Kreipimasis

Dėl tautos ir valstybės padėties Atmintinė – kreipimasis Atkūrus Nepriklausomybę, vargu ar buvo galima įsivaizduoti, jog vos po dviej...

Dėl tautos ir valstybės padėties

Atmintinė – kreipimasis

Atkūrus Nepriklausomybę, vargu ar buvo galima įsivaizduoti, jog vos po dviejų dešimtmečių iškils egzistencinis tautos ir valstybės išlikimo klausimas. Tikėtasi, kad išsilaisvinusi ir tapusi Vakarų pasaulio – ES ir NATO – dalimi Lietuva užsitikrino tvirtas saugumo garantijas ir netrukdomai žengs pažangos ir klestėjimo keliu. Šios viltys neišsipildė. Priešingai, tauta išsivaikščioja po pasaulį, o pats valstybingumas nyksta taip sparčiai, kad šito nematyti ir nepripažinti begali tik visiškai akli arba piktavaliai žmonės.

Nebėra prasmės įrodinėti, jog Lietuvoje vykdoma ekonominė ir socialinė politika, išvariusi iš šalies milžinišką darbingiausių gyventojų dalį, pagrįstai gali būti lyginama su okupantų vykdytu tautos naikinimu, o mastais ir – turint omenyje bendrąsias demografines tendencijas – keliamais pavojais tautos egzistavimui jį net pralenkia.

Dar didesnė grėsmė yra tebesitęsiantis, tik naujais ir subtilesniais būdais vykdomas, dvasinis, moralinis bei intelektualinis tautos naikinimas. Jis pradėjo stiprėti Lietuvai tapus ES nare, o ratifikavus Lisabonos sutartį įgyja vis agresyvesnes ir atviresnes formas. Jis reiškiasi ir yra pastebimas įvairiose srityse:
  • Tęsiant sovietmečio tradicijas vis atviriau puolama ir menkinama kaip tariamai atsilikusi, uždara ir tamsi lietuvių tauta – jos gyvenimo būdas, istorija, kultūrinė ir tautinė savimonė;
  • Ginčijami idėjiniai ir istoriniai moderniosios tautinės Lietuvos valstybės pagrindai – net abejojama jos teisėtumu ir prasmingumu; nuolatinių užsipuolimų ir patyčių taikiniu tapo ir Sąjūdžio laikotarpiu vykusi tautinio išsilaisvinimo kova;
  • Kuriamos „globalios Lietuvos“ vizijos, pvz., Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, kuriose lietuvių tauta įsivaizduojama tik kaip kosmopolitinėje pasaulinėje “pilietinėje visuomenėje” pasklidusi ir išsibarsčiusi virtuali etnokultūrinė bendrija be savo teritorijos kaip valstybė;
  • Nuosekliai ir kryptingai vykdoma ištautinimo programa – visais įmanomais būdais ir priemonėmis propaguojama ir brukama lietuviškąją tautinę tapatybę turinti išstumti ir pakeisti „europiečio“ – kultūrinių šaknų ir istorinės atminties neturinčio kosmopolitiško ES piliečio – savimonė ir tapatybė;
  • Lituanistikos plėtros strategijų ir programų svarbiausiu tikslu tapo jau net nebeslepiamos pastangos iš pagrindų pertvarkyti ir „sumoderninti“ lietuvių tautinę ir kultūrinę tapatybę faktiškai sunaikinant politinės tautos sampratą ir pakeičiant ją tariamai „europine“, t. y. viename iš ES administracinių regionų įsikūrusios etnokultūrinės bendrijos (siekiama, kad ji būtų tik viena iš daugelio tokių bendrijų ir sudarytų tik šios teritorijos gyventojų mažumą) savimone;
  • Kaip ir sovietmečiu, įgyvendinama plati tautos ideologinio ir politinio „perauklėjimo“ programa, kuria siekiama paversti ją naujo tipo žmonių bendrijos – betaučių „naujųjų europiečių“ masės dalimi;
  • Ciniškas tyčiojimasis iš laiko ir patirties patikrintų religinių, moralinių ir tautinių Lietuvos gyventojų vertybių tapo kasdieniniu reiškiniu ir vėl, kaip ir sovietmečiu, laikomas norma;
  • Į šalies viešąjį gyvenimą paslėptomis ir atviromis formomis sugrįžo politinė ir ideologinė cenzūra. Tapo privalomas „politkorektiškas“ kalbėjimas viešoje erdvėje, atgaivinta ideologinė mokyklinių vadovėlių stebėsena ir cenzūra.
Lietuvoje vykdoma „europeizacijos“ kampanija įgyja bruožų, verčiančių ją lyginti su anksčiau patirta prievartine sovietizacija. Viešajame gyvenime stiprėja nedemokratiško valdymo apraiškos. Piliečių tautinė ir valstybinė savimonė yra slopinama pasitelkiant ne tik ideologinės propagandos priemones. Vis atviriau mėginama griebtis ir teisinio kitaminčių persekiojimo. Dažnėja ir agresyvėja „europinių vertybių“ gynimu dangstomos ir neretai atviru moraliniu ir politiniu šantažu virstančios tarptautinio ideologinio ir politinio spaudimo Lietuvai akcijos ir kampanijos. Jose aktyviai dalyvauja ES institucijos, įtakingi įvairių šalių politikai, šalyje ir užsienyje veikiančios kai kurios tarptautinės organizacijos ir jų atstovai.

Lietuvos „europeizacija“ gali būti sėkminga ir pavykti tik „dekonstravus“, t. y. sugriovus jos gyventojų tautinę ir valstybinę sąmonę. Netrūksta padedančių ją griauti šalies piliečių. Todėl atgimė sovietmečių egzistavusi, tarsi išnykusi, net spėta primiršti idėjinė ir vertybinė takoskyra tarp patrioto ir kolaboranto. Susiformavo naujųjų kolaborantų, kosmopolitiškai orientuotų Lietuvos „europeizacijos“ ideologų ir vykdytojų, stovykla. Jos atstovai jau nebemato reikalo slėpti savo antitautinių ir antivalstybinių nuostatų. Jų pastangomis faktiškai tęsiama sovietinių „internacionalistų“ vykdyta kova su lietuviškuoju nacionalizmu, kurios galutinis tikslas, kaip žinoma, buvo iki galo įgyvendinti „Lietuva be lietuvių“ programą. Tokių kovotojų gausa ir uolumas aiškinti tuo, kad Sąjūdis gimė ir Nepriklausomybė buvo atkurta kiek pavėluotai. Okupacijos laikotarpiu tautinė ir valstybinė savimonė spėjo sunykti, ženkli tautos dalis jau beturėjo tik etnokultūrinę savimonę. Sovietų diegta nuostata, kad lietuviai yra tik viena iš daugelio sovietinę liaudį sudarančių “broliškų tautų“ buvo spėjusi plačiai įsišaknyti. Ir kur kas plačiau, negu norėta tai pripažinti. Įvykusių gelminių tautinės savimonės pokyčių, paties įvykusio tautos „perauklėjimo“ masto atkūrus nepriklausomybę stengtasi nematyti. Tai buvo milžiniška, katastrofiškų padarinių turėjusi valstybės atkūrimo strategijos klaida. Iš tikrųjų tautinės ir valstybinės sąmonės sunykimas lėmė, kad daug Lietuvos piliečių, net dalis sovietmečiu patriotiškai nusiteikusios šviesuomenės, jau buvo įpratinti rūpinti tik tautos kaip etnokultūrinės bendrijos raiška. Faktiškai politinių ir valstybinių siekių šviesuomenė jau nebeturėjo. Savaip dėsninga, kad net ši visuomenės dalis atkūrus Lietuvos valstybingumą nusišalino ar leidosi lengvai nušalinama nuo valstybės atkuriamojo darbo. Todėl atgavus nepriklausomybę nežinota, ką daryti su atgauta laisve, ir skubiai pradėta ieškoti naujo šeimininko. Išliko vergiško mąstymo ir elgesio įpročiai, kurie pastebimi visose valstybinio ir viešojo sektoriaus srityse – nuo aklo pataikavimo ES ir galingesnėms valstybėms užsienio politikos srityje iki užsienio organizuojamų isteriškų “lietuviškojo nacionalizmo” smerkimo akcijų, beveik niekuo nesiskiriančių nuo sovietmečiu vykdytų analogiškų ideologinių – propagandinių kampanijų.

Išplauta istorinė atmintis ir smarkiai apnykęs tautinio tapatumo ir orumo jausmas lėmė ne kartą pademonstruotą elementarios valstybinės savigarbos stoką. Dabartinė sunki tautos ir valstybės padėtis yra iš sovietmečio paveldėto nevalstybiško mąstymo ir jo nulemto visuomenės nepilietiško elgesio, o ypač  valdančiojo sluoksnio nusikalstamai neatsakingo vadovavimo padarinys. Vergiška savanaudiškumo ir prisitaikėliškumo dvasia persismelkęs šalies valdantysis sluoksnis net nepajėgia suvokti, juo labiau – prisiimti moralinės ir politinės atsakomybės už tautos ir valstybės ateitį. Jis nesuvokia ilgalaikių šalies interesų ir dėl jų net nekvaršina galvos, nes vadovaujasi primityvia „dabartizmo“ filosofija. Tapo įprasta šalies padėtį ir problemas suvokti tik per vienadienių ir trumpalaikių interesų bei tikslų prizmę. Net menkiausios pastangos pažvelgti į Lietuvos gyvybinius interesus ir strateginius tikslus iš platesnės istorinės praeities ir ateities perspektyvos laikomos „nereikalinga prabanga“, nors kaip tik strateginio mąstymo ir paprasčiausios atsakomybės už tautos ir valstybės likimą stoka neleido paversti taip sunkiai atkurtos valstybės šiuolaikiška, dinamiška, o svarbiausia – visiems jos piliečiams sava šalimi.

Lietuva gali tapti ištautinta ES administruojama teritorija ir pasaulinio „globalaus kaimo“ pereinamuoju kiemu – pilka nuolat migruojančios „internacionalinės“ darbo jėgos tranzito stotele.

Tautai ir valstybei kylančias egzistencines grėsmes supranta vis daugiau blaiviai ir patriotiškai mąstančių žmonių. Toks supratimas ir ilgaamžė istorinė patirtis turėtų tapti paskata veikti. Vis užgriūvančios negandų bangos neištrynė Lietuvos iš pasaulio žemėlapio tik todėl, kad sunkiausiais jos istorijos tarpsniais atsirasdavo veiklių ir ryžtingų žmonių, kurie sąmoningomis ir valingomis pastangomis sugebėdavo pakeisti Tėvynės likimą net, atrodytų, beviltiškiausiose situacijose.

Prieš du dešimtmečius Nepriklausomybė nebūtų buvusi atkurta, jeigu visi Lietuvos piliečiai būtų sėdėję sudėję rankas ir svajingai mąstę apie laisvę.

Sajūdžio tikslas atkurti valstybę buvo pasiektas tik todėl, jog radosi žmonių, kurie sugebėjo atidėti į šalį asmeninius ir profesinius interesus ir nuveikė milžinišką, dažnai net nepastebėtą ir neįvertintą, tautą telkusi ir įkvėpusį darbą, kad laisvės svajonė taptų tikrove.

Šiandien Lietuvą gali išgelbėti tik naujas tautinis pabudimas. Pirmas ir būtinas žingsnis jo link turėtų būti tokio atgimimo trokštančių ir pasiruošusių jam atsakingai įsipareigoti ir vardan jo nors šį tą nuveikti geros valios žmonių būrimasis. Egzistencinės grėsmės tautai ir valstybei valandą visi nesutarimai ir kivirčai turėtų būti pamiršti ir atidėti į šalį. Šiuo kritišku momentu dera ieškoti tik to, kas mus vienija ir paverčia LIETUVA.

Jeigu tu pritari, esi pasiryžęs dalyvauti – ne tik stebėti, ne tik klausyti, ne tik būti šalia – atsiliepk ir pasirašyk šį kreipimąsi. Pasirašyti galima nurodant savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis (el. pašto adresą) šio teksto komentaruose arba adresu info@propatria.lt .

Gerbiami svetainės lankytojai,

Jeigu perskaitę Kreipimąsi neketinate jo pasirašyti, maloniai prašome nekomentuoti jo turinio. Diskusijos dėl sambūrio Pro Patria vertybinių nuostatų ir veiklos krypčių yra absoliučiai būtinos ir jos vyks. Tačiau šio Kreipimosi paskirtis kita. Jame tik pateikiamas mūsų principinis požiūrį į dabartinę Tautos ir Valstybės padėtį. Jis yra tik bendriausias piliečių telkimosi pagrindas. Konstruktyvios diskusijos kokiu nors svarbiu reikalu įmanomos tik tarp šiam reikalui asmeniškai atsidavusių ir atsakingai įsipareigojusių žmonių.

Pritariantys:
  1. Andrejevienė Nijolė
  2. Andrijauskas Antanas               
  3. Arlauskas Saulius                       
  4. Bakučionis Tomas                      
  5. Baranauskas Tomas                   
  6. Barniškis Rolandas                                              
  7. Baublys Linas                           
  8. Blinstrubis Tomas                    
  9. Butkus Alvydas                         
  10. Genzelis Bronislovas                
  11. Dapkutė Karolina                     
  12. Daraškevičius Valdas               
  13. Daujotis Eduardas
  14. Daujotis Vytautas                     
  15. Devižis Zigmantas                     
  16. Dievaitis Povilas 
  17. Dubnikas Kęstutis                   
  18. Čiuldė Edvardas                      
  19. Gražinis Romas
  20. Gudaitis Romas
  21. Jankauskas Algimantas            
  22. Janulaitis Arvydas                    
  23. Janulienė Regina                       
  24. Jasaitis Jonas                             
  25. Jonaitis Jurgis                            
  26. Juknevičius Stanislovas             
  27. Juodišiūtė Justina                      
  28. Jurevičius Mindaugas
  29. Juozaitis Arvydas                        
  30. Kančytė Santa                              
  31. Karkienė Dalija Agota               
  32. Keršanskas Vytautas                   
  33. Kojala Linas                                 
  34. Kubilius Mindaugas                   
  35. Labokas Juozapas                       
  36. Leonavičius Bronius
  37. Leščinskaitė-Mikulėnienė Irma
  38. Liepuoniūtė Indrė
  39. Makauskas Audrius                    
  40. Markevičius Domantas
  41. Matukas Arūnas
  42. Medelis Linas
  43. Michelevičiūtė Dalia
  44. Miliauskas Mindaugas
  45. Ozolas Romualdas
  46. Ozolinskas Robertas
  47. Pakalnis Romas                               
  48. Patackas Agirdas                             
  49. Patinskas Domantas
  50. Paulaitis Vytautas
  51. Petrauskas Saulius
  52. Plumpa Petras
  53. Potašinskas Eduardas
  54. Puteikis Naglis
  55. Radžvilas Vytautas
  56. Rasimas Narcizas  
  57. Reinikis Arūnas
  58. Ringys Gediminas                          
  59. Rubavičius Vytautas
  60. Sakalas Aloyzas
  61. Simutis Arnas
  62. Sinica Vytautas                               
  63. Skrupskelis Eugenijus
  64. Songaila Gintaras             
  65. Stankevičius Rimvydas
  66. Stonis Paulius
  67. Svitojus Arūnas                                   
  68. Šalučka Skirmantas                             
  69. Valaitis Mindaugas
  70. Valatka Vytis
  71. Valčiukas Juozas                                   
  72. Vasiliauskas Martynas
  73. Vildžiūnas Vladas
  74. Vilimas Jonas
  75. Vosylienė Ramunė
  76. Zelvaras Gediminas                               
  77. Žemaitis Jonas                                        
  78. Kuprevičius Giedrius Antanas
  79. Pilkis Martynas
  80. Kešytė Laura
  81. Zasimavičius Linas
  82. Šimkaitis Adomas
  83. Mieželaitytė Daina
  84. Pilka Gediminas
  85. Barzdėnas Mindaugas
  86. Matulevičius Tomas
  87. Stankevičius Linas
  88. Bartoševič Daniel
  89. Leckas Antanas
  90. Markuckas Marius
  91. Pranskus Darius
  92. Canderienė Raimonda-Tautvilė
  93. Karalius Audrys
  94. Čerškus Robertas
  95. Baužys Arūnas
  96. Blaževičienė Neringa
  97. Grinius Lukas
  98. Leiputė Uršulė
  99. Bizunevičius Vidas
  100. Zabulionis Adas
  101. Plukys Martynas
  102. Repšys Romualdas
  103. Peluritis Elegijus
  104. Girdzijauskienė Audronė
  105. Borneika Arūnas
  106. Degutis Algirdas
  107. Botyrienė Laima
  108. Grakauskas Liudas
  109. Kazlauskaitė Rugilė
  110. Žukauskienė Lidija
  111. Šopaga Saulius
  112. Remeikis Dainius
  113. Tomas Šimkus
  114. Baubinaitė Kristina
  115. Lesniauskienė Eglė
  116. Povilionis Vidmantas
  117. Pakštas Kęstutis
  118. Žimantas Ramūnas
  119. Antanavičiūtė Marija
  120. Stanulis Laimonas
  121. Meiliūnas Rolandas
  122. Bingelis Arūnas
  123. Geiba Edgaras
  124. Klenys Modestas
  125. Bradulskytė Raminta
  126. Buragas Vladas
  127. Miškinytė Jolanta
  128. Pranckūnas Gintaras
  129. Rūdaitienė Jūratė
  130. Šataitė Aurelija
  131. Janušonis Vilhelminas
  132. Lašinskaitė Leokadija
  133. Zabielskas Marius
  134. Daugardas Gruodis
  135. Janulis Rytis
  136. Vaicekauskaitė Marija Živilė
  137. Švedarauskas Stanislovas
  138. Jokubėnienė Danutė
  139. Aleksandravičius Arnas
  140. Maziliauskas Mantas
  141. Vaitkūnaitė Eugenija
  142. Abromaitis Antanas
  143. Eimantė Daukšaitė
  144. Sabaliauskas Gintaras 
  145. Levinas Mantas
  146. Dževečka Jonas
  147. Sinkevičius Artūras
  148. Malijonis Justinas
  149. Norkienė Irena
  150. Poška Zigmas
  151. Gorodeckis Sakalas
  152. Jančaras Donatas
  153. Kalvaitytė Joana
  154. Narinkevičienė Danutė
  155. Šalkauskas Julius
  156. Kuzavinis Edvardas
  157. Kaminskas Kęstutis
  158. Čeponis Kęstutis
  159. Vabalis Jaroslav
  160. Novikovas Mindaugas
  161. Ringelė Arūnas
  162. Buzas Juozas
  163. Ostrauskas Saulius
  164. Milkeraitis Kęstutis
  165. Butkus Vytautas
  166. Martinkus Andrius
  167. Krupoviesas Vytautas
  168. Kulvičius Saulius
  169. Drungytė Erika
  170. Ragauskas Remigijus
  171. Eigirdas Arūnas
  172. Eigirdienė Dalia
  173. Punys Jonas
  174. Simaška Arūnas
  175. Matukas Liudvikas Vytautas
  176. Jančys Zenonas
  177. Laurinaitis Kęstutis
  178. Panka Julius 
  179. Sopranaitė Reda
  180. Bartkevičius Sergijus
  181. Gudelis Dangis
  182. Katinas Mindaugas
  183. Laurinaitis Kęstutis
  184. Kaminskas Jonas
  185. Vizbaras  Gintaras
  186. Pašiūnas Martynas
  187. Raubys Tomas
  188. Šarpnickienė Jolanta
  189. Mačiulaitis Romualdas
  190. Pupinis Kazys
  191. Žukienė Vaiva
  192. Malinauskienė Irena
  193. Astikas Emilis
  194. Janulevičius Antanas
  195. Gylienė Algė
  196. Sinicienė Genovaitė
  197. Pusevaitė Indrė
  198. Komar Albert
  199. Balčiūnas Eimantas
  200. Puslys Donatas 
  201. Šimkūnas Mindaugas
  202. Mockevičius  Arminas 
  203. Januškevičius Gražvydas 
  204. Mačiulaitis Zenonas 
  205. Grumbinas Valentinas 
  206. Paulėkienė Agnė 
  207. Jesiškienė  Aušra 
  208. Valantukevičienė Violeta
  209. Borsteika Algirdas Vladas 
  210. Šoblinskaitė Violeta
  211. Merkevičius Leonas 
  212. Krencius Mindaugas 
  213. Baranauskas Antanas 
  214. Švobaitė Elena 
  215. Sučylaitė  Jūratė 
  216. Kruopis Paulius 
  217. Jasiūnė Vida 
  218. Stalilionis Algimantas 
  219. Rutkauskas Gintautas 
  220. Vysockis Ričardas 
  221. Šukys Valdas 
  222. Bagdonavičius Vaclovas 
  223. Raškinis Arimantas 
  224. Terleckas Gintautas 
  225. Švagžlys Jonas Kazimieras 
  226. Viesulas  Jonas 
  227. Mikalauskienė Marija 
  228. Parčiauskas Marius
  229. Bauševičius Justas 
  230. Butkus Gaudvydas 
  231. Narbutas Audris 
  232. Raškauskas Vytautas
  233. Svarinskas Alfonsas
  234. Rupšytė Angonita
  235. Petruškaitė Ieva
  236. Petkus Dovilas
  237. Motuza Gediminas
  238. Matukas Vytautas Liudvikas
  239. Stašinskaitė Kotryna
  240. Kalnikas Rindaugas
  241. Jankauskas Algirdas
  242. Guliokas Vytautas
  243. Biekša Simonas
  244. Langaitis Zenonas
  245. Gaulia Vytautas
  246. Taurinskas Medardas
  247. Jakštas Auksutis
  248. Noruševičienė Edita
  249. Zimnickas Juozupas
  250. Telksnienė Leontina
  251. Skripkauskas Vytautas
  252. Žilinskas Rokas
  253. Verseckienė Zinaida
  254. Stravinskas Vaidas
  255. Valkauskas Arnoldas 
  256. Štukenas Balys
  257. Dzedulionis Jonas
  258. Baublienė Elvyra
  259. Judžentis Artūras
  260. Radvila Gintaras
  261. Gasiūnienė Elena Vyda
  262. Kirda Arvydas
  263. Rinkevičius Tautvilas
  264. Eimaitytė Elena
  265. Daučiūnaitė Danutė
  266. Zamarytė-Sakavičienė Kristina 
  267. Zamaris Juozas 
  268. Pundzius Antanas 
  269. Bernotas Vilius
  270. Morkūnaitė Monika
  271. Lisauskaitė Rūta
  272. Braukyla Linas
  273. Kančytė Lina
  274. Rupšys Saulius
  275. Jucius Rolandas
  276. Danguolė Baltrušaitienė
  277. Vitalija Dovydėnienė
  278. Leonora Daugudienė

NAUJAUSI

Komentarai

static_page