Lietuviški leidiniai Suvalkų krašto lietuvių kultūroje (I) Tradicijų beieškant

Tapatybę prarandame, kai nepastebime, kas vyksta šalia mūsų ir mumyse, kai įvykių tėkmėje nesuge...


Tapatybę prarandame, kai nepastebime, kas vyksta šalia mūsų ir mumyse, kai įvykių tėkmėje nesugebame atskirti, kas svarbu, kai nepasimokome iš praeities klaidų.

 Nedaug Lietuvoje kalbama ir rašoma apie savotišką istorijos fenomeną – vadinamąjį Seinų aukso amžių. Dažnai nutylima šio laikotarpio reikšmę ir svarbą lietuvių kalbai, kultūrai, tautinės tapatybės ugdymui. Pati „Seinų aukso amžiaus“ sąvoka šiandien eiliniam lietuviui sunkiai suvokiama. Ji beveik nefunkcionuoja kolektyvinėje Lietuvos visuomenės atmintyje. Prieš 11 metų, kai pasaulio lietuviai šventė 100-ąsias spaudos atgavimo metines, Lietuvos spaudoje pasirodė šiek tiek straipsnių ir Seinų didingos praeities klausimu. Širdgėla užvaldo širdį, kai perskaitai, kad „Šaltinio“ spaustuvė buvo įkurta atseit kultūrinėje dykumoje, mieste be leidybinių tradicijų, o spaustuvė Seinuose atsiradusi atsitiktinai.

Spaudos tradicijų Suvalkų krašte nemažai. Jos sietinos su dominikonų atvykimu į Seinus (apie 1610 metus). Jie pastatė bažnyčią, vienuolyną, XVII šimtmečio viduryje įsteigė spaustuvę. Dominikonų ordinas, išbuvęs čia beveik 200 metų, paliko Seinus 1804-aisiais. Dalis jų bibliotekos knygų buvo išgrobstyta, kitos sudegė per 1818 m. miesto gaisrą. Tikslių duomenų nėra, bet tikėtina, kad Seinų dominikonai lietuviškų knygų ar lietuvių autorių knygų neišspausdino. Jie buvo atšiaurūs, lietuvių atžvilgiu priešiškai nusiteikę, labiau už katalikybės sklaidą jiems rūpėjo Seinijos lenkinimas.

1833 m. pasaulio šviesą išvydo pirma Suvalkų krašto lietuvio knyga. Tai buvo P. M. Marcinskio 94 psl. „Gramatyka polska dla Litwinów uczących się języka polskiego“ (Lenkų gramatika lietuviams, besimokantiems lenkų kalbos). Gramatika parašyta lenkų kalba, tačiau dalis teksto išspausdinta ir lietuviškai. Knygos metrikoje galima aptikti informaciją, kad leidinys išspausdintas vaivadijos spaustuvėje, bet ar tai buvo Augustavo, ar kitos vaivadijos spaustuvė, nežinia.

Antruoju lietuviškos knygos autoriumi Suvalkų krašte laikytinas literatas, visuomenės veikėjas ir švietėjas Antanas Tatarė. Pirmas jo leidinys „Pamokslai išminties ir teisybės“ buvo išspausdintas 1836 m. Suvalkų P. Świerczewskio spaustuvėje. Knygoje publikuojamos 127 pasakėčios. A. Tatarė parengė jas pagal lenkų, rusų ir kitų rašytojų kūrinius arba lietuvių pasakų motyvais. Antra A. Tatarės knyga – „Žiburys rankoje dūšios krikščioniškos“ – pasirodė toje pačioje spaustuvėje 1848 m. Tai lenkų dvasininko Krzyżanowskio knygos laisvas vertimas. Trečia A. Tatarės knyga „Tiesiausias kelias ing dangaus karalystę“ – originalių pamokslų rinkinys, pasirodė P. Świerczewskio spaustuvėje 1853 m.

Šiandien sunku pasakyti, kokia galėjusi būti tolesnė lietuviškų knygų leidybos raida, jei ne 1864 m. sukilimas ir po jo vykdytos represijos.

Kaip matome, Suvalkų krašte spaudos tradicijų būta. Pateiksiu dar keletą faktų. Suvalkų miesto duomenimis, pirmoji spaustuvė įsikūrė mieste 1833 m. XIX a. pabaigoje Suvalkuose veikė 9 spaustuvės. Iki Pirmojo pasaulio karo jų buvo 15. Tuo laikotarpiu Marijampolėje veikė 4 spaustuvės.


Susiję straipsniai

Užsienio lietuviai 4873860664291407563

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item