Kreipimasis

Dėl tautos ir valstybės padėties Atmintinė – kreipimasis Atkūrus Nepriklausomybę, vargu ar buvo galima įsivaizduoti, jog vos po dviej...

Dėl tautos ir valstybės padėties

Atmintinė – kreipimasis

Atkūrus Nepriklausomybę, vargu ar buvo galima įsivaizduoti, jog vos po dviejų dešimtmečių iškils egzistencinis tautos ir valstybės išlikimo klausimas. Tikėtasi, kad išsilaisvinusi ir tapusi Vakarų pasaulio – ES ir NATO – dalimi Lietuva užsitikrino tvirtas saugumo garantijas ir netrukdomai žengs pažangos ir klestėjimo keliu. Šios viltys neišsipildė. Priešingai, tauta išsivaikščioja po pasaulį, o pats valstybingumas nyksta taip sparčiai, kad šito nematyti ir nepripažinti begali tik visiškai akli arba piktavaliai žmonės.

Nebėra prasmės įrodinėti, jog Lietuvoje vykdoma ekonominė ir socialinė politika, išvariusi iš šalies milžinišką darbingiausių gyventojų dalį, pagrįstai gali būti lyginama su okupantų vykdytu tautos naikinimu, o mastais ir – turint omenyje bendrąsias demografines tendencijas – keliamais pavojais tautos egzistavimui jį net pralenkia.

Dar didesnė grėsmė yra tebesitęsiantis, tik naujais ir subtilesniais būdais vykdomas, dvasinis, moralinis bei intelektualinis tautos naikinimas. Jis pradėjo stiprėti Lietuvai tapus ES nare, o ratifikavus Lisabonos sutartį įgyja vis agresyvesnes ir atviresnes formas. Jis reiškiasi ir yra pastebimas įvairiose srityse:
  • Tęsiant sovietmečio tradicijas vis atviriau puolama ir menkinama kaip tariamai atsilikusi, uždara ir tamsi lietuvių tauta – jos gyvenimo būdas, istorija, kultūrinė ir tautinė savimonė;
  • Ginčijami idėjiniai ir istoriniai moderniosios tautinės Lietuvos valstybės pagrindai – net abejojama jos teisėtumu ir prasmingumu; nuolatinių užsipuolimų ir patyčių taikiniu tapo ir Sąjūdžio laikotarpiu vykusi tautinio išsilaisvinimo kova;
  • Kuriamos „globalios Lietuvos“ vizijos, pvz., Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, kuriose lietuvių tauta įsivaizduojama tik kaip kosmopolitinėje pasaulinėje “pilietinėje visuomenėje” pasklidusi ir išsibarsčiusi virtuali etnokultūrinė bendrija be savo teritorijos kaip valstybė;
  • Nuosekliai ir kryptingai vykdoma ištautinimo programa – visais įmanomais būdais ir priemonėmis propaguojama ir brukama lietuviškąją tautinę tapatybę turinti išstumti ir pakeisti „europiečio“ – kultūrinių šaknų ir istorinės atminties neturinčio kosmopolitiško ES piliečio – savimonė ir tapatybė;
  • Lituanistikos plėtros strategijų ir programų svarbiausiu tikslu tapo jau net nebeslepiamos pastangos iš pagrindų pertvarkyti ir „sumoderninti“ lietuvių tautinę ir kultūrinę tapatybę faktiškai sunaikinant politinės tautos sampratą ir pakeičiant ją tariamai „europine“, t. y. viename iš ES administracinių regionų įsikūrusios etnokultūrinės bendrijos (siekiama, kad ji būtų tik viena iš daugelio tokių bendrijų ir sudarytų tik šios teritorijos gyventojų mažumą) savimone;
  • Kaip ir sovietmečiu, įgyvendinama plati tautos ideologinio ir politinio „perauklėjimo“ programa, kuria siekiama paversti ją naujo tipo žmonių bendrijos – betaučių „naujųjų europiečių“ masės dalimi;
  • Ciniškas tyčiojimasis iš laiko ir patirties patikrintų religinių, moralinių ir tautinių Lietuvos gyventojų vertybių tapo kasdieniniu reiškiniu ir vėl, kaip ir sovietmečiu, laikomas norma;
  • Į šalies viešąjį gyvenimą paslėptomis ir atviromis formomis sugrįžo politinė ir ideologinė cenzūra. Tapo privalomas „politkorektiškas“ kalbėjimas viešoje erdvėje, atgaivinta ideologinė mokyklinių vadovėlių stebėsena ir cenzūra.
Lietuvoje vykdoma „europeizacijos“ kampanija įgyja bruožų, verčiančių ją lyginti su anksčiau patirta prievartine sovietizacija. Viešajame gyvenime stiprėja nedemokratiško valdymo apraiškos. Piliečių tautinė ir valstybinė savimonė yra slopinama pasitelkiant ne tik ideologinės propagandos priemones. Vis atviriau mėginama griebtis ir teisinio kitaminčių persekiojimo. Dažnėja ir agresyvėja „europinių vertybių“ gynimu dangstomos ir neretai atviru moraliniu ir politiniu šantažu virstančios tarptautinio ideologinio ir politinio spaudimo Lietuvai akcijos ir kampanijos. Jose aktyviai dalyvauja ES institucijos, įtakingi įvairių šalių politikai, šalyje ir užsienyje veikiančios kai kurios tarptautinės organizacijos ir jų atstovai.

Lietuvos „europeizacija“ gali būti sėkminga ir pavykti tik „dekonstravus“, t. y. sugriovus jos gyventojų tautinę ir valstybinę sąmonę. Netrūksta padedančių ją griauti šalies piliečių. Todėl atgimė sovietmečių egzistavusi, tarsi išnykusi, net spėta primiršti idėjinė ir vertybinė takoskyra tarp patrioto ir kolaboranto. Susiformavo naujųjų kolaborantų, kosmopolitiškai orientuotų Lietuvos „europeizacijos“ ideologų ir vykdytojų, stovykla. Jos atstovai jau nebemato reikalo slėpti savo antitautinių ir antivalstybinių nuostatų. Jų pastangomis faktiškai tęsiama sovietinių „internacionalistų“ vykdyta kova su lietuviškuoju nacionalizmu, kurios galutinis tikslas, kaip žinoma, buvo iki galo įgyvendinti „Lietuva be lietuvių“ programą. Tokių kovotojų gausa ir uolumas aiškinti tuo, kad Sąjūdis gimė ir Nepriklausomybė buvo atkurta kiek pavėluotai. Okupacijos laikotarpiu tautinė ir valstybinė savimonė spėjo sunykti, ženkli tautos dalis jau beturėjo tik etnokultūrinę savimonę. Sovietų diegta nuostata, kad lietuviai yra tik viena iš daugelio sovietinę liaudį sudarančių “broliškų tautų“ buvo spėjusi plačiai įsišaknyti. Ir kur kas plačiau, negu norėta tai pripažinti. Įvykusių gelminių tautinės savimonės pokyčių, paties įvykusio tautos „perauklėjimo“ masto atkūrus nepriklausomybę stengtasi nematyti. Tai buvo milžiniška, katastrofiškų padarinių turėjusi valstybės atkūrimo strategijos klaida. Iš tikrųjų tautinės ir valstybinės sąmonės sunykimas lėmė, kad daug Lietuvos piliečių, net dalis sovietmečiu patriotiškai nusiteikusios šviesuomenės, jau buvo įpratinti rūpinti tik tautos kaip etnokultūrinės bendrijos raiška. Faktiškai politinių ir valstybinių siekių šviesuomenė jau nebeturėjo. Savaip dėsninga, kad net ši visuomenės dalis atkūrus Lietuvos valstybingumą nusišalino ar leidosi lengvai nušalinama nuo valstybės atkuriamojo darbo. Todėl atgavus nepriklausomybę nežinota, ką daryti su atgauta laisve, ir skubiai pradėta ieškoti naujo šeimininko. Išliko vergiško mąstymo ir elgesio įpročiai, kurie pastebimi visose valstybinio ir viešojo sektoriaus srityse – nuo aklo pataikavimo ES ir galingesnėms valstybėms užsienio politikos srityje iki užsienio organizuojamų isteriškų “lietuviškojo nacionalizmo” smerkimo akcijų, beveik niekuo nesiskiriančių nuo sovietmečiu vykdytų analogiškų ideologinių – propagandinių kampanijų.

Išplauta istorinė atmintis ir smarkiai apnykęs tautinio tapatumo ir orumo jausmas lėmė ne kartą pademonstruotą elementarios valstybinės savigarbos stoką. Dabartinė sunki tautos ir valstybės padėtis yra iš sovietmečio paveldėto nevalstybiško mąstymo ir jo nulemto visuomenės nepilietiško elgesio, o ypač  valdančiojo sluoksnio nusikalstamai neatsakingo vadovavimo padarinys. Vergiška savanaudiškumo ir prisitaikėliškumo dvasia persismelkęs šalies valdantysis sluoksnis net nepajėgia suvokti, juo labiau – prisiimti moralinės ir politinės atsakomybės už tautos ir valstybės ateitį. Jis nesuvokia ilgalaikių šalies interesų ir dėl jų net nekvaršina galvos, nes vadovaujasi primityvia „dabartizmo“ filosofija. Tapo įprasta šalies padėtį ir problemas suvokti tik per vienadienių ir trumpalaikių interesų bei tikslų prizmę. Net menkiausios pastangos pažvelgti į Lietuvos gyvybinius interesus ir strateginius tikslus iš platesnės istorinės praeities ir ateities perspektyvos laikomos „nereikalinga prabanga“, nors kaip tik strateginio mąstymo ir paprasčiausios atsakomybės už tautos ir valstybės likimą stoka neleido paversti taip sunkiai atkurtos valstybės šiuolaikiška, dinamiška, o svarbiausia – visiems jos piliečiams sava šalimi.

Lietuva gali tapti ištautinta ES administruojama teritorija ir pasaulinio „globalaus kaimo“ pereinamuoju kiemu – pilka nuolat migruojančios „internacionalinės“ darbo jėgos tranzito stotele.

Tautai ir valstybei kylančias egzistencines grėsmes supranta vis daugiau blaiviai ir patriotiškai mąstančių žmonių. Toks supratimas ir ilgaamžė istorinė patirtis turėtų tapti paskata veikti. Vis užgriūvančios negandų bangos neištrynė Lietuvos iš pasaulio žemėlapio tik todėl, kad sunkiausiais jos istorijos tarpsniais atsirasdavo veiklių ir ryžtingų žmonių, kurie sąmoningomis ir valingomis pastangomis sugebėdavo pakeisti Tėvynės likimą net, atrodytų, beviltiškiausiose situacijose.

Prieš du dešimtmečius Nepriklausomybė nebūtų buvusi atkurta, jeigu visi Lietuvos piliečiai būtų sėdėję sudėję rankas ir svajingai mąstę apie laisvę.

Sajūdžio tikslas atkurti valstybę buvo pasiektas tik todėl, jog radosi žmonių, kurie sugebėjo atidėti į šalį asmeninius ir profesinius interesus ir nuveikė milžinišką, dažnai net nepastebėtą ir neįvertintą, tautą telkusi ir įkvėpusį darbą, kad laisvės svajonė taptų tikrove.

Šiandien Lietuvą gali išgelbėti tik naujas tautinis pabudimas. Pirmas ir būtinas žingsnis jo link turėtų būti tokio atgimimo trokštančių ir pasiruošusių jam atsakingai įsipareigoti ir vardan jo nors šį tą nuveikti geros valios žmonių būrimasis. Egzistencinės grėsmės tautai ir valstybei valandą visi nesutarimai ir kivirčai turėtų būti pamiršti ir atidėti į šalį. Šiuo kritišku momentu dera ieškoti tik to, kas mus vienija ir paverčia LIETUVA.

Jeigu tu pritari, esi pasiryžęs dalyvauti – ne tik stebėti, ne tik klausyti, ne tik būti šalia – atsiliepk ir pasirašyk šį kreipimąsi. Pasirašyti galima nurodant savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis (el. pašto adresą) šio teksto komentaruose arba adresu info@propatria.lt .

Gerbiami svetainės lankytojai,

Jeigu perskaitę Kreipimąsi neketinate jo pasirašyti, maloniai prašome nekomentuoti jo turinio. Diskusijos dėl sambūrio Pro Patria vertybinių nuostatų ir veiklos krypčių yra absoliučiai būtinos ir jos vyks. Tačiau šio Kreipimosi paskirtis kita. Jame tik pateikiamas mūsų principinis požiūrį į dabartinę Tautos ir Valstybės padėtį. Jis yra tik bendriausias piliečių telkimosi pagrindas. Konstruktyvios diskusijos kokiu nors svarbiu reikalu įmanomos tik tarp šiam reikalui asmeniškai atsidavusių ir atsakingai įsipareigojusių žmonių.

Pritariantys:
  1. Andrejevienė Nijolė
  2. Andrijauskas Antanas               
  3. Arlauskas Saulius                       
  4. Bakučionis Tomas                      
  5. Baranauskas Tomas                   
  6. Barniškis Rolandas                                              
  7. Baublys Linas                           
  8. Blinstrubis Tomas                    
  9. Butkus Alvydas                         
  10. Genzelis Bronislovas                
  11. Dapkutė Karolina                     
  12. Daraškevičius Valdas               
  13. Daujotis Eduardas
  14. Daujotis Vytautas                     
  15. Devižis Zigmantas                     
  16. Dievaitis Povilas 
  17. Dubnikas Kęstutis                   
  18. Čiuldė Edvardas                      
  19. Gražinis Romas
  20. Gudaitis Romas
  21. Jankauskas Algimantas            
  22. Janulaitis Arvydas                    
  23. Janulienė Regina                       
  24. Jasaitis Jonas                             
  25. Jonaitis Jurgis                            
  26. Juknevičius Stanislovas             
  27. Juodišiūtė Justina                      
  28. Jurevičius Mindaugas
  29. Juozaitis Arvydas                        
  30. Kančytė Santa                              
  31. Karkienė Dalija Agota               
  32. Keršanskas Vytautas                   
  33. Kojala Linas                                 
  34. Kubilius Mindaugas                   
  35. Labokas Juozapas                       
  36. Leonavičius Bronius
  37. Leščinskaitė-Mikulėnienė Irma
  38. Liepuoniūtė Indrė
  39. Makauskas Audrius                    
  40. Markevičius Domantas
  41. Matukas Arūnas
  42. Medelis Linas
  43. Michelevičiūtė Dalia
  44. Miliauskas Mindaugas
  45. Ozolas Romualdas
  46. Ozolinskas Robertas
  47. Pakalnis Romas                               
  48. Patackas Agirdas                             
  49. Patinskas Domantas
  50. Paulaitis Vytautas
  51. Petrauskas Saulius
  52. Plumpa Petras
  53. Potašinskas Eduardas
  54. Puteikis Naglis
  55. Radžvilas Vytautas
  56. Rasimas Narcizas  
  57. Reinikis Arūnas
  58. Ringys Gediminas                          
  59. Rubavičius Vytautas
  60. Sakalas Aloyzas
  61. Simutis Arnas
  62. Sinica Vytautas                               
  63. Skrupskelis Eugenijus
  64. Songaila Gintaras             
  65. Stankevičius Rimvydas
  66. Stonis Paulius
  67. Svitojus Arūnas                                   
  68. Šalučka Skirmantas                             
  69. Valaitis Mindaugas
  70. Valatka Vytis
  71. Valčiukas Juozas                                   
  72. Vasiliauskas Martynas
  73. Vildžiūnas Vladas
  74. Vilimas Jonas
  75. Vosylienė Ramunė
  76. Zelvaras Gediminas                               
  77. Žemaitis Jonas                                        
  78. Kuprevičius Giedrius Antanas
  79. Pilkis Martynas
  80. Kešytė Laura
  81. Zasimavičius Linas
  82. Šimkaitis Adomas
  83. Mieželaitytė Daina
  84. Pilka Gediminas
  85. Barzdėnas Mindaugas
  86. Matulevičius Tomas
  87. Stankevičius Linas
  88. Bartoševič Daniel
  89. Leckas Antanas
  90. Markuckas Marius
  91. Pranskus Darius
  92. Canderienė Raimonda-Tautvilė
  93. Karalius Audrys
  94. Čerškus Robertas
  95. Baužys Arūnas
  96. Blaževičienė Neringa
  97. Grinius Lukas
  98. Leiputė Uršulė
  99. Bizunevičius Vidas
  100. Zabulionis Adas
  101. Plukys Martynas
  102. Repšys Romualdas
  103. Peluritis Elegijus
  104. Girdzijauskienė Audronė
  105. Borneika Arūnas
  106. Degutis Algirdas
  107. Botyrienė Laima
  108. Grakauskas Liudas
  109. Kazlauskaitė Rugilė
  110. Žukauskienė Lidija
  111. Šopaga Saulius
  112. Remeikis Dainius
  113. Tomas Šimkus
  114. Baubinaitė Kristina
  115. Lesniauskienė Eglė
  116. Povilionis Vidmantas
  117. Pakštas Kęstutis
  118. Žimantas Ramūnas
  119. Antanavičiūtė Marija
  120. Stanulis Laimonas
  121. Meiliūnas Rolandas
  122. Bingelis Arūnas
  123. Geiba Edgaras
  124. Klenys Modestas
  125. Bradulskytė Raminta
  126. Buragas Vladas
  127. Miškinytė Jolanta
  128. Pranckūnas Gintaras
  129. Rūdaitienė Jūratė
  130. Šataitė Aurelija
  131. Janušonis Vilhelminas
  132. Lašinskaitė Leokadija
  133. Zabielskas Marius
  134. Daugardas Gruodis
  135. Janulis Rytis
  136. Vaicekauskaitė Marija Živilė
  137. Švedarauskas Stanislovas
  138. Jokubėnienė Danutė
  139. Maziliauskas Mantas
  140. Vaitkūnaitė Eugenija
  141. Abromaitis Antanas
  142. Eimantė Daukšaitė
  143. Sabaliauskas Gintaras 
  144. Levinas Mantas
  145. Dževečka Jonas
  146. Sinkevičius Artūras
  147. Malijonis Justinas
  148. Norkienė Irena
  149. Poška Zigmas
  150. Gorodeckis Sakalas
  151. Jančaras Donatas
  152. Kalvaitytė Joana
  153. Narinkevičienė Danutė
  154. Šalkauskas Julius
  155. Kuzavinis Edvardas
  156. Kaminskas Kęstutis
  157. Čeponis Kęstutis
  158. Vabalis Jaroslav
  159. Novikovas Mindaugas
  160. Ringelė Arūnas
  161. Buzas Juozas
  162. Ostrauskas Saulius
  163. Milkeraitis Kęstutis
  164. Butkus Vytautas
  165. Martinkus Andrius
  166. Krupoviesas Vytautas
  167. Kulvičius Saulius
  168. Drungytė Erika
  169. Ragauskas Remigijus
  170. Eigirdas Arūnas
  171. Eigirdienė Dalia
  172. Punys Jonas
  173. Simaška Arūnas
  174. Matukas Liudvikas Vytautas
  175. Jančys Zenonas
  176. Laurinaitis Kęstutis
  177. Panka Julius 
  178. Sopranaitė Reda
  179. Bartkevičius Sergijus
  180. Gudelis Dangis
  181. Katinas Mindaugas
  182. Laurinaitis Kęstutis
  183. Kaminskas Jonas
  184. Vizbaras  Gintaras
  185. Pašiūnas Martynas
  186. Raubys Tomas
  187. Šarpnickienė Jolanta
  188. Mačiulaitis Romualdas
  189. Pupinis Kazys
  190. Žukienė Vaiva
  191. Malinauskienė Irena
  192. Astikas Emilis
  193. Janulevičius Antanas
  194. Gylienė Algė
  195. Sinicienė Genovaitė
  196. Pusevaitė Indrė
  197. Komar Albert
  198. Balčiūnas Eimantas
  199. Šimkūnas Mindaugas
  200. Mockevičius  Arminas 
  201. Januškevičius Gražvydas 
  202. Mačiulaitis Zenonas 
  203. Grumbinas Valentinas 
  204. Paulėkienė Agnė 
  205. Jesiškienė  Aušra 
  206. Valantukevičienė Violeta
  207. Borsteika Algirdas Vladas 
  208. Šoblinskaitė Violeta
  209. Merkevičius Leonas 
  210. Krencius Mindaugas 
  211. Baranauskas Antanas 
  212. Švobaitė Elena 
  213. Sučylaitė  Jūratė 
  214. Kruopis Paulius 
  215. Jasiūnė Vida 
  216. Stalilionis Algimantas 
  217. Rutkauskas Gintautas 
  218. Vysockis Ričardas 
  219. Šukys Valdas 
  220. Bagdonavičius Vaclovas 
  221. Raškinis Arimantas 
  222. Terleckas Gintautas 
  223. Švagžlys Jonas Kazimieras 
  224. Viesulas  Jonas 
  225. Mikalauskienė Marija 
  226. Parčiauskas Marius
  227. Bauševičius Justas 
  228. Butkus Gaudvydas 
  229. Narbutas Audris 
  230. Raškauskas Vytautas
  231. Svarinskas Alfonsas
  232. Rupšytė Angonita
  233. Petruškaitė Ieva
  234. Petkus Dovilas
  235. Motuza Gediminas
  236. Matukas Vytautas Liudvikas
  237. Stašinskaitė Kotryna
  238. Kalnikas Rindaugas
  239. Jankauskas Algirdas
  240. Guliokas Vytautas
  241. Biekša Simonas
  242. Langaitis Zenonas
  243. Gaulia Vytautas
  244. Taurinskas Medardas
  245. Jakštas Auksutis
  246. Noruševičienė Edita
  247. Zimnickas Juozupas
  248. Telksnienė Leontina
  249. Skripkauskas Vytautas
  250. Žilinskas Rokas
  251. Verseckienė Zinaida
  252. Stravinskas Vaidas
  253. Valkauskas Arnoldas 
  254. Štukenas Balys
  255. Dzedulionis Jonas
  256. Baublienė Elvyra
  257. Judžentis Artūras
  258. Radvila Gintaras
  259. Gasiūnienė Elena Vyda
  260. Kirda Arvydas
  261. Rinkevičius Tautvilas
  262. Eimaitytė Elena
  263. Daučiūnaitė Danutė
  264. Zamarytė-Sakavičienė Kristina 
  265. Zamaris Juozas 
  266. Pundzius Antanas 
  267. Bernotas Vilius
  268. Morkūnaitė Monika
  269. Lisauskaitė Rūta
  270. Braukyla Linas
  271. Kančytė Lina
  272. Rupšys Saulius
  273. Jucius Rolandas
  274. Danguolė Baltrušaitienė
  275. Vitalija Dovydėnienė
  276. Leonora Daugudienė
static_page