Tomas Baranauskas. Apie neteisėtą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos buvimą Seime

Vasario 3 dienos pareiškimu daugiau kaip 60 žinomų Lietuvos mokslininkų, menininkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir rezisten...



Vasario 3 dienos pareiškimu daugiau kaip 60 žinomų Lietuvos mokslininkų, menininkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir rezistentų ne tik pareikalavo pašalinti antivalstybinę veiklą vykdančią Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) iš valdančiosios koalicijos, bet ir atkreipė dėmesį į svarbų faktą, apie kurį puse lūpų buvo kalbama nuo pat 2012-ųjų Seimo rinkimų. Deja, jis liko balsų pirkimo skandalų šešėlyje. O be reikalo.

Lietuvos šviesuomenės pareiškime labai tiksliai pažymėta, kad LLRA parlamentine partija tapo „šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų įstatymą“ ir pareikalauta „panaikinti jos atstovų neteisėtai įgytus LR Seimo narių įgaliojimus“. Be abejonės, pareiškimo autoriai bei signatarai turėjo galvoje tą faktą, kad LLRA sąraše faktiškai dalyvavo trys politinės partijos – ne tik pati LLRA, bet ir Politinė partija „Rusų aljansas“ bei Lietuvos liaudies partija. Tuo tarpu Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio antroje dalyje aiškiai pasakyta, kad „partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“. LLRA faktiškai sudarė trijų partijų koaliciją, bet jos neregistravo pagal Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimus, o pateikė jį kaip vienos partijos sąrašą.

Svarbu ir tai, ar LLRA sudaryta neformali koalicija turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, nes Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnis nustato, kad rinkimų rezultatai gali būti naikinami tik tada, kai „šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams“. Šiuo atveju buvo suklastoti dokumentai, registruojant LLRA sąrašą – vietoj vienos partijos pateiktas faktinės trijų partijų koalicijos sąrašas.

Todėl kyla klausimas, ar tokios paslėptos koalicijos sudarymas turėjo lemiamos įtakos galutiniam rinkimų rezultatui, tai yra, ar LLRA pati viena vis tiek nebūtų peržengusi 5 proc. rinkimų barjero ir gavusi tiek pat mandatų, kiek ji gavo su koalicijos partneriais?

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) 2012 m. Seimo rinkimuose gavo iš viso 79840 balsų. Daugiausia pirmumo balsų surinko LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis – 28008. Svarbiausia Rusų aljanso kandidatė (buvusi įrašyta antroji sąraše) Irina Rozova gavo 6941 pirmumo balsą, o faktinis Liaudies partijos lyderis Vaidotas Prunskus (ketvirtasis sąraše) – 3498 pirmumo balsus.

I. Rozova ir V. Prunskus kartu gavo 10439 pirmumo balsus. Akivaizdu, kad tuos balsus atnešė ne LLRA elektoratas, o jos neoficialių partnerių – Rusų aljanso ir Liaudies partijos elektoratas. Juos atėmus, LLRA liktų daugiausia 69401 balsas, o tai sudarytų 5,07 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Nekalbant apie tai, kad toks procentas turėtų įtakos mandatų skaičiui, šis skaičius vos peržengia 5 proc. barjerą, be to, jis aiškiai padidintas, nes nemaža dalis rinkėjų išvis nieko nereitingavo ar bent nereitingavo paminėtų koalicijos partijų lyderių. Taigi, neformalių LLRA koalicijos partnerių atneštų balsų neabejotinai yra ir daugiau, tik jie neatsispindi reitingavimo statistikoje. Pavyzdžiui, vien Klaipėdoje LLRA gavo 5407 balsus, iš kurių tik 1346 suteikė pirmumo balsą I. Rozovai, nors akivaizdu, kad daugumą šio miesto rinkėjų pritraukė būtent Rusų aljansas, o ne LLRA. Jei bent pusę klaipėdiškių balsų priskirtume Rusų aljanso elektoratui (o jo dalis iš tikrųjų yra didesnė) ir juos drauge su kitur gautais I. Rozovos bei V. Prunskaus balsais atimtume iš LLRA bendro rezultato, 5 proc. barjero šis sąrašas jau nebebūtų peržengęs (liktų tik 4,97 proc. nuo visų balsavusių rinkėjų).

Tačiau pabandykime paskaičiuoti realistiškesnį LLRA elektorato indėlį į savo sąrašo pergalę. Sudėję V. Tomaševskio, I. Rozovos ir V. Prunskaus gautus pirmumo balsus, gauname 38447 ir matome, kad mažiausiai 52 proc. LLRA rinkėjų nereitingavo nė vieno iš LLRA sąraše dalyvavusios partijos lyderio. Bent apytiksliai apie reitingavime nedalyvavusių (ar bent lyderių nereitingavusių) rinkėjų simpatijų proporcijas leidžia spręsti partijų lyderių reitingų proporcijos. Jei darysime prielaidą, kad atitinkamų partijų lyderius reitingavo tik jų partijų simpatikai, galima būtų teigti, kad V. Tomaševskio ir LLRA elektoratui priklauso 72,85 proc. už LLRA sąrašą balsavusių rinkėjų, Rusų aljanso ir I. Rozovos elektoratui – 18,05 proc. rinkėjų, Liaudies partijos ir V. Prunskaus elektoratui – 9,10 proc. rinkėjų.

Iš tikrųjų V. Tomaševskio „gvardijos“ svoris čia gali būti dar mažesnis, nes už jį, kaip viso sambūrio lyderį ir įkvėpėją, galėjo balsuoti ir kai kurie rusų bei liaudininkų rinkėjai, ką rodytų ir duomenys iš Klaipėdos – Rusų aljanso „tvirtovės“. Čia V. Tomaševskis surinko 1216 pirmumo balsų, nedaug atsilikdamas nuo šio miesto rusų favoritės I. Rozovos, kuri Klaipėdoje gavo 1346 pirmumo balsus.

Tačiau net ir skaičiuodami palankiau LLRA, t.y. laikydami, kad V. Tomaševskio nereitingavo Rusų aljanso ir Liaudies partijos elektoratas, LLRA galime pripažinti tik 72,85 proc. jos sąrašo balsų. O tai sudarytų tik 58162 rinkėjus, arba 4,25 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tai – bene realistiškiausias skaičius, nors vis dar galimai padidintas. Kitaip sakant, dalyvaudama viena, LLRA niekaip nebūtų perkopusi 5 proc. barjero ir į Seimą su savo sąrašu nebūtų patekusi.

Taigi, pritraukti neoficialūs koalicijos partneriai, ypač Rusų aljansas, turėjo lemiamą reikšmę LLRA sąrašui perkopiant 5 proc. barjerą. Tačiau koalicijai reikalingas 7 proc. barjeras nebuvo peržengtas. Faktiškai egzistavusi koalicija į Seimą pateko, perkopusi barjerą, taikomą tik toms partijoms, kurios rinkimuose dalyvauja be koalicijos partnerių. Todėl LLRA ne tik dalyvavimas valdančioje koalicijoje, bet ir buvimas Seime (išskyrus ten patekusius vienmandatininkus) yra neteisėtas ir yra faktiškai toleruojamas tik dėl teisinio nihilizmo atmosferos, vyraujančios porinkiminių politinių dėlionių ir sandorių azarto apimtų politikų rateliuose.

Šaltinis: www.alkas.lt

Susiję

Tomas Baranauskas 791232111110614542

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2014-02-14 13:51

    Ačiū Tomui Baranauskui už šias svarbias įžvalgas. Tik kodėl šių įžvalgų nedrįso padaryti Rinkimų komisija? Prie viso šito, kas parašyta straipsnyje norėtūsi pridėti, kad LLRA veikia ne tik nelegaliai, bet ir griauna Lietuvos valstybės vietisumą skatindama nesantaiką tarp lietuvių ir kitataučių, kurie be LLRA politikavimo ir pagiežos skleidimi, būtų idealūs ir draugiški. Lietuvos vientisumo skalbymo akcijos yra nesuderinamos su Lietuvos Konstitucijos nuostatomis. Ir bendrai kalbant, kaip gali būti registruojamos partijos nacionalistiniu pagringu - "Lenkų", "Rusų" ir t.t., juolab, kad šie pavadinimai lietuviams asocijuojasi su žiauriu smurtu ir klastinga okupacija.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item