Vytautas Sinica. Paveldėtojų draskoma Sąjūdžio vėliava

Vasaros pradžioje vykusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-mečio minėjimą lydėjo ne vieno politikos apžvalgininko siūlymai šiandienin...

Vasaros pradžioje vykusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-mečio minėjimą lydėjo ne vieno politikos apžvalgininko siūlymai šiandieninę Lietuvos tikrovę aštriai kritikuojantiems Sąjūdžio kūrėjams ir pirmeiviams pagaliau pasitraukti iš viešosios erdvės ir užleisti vietą neva gyvenimu patenkintai XXI amžiaus visuomenei. Deja, didžioji dalis visuomenės mato tas pačias nuo partijų kaitos valdžioje nepriklausančias įsisenėjusias problemas, tad trauktis sąjūdiečiams nėra nei pagrindo, nei moralinės teisės.

Kita vertus, tuo pačiu metu galima stebėti iš įvairiausių politinių stovyklų ataidinčias pretenzijas tęsti Sąjūdžio vertybes ar puoselėti Sąjūdžio idealus.

Galima klausti, kiek šiandien visuomenėje dar apskritai reikšmingas Sąjūdžio vardas ir moralinis autoritetas. Atsakymą pateikia Sąjūdžio jubiliejus, kuris, nors mėgintas sumenkinti ir nutylėti, dvejopai atskleidė Sąjūdžio reikšmę: norintieji įrodyti, kad jis atgyvena, atskleidė savo nerimą ir baimę, kad kokiu nors pavidalu jis gali atgimti, mat apie tikrai mirusius ir neaktualius dalykus paprastai tylima, o ne įrodinėjama, kad jie mirę ir neaktualūs; kita vertus, apeliuojančių į Sąjūdžio vertybes ir norinčių pasigriebti jo vėliavą gausa taip pat rodo jo idėjų gyvybingumą ir svarbą. Akivaizdu, kad įvairiausio plauko pretenzijų į Sąjūdžio vardą tikrai netrūksta.

Sąjūdžio vertybės?

2013 metai Sąjūdžiui buvo ne tik jubiliejiniai, bet ir savaip reaktualizuojantys. Sąjūdžio idealai ir vertybės, pasak įvairių politikų, yra būdingi abiem TS-LKD pirmininko rinkimų finalininkams Andriui Kubiliui ir Vytautui Landsbergiui, taip pat prezidento rinkimams besiruošiančiam visuomenininkui Dariui Kuoliui. Pirmomis birželio dienomis kaip Sąjūdžio tąsą save pamėgino pateikti net LSDP, pareiškę, kad LPS programoje buvo daugelis socialdemokratiškų nuostatų. Sąjūdžio vertybes neabejotinai pretenduoja tęsti ir marginalizuotos, į parlamentą niekada nepatenkančios tautinės partijos, pernai nesėkmingai rinkimuose pasirodžiusios koaliciniame sąraše „Už Lietuvą Lietuvoje“. Sąjūdžio politinio ir moralinio kapitalo nesigviežia, ko gero, tik visos jau XX a. susikūrusios vieno klausimo ar vieno žmogaus partijos.

Tačiau tokių pretenzijų turinčioms partijoms pradžiai reikėtų žinoti, kad jokių Sąjūdžio vertybių niekada nebuvo jos iniciatyvinės grupės planuose. Vertybės – tai, ką žmogus vertina savo paties pasirinkimu. Jos reliatyvios ir nepastovios, nesuteikiančios prielaidų politinės bendruomenės vienijimuisi ir bendrojo gėrio paieškoms. Sąjūdis turėjo ne vertybes, o konkrečius principus, kuriais vadovaujantis buvo iškelti tikslai. Šie tikslai – aiškiai išskirti Sąjūdžio programoje – buvo viešumas, demokratija ir Lietuvos suverenumas. Ne mažiau aiškiai pasisakyta už tautinę valstybę, tautinę mokyklą ir patriotiškumo ugdymą. Iniciatyvinės grupės nariai šiandien nedviprasmiškai patvirtina, kad tai svarbiausi Sąjūdžio Lietuvos vizijos punktai.

Išduoti tikslai

Tačiau glemžtis Sąjūdžio vardą šiandien trukdo toli gražu ne tik nukrypimas nuo LPS idealų. Visų pirma Sąjūdžio tęsėjais negali būti tie, kurie jame nedalyvavo ir negavo jokios simbolinės moralinės jo kūrėjų vėliavos, kurią galėtų perimti ir nešti. Būtent tokioje situacijoje yra pilietines sąjūdiečių iniciatyvas ne kartą išdavęs ir sužlugdęs kosmopolitinės pilietinės visuomenės Lietuvoje kūrėjas Darius Kuolys.

Jo G. Soroso fondo lėšomis ilgus metus Lietuvoje veikianti iš Vakarų importuota ideologinė įstaiga Pilietinės visuomenės institutas, įnešęs milžinišką indėlį naikinant lietuvių tautą, ardant socialinius ryšius ir atomizuojant visuomenę (šis iš pažiūros paradoksalus procesas plačiau aprašytas tekste „Pilietinė visuomenė – žalinga valstybei, naudinga ES“). Jokiais ženklais viešai neišsižadėjęs siekio europeizuoti, taigi sunaikinti lietuvių tautą, dabar D. Kuolys bando viešuose renginiuose ir intelektualiniuose rateliuose paversti atviros visuomenės projektą neva Sąjūdžio idealu, tuo absoliučiai aukštyn kojomis perrašant Sąjūdžio istoriją. Tai, beje, daroma ir akademiniais pavidalais, mokslo darbų išvadose pareiškiant, kad Sąjūdis iš tiesų siekė individo laisvės, o ne tautos nepriklausomybės, nors tai vienareikšmiškai paneigė patys LPS kūrėjai.

Konkuruojantys įpėdiniai. TS-LKD galvosūkis

Vis dėlto situacija, kai visuomenės veikėjai nei dalyvavo Sąjūdyje, nei laikosi jo nuostatų, pati paprasčiausia. Neužtenka ir tiesiog dalyvavimo Sąjūdyje, kad būtum jo tęsėjas, nes būtina sekti jo nuostatomis, bent tose srityse, kur principai buvo aiškiai išsakyti. Būtent to pritrūksta Andriui Kubiliui, kurio, kaip Sąjūdžio aktyvisto, įvaizdis, aktyviai palaikytas Rasos Juknevičienės straipsniais TS-LKD pirmininko rinkimų kampanijos metu, tarsi turėjo mobilizuoti patriotišką rinkėją, siųsti žinutę, kad Sąjūdis – ne tik Landsbergis. Tačiau konservatorių pirmininko pozicijos – nuo aktyvios agitacijos už gilesnę ES integraciją ir suverenumo atidavimą iki „išsikovotos teisės išvažiuoti“ ir antikonstitucinių nuolaidų valstybinės kalbos klausimais – kirviu nukerta bet kokias Sąjūdžio įpėdinio vizijas.

Ne be reikalo pasakyta, kad „Sąjūdis – ne tik Vytautas Landsbergis“. Būtent pirmajam atkurtos valstybės vadovui TS-LKD ilgainiui tapo ne vienu iš, o vieninteliu Sąjūdžio tęsėju. Bendraujant su bendrapiliečiais pereita prie nuostatos, kad kas ne su Tėvynės Sąjunga, tas ne tik ne su Sąjūdžiu, bet ir apskritai ne su Lietuva. Ši nuostata pasimatė jau per pirmąją TS-LKD parlamentinės veiklos kadenciją. Tačiau Sąjūdis niekada nebuvo į partinę veiklą orientuotas judėjimas, priešingai, savo esminę stiprybę prarado tą pačią akimirką, kai laimėjo rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą ir nustojo būti neabejotinos reputacijos valdžios kontrolės mechanizmu. Partinė politika be valdžios kontrolės kūrimo pati savaime yra Sąjūdžio veikimo principų išdavystė. Tai šiandien liudija, ko gero, visi LPS iniciatyvinės grupės nariai, išskyrus nebent patį Landsbergį.

O visos šiandieninės TS-LKD politikos kryptį ir kartu pamestą Sąjūdžio vėliavą nebe geriausiai apibūdintų formulė „nepriklausoma ir klestinti Lietuva, kad ir be lietuvių“. Partijos retorikoje pilna lozungų apie nepriklausomybę (keistu būdu derinamą su tolesniu suverenumo atsisakymu) ir geresnio gyvenimo kūrimą. Bet ar apibrėžta, kas tuo geru gyvenimu džiaugsis? Niekur nebeįmanoma rasti užuominų į tautiškumą, lietuvių, kaip suverenios tautos, viršenybę Lietuvos Respublikoje ir būtinybę užtikrinti saugią lietuvių kalbos ir kultūros išlikimo ir vystymosi erdvę.

Kas siūloma vizijose?

Priešingai, partijos priimta valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ tobulai nubrėžė išteritorintos ir ištautintos valstybės viziją. Ši, kitaip nei atitinkama, pavyzdžiui, Estijos valstybės ateities strategija, apsieina be tautinio tapatumo, lietuvybės, apskritai lietuvių tautos akcentavimo. Lietuvos tauta – strategijoje vartojamas jau minėto D. Kuolio Lietuvoje išpopuliarintas kosmopolitinis naujadaras, kuriuo bandoma įteigti, kad Lietuvos niekas nesukūrė ir ji niekam nepriklauso, priešingai – yra visų, kas joje gyvena ir gyvens, o tokios „tautos“ narius apibrėžia ne tautybė, o teritorinė priklausomybė ir geriausiu atveju pilietybė.

Pilietybė čia, beje, - bevertis kriterijus, nes, sekant viešai deklaruojama TS-LKD pozicija, ji turėtų būti masiškai dviguba, o kartu turėtų būti įteisinta ir dviguba ištikimybė – Lietuvai ir bet kuriai kitai, dėl geresnio gyvenimo pasirinktai valstybei X. Tai, kad „Lietuva 2030“ turinti būti globali – įtinklinta virtualiai, tačiau išsibarsčiusi realybėje – tik patvirtina, kad dvigubos pilietybės bus reikalingos, o dvigubos ištikimybės – galima būti tikriems – bus ne Lietuvos, o maitinančios šalies naudai.

Tačiau svarbiausia ne „Lietuva 2030“ turinio detalės, o tai, kad šiai lietuvių tautos laidotuves užprogramuojančiai strategijai tegu ir tylomis, tačiau savo neprotestavimu pritarė tiek krikdemų sparnas, tiek pats Vytautas Landsbergis. Tai yra abu flangai, į kuriuos permainų viltis kol kas deda „sąjūdiškesnės“ politikos išsiilgę ir su LPS partiją sieti norintys jos rėmėjai. Deja, TS-LKD iš esmės deklaruoja susirūpinimą valstybės likimu, atsietu nuo tautos likimo. Tačiau tai teritorijos administratoriaus, o ne valstybės šeimininko požiūris, nes valstybės legitimumas esamoje tarptautinėje sistemoje vis dar neįsivaizduojamas be ją steigiančios tautos. Tai, beje, tobulai suprato ir išnaudojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Be šio suvokimo nė viena TS-LKD vidinių barikadų pusė negali pagrįstai pretenduoti į akivaizdžiai siekiamą Sąjūdžio įpėdinių vaidmenį.

Visuomeninė valdžios kontrolė

Aptariamu klausimu svarbūs ne tik iškelti idealai ir jų laikymasis, bet ir pasirinkti veikimo būdai, kuriais esamoje politinėje sistemoje veikia Sąjūdžio tęsėjais save tituluojantys asmenys ir politinės organizacijos. Dabartinė partinė sistema, būdama, kokia yra, atriboja tautą nuo valstybės valdymo ir įgalina siaurų interesų grupių sprendimus, dažnai neatitinkančius tautos nuostatų.

Kaip įprasta, priešingai, priimant sprendimus vis dažniau svarbiausias kriterijus yra viršnacionalinių institucijų ir kitų šalių, o ne valdžią renkančios tautos nuostatos (tokį požiūrį tobulai įkūnija beprecedentė politiko parodija L. Linkevičius). Pats veikimas tokioje sistemoje, nesiekiant jos keisti, yra nacionalinio suverenumo tikslo išdavystė, nupolitinanti tautą ir de facto perduodanti politinio gyvenimo vadžias į niekieno nekontroliaujamas siauro elito – ankstyvojo moderno politinės tautos atitikmens – rankas.

Būtent tokios sistemos greičiausiai nesąmoningu palaikymu galima apkaltinti ir kiekvieną protautišką partiją, nesėkmingai vis siekiančią patekti į parlamentą ir ten įgyvendinti Sąjūdžio deklaruotus tikslus, tačiau atmetančią kaip beviltišką išties savivaldžios politinės tautos kūrimo projektą. Sąjūdis buvo antisisteminis darinys ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, o vadinamosios antisisteminės politinės jėgos yra neatskiriama sistemos dalis ir esamo režimo stabilumą palaikantis veiksnys, nes žaidžia pagal esamas taisykles ir net neketina jų laužyti. Tikrasis tikslas čia yra imituojant kovą gauti nors menkutę valdžios dalį, tačiau nemėginti keisti esamų sąlygų.

Keli mandatai Seime — ne išeitis

Čia atsiskleidžia lemtingas kriterijus, kurį įsisąmoninus galima nekreipti dėmesio į visus ankstesnius. Sąjūdis siekė nepriklausomybės Lietuvai – tautinei valstybei, egzistuojančiai lietuvių tautos apsisprendimo pagrindu, tačiau suvokė, kad tai tėra priemonė sukurti sąlygas atsirasti lietuvių politinei tautai, kuri iš tiesų būtų suinteresuota ir instituciškai įgalinta save valdyti. Ši būtina sąlyga niekada taip ir nebuvo įvykdyta, daugiausia dėl išduotos tautinės mokyklos koncepcijos, tačiau ir daugelio kitų antisąjūdinės revoliucijos formų.

Tačiau neįgyvendinti siekiai yra patys svarbiausi, nes į juos iš istorijos perspektyvos turime žvelgti ne kaip į istorijos faktą, o kaip į šiandien prieš mus iškylančią politinę būtinybę. Tad penki mandatai parlamente patys savaime Lietuvoje nepakeis visiškai nieko, kad ir kokia tobulai Sąjūdžio principus atitinkanti partija juos iškovotų. Sąjūdžio vėliavą nešti pretenduojanti jėga ar asmenybės savo nefasadinę veiklą turi kreipti pirmiausia į visuomenės politinį aktyvinimą pagal Sąjūdžio principus ir tik greta to į valdžią, kaip galimą priemonę visuomenei įgalinti.

Mėnraštis "Tribūna"

Susiję

Vytautas Sinica 5747054602534986748

Rašyti komentarą

  1. Linas Stankevičius2013-07-15 10:14

    Kas nori būti (o ne tik skelbtis) Sąjūdžio įpėdiniais – tai prašom: Sąjūdžio pirmojo (steigiamojo) suvažiavimo bendrąją programą į rankas ir pirmyn. 1988 rudenį dar nebuvo galima programiniuose dokumentuose tiesiai įvardinti „formalumo“ – nepriklausomos valstybės atkūrimo. Todėl programoje akcentuoti giluminiai dalykai (tautos išlikimo garantijų sukūrimas, žmogaus egzistencinių sąlygų gaivinimas), kurie didžiąja dalimi taip ir liko neįgyvendinti.
    Įžvalgiems žmonėms ir viešai deklaravus nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo aišku, kad vien to nepakaks. Sigitas Geda taip apibendrino savo kalbą (jei neklystu) 1989 vasario 16 d. mitinge Gedimino aikštėje: „... belieka sudėti taškus <...>, ką norėjau pasakyt <...>: nepriklausomybė, bet pirmiausia vidinė, Lietuva, bet pirmiausia dvasinga, lietuvis, bet pirmiausia doras ir išdidus“.
    O mes visi, kad bent 25 metams prabėgus suprastumėm...
    Dar kitais žodžiais, kaip Sąjūdžio 25-mečio proga vaizdžiai apibendrino Romas Sakadolskis: „Sąjūdis pastatė namą, suteikė tautai galimybę turėti pastogę. Tai yra milžiniškas darbas, ir niekas negali jo paneigti. Tačiau politinė bendruomenė, kuri tame name gebėtų savarankiškai tvarkytis, vis dar nesukurta.“

    AtsakytiPanaikinti
  2. Saulė Matulevičienė2013-07-15 21:12

    Ir vis dėlto Vytauto tekste man pritrūko faktų, pagrindžiančių kategorišką ir ne vieną kartą pakartotą teiginį, jog Darius Kuolys naikino tautą. Taip pat platesnio paaiškinimo ir konkrečių pavyzdžių, kaip naikino tautą Pilietinės visuomenės institutas. Na ir pabaigai - kaip lietuvių tautos genocidą vykdė Sorošas su ALF. Jei šių teiginių pagrįsti nepavyks, manau, kad autorius turėtų viešai atsiprašyti.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Saulė Matulevičienė2013-07-15 21:15

    Ir vis dėlto Vytauto tekste man pritrūko faktų, pagrindžiančių kategorišką ir ne vieną kartą pakartotą teiginį, jog Darius Kuolys naikino tautą. Taip pat platesnio paaiškinimo ir konkrečių pavyzdžių, kaip naikino tautą Pilietinės visuomenės institutas. Na ir pabaigai - kaip lietuvių tautos genocidą vykdė Sorošas su ALF. Jei šių teiginių pagrįsti nepavyks, manau, kad autorius turėtų viešai atsiprašyti.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Gerbiama Saule, paskaitykite akademiko Zigmo Zinkevičiaus liudijimus apie Dariaus Kuolio elgesį kuriant tautinę mokyklą, o tada kalbėkite: http://www.propatria.lt/2012/04/zigmas-zinkevicius-kosmopolitai-puola-ii_19.html. Nuorodoje antra dalis, kitas lengvai rasite pati. Kokių dar įrodymų gali reikėti už tiesioginio dalyvio liudijmus su nuorodomis į šaltinius ir pasisakymus?

    O apie ALF tekste apskritai nė žodžio nepasakyta, sunku suvokti, kodėl vis bandoma tą daug gero padariusią iniciatyvą čia įmaišyti ir kartu sudergti.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Gerb.autoriau, norėčiau keletą pastabų pateikti dėl Jūsų frazės "Visų pirma Sąjūdžio tęsėjais negali būti tie, kurie jame nedalyvavo ir negavo jokios simbolinės moralinės jo kūrėjų vėliavos, kurią galėtų perimti ir nešti. Būtent tokioje situacijoje yra pilietines sąjūdiečių iniciatyvas ne kartą išdavęs ir sužlugdęs kosmopolitinės pilietinės visuomenės Lietuvoje kūrėjas Darius Kuolys.":
    1. Darius Kuolys labai aktyviai dalyvavo Sąjūdyje nuo pat pradžių Filologijos fakultete, kurio dėstytoju jis buvo. Tą mačiau pats, nes buvau paskutinių kursų studentas greta esančiame istorijos fakultete. Pats aktyviai dalyvavau sąjūdyje, mačiau kas dalyvauja, o kas ne iš VU studentų ir dėstytojų. Tai buvo labai retas atvejis, kad Istorijos ir greta esančio Filologijos fakultetų dėstytojai ir studentai dalyvautų tokioje veikloje, todėl D.Kuolys išsiskyrė iš sovietijoje įklimpusių dėstytojų ir studentų būtent aktyviu dalyvavimu. Beje, leido iš pradžių beveik pogrindinį žurnalą Sietynas.
    2. Kas yra sąjūdžio kūrėjai, iš kurių turėčiau prašyti vėliavos tam, kad pvz. galėčiau atvykti į Pakruojį, pvz. su Daliumi Stanciku, kuris buvo vienas iš Sąjūdžio organizatorių tame rajone?:
    2.1. LPS iniciatyvinė grupė, kurią išrinko MA salėje susirinkę žmonės?
    2.2. Tie žmonės, kurie buvo susirinkę minėtoje salėje?
    2.3. Po šio susirinkimo rajonuose susikūrusios iniciatyvinės LPS grupės, jų vadovai., jų aktyvistai?
    Taigi kas? Spėju, kad visi dalyvavusieji turi teisę dalyvauti Sąjūdžio minėjimuose.
    Mano manymu, Jums reikėtų pasitikrinti šaltinius, kurie Jus neteisingai informavo, kad Darius Kuolys nedalyvavo Sąjūdyje.

    AtsakytiPanaikinti
  6. 1. Kaip jaunuolis V.Sinica V.Landsbergį su D.Kuoliu iš Sąjūdžio išmetė
    Irena Vasinauskaitė 2013 m. liepos 18 d. 22:47

    http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kaip-jaunuolis-v.-sinica-v.landsbergi-su-d.kuoliu-is-sajudzio-ismete

    ...Iškart prisipažinsiu – šį tekstą ėmiau rašyti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia iš motiniško ir… sąjūdietiško rūpesčio jaunu, gabiu žmogumi, dar tik pradedančiu savo kelią. Ilgai spėliojau, ar jis suvokia neatsakingas „žodžio – ne žvirblio“ – paleidimo pasekmes. Niekaip neapleido mintis: kodėl jubiliejiniais Sąjūdžio metais, užuot stengusis suprasti tai, kas trukdo tapti bendraminčiais, užsidaroma gėrėjimosi savimi bokšte ir imama kasti vis gilesnius gynybinius griovius… Matyt, jau nebespėsiu šiame gyvenime suprasti, kodėl niekam arba mažai žinomi, Tautos labui ne ką tenuveikę (gal tik kol kas?) žmonės patys arba per nepatyrusius aplinkinius imasi vertinti nuosekliai Lietuvai bei jos žmonėms dirbančius, dažniausiai asmeninio laiko, sveikatos, šeimos gerovės sąskaita…
    Myliu protingą, išsilavinusį jaunimėlį, nepabėgusį iš Lietuvos, besirūpinantį Tėvynės ir Tautos likimu bei išlikimu. Prisipažįstu: iki Vytauto Sinicos publikacijos „Paveldėtojų draskoma Sąjūdžio vėliava“ maniau, kad skaudžiausia nesusivokimo, kas išties gyvenime svarbu, stadija pasiekiama tuomet, kai giminės ir artimieji ima draskytis dėl… velionio kapo, amžinojo poilsio vietos puošybos stiliaus ir t.t., ir pan.
    Pati Sinicai tikčiau į mamas – ir mano dukrai tiek pat metų, kiek jam. 1990-aisiais gimusius vadinu Nepriklausomybės vaikais. Apie sovietmetį ir disidentus jie tik knygose skaito. Kaip ir apie įvairių Lietuvos Sąjūdžių ištakas. Knygnešių, vyskupo M. Valančiaus blaivybės, Lietuvos Laisvės kovos, Lietuvos persitvarkymo (LPS)... Apie pastarąjį jiems pasakoja tėvai, seneliai, Atgimimo dienų dalyviai… Ir, žinoma, įdomių traktuočių pateikia.
    Ta sėkla jau sudygo ir duoda vaisių: nuo Sąjūdžio pasisavinimo iki „išmetimo“ iš jo. Tačiau dar neteko girdėti apie tokią personifikaciją – „draskoma Sąjūdžio vėliava“. Ji sukelia daug minčių... Tarsi teisę į simbolinį jos nešimą, Sąjūdžio vertybes ir principus kokiam nors patentų biure būtų užregistravusi ribota grupė asmenų, sumaniusių, jog būtent jie turi teisę vadintis vieninteliais ir nepakartojamais Sąjūdžio šaukliais. V. Sinica rašo: „Sąjūdžio tęsėjais negali būti tie, kas jame nedalyvavo ir negavo jokios simbolinės moralinės jo kūrėjų vėliavos, kurią galėtų perimti ir nešti“. Keista. Tuomet pats autorius sau ir bendraamžiams užkerta kelią tęsti nebaigtus Sąjūdžio programinius darbus. Ar jam pasisekė – jis gavo moralinę licenciją tąsai, o kiti turėtų rikiuotis į kilometrinę eilę kaip prie lietuviškų pasų keitimo?.. O gal lįsti be eilės? Ieškoti pažinčių? Ne.
    Šioje vietoje gal ir būtų galima papolemizuoti. Netgi rimtu veidu. Maždaug taip: kas buvo pirma – višta ar kiaušinis? Jei Darius Kuolys nebuvo LPS iniciatyvinės grupės narys, tačiau 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje tą iniciatyvinę grupę rinko – Sąjūdžio jis žmogus ar ne? O jei 1988–1991 metais su Valdu Papieviu, Liudviku Jakimavičiumi ir kt. leido kultūros mėnraštį „Sietynas“, neprašydami Glavlito (buvo tokia cenzūros kontora sovietmečiu) leidimo, pirmieji tuometėje Lietuvoje pateikė Tautos savivokai esminius tekstus, dirbo jis Tautos labui ar ne? Ėjo tas „Sietynas“ iki visiško suskaitymo iš rankų į rankas, nes stiprino Tautos dvasią, o ne nuo bačkos deklaruojamas buvo…

    AtsakytiPanaikinti
  7. 2. Akivaizdu, kad nei tada, nei dabar, po 25 metų, jam nė į galvą negalėjo ateiti mintis ko nors pasiklausti leidimo kalbėti apie Sąjūdžio vertybių ar principų plėtrą „susitikimuose ar uždaruose rateliuose“. Kadangi kone visuose jų dalyvavau, esu ta, kuri galėtų paliudyti: dešimtyse susitikimų su tolimiausių Lietuvos kampelių žmonėmis Darius Kuolys kuo pagarbiausiai kalbėjo apie istorinę Sąjūdžio misiją bei šios organizacijos dalyvius. Beje, įvairiuose renginiuose D.Kuolys – tik idealus moderatorius, prakalbinęs į susitikimus atėjusius vietos gyventojus prisiminti praeitį, vertinti šiandieną, tikėti, kad ir savo valstybėje galime susitvarkyti taip, kaip išties norime gyventi.
    Turiu prisipažinti – jaunojo Vytauto publikacija dar kartą patvirtino: kad ir kaip gerbiu ir myliu LPS iniciatyvinę grupę, tiksliau – kai kuriuos jos narius, vis dėlto turiu pasakyti ir tai: greta iškilių Lietuvos asmenybių į tą grupę patekę tuo metu, 1988-aisiais, visai Lietuvai nežinomi asmenys šiandien turėtų mažiau susireikšminti ir savikritiškai susimąstyti – tada laisvės ir nacionalinio išsivadavimo siekis Tautoje buvo toks stiprus, kad į iniciatyvines grupes buvo galima išrinkti – leiskime sau taip pajuokauti – ir… King Kongą. Kita vertus, jei tuomet susiklosčiusios istorinės aplinkybės, tąkart suformavusios Atgimimo bangos cunamį Baltijos šalyse, būtų buvusios tokio stiprumo, kaip, pavyzdžiui, šiandienos pavieniai bruzdėjimai už Lietuvą ir teisingumą, nors akimirką tai įsivaizduokime, kuo LPS iniciatyvinės grupės likimas skirtųsi nuo to, kas nutiko „Drąsos kelio“ politinei tarybai?...
    Drįstu tikėtis, kad pavienių LPS iniciatyvinės grupės narių ir jų jaunosios aplinkos sekėjų susireikšminimas šiandien tebūtų graudžiai juokingas, jei jie neskaudintų tylinčių, prisiminimų apie savo praeities nuopelnus Lietuvai nerašančių žmonių? Ir kas turėjo atsitikti save LPS iniciatyviaisiais vadinantiems žmonėms, jei jų aktyvios pilietinės raiškos forma šiandien tampa netinkamųjų paieškos tarp bendraminčių? Ir ką pakeis vis nauji apskritieji stalai, prie kurių žodžiais, o ne žygiais aiškinamasi, kas labiau myli Tėvynę ir Tautą, kas myli ją negerai arba gal, jų supratimu, net nedirba Lietuvos labui?
    Labai atsargiai teigiu, kad neatsakinga „skaičiuoti“, kas išties buvo Sąjūdyje, o kas – ne. Tūkstančių tūkstančiai savęs neįvardijusių stovėjo Baltijos, kelyje, Sausio agresijos metu budėjo prie Seimo, aktyviai balsavo lemtinguose Tautai rinkimuose. Todėl – net jei ir negalime taip apibendrinti (patikėkit, žinau tai ne tik iš tyrinėtojų statistikų, bet ir iš savo, sąjūdietės nuo pirmosios dienos, patirties) – vis dėlto renkuosi sakyti: visa Lietuva yra ir Sąjūdžio dalyviai, ir Signatarai. Ypač jei turėsime omeny kelių šimtmečių Laisvės kovų dalyvius, savo auka sustiprinusius mumyse išsivadavimo siekį ir priartinusius šią Nepriklausomybės dovaną. Manau, šviesus jų atminimas skatina nesidraskyti tarpusavyje ir neplėšyti simbolių, o rimtai ir sutartinai dirbti, kad beišsivaikštančioje Tautoje būtų kam nešti Lietuvos ar Sąjūdžio vėliavas. Galų gale, kodėl tuo nepasirūpinti jauniems LPS iniciatyvinės grupės sekėjams…? Apmaudu, kad tiražuodami saugumietiškas legendas jie nejaučia draską tą pačią juos globiančią Sąjūdžio vėliavą...

    AtsakytiPanaikinti
  8. 3. „Ne be reikalo pasakyta, kad „Sąjūdis – ne tik Vytautas Landsbergis“, – kalba V. Sinica. Ir nenurodo, kieno tie žodžiai. Kodėl ir tai nutylima? Juk tai pasakė ne anonimas? Ir ką įrodo tvirtinimas: Tėvynės sąjungos partija nėra Sąjūdžio tęsėja? Juk steigti Tėvynės sąjungą nuspręsta 1993-aisiais visoje mūsų valstybėje vykusiuose Sąjūdžio, kaip politinio visuomeninio judėjimo, konferencijose ir registruotieji šio politinio darinio dalyviai tuomet masiškai stojo į TS. Ar tai, kuo dabar virto šis darinys, paneigia jo ištakas? Atvirkščiai – būtent dėl tokių ištakų jai tenka nepalyginamai didesnė nei kitoms „tradicinėms“ partijoms atsakomybė ir pareiga – tai kas, kad ji visais būdais stengiasi jos atsikratyti. Ir galų gale – ko siekiama, o – svarbiausia – ko pasiekiama po 25-erių metų „išmetus“ Vytautą Landsbergį iš Sąjūdžio?
    Mieli ir garbūs, Sąjūdžio pirmeiviai, likimo valia tapę istorinio laikotarpio lyderiais, nepamirškime, kad greta mūsų dirbo tūkstančiai nežinomų Sąjūdžio eilinių, kurių nedera įžeidinėti, mesti iš jau išsivadavimo simboliu tapusio judėjimo gretų ar drausti jiems nešti idealios Lietuvos vėliavą. O jaunuoliui V.Sinicai, ieškančiam ir nerandančiam tautiškumo dr. D. Kuolio darbuose, tiesiog pacituosiu: „Laisvas žmogus laisvoje tautoje – štai koncepcija, kurią mes visi, ir rašytojai, ir nerašytojai, turime teigti kaip idealą, – 1988-ųjų pavasarį tvirtino Albertas Zalatorius, literatūros istorikas ir kritikas. Tuo laiku lituanistika stengėsi brėžti tautos kelio gaires, atkuriamos valstybės kontūrus. Jais rūpinosi Sigitas Geda ir Justinas Marcinkevičius, Vytautas Kavolis ir Algirdas Julius Greimas, Meilė Lukšienė ir Vanda Zaborskaitė, Marcelijus Martinaitis ir Vytautas Kubilius. Būtent humanitarai akcentavo vertybinių valstybės pamatų būtinybę – tiesos, teisingumo, solidarumo, žmogaus teisių ir laisvių svarbą. Pati valstybė auginta iš Lietuvos kultūros ir įsivaizduota kaip patikimas lietuvybės ir lietuvių tautos egzistencijos skydas“ („Lituanistika Lietuvos valstybėje: pamatų ar pakelės akmuo“, 2010 metai). Ir, žinoma, pakviesiu – ne tik jį, bet ir kitus – bent paviršutiniškai, bet patiems, ne iš nuogirdų susipažinti su nuosekli Dariaus Kuolio veikla Lietuvai: straipsniais, monografijomis, mokyklų programomis.
    Rašydama šias eilutes su šiuo žmogumi pati tarsi iš naujo susipažinau. Tiesą sakant, nė nežinojau, kad šio amžiaus pirmajam dešimtmečiui baigiantis buvo atlikta Lietuvos universitetų profesorių apklausa ir D.Kuolys buvo pripažintas geriausiu to dešimtmečio mūsų literatūros tyrinėtoju. Ir nors jau buvau girdėjusi apie Pilietinės visuomenės institutą piktų kalbų, trenkiančių tais laikais, kai apie Laisvę, jos siekiantį Sąjūdį ne visada drįsdavome net garsiai pasvajoti, šįkart nusprendžiau skirti nepalyginamai daugiau laiko ir atidžiai išstudijuoti, kuo gi ydingos jo vykdomos programos ar leidžiamos knygos… Ir nieko tokio, kuo jis kaltinamas, neradau. Bet radau tai, ko vertės taip paprastai, kaip to imasi V.Sinica, nepaneigsi: išties unikalių visos Lietuvos mokyklose įgyvendinamų programų, atliktų tyrimų pagrindu parengtų knygų. Kviesčiau, net raginčiau ir kitus susipažinti su šios institucijos įvairiapuse šviečiamąja bei jaunimo auklėjamąja veikla, kuriančia atvirą diskusijoms erdvę. Pilietinės visuomenės instituto inicijuotų diskusijų klubų visoje Lietuvoje laukiamais lektoriais yra buvę Vytautas Radžvilas, Jonas Kronkaitis, Romas Sakadolskis, Kęstutis Girnius, Andrius Navickas, kun. Arūnas Peškaitis ir kiti, kurių tikrai neapkaltinsi „bendrininkavus naikinant Tautą“...
    Bet gal kartais autorius painioja Pilietinės visuomenės institutą su Laisvosios rinkos institutu? Jei taip, tada suprasčiau jaunojo autoriaus patosą. Bet, gerbiamieji, Laisvosios rinkos institutas yra liberalų, o ne nuoseklaus lietuvybės puoselėtojo D. Kuolio minties tvarinys… Taip, abu kalba apie individo laisvę, bet negi jaunasis politologas neskiria to, ką su ja siūlo daryti laisvosios rinkos adeptai, nuo to, kokiai laisvei įsipareigojęs pats D. Kuolys? Negi net politologijos mokslai neleidžia pamatyti skirtumo?...

    AtsakytiPanaikinti
  9. 4. Gal aš ir klystu, bet… Perskaičiusi V.Sinicos tekstą kiek sutrikau: negi vėl ir vėl bus puldinėjami Lietuvos intelektualai? Savų rankomis? Kaip nors rūšiuojami? Ir taip supriešinami? Tiesiog negaliu patikėti, kad po Tautos Atgimimo paveldu tapusia Sąjūdžio vėliava pasidarė ankšta bendraminčiams…
    Aš – moteriškaitė iš provincijos, todėl jubiliejiniuose Sąjūdžio renginiuose ne vienas ir ne du LPS iniciatyvinės grupės nariai rado progą šnektelėti su manimi gana keista tokiomis aplinkybėmis – gerų ir nelabai – sąjūdininkų tema. Per 25-erius Sąjūdžio metus mačiau ir girdėjau tiek daug, kad išmokau vertinti žmones ne pagal tai, kaip jie šneka ar kas apie juos šnekama, o ką jie patys darė, daro ir ketina daryti Lietuvos ir Tautos gerovei. Aš – gera išklausytoja. Bet tik tiek…
    O suprasti suprantu tik tai: šie išpuoliai prieš intelektualus nesiliaus, kol puolėjai nesupras, kas ir kodėl visa tai inicijuoja – juk visa tai tik dėl to, kad ilgiau valdžioje užsitupėtų vidutinybės. Protingieji Sąjūdžio ir kitų „sterblinių“ partijų žmonės, negi dar nepasimokėte iš dvidešimt penkerių metų istorijos, kai VSD kiršalas sąmoningai laiko jus už realios sprendžiamosios galios ribos. Pjaukitės, riekitės, vyručiai ir moterytės, kuris iš jūsų labiau nusipelnė, – tik nematykit, kas labiau pasipelnė iš Lietuvos ir Europos kišenių.
    Tad jau dabar visai rimtai siūlau likusią vasarą skirti atviroms bei motyvuotoms diskusijoms šiomis temomis:
    „Kas bijo Dariaus Kuolio?“
    Juk ne šiaip sau formuojamos ir nuolat įvairiais informaciniais kanalais skleidžiamos VSD lygio legendos apie nebūtus, nesamus ir neįsivaizduojamus šio Lietuvos kultūros tyrėjo „nusikaltimus“ Tautai ir Tėvynei? Gal išties visa tai paaiškina per šį straipsnį man, Lietuvos Sąrašo tarybos narei, negirdėta, bet pagaliau pranešta „tiesa“, kad jis ruošiasi Prezidento rinkimams? Beje, jei žmogus yra aktyvus visuomenininkas, švietėjas ir dirba Tautos pilietinimo darbą, tai jis BŪTINAI turi kur nors bolotiruotis? Ar jaunuolis Vytautas Sinica, susikrovęs moraliai padorų politinį kapitalą ir pasiekęs reikiamą amžiaus cenzą, ketina kelti savo kandidatūrą LR Prezidento rinkimuose? Laiko tobulėjimui – marios. Būsiu gyva – balsuosiu…
    „Kam neparankus Vytautas Radžvilas?“
    Juk ne šiaip sau kaskart vis pabandoma intelektualiai susidoroti su šiuo drąsiu filosofu? Apie paskutinį kartą užsiminė ir pats V.Radžvilas, apie tai skelbė ir „Pro Patria“ portalas.
    „Gal jau laikas liautis puldinėti Vytautą Landsbergį?“
    Juk ne šiaip sau visą Nepriklausomybės laikotarpį, norintys įsitvirtinti viešojoje politikos erdvėje, dėmesį į save atkreipia tik skaudžiai puldinėdami šia iškilią asmenybę.
    Post scriptum, arba dedikacija sau (atleiskite už nekuklumą – paprastai į pirmas vietas nesiveržiu, bet greta jaunimėlio… tobulėju), Vytautui Sinicai ir broliams iš LPS iniciatyvinės grupės – dar viena Dariaus Kuolio citat:
    „Kadaise skaitant Czeslawo Miloszo ar Česlovo Milašiaus „Pavergtą protą“ atmintin įsirėžė jo nuostata – priešintis dabartinio žmogaus norui ir pastangoms viską matuoti ne žmogaus galimybių dydžiu, bet savojo niekingumo masteliu. Regis, mėginant geriau perprasti šių dienų Lietuvos visuomenę, jos moralinę būklę, kartais verta pažvelgti į save iš tolimesnio atskaitos taško, pamatuoti dabartį „galimybių dydžiu“. (Darius Kuolys, „Čia – Lietuva“, 2012 metų kovas)
    Autorė yra Sąjūdžio pirmeivė, žurnalistė, Lietuvos Sąrašo partijos Tarybos narė.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Saulė Matulevičienė2013-07-19 09:26

    anonimiškam: o gal vertėtų kartais išklausyti ir kitos pusės nuomonės.
    Primenu prieš metus skelbtą tekstą: http://lietuvossarasas.lt/darius-kuolys-nera-dideliu-skirtumu-tarp-kgb-veikimo-sajudzio-laikais-ir-vsd-veikimo-siandien/

    AtsakytiPanaikinti
  11. Jaunasis politologas Vytautas turėtų atidžiau patikrinti savo teiginius. Jis rašo apie tariamai prezidento rinkimams besiruošiantį Darių Kuolį. O kada ir kur Kuolys yra sakęs, jog ketina dalyvauti prezidento rinkimuose? O jei niekur nesakė, iš kur jaunasis politologas tai žino? Jei vis dėl to iš kažkur žino, tą informacijos šaltinį reikėtų atskleisti.

    Kadangi jaunasis politologas tokio šaltinio neatskleidžia, tenka manyti, jog teiginio apie Kuolio ruošimąsi kandidatavimui į prezidentus šaltinis yra paskalos, skleidžiamos tų, kurie nori sukompromituoti Dariaus Kuolio pilietines iniciatyvas. O jei jaunasis politologas Vytautas nesugeba patikrinti faktų ir nesugeba atskirti, kur tikrovė, o kur paskalos ir propaganda tokio paprasto faktinio klausimo, kaip Kuolio ruošimasis prezidento rinkimams atveju, kodėl skaitytojas turėtų rimtai žiūrėti į kitus autoriaus teiginius apie Kuolį ir išsakomus Kuolio veiklos vertinimus?

    Protingam ir įžvalgiam jaunajam politologui derėtų pasimokyti iš to paties Dariaus Kuolio, kuris savo tekstuose niekados tokių liapsusų nepridaro.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Geriau žvirblis saujoj, negu skrendanti sinica(zylutė).

    AtsakytiPanaikinti
  13. PROPATRIA: nesiderina jaunumas ir netiesos rašymas.
    Neturiu jokių nuoskaudų V.Radžvilo atžvilgiu, nes neturėjau jokių konfliktų. V.Sinicos nepažįstu.

    Bet man nesiderina jaunumas, moksliškumas ir netiesos rašymas, nes tam, kad tai darytum, reikia gyvenimo patirties ir ciniškumo, o pastarųjų dalykų jaunesniame amžiuje trūksta. Jaunystė asociacijuojasi su paaštrintu teisingumo jausmu. Kur jis pas Sinicą, teigiantį, kad D.Kuolys nedalyvavo Sąjūdyje ir kad savo veikla yra antipatriotas ir įkūnija laukinio kapitalizmo ir antitautiškumo praktiką ir principus, kai tai iš tikrųjų tai yra Laisvosios rinkos instituto ideologija?
    Štai naujasis V.Sinicos ar V.Radžvilo (niekas nepasirašo) kūrinys: komentuoja D.Kuolio straipsnį atvirkščiai:
    http://www.propatria.lt/2013/08/kosmopolitinis-pilietiskumas-jaunimo.html?m=1
    Gal neturiu teksto suvokimo gebėjimų, bet man nepavyko rasti įvadinio teksto teiginių patvirtinimo
    analizuojamame D.Kuolio tekste. Net atvirkščiai - kaip tik D.Kuolio tekstas paneigia Propatrijos kaltinimus.
    Ar Sinica ir Radžvilas yra tiek intelektualūs, kad nežino apie Laisvosios rinkos instituto egzistavimą, kaip establishmento gerovės kitų sąskaita, laukinio kapitalizmo, vartojimo kultūros, socialinės nelygybės didinimo apologetą ir lobistą, kurį gausiai dotuoja pagrindiniai koncernai, monopolininkai ir oligopolininkai ir kurį visokeriopai globoja, gerbia ir vykdo jo nurodymus beveik visos LT valdžios per pastaruosius 15-20 metų?
    Ar intelektas ar politinės pažiūros verčia V.Radžvilą ir V.Sinicą nematyti, kaip šis institutas šimtus milijonų paramos naudoja žiniasklaidoje aukščiau išvardintų libertaristinių, establishmento egzistavimui reikalingų pažiūrų propagavimui (turiu omenyje visus kartu sudėtus resursus, kuriuos, gavęs iš rėmėjų, LLRI sumokėjo žiniasklaidai už jų pranešimų skelbimą be užsakymo numerio per visus jų egzistavimo 20 metų)?
    Ar jie akli, ar tik apsimeta? Kodėl LLRI veiklą ir pažiūras jie priskiria D.Kuoliui?
    Kodėl nemato, kad beveik visų didžiųjų partijų programos ir veiksmai sutampa su LLRI?

    Kaip jiems taip gaunasi, kad kultūrinė D.Kuolio veikla griauna valstybę, o LLRI ir partijos -ne?

    Kodėl Propatria nė karto nekritikavo nė vieno valdžios žingsnio, veiksmo, elgesio?

    Kodėl Propatria nuosekliai įrodinėja, kad Lietuvą per pastaruosius 20 metų konstravo tik D.Kuolys, o LLRI su partijomis, turėdami milijoną kartų daugiau palaikytojų, pinigų ir realios valdžios yra "ne prie ko"?

    Kodėl Propatria apsimeta, jog neva LLRI ir jos politiką vykdančios didžioji dauguma partijų neegzistuoja, o viso blogio, kuris ateina per bandymus libertarizuoti Lietuvą, šaltinis yra tik ALF, LVI ir D.Kuolys?
    Tai juk apsimetinėjimas, balto vadinimas juodu, pataikavimas esamai valdžiai jos nekritikuojant, o viso įmanomos blogio šaltiniu įvardijant opozicijoje esančius kultūrininkus ir visuomenininkus, kurie kol kas per silpni, kad esmingiau paveiktų laikinį kapitalizmą diegiančią valdžią?
    Tai juk pyktis, pavydas ir įžūlus melas, nieko bendro neturintis su jaunumu, mokslu, diskusijomis, švietėjiška veikla, intelektualumu, padorumu, bei viešo intereso gynimu.
    P.S.: Propatrijai - gėdinga nepasirašinėti tokių užgaulių teiginių. Jei turėjot drąsos bijoti libcentristų, VSD ir kitos valdžios, tai gal nebesislėkite už frazės "propatria.lt redakcija" ir pasirašykite savo vardais ir pavardėmis? Ar vis dėlto bijote atviros diskusijos?

    AtsakytiPanaikinti
  14. Galima aš pamėginsiu draugiškai pasišaipyti iš frazės "Propatrijos žmonės nieko neturi prieš Tiesos judėjimą ir jame veikiančius žmones"? Pvz.štai taip: publicistas ir politikso apžvalgininkas Rinkus Laukinijus Liberalijus neturėjo nieko prieš Proptarijos judėjimą ir jame veikiančius žmones: pasiprašęs pas Propatriją į svečius ir vyskupo balsu perskaitęs suglumusiems propatrijiečiams paskaitą apie tai, kaip V.Radžvilas, steigdamas Liberalų partiją ir skaitydamas paskaitas už ALF (sorososų) pinigus (30 sidabrinių) tokiu būdu atnešė LLRI-ą į Lietuvą ir per Liberalų partijos programinius dokumentus bei organizacinius darbus užkrėtė libertarizmu, kosmopolitizmu, sionizmu ir sorošizmu gležnas, dar tik besikuriančias, bet VISAS Lietuvos partijas, tuo padarydamas Lietuvą laukiniausio iš visos ES kapitalizmo citadele...ir t.t.ir pan. O po tokios jo paskaitos jo kolegos laikraščiuose ir tinklapiuose užtvindo tokius teiginius neva pagrindžiančiais pseudomoksliniais straipsniais, vadindami tai konstruktyvia ir draugiška diskusija apie kai kuriuos ideologinius nesutarimus

    AtsakytiPanaikinti
  15. Bet kokiu atveju susidaro labai ryškus įspūdis, kad Propatrijos pagrindinis uždavinys - įrodyti, kad dėl visko Lietuvoje yra kaltas D.Kuolys ir ne Čaplikas, ne Palaitis, ne VSD, ne partijų susitarimai, ar Grybauskaitės elgesys FNTT skandalo metu yra problema, o dabartinė D.Kuolio veikla, jo dabartiniai straipsniai, jo rengiamos akcijos yra didžiausia Lietuvos problema, todėl ir susilaukia žudančios kritikos ir kritinių straipsnių lietaus, kuris artėjant rinkimams, vis stiprės ir vis labiau demonizuos D.Kuolį. O LLRI, partijos,PREZIDENTŪRA, VSD dabartinė valdžia, isteblishmentas, jų susitariami ir manevrai nesusilauks JOKIO Propatrijos dėmesio, nes tai smulkmenos, lyginant su itin kenkėjiška ir destruktyvia D.Kuolio veikla, ar ne taip? Ir vis daugės anoniminių, besidangstančių už redkolegijos autorių publikacijų, kurios vis labiau aiškins, kad jei ne D.Kuolio akcijos (ypač priešais VSD ir Prezidentūrą), tiesos.lt tinklapis, tai Lietuva atsigautų.

    AtsakytiPanaikinti
  16. Kažkaip norėtųsi pamatyti konkrečių VSD ir prezidentūros žingsnių kritikos citatas, o ne bailias abstrakcijas. O va kai D.Kuolį pulti, tai čia jau zuikiams-drąsuoliams staiga išdygsta erelio sparnai.

    AtsakytiPanaikinti
  17. 1 iš 2 dalių: Laisvūnui: Jūs sakote, kad nepastebiu gerų Propatrijos darbų? Be abejo, kad esu pastebėjęs - ir skaitęs ir patyręs jų pagalbą per savo teismus, kai prokurorai norėjo pasodinti už tai, kad priešinausi "stiklainiu" statybai Klaipėdos istoriniame centre, už ką esu labai jiems dėkingas.
    Bet čia diskutuojame apie dabartį. O ji Propatrijai, bijau, kad nieko gero viešojo intereso fynimo sferoje nežada. Nes Propatria būtent jau pusmetis, mano manymu, ryžtingai sukasi nuo bendrojo gėrio gynimo prie vieno asmens - Dariaus Kuolio- demonizavimo ir jo, kaip visų blogybių Lietuvoje šaltinio priežasties atskleidimo ir demaskavimo "moksliniais" argumentais, bei jo, kaip viešo veikimo asmens sunaikinimo, ar bent jau diskreditavimo.
    Pamėginsiu pasinaudodamas istoriko išilavinimu bei 18 metų patirtimi apie intrigas didelėje organizacijoje (TS-LKD) pamodeliuoti tolesnius Propatrijos veiksmus. Labai norėčiau suklysti, bet liūdna patirtis prieš pat 2012 metų Seimo rinkimus Apvaliajame stale, kai NEJUČIA visi klausimai KAIP LAIMĖTI PRIEŠ TRADICINES PARTIJAS nusistūmė į antrą planą, rodo, kad kol kas Propatria eina, deja, būtent Apvaliojo stalo keliais. Beje, Apvalusis stalas taip pat iš pradžių kovojo už bendrąjį gėrį. Bet kažkuriuo metu šio stalo pagrindiniais klausimais kažkodėl tapo šie keturi: "kaip D.Kuolys griauna antisisteminių partijų pastangas laimėti rinkimus", "kaip D.Kuolys ardė judėjimą Už teisingumą 2012 m.", "kaip D.Kuolys propagavo antitautiškumą ir sorošizmą ir taip griovė Lietuvą nuo 1988 iki ~2009" ir "kaip D.Kuolys savo idėjomis bei akcijomis ardo Lietuvos likučius dabar".

    Natūralu, kad šie aistringai, pedantiškai ir labai dažnai pradėti nagrinėti klausimai nepaliko pakankamai laiko organizaciniam rinkimų darbui, todėl Apvaliam stalui pavyko iškovoti ne itin daug rinkėjų balsų-0,9 proc.

    AtsakytiPanaikinti
  18. 1 iš 2 dalių: Laisvūnui: Jūs sakote, kad nepastebiu gerų Propatrijos darbų? Be abejo, kad esu pastebėjęs - ir skaitęs ir patyręs jų pagalbą per savo teismus, kai prokurorai norėjo pasodinti už tai, kad priešinausi "stiklainiu" statybai Klaipėdos istoriniame centre, už ką esu labai jiems dėkingas.
    Bet čia diskutuojame apie dabartį. O ji Propatrijai, bijau, kad nieko gero viešojo intereso fynimo sferoje nežada. Nes Propatria būtent jau pusmetis, mano manymu, ryžtingai sukasi nuo bendrojo gėrio gynimo prie vieno asmens - Dariaus Kuolio- demonizavimo ir jo, kaip visų blogybių Lietuvoje šaltinio priežasties atskleidimo ir demaskavimo "moksliniais" argumentais, bei jo, kaip viešo veikimo asmens sunaikinimo, ar bent jau diskreditavimo.
    Pamėginsiu pasinaudodamas istoriko išilavinimu bei 18 metų patirtimi apie intrigas didelėje organizacijoje (TS-LKD) pamodeliuoti tolesnius Propatrijos veiksmus. Labai norėčiau suklysti, bet liūdna patirtis prieš pat 2012 metų Seimo rinkimus Apvaliajame stale, kai NEJUČIA visi klausimai KAIP LAIMĖTI PRIEŠ TRADICINES PARTIJAS nusistūmė į antrą planą, rodo, kad kol kas Propatria eina, deja, būtent Apvaliojo stalo keliais. Beje, Apvalusis stalas taip pat iš pradžių kovojo už bendrąjį gėrį. Bet kažkuriuo metu šio stalo pagrindiniais klausimais kažkodėl tapo šie keturi: "kaip D.Kuolys griauna antisisteminių partijų pastangas laimėti rinkimus", "kaip D.Kuolys ardė judėjimą Už teisingumą 2012 m.", "kaip D.Kuolys propagavo antitautiškumą ir sorošizmą ir taip griovė Lietuvą nuo 1988 iki ~2009" ir "kaip D.Kuolys savo idėjomis bei akcijomis ardo Lietuvos likučius dabar".

    Natūralu, kad šie aistringai, pedantiškai ir labai dažnai pradėti nagrinėti klausimai nepaliko pakankamai laiko organizaciniam rinkimų darbui, todėl Apvaliam stalui pavyko iškovoti ne itin daug rinkėjų balsų-0,9 proc.

    AtsakytiPanaikinti
  19. 2 iš 2 dalių: Laisvūnui:
    Propatria vystosi savaime, o gal iš dalies yra ir vystoma, viliojama, nukreipiama būtent ta pačia kryptimi: tikėtina artimiausiu metu laukti moksliniu stiliumi parašytų V.Sinicos, V.Radžvilo, gal ir kitų Propatrijos narių arba, kas labiausiai tikėtina -anoniminių publikacijų (pasirašytų pvz.redakcija, arba Propatria ir pan.), kuriose gali būti toliau fariziejiškai teigiama, kad:
    1. tiesos.lt judėjimas bei jo nariai yra labai geri žmonės, tik štai D.Kuolys yra labai blogas;
    2. iš tiesos judėjimo narių galima padaryti normalius žmones, bet tik su viena sąlyga - jei jie atsikratys D.Kuolio, raštu viešai Kuolį pasmerks, atsiribos nuo jo ir raštu bei viešai atsiprašys Propatrijos, kad buvo nuklydę nuo patriotizmo prie kosmopolitizmo ir sorošizmo;
    3. D.Kuolys buvo ir tebėra nusikaltėlis, kurį reikėtų teisti, nes visą gyvenimą siekė sunaikinti lietuvybę, lietuvių tautą ir tautiškumą,
    4. D.Kuolio idėjos propaguoja sorošizmą, masonybę, jis yra nevidonas-nevidonskis, nes jo draugai yra Lietuvos priešai, tokie kaip Donskis ir pan., gal net pats D.Kuolys yra slaptas žydas, (tipo kaip koks Jablonskis), kurio vienintelė svajonė ir tikslas- sunaikinti lietuvių kalbą, kultūrą ir pan., o jo straipsniai, paskaitos ir knygos - tik maskuotė naivuoliams apgaudinėti.
    5. D.Kuolio raginimai piketuoti prieš blogybes ir jų konkrečius vykdytojus (pvz.kartu su Donskiu minėti Pociūno žūties metines, ginti buv.FNTT vadovus, smerkti valdžios smurtą ir t.t.) yra globalistų ir sionistų sąmokslas prieš Lietuvą, klasta, kuria siekiama sunaikinti opoziciją, nes patikėję D.Kuoliu ir prisijungę prie jo akcijų bus valdžios nukenksminti: išmesti iš darbo, persekiojami teismuose, gal net suimti;
    6. Kokia išeitis? D.Kuolys turi arba emigruoti, arba grįžti į tėvynę - į Izraelį, arba turi būti teisiamas ir pasodintas į Lietuvos kalėjimą už nusikaltimus tautiškumui ir patriotizmui, o tiesos.lt nariai turi prisijungti prie Propatrios ir kartu su jais šviečiamuoju klaviatūriniu darbu "Dešiniosios minties" mėnraštyje, kuris leidžiamas už ES (sorošistų ir globalistų?) pinigus bei tinklapiuose tol tirti ir analizuoti nusikalstamą D.Kuolio veiklą, kol valdžios bei spec.tarnybų tandemas, išsigandęs D.Kuolio likimo, t.y.bijodami būti demaskuoti, patys emigruos iš Lietuvos. O tada Propatrijos, Apvalaus stalo bei tiesos.lt judėjimo aktyvistų bendras jungtinis nacionalinis koalicinis sąrašas rinkimuose gavę 2,9 % rinkėjų balsų sudarys Nacionalinę gelbėjimo vyriausybę, kuri sunkiu kasdieniu darbu ištrins Jablonskio, Kuolio, Sorošo, Donskio ir kitų lietuvių tautos išdavikų žalingos veiklos ir itin kenksmingų idėjų pasekmes.

    AtsakytiPanaikinti
  20. Puteiki, NEMELUOK! Puikiai maciau kaip tas tavo draugelis "visuomenininkas" Kuolys dar visai neseniai LZTI organizuotoje "diskusijoje" _DERGE, NEIKINO, ZEMINO_ Lietuva, jos kultura, kalba!, XIXa. rasytojus ir ypac Nepriklausomybes vadus (Basanaviciu, Kudirka ir t.t.). Tai gali patvirtinti labai daug zmoniu- Medalinskas, prof.K.Grasva, Balciuniene ir t.t.. Uz savo zodzius atsakau!

    Puteiki- tu esi melagis ir visais budais nori issukti savo sebra- siu dienu "inteligenta"-agenta Markuli!!!

    O del akad.Z.Zinkeviciaus kaltinimu yra visiska tiesa. As puikiai atsimenu, kai tais laikais VPI studentams buvo sakoma, kad baigusieji ir vykstantys i Rytu Lietuva (ypac lituanistai!) bus aprupinami gyvenamuoju plotu, 30 nuosimciu didesniu atlygiu!

    Deja, poto tas buvo nutraukta, apie ka ir Zinkevicius kalba- nurodydamas tiesiogini KALTININKA- D.Kuoli!
    O dabar zinome kokios sios NUSIKALSTOMOS D.Kuolio veikos pasekmes- isissiautejes Tomasevskio gaujos vykdomas vietos zmoniu terorizavimas, visiskas sio krasto lenkinimas, Lietuvos istatymu nepaisymas ir t.t.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item