TALKA už valstybinę kalbą per pirmąjį mėnesį surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų

Spalio 1 dienos duomenimis, iniciatyvinė grupė “TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą” per pirmąjį parašų rinkimo mėnesį  surinko apie 30 000 TALKOS siūlymą palaikančių Lietuvos piliečių parašų. Pagal Piliečių įstatymo iniciatyvos teisę reglamentuojantį įstatymą, kad teikiamas įstatymo projektas būtų privalomai svarstomas Seime TALKA turi iki lapkričio 4 dienos surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų. Šiuo metu TALKOS dalyviai yra išsidalinę beveik 1800 iš 2000 Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotų parašų rinkimo lapų, kurių kiekviename telpa 70 parašų.

„Galime pasidžiaugti, kad akcija vyksta reikiamu tempu, pusė darbo jau atlikta ir tereikia nesustoti antrąjį akcijos mėnesį. Esame dėkingi visiems į parašų rinkimą įsitraukusiems piliečiams, kurie aukoja savo laiką valstybės intereso labui, taip pat TALKĄ viešai parėmusiems žinomiems žmonėms ir jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms. Kviečiame prie mūsų akcijos prisijungti ir visus kitus neabejingus piliečius, kurie iki šiol tik stebėjo mūsų pastangas,“ – teigė iniciatyvinės grupės pirmininkas akademikas prof. Eugenijus Jovaiša.

Iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą” užregistruota siekiant pateikti Seimui įstatymo projektą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje ir valstybės duomenų bazėse gali būti vartojami tik įrašai valstybine kalba, o asmenvardžių rašyba kitomis kalbomis galima paso papildomų įrašų puslapyje arba antroje asmens tapatybės kortelės pusėje. Taip pagrindinėje asmens dokumento dalyje, o ir visuose su asmens vardu susijusiuose dokumentuose, būtų išsaugota valstybinė kalba, skirtingai nei pagal Seimo narių G..Kirkilo ir I.Šiaulienės projektą, kuriame kėsinamasi į pačia lietuvišką rašybą. 

Įgyvendinus TALKOS iniciatyva, Lietuvos piliečiai būtų apsaugoti nuo priešingu atveju galinčios kilti Konstitucijai prieštaraujančios būtinybės mokytis kitų, nevalstybinių kalbų rašybos ir tarimo taisykles. Įstatymo projektas nedaro jokių nuolaidų ar kompromisų valstybinės kalbos statuso požiūriu, tačiau siūlo sutarimo galimybę, kuri pasiteisino Latvijoje. Taip būtų baigtas ne pirmus metus trunkantis ginčas dėl asmenvardžių rašybos, skaldantis Lietuvos visuomenę ir nuodijantis santykius su Lenkija. 

„TALKOS rezultatai džiugina ypač atsižvelgiant į tai, jog įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodė dezinformuojantys straipsniai, pasisakymai radijo laidose. Mėginama susieti TALKĄ su Rusija, su atskiromis politinėmis partijomis, net apkaltinti nuolaidomis Konstituciniam valstybinės kalbos statusui. Visa tai nėra tiesa. Vieni kaltinimai, kaip pavyzdžiu, darbu Rusijai, yra akivaizdžiai absurdiški, žinant, kad pati Rusija Baltijos šalyse kelia visiškai priešingus nei TALKA reikalavimus dėl tautinių bendrijų kalbų viešo vartojimo. Daug labiau klaidinantis yra kaltinimas dėl nuolaidų konstituciniam kalbos statusui. TALKOS siūlymas pagrindiniame pasų puslapyje rašyti tik valstybine kalba, o papildomų įrašų puslapyje - kita norima kalba, visiškai atitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Valstybinės kalbos statuso, o skirtumas tarp pirmo ir kitų paso puslapių yra principinis, o ne simbolinis - pirmame puslapyje esantis įrašas keliauja į visas duomenų bazes ir yra naudojamas valstybės, kituose puslapiuose – yra skirtas pačiam piliečiui kaip jo trokštamos deklaruoti tautinės tapatybės išraiška dokumente” – paplitusius mitus komentavo TALKOS koordinatorius, politologas Vytautas Sinica. 

Rugsėjo mėnesį viešą paramą TALKOS akcijai išreiškė pusantro šimto žymių Lietuvos išsivadavimo judėjimo, mokslo ir kultūros veikėjų, taip pat penkios jaunimo organizacijos, atkreipusios dėmesį į geopolitinę šios akcijos svarbą ir įrašų nevalstybine kalba įteisinimo vietoje valstybinės kalbos keliamą žalą, stiprinant svetimų valstybių įtakos svertus Baltijos šalyse. Norintys prisijungti prie TALKOS, parašų rinkimo organizatorių kontaktus gali rasti „Facebook” puslapyje “TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą”.