eurų vertės apmokestinama 0,3-1% tarifu, virš 50 000 Eurų vertės apmokestinama 2%. Pelno mokesčio tarifas – iki 100000 Eurų - 20 % , virš 35% reinvestuojamam pelnui Lietuvoje – 5 %. Antkainius perdirbėjams ir mažmeninėje prekyboje kasdieninio vartojimo prekėms, vaistams apriboti iki 20%, o didmeninėje iki 15 % . PVM sumažinti iki 18%, maisto produktams iki 10%. Padidinti biudžeto įplaukas, užkertant kelią šešėlinei kuro, alkoholinių gėrimų bei tabako prekybai ir kontrabandai. Išmokos atleistiems iš darbo negali viršyti 3 MMA. Parama šeimoms: Jaunoms šeimoms, turinčioms 3 ir daugiau vaikų, suteikti beprocentę paskolą 10 metų iki 50 000 Eurų būstui įsigyti. Ir už kiekvieną vaiką suteikti 5 proc. kompensaciją. Popiežius šv. Jonas Paulius II-asis: „šeimos kaskart geriau turi suprasti savo vaidmenį kuriant vadinamąją „šeimos politiką“ bei jausti atsakomybę už visuomeninius pasikeitimus: priešingu atveju jos taps auka to blogio, į kurį žiūrėjo abejingai“. Liberalus požiūris pražūtis šeimai ir Lietuvai. Kiekviena vyriausybė ėmė paskolas, išpardavė Lietuvos turtą, praskolino Lietuvą, didino biurokratų skaičių.
    8. Visuomenei tarnaujanti valdžia. LKDP laikosi nuostatos, kad kiekviena valdžia turi būti grindžiama tarnavimo piliečiams dva¬sia. Valstybės valdžios uždaviniai kyla iš valstybės pareigos saugoti ir didinti bendrą gerovę. Bendrą gerovę suprantame kaip visuomeninio gyvenimo sąlygų visumą, sudarančią sąlygas kiek¬vienam žmogui, šeimai ir bendruomenei lengviau ir geriau įgyvendinti savo pašaukimą. Iš valsty¬bės tarnautojų reikalaujame pasiryžimo nesavanaudiškai ir teisingai tarnauti visiems piliečiams ir Lietuvai. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo nuostatos nepagrįstai suteikia privilegijas iki šiol valstybės remtoms politinėms partijoms ir turtingesniems piliečiams, užkerta teisines galimybes naujų politinių jėgų iškilimui, vienodai partijų ir piliečių konkurencijai demokratinėje visuomenėje. Būtina demokratizuoti politinių partijų finansavimo įstatymą, nes visi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą nebuvo laisvi ir sąžiningi. Juose rungėsi ne realūs kandidatai ir partijos, o milijoniniai reklaminiai produktai. Įvesti 5-7 procentų barjerai bei užstatai daro rinkimus nedemokratiškus ir žlugdo pilietiškumą. Tokie rinkimai naudingi tik partijoms, gaunančioms valstybės dotacijas. Ištrauka iš LKDP programos Tarnauti Lietuvai. Valstybė, užuot skyrusi lėšas ir pastangas visuomenei, kuri ir sudaro valstybę, šviesti bei ugdyti, tas lėšas skiria bilietams į valdžias išsipirkti (parama nomenklatūrinėms partijoms, rinkimų kampanijoms ir t.t.). Tuo paremtas partijų finansavimas iš valstybės biudžeto: finansuojamos tik parlamentinės partijos, o likusios partijos pasmerktos sunaikinimui. Prašome atsižvelgti į LKDP pasiūlymus ir laukiame atsakymo.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item