Už atsisakymą organizuoti lesbiečių „santuokos“ ceremoniją – 13 000 dolerių bauda

Niujorko valstijos Žmogaus teisių padalinys (DHR) priėmė sprendimą, kad renginiams nuomojamos fermos, esančios Olbanio regione (Albany-a...


Niujorko valstijos Žmogaus teisių padalinys (DHR) priėmė sprendimą, kad renginiams nuomojamos fermos, esančios Olbanio regione (Albany-area), šeimininkai pažeidė lesbiečių poros pilietines teises, kai 2012 metais nesutiko savo fermoje organizuoti poros „santuokos“ ceremonijos. 

Katalikams Robertui ir Cynthiai Giffordams, valdantiems renginiams nuomojamą fermą Schaghticoke, DHR teisėja Migdalia Pares ir komisarė Helen Diane Foster nurodė sumokėti 10 tūkst. USD baudą valstijai ir papildomus 3 tūkst. USD už patirtą „psichologinį skausmą ir kančias“ lesbiečių porai Jennie McCarthy ir Melissai Erwin. Taip pat Giffordai privalo suorganizuoti jautrumo mokymus savo personalui ir matomoje vietoje pasikabinti plakatą, pabrėžiantį valstijos antidiskriminacinius įstatymus. 

Giffordų advokatas Jimas Trainoras pasakoja, kad du metus besitęsianti teisinė drama ir paskirtos baudos yra vieno trumpo skambučio 2012-aisiais rezultatas. Bendravimas tarp pareiškėjų ir Giffordų prasidėjo nuo poros minučių telefoninio pokalbio, kuris C. Gifford nežinant buvo įrašinėjamas. 

J. Trainoras pasakoja, kad „Po to, kai pasakė, kad jie renkasi neorganizuoti savo fermoje tos pačios lyties asmenų „santuokos“ ceremonijos, kadangi tai pažeistų Giffordų nuoširdžius religinius įsitikinimus (kad Dievas santuoką įsteigė tik tarp vyro ir moters), ponia Giffrod pakvietė porą apsilankyti fermoje ir aptarti vestuvių puotos galimybę. Lesbiečių pora šį pasiūlymą atmetė“. 

Giffordai atskyrė santuokos ceremoniją ir ją švenčiančią puotą. Jie teigia, kad dalyvaudami pirmojoje jie nusižengtų savo religiniams įsitikinimams. Ypatingai todėl, kad fermoje vykstančios santuokos ceremonijos paprastai vyksta Giffordų namuose ar šalia jų, kur jie gyvena ir augina du vaikus. Nepaisant to, Giffordai yra pasirengę priimti homoseksualias poras kitas būdais, pavyzdžiui, jie organizavo kitos lesbiečių poros įsivaikinto vaiko gimtadienio šventę. 

J. Trainoras tiki, kad DHR sprendimas yra per griežtas ir siekia kontroliuoti, ką Giffordai gali ar negali daryti savo privačiuose namuose, nepaisant to, kad valstija prie antidiskriminacinių įstatymų vykdymo reikalauja prisidėti tik viešos paskirties vietas. „Giffordams ferma yra jų namai: jie ten gyvena, dirba ir augina vaikus“ – pasakoja akvokatas. 

Jis taip pat pastebi, kad teisėja ir komisarė turėtų atsižvelgti į Aukščiausiojo teismo sprendimą „Hobby Lobby“ byloje, įvykusioje prieš DHR paskelbiant sprendimą Giffordų byloje. „Esame nusivylę, kad nei Administracinio teismo teisėja, nei komisarė neatsižvelgė į Giffordų konstitucines teises, įskaitant teisę nebūti priverstiems dalyvauti jų religinius įsitikinumus pažeidžiančios „santuokos“ ceremonijoje“ – komentuoja advokatas. 

Giffordai svarsto, kokių teisinių veiksmų toliau imtis. Jie galėtų prašyti DHR persvarstyti sprendimą, tačiau J. Trainoras abejoja tokio veiksmo sėkme. Siekiant formaliai apeliuoti sprendimą pora turi kreiptis į Niujorko valstijos Aukščiausiąjį teismą. Yra ir kita galimybė: Giffordai gali pateikti ieškinį valstijai ar federaliniam teismui, ginčydami DHR sprendimo atitikimą Konstitucijai. Poros advokaras J. Trainoras pasakoja, kad Niujorko valstijos konstitucija užtikrina plačią religinę laisvę: „Daugelis net vadina ją kur kas ekspansyvesne nei JAV konstiticija religinės laisvės klausimais“.

Giffordų šeima kol kas nėra nusprendusi, ko toliau imtis. Kol kas jie toliau rengia santuokos ceremonijas ir puotas. Tačiau svarsto samdytis darbuotojus, kurie dirbtų su ceremonijomis tam, kad išvengtų tiesioginio dalyvavimo bet kokiose ateities homoseksualiose „santuokose“. 

Susiję straipsniai

Pažangos ideologija 5167562808003196808

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item