Lietuvos žmogaus teisių organizacijų pareiškimas dėl B. Burgio bylos

Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje buvęs Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Br...


Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje buvęs Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis yra kaltinamas dėl sistemingo nepilnametės bauginimo naudojant psichinę prievartą. Kaip teigiama žiniasklaidoje, gimnazijos direktorius nusikalto pareikalavęs, kad nepilnametė gimnazistė paliktų gimnaziją dėl ugdymo įstaigos taisyklių pažeidimo (rūkymas gimnazijos teritorijoje). Gimnazistei atsisakius tai padaryti, direktorius jos atžvilgiu galimai pavartojo su pedagogo etika nesuderinamus žodžius - pavadino „nepakaltinama", „neįgalia", „psichinę negalią turinčiu žmogumi". Už tai gimnazistės tėvai B.Burgį apskundė įvairioms institucijoms.

B.Burgis neigia savo kaltę dėl psichinės prievartos gimnazijos auklėtinės atžvilgiu ir teigia norėjęs priversti moksleivę savo noru palikti gimnaziją dėl gimnazijos tvarkos pažeidimo.

Pažymėtina, kad B.Burgiui bendraujant su gimnaziste ir  jos tėvais, jam nežinant ir be jo sutikimo,  buvo daromi pokalbių garso įrašai, kurie vėliau perduoti prokuratūrai ir, remiantis juose užfiksuotais duomenimis, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Minėtų pokalbių garso įrašų pagrindu gimnazistės tėvai pagal taikos sutartį iš buvusio gimnazijos direktoriaus už jo netinkamą elgesį išsireikalavo 30 tūkst. litų kompensaciją. Nepaisant to, 65-erių metų B. Burgiui, vadovavusiam KTU gimnazijai nuo jos įkūrimo 1990 m., dar gresia laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų.

Įvertindama visuomenei paskelbtas bylos aplinkybes, Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA) konstatuoja:

B.Burgio elgesys KTU gimnazijos auklėtines atžvilgiu išorinės raiškos požiūriu gali būti vertinamas kaip įžeidžiamas. Tačiau tai tik formalus kriterijus kaltinant direktorių. Kur kas svarbesnė tokio gimnazijos direktoriaus elgesio motyvacija. Direktorius gynė gimnazijoje nustatytą tvarką, auklėtinių sveikatą ir nuostatą deigti sveikos gyvensenos įgūdžius. Teisiniu požiūriu būtina įvertinti konkuruojnčių gėrių – auklėtinės orumo ir gimnazijos auklėjamosios bei ugdomosios misijų santykį. Mūsų nuomone, gimnazijos direktorius gynė viešąjį, ypatingos svarbos interesą – gimnazijos vaikų sveikatą. Nors direktorius legitimiam tikslui įgyvendinti panaudojo neadekvačias priemones (įžeidė moksleivę), tačiau dėl aukščiau nurodytos aplinkybės tai jokiu būdu negali būti inkriminuojama kaip nusikaltimas.

Kartu negali būti pateisinami tokie gimnazijos auklėtinės tėvų veiksmai, kai pasitelkiant ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismą siekiama ne tik nušalinti pedagogą kaip netinkamą eiti KTU gimnazijos direktoriaus pareigas, gauti iš jo piniginę kompensaciją, bet dar ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą/nusižengimą, kuris gali būti prilygintinas nebent moksleivės pažeminimui ar įžeidimui, laisvės atėmimo bausme. Taigi šiuo atveju kyla direktoriaus nusižengimo masto ir už tai galimos taikyti bausmės adekvatumo klausimas. Galimo bausmės neadekvatumo faktas neabejotinai paveiktų šalies švietimo sistemą, o tuo būdu ir visuomenės viešąjį interesą.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos pareiškia:

Sprendžiant dėl pedagogo ir gimnazijos bendruomenės etikos principams prieštaraujančio buvusio KTU gimnazijos direktoriaus elgesio turėtų būti vertinami du motyvai: pirma, –  gimnazijos direktoriaus B.Burgio pareiga ginti viešąjį interesą – auklėtinių sveikatą ir sveikos gyvensenos nuostatas, atstovaujamos mokymo-ugdymo įstaigos tvarką bei autoritetą; antra, - tėvų veiksmų adekvatumo dėl direktoriaus padaryto  nusižengimo/nusikaltimo klausimas.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijoms abejones kelia ne tik direktoriaus pokalbių su gimnazijos auklėtine ir jos tėvais įrašų teisėtumas LR baudžiamojo proceso aspektu, bet ir galimai nusikalstami tėvų veiksmai įtraukiant nepilnametę gimnazistę į neteisėtą (nusikalstamą) veiką (neteisėti pokalbių garso įrašai) siekiant nušalinti pedagogą ir gauti piniginę kompensaciją už neapdairų jo elgesį su gimnazijos auklėtine. Faktas, kad remdamiesi neteisėto garso įrašo medžiaga gimnazijos auklėtinės tėvai inicijavo direktoriui baudžiamąją bylą, rodo, jog visuomenei siūloma įtvirtinti nuostatą, kad moksleivių teisės yra svarbesnės už jų pareigas, be kitų - gerbti mokytojus, mokymo įstaigos darbuotojus ir bendruomenės narius, nepažeisti kitų asmenų teisių, laikytis nustatytų mokslo ir ugdymo įstaigų taisyklių, reikalavimų ir elgesio normų. O tai neabejotinai yra vertybinis, viešojo intereso klausimas, nes aptariamas elgesys daro neigiamą įtaką šalies švietimo sistemai, griauna pedagogų, auklėtinių bei jų tėvų tarpusavio pasitikėjimo ir atviro bendradarbiavimo principą.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad neteisėtai surinkta medžiaga (šiuo atveju – slapta daryti pokalbių garso įrašai) baudžiamojoje byloje prieš asmenį gali būti naudojama tik vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą ir tik išimtiniais, visuomenei ypač pavojingais atvejais. Aptariamasis atvejis tokių požymių neturi.

 Kita vertus, baudžiamojo persekiojimo taikymas neabejotinai neigiamai įtakoja pedagogų pareigą ugdyti auklėtinių dorovines, pilietines ir patriotines nuostatas, pagarbą bendruomenės nariams ir bendrabūvio taisyklėms, informuoti tėvus ar globėjus apie auklėtinio elgesį, nešališkai vertinti jo mokymosi rezultatus, griauna atvirus, geranoriškus pedagogų ir jų auklėtinių bei tėvų santykius, netgi sudaro prielaidas galimiems provokuojamiems abiejų pusių veiksmams.

Raginame Lietuvos Respublikos Seimo  Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Švietimo ir mokslo ministeriją aktyviai dalyvauti B.Burgio baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme ir dėti visas pastangas, kad visuomenei būtų objektyviai atskleisti vertybiniai šios bylos aspektai ir jų pasekmės Lietuvos švietimo sistemai. 

Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nariai:

Saulius Arlauskas - LŽTA narys, M.Romerio universiteto teisės profesorius, socialinių mokslų daktaras;

Vytautas Budnikas - LŽTA pirmininkas,  „Pozicijos" vyr. redaktorius;

Bronius Genzelis - LŽTA narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" signataras, Valstybinės mokslo premijos laureatas;

Petras Grėbliauskas - LŽTA narys, teisininkas, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas;

Vladas Kančauskas - LŽTA narys, dailininkas, skulptorius;

Jūratė Markevičienė - LŽTA narė, kultūros antropologė, paveldosaugos specialistė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė - ICOMOS narė;

Alvydas Pauliukevičius - LŽTA narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius;

Stasys Stungurys - LŽTA narys, žurnalistas, buvęs disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės narys;

Alfonsas Augulis - LŽTGA vicepirmininkas, „Gervėčių“ klubo pirmininkas, Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas.

Susiję straipsniai

Vytautas Budnikas 5420864483289290569

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item