Vytautas Daujotis. Konstitucinis Teismas de facto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų ...


Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų aiškinimo viršenybę. Prieš tai A. Duda atmetė kaltinimus žlugdant demokratiją savo šalyje: „Lenkijoje vyksta politinis ginčas, tačiau demokratija jokiu būdu nėra pavojuje.“

Apie paties Konstitucinio Teismo keliamus pavojus demokratijai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu.

– Kodėl, jūsų manymu, Briuselis taip piktinasi Lenkijos veiksmais? Ar KT kompetencija jau nėra valstybių vidaus reikalas?

– Tokios institucijos kaip KT ar Europos Teisingumo Teismas yra vieni svarbiausių ES federalizacijos įrankių, o toks lenkų sprendimas rodo, kad šis įrankis sprūsta iš Briuselio rankų. Juk kontroliuoti nacionalinius parlamentus yra gerokai sunkiau nei tokias institucijas. Todėl Briuselio biurokratai tai pateikia kaip kažkokius „demokratijos ribojimus“, kas, žinoma, yra visiška kvailystė… Kita vertus, eurobiurokratams labai nepatinka dabartinė Lenkijos valdžia, kuri gina savo valstybės tautinius interesus, t.y. grįžta prie ankstesnių brolių Kačinskių idėjų. Šiuo atveju ne lenkų valdžia, o pats Konstitucinis Teismas kelia grėsmę demokratijai. Jeigu kas nors imasi KT turimą valdžią pertvarkyti arba reformuoti, kad ji nebūtų tokia visagalė, yra tik sveikintinas dalykas.

– Tai gal ir Lietuva netrukus žengs kaimynų lenkų ar dar anksčiau tokią reformą įgyvendinusių vengrų keliu? Pas mus juk taip pat daugelis piktinasi KT sprendimais, kuriuos dažnai padiktuoja nematomos „konstitucijos dvasios“.

– Būtų tikrai laikas tai padaryti, tik tam nematau jokių prielaidų. Pas mus Konstitucinis Teismas yra tvirtai suaugęs su kitomis valdžios šakomis, kurios KT šventai saugo ir bet kokį skepticizmą jo atžvilgiu gesina postringavimais, esą „vyksta pasikėsinimas į demokratiją“. Galiu pasikartoti, o šią mano nuomonę pagrindžia rimtos teisinės studijos visame pasaulyje: ne kas nors kitas, o būtent pats Konstitucinis Teismas kelia grėsmę demokratijai. Nes demokratiją garantuoja parlamentinė viršenybė. Demokratiją garantuoja visų žmonių renkama parlamentinė valdžia, tačiau ji Europoje nyksta, nes jos funkcijas pamažu perima konstituciniai teismai, kurie nėra jokie tautos atstovai. Lenkijoje KT taip pat priėmė ne vieną keistą sprendimą, naudingą tam tikroms grupuotėms, panašiai kaip ir Lietuvoje, todėl lenkai ir ryžosi reformoms. Labai gerai, kad lenkai juos truputį patvarkys, galbūt ir mūsų valdžia kada nors perims teigiamą pavyzdį…

– Dabar susidaro įspūdis, kad svarbiausia yra ne pati Konstitucija, kurią referendumu priėmė lietuvių tauta, o kažkokie jos išaiškinimai, paremti „dvasiomis“, už kurias niekas niekada nebalsavo. Kodėl mūsų politikai įsivaizduoja, kad tokia padėtis yra normali?

– Teisingai. Konstitucinis Teismas dabar yra tarsi kažkoks politinis biuras, kuris sprendžia visus svarbiausius valstybės reikalus, nors tauta jo niekada neįgaliojo to daryti. Man ypač įstrigo vieno mūsų Seimo nario diskusijoje pasakyti keli žodžiai, kai jis buvo paklaustas, kodėl KT kišasi į tautos suvereno reikalus ir draudžia referendumus, esą tokie plebiscitai negali būti rengiami, jeigu KT nusprendė, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Tai, aišku, yra cinizmo viršūnė. Bet štai tas parlamentaras pasakė, kad Tauta ne visada yra teisi ir kai kada demokratija gali būti ribojama… Štai tokie pasakymai kuo aiškiausiai parodo, kad mes judame autokratijos link arba oligarchinės nomenklatūros valdžios link. Čia dar labai nekaltas pasakymas, palyginti su kitais buvusiais, – tiesiog mūsų valdžioje esantys žmonės tokiomis idėjomis ir gyvena. Jie save laiko protingais, jie žino, kaip ir kur galima apriboti demokratiją, jie save laiko aukščiau visų likusiųjų… Šis takas jau seniai yra pramintas ankstesniųjų Europoje siautėjusių autokratų ir diktatorių. Juk netgi gyvenant demokratijoje galima nesunkiai taip nueiti į totalitarinę visuomenę.

– Teko ne kartą kalbėtis su pačiais Konstitucijos kūrėjais. Jie sako, kad niekada net neįsivaizdavo, jog taip galima išversti patį svarbiausio šalies įstatymo tekstą, – KT kartais išaiškina atvirkščiai, nei buvo sumanyta pačių teksto autorių. Pagaliau viskas ten aiškiai parašyta, tad kam reikalingi tie išaiškinimai? Kas sugalvojo, kad aiškius dalykus dar reikia papildomai aiškinti?

– Jie šią idėją aklai nusikopijavo nuo Vokietijos ir Prancūzijos, nors tose šalyse KT yra daugiau saistomas kultūrinių tradicijų. O mes tiesiog staigiai šokome į Nepriklausomybę ir viską pradėjome aklai kopijuoti, taip ir gimė tos „konstitucinės dvasios“ bei doktrinos. Žinoma, galbūt kartais reikia pasiaiškinti vieno ar kito įstatymo atitiktį Konstitucijai. Pavyzdžiui, skandinavai tam turi savo parlamentuose konstitucinės teisės grupes, kurios ir teikia savo išvadas, tačiau galutinį sprendimą priima žmonių išrinkti politikai. Pas mus taip pat visos ministerijos ir Seimas turi ištisus teisininkų departamentus, skyrius bei kontoras, kurios ir dabar teikia savo išvadas įvairiems teisės aktams dėl jų atitikties Konstitucijai. Bet jie neturi aukščiausios valdžios, todėl toliau sprendžia politikai. Tačiau greta to yra dar kažkoks privilegijuotas teisininkų klanas, kuris turi aukščiausią galią, nors jo funkcijos yra lygiai tokios pačios – teikti išvadas. O tuo metu jiems yra suteikta galutinio sprendimo teisė. Tokiu atveju aš nežinau, kam yra reikalingas Seimas, – yra toks klanas, tegul jis ir ruošia įstatymus… Praktiškai dabar KT jau de facto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas Lietuvoje, o Tautos atstovybės, t.y. parlamento, viršenybė nyksta tiesiog akyse.

Susiję straipsniai

Vytautas Daujotis 6658635686137004831

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-01-01 17:30

    Jau daug metu nesamones snekantis ir ta pati rasantis Daujotis net nesupranta, kas yra auksciausioji (valstybes) valdzia. Jis net nesuvokia, kad ir Seimas negali buti vienasnenis ir absoliutus pretentenras. Kaip gali KT buti vadinamas auksciausia valstybes valdzia pagal cia pateikiama samprata, jeigu pats KT net negali inicijuoti jokio klausimo, kuri galetu isspresti? Uztektu nesikreipti i KT ir teismas taptu nebylus bejegis. Kita vertus, KT veikla grindziama Seimo ir Vyriausybes kontroles poreikiu, kad kas nors neleustu siu valdziu savivales. Trecia, ko buduliu Lietuvoje kategoriskai niekas nenori suprasti, kad teismas ir yra valstybine valdzia, o auksciausios teismines institucijos - auksciausia valdzia. Nes valstybeje yra trys "auksciausios" valstybines valdzios - Seimas (istatymu leidziamoji), Vyriausybe su Prezidentu (istatymu vykdomoji) ir visi teismas, su virsuje esanciais Auksciausiuoju ir Konstituciniu teismu.

    Ir dar - ta Daujocio nesamone apie auksciausia valdzia paneigti labai paprasta. Netgi tada, kai KT isaiskina Konstitucija ir priima sprendima, politikams pakanka isleisti nauja teises akta ir taip iveikti KT sprendimo teisne galia. Pakso byla yra geras pavyzdys. Pakanka Seimui pakeisti Konstitucija ir Paksas vel gali buti renkamas, o KT nutarimas tampa idomus tik istorikams.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-01-01 17:35

    Daujotis sako: "Galiu pasikartoti, o šią mano nuomonę pagrindžia rimtos teisinės studijos visame pasaulyje: ne kas nors kitas, o būtent pats Konstitucinis Teismas kelia grėsmę demokratijai."

    Nagi nagi, prasom nors viena tokia studija ivardinti. Tas niektauzys uzknisa, as suprantu, kad jis viesu neturi oponentu, nes ne vienas rimtas zmogus su tokiu ligoniu nediskutuos, bet nesamones juk turetu tureti ribas...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Prašom: Stone Sweet, Alec (2010). Governing with Judges. Constitutional Politics in Europe (2nd edn). NY: Oxford University Press Inc. Knygoje 232 puslapiai, jos pirma pastraipa prasideda taip: "Parliamentary supremacy, uderstood by most students of European politics to be consecutive principle of European politics, has lost its vitality. [...] Constitutional judges routinely intervene in legislative processes, establishing limits on law-making behaviour, reconfiguring policy-making environments, even drafting the precise terms of legislation. [...] The development of European constitucionalism has also infected the European Union. The European Court of Justice, the constitutional court of the Union, has fashioned a supranational constitution and this law binds governments and the parliaments they control".

      Gero skaitymo! Jei perskaitę norėsite savišvietą tęsti, kreipkitės nesivaržydami - gausite mokymuisi reikalingos literatūros sąrašą.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-01-02 21:52

      kur apie gresme demokratijai? ka, melageli?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2016-01-02 22:00

      dar daugiau - kur apie Konstitucini Teisma? Tose valstybese, kur nera konstituciniu teismu, konstitucine kontrole vykdo kiti teismai. Ir kas? Kuo cia detas butent Konstitucinis Teismas? nebutu jo, kitas teismas sprestu teises klausimus - pvz. ar mano, kaip piliecio teisiu nepazeidzia daujociu ir Co. politiku issidirbinejimai keliant rankas uz visoki niekala, kazkodel vadinama istatymais, nors neturinti nieko bendra su Konstitucija. Jeigu tokia kontrole butu negalima, griztume i prieskariniu totalitariniu rezimu padeti - viskas ten vyko grieztai pagal istatyma.

      Galiu balanso klausimas visada svarbus, didele galia niekada nelinkusi saves riboti - cia as apie politikus. Bet juos riboja Konstitucija ir kazkas ta turi pasakyti. Tas kazkas demokratineje valstybeje yra teismas, nesvarbu kaip ji vadinsi , konstituciniu ar dar kokiu.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2016-01-01 20:40

    Jau net nebestebina sitie juokingi daujociu ir kitos giminingos faunos sapaliojimai. Surmulys aplink Lenkijos ir Vengrijos konstitucinius teismus tera stumdymasis del galiu, del itakos, noras tureti svertus veikti teisma, apie kazkoki fantastini KT panaikinima ar jo keliama gresme demokratijai kalba tik musu buduliai- "inteligentai"

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2016-01-02 07:21

    Anonimui, rašiusiam 2016-01-01. Daujotis rašo labai teisingai ir išmintingai. Tik jums, kaip galimai teisminių struktūrų suinteresuotam asmeniui tai labai nepatinka. Tai suprantama.
    Jūs siūlote parlamentui pradėti žaisti žaidimus? Manote, kad tautai tinkamas variantas būtų jei KT priiminėtų akivaizdžiai kreivus sprendimus, o parlamentas įsiveltų į nuolatinį Konstitucijos koregavimą? Absurdas. Nes KT yra priėmęs tokių sprendimų, kurie net nepakeitus Konstitucijos, su ja niekaip nerezonuoja. Tarkime, kad ir "Teisingo atlyginimo už nacionalizuotą žemę klausimo" svarstymas kuo pasibaigęs Konstituciniame teisme? Ogi absurdu: žmogui išmokama 2000 eurų "kompensacija už 500000 eurų vertės sklypą ir KT tai pavadina "TEISINGU ATLYGINIMU". Tai siūlote seimui pakeisti Konstituciją ir joje įrašyti, kad už nacionalizuotą žemę turi būti atlyginama NEteisingai? Gal jau jūs anonime, nesiskverbkite į propatria.lt komentarus, nes net mulkinti žmonių nesugebate.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-01-02 23:37

      koks dar teisminiu strukturu suinteresuotumas ? kas cia per nesamones? teismas, efektyviai ginantis nuo politiku savivales, man reikalingas kaip pilieciui. Ir ta gali pasakyti kiekvienas, kuriam rupi jo teises.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2016-01-02 22:48

    Visada geriau blogas konstitucinis teismas, nei geras bordakas, na o kad konstitucinis teismas suserga dievu liga, tai amžinas procesas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-01-02 22:50

      va, blaivaus realisto komentaras.

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2016-01-03 01:26

    Labai geras daiktas yra konstitucinis teismas, tinkamas įtakingiausios (vidinės arba išorinės) politinės ar kitokios jėgos siekiams įtvirtinti. Tarp užsakymų gali dirbti savo tiesioginį darbą. Bet kad pats teismas šiame globaliame pasaulyje būtų valdžia - nu nelabai panašu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-01-03 01:31

      Valdžia, bet ne aukščiausia valdžia.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-01-03 10:29

      Jeigu kalbame apie viena subjekta, valstybeje turinti auksciausia (absoliucia) valdzia, tuomet kalbame arba apie Tauta arba apie autoritarine valstybe. Jeigu kalbame apie auksciausia valstybine valdzia, tai demokratineje valstybeje ju yra trys - parlamentas, vyriausybe ir teismas. Kiekviena ju auksciausia ir ne viena ne aukstesne uz kita. Musu kaimieciu nesusivokima rodo istorija su gen.prokuroru. Kiek surmulio, kiek tam demesio, kiek sureiksminimo - viskas del suvokiamu tariamu galiu. Ir kas prisimena kaip lygiai pries metus buvo skiriamas auksciausiojo teismo pirmininkas? Vargu ar kas jo pavarde pamena. Tuo tarpu eilinis auksciausiojo teismo teisejas turi rankose daugiau galiu nei visa gen. prokuratura in corpore. Tai parodo, kokie gajus klaidingo suvokimo mitai ir kaip mazai Lietuvos pilieciai ir net jos politikai supranta apie savo valstybes sankloda

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2016-01-03 02:01

    Kiek pajegiu suprasti prof. Degutis tiksliai ivardina kylancios problemos esme- Konstitucinis teismas yra patogus ir efektyvus irankis siekti ... ne visai konstituciniu tikslu.Mes turejome progos susipazinti su paties vengru premjero Orbano mintimis skelbtomis cia -propatria tinklapyje. O dabar pamazu kyla i viesuma ir ivykiu Lenkijoje esme.Ir dabar liberaliosios Europos salininkai ar "aparatchikai" susigriebe kad sis klausimas gali tapti aktualaus ir dar blogiau viesas cia Lietuvoje.Todel ir imtasi atakos pries pati autoriu.Ir pries musu laisve - beje.kazkam labai rupi kad mes neturetume ir negaletume net svarstyti tas temas ir tuos klausimus, viska nuskandinant minios rekavime ir surmulyje. Ne vienas komentras prie sio straipsnio butent toks ir yra.
    Aciu uz straipsni ir issakyta pozicija.
    A. D.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-01-03 02:04

      Labai atsiprasau uz klaida- turejau galvoje prof. Daujotis

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-01-03 10:18

      O parlamentas arba vyriausybe - nepatogus ir neefektyvus irankis siekti nekonstituciniu tikslu, mielas tu naivumo isikunijime? Kiek dar metu turi praeiti, kol musu gerieji demokratijos nelepinti ir jos nemate kaimieciai supras, kad demokratijoje turi buti trys viena kita (viena kitos piktnaudziavimus savo galia) atsveriancios valdzios. Trys, o ne dvi ar viena. Kaip taburete nestovi ant dvieju koju, taip demokratija neveikia be vienos is triju valdziu. Sumazink teismo galia, ims piknaudziauti parlamentas arba vyriausybe su prezidentu. Blaivus zmogus kalbetu apie valdziu galiu balansa, o nemoksa autorius, pasiskaites kelias knygeles, lekia apsukta galvele pliku pasturgaliu i dilgeles, ura rekdamas...

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2016-01-03 10:10

    Naivus straipsniokas. KT, matote, yra gresme demokratijai, o parlamentas, turintis atstovauti, bet nieko neatstovaujantis, o zaidziantis savo intwresu zaidimelius - ne gresme? Pagal naivu kvaileli daujoti USA arba Vokietijoje, kur teismu itaka didele, demokratijai gresme irgi didele, o Rusijoje, kur teismas yra tik pigus zaisliukas politiku rankose, kur renkami politikai turi taip kvailelio autoriaus trokstama "auksciausiaja valdzia", demokratija zydi graziausiais ziedais. Stebiuosi neatsistebiu naivumu ir kvailumu..

    AtsakytiPanaikinti
  9. Tiesą sakant, linksma skaityti komentarus veikėjų, kurie niekaip nesugeba diskutuoti be užgauliojimų ir pan. darkymosi - bet buduliais vadina visus kitus. ;)

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item