Almantas Stankūnas. Ar racionaliai plėsime viešąjį transportą Vilniuje?

2024-03-27 Vilniaus m. savivaldybės (VMS) taryba priėmė svarbų sprendimą dėl viešojo transporto paslaugų pirkimo 7 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti sutartis dar 3 metams. 

Pirkime numatyta žymi viešojo transporto paslaugų plėtra sukuriant ne tik papildomus maršrutus, bet ir suintensyvinant viešojo transporto judėjimą. Numatoma, kad didžiojoje Vilniaus m. teritorijos dalyje viešasis transportas kursuos ne rečiau kaip kas 6 min., artimesniuose priemiesčiuose - ne rečiau kaip kas 10 min., o tolimesniuose priemiesčiuose - ne rečiau kaip kas 15 min.  

Šiuo metu Vilniaus viešasis transportas per metus nuvažiuoja apie 44 milijonus kilometrų. 2028-30 metais planuojama, kad nuvažiuos apie 67,6 milijonus kilometrų – padidėjimas daugiau negu 1,5 karto. 

Tokia viešojo transporto plėtra turėtų užtikrinti jo patrauklumą ir mažinti transporto spūstis ir taršą mieste. Tai yra gerai, tačiau yra labai svarbu, kad plėtra būtų vykdoma kuo racionaliau. 

Minėtame tarybos sprendime ir jo prieduose buvo pateikti kiekybiniai plėtros rodikliai. Tačiau nebuvo pateikti išsamūs kokybiniai reikalavimai paslaugoms. 

Dar svarstant šį klausimą Aplinkos ir miesto paslaugų komitete buvo sutarta su VMS administracijos atstovu, kad po sprendimo taryboje priėmimo, komiteto nariams bus pristatytos ir aptartos išsamios pirkimo specifikacijos. 

Todėl nedelsdamas paruošiau oficialų laišką VMS administracijai nurodydamas kokie svarbiausi klausimai turi būti aptarti:

1. Apribojimai vienam ir/ar susijusiems pirkimo dalyviams pasirašyti sutartis visiems pirkimo paketams.

2. Reikalavimas vežėjų įdarbintiems vairuotojams nuo pat darbo pradžios laisvai bendrauti lietuvių k. 

3. Reikalavimai dėl CO2 emisijas mažinančių transporto priemonių naudojimo.

Atskirai laiške aptariau klausimą Nr. 3. 

Nei tarybos sprendime, nei jo aiškinamajame rašte nėra nurodyta, tačiau yra žinomi VMS ketinimai žymiai plėsti elektra varomų ir kitų CO2 emisijas mažinančių autobusų parką. Apie tai yra pateikta informacija šiame pranešime.

Iš minėto teksto susidaro įspūdis, kad iš pirkimo dalyvių bus reikalaujama naudoti tik elektra varomus autobusus. Taip pat tekste yra nurodyta, kad VMS įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ ketina įsigyti 16 ypatingai brangių vandeniliu varomų autobusų.

Tekste nurodoma, kad VMS neketina pirkimo dalyviams leisti naudoti pigesnių, lyginant su elektra varomais, biometanu varomų autobusų.

Atsižvelgiant į tai, kad priklausomai nuo priimtų sprendimų dėl naujų autobusų bus žymi įtaka keleivių vežimo kainai, savo laiške preziumavau, kad VMS jau atliko išsamią kaštų naudos analizę (KNA), kurioje yra suskaičiuota ir palyginta vežimo kaina lyginant:

A. Dyzeliu varomus autobusus ir elektra varomus autobusus

B. Dyzeliu varomus autobusus ir biometanu varomus autobusus

C. Dyzeliu varomus autobusus ir vandeniliu varomus autobusus

D. Palyginta vežimo kaina tarp elektra, biometanu ir vandeniliu varomų autobusų. 

E. Minėtos alternatyvos palygintos su sprendimu, kai yra plečiamas troleibusų tinklas

Nurodžiau, kad KNA turi būti įvertinti visi su įvairių tipo autobusais susiję kaštai (autobusų kaina, naujos infrastruktūros įrengimo kaina, energijos/kuro kaina, kitos veiklos sąnaudos).

Taip pat KNA turėtų būti aptarti ir aplinkosauginiai aspektai. Šalia CO2 mažinimo turėtų būti suskaičiuota kita tarša, kuri daro įtaką oro užterštumui Vilniaus m. Atkreipiau dėmesį, kad naudojant sunkesnius negu įprasta elektra varomus autobusus yra didesnė kietųjų dalelių tarša dėl didesnės padangų ir kelio dangos trinties. 

Pabrėžiau, kad išsami KNA yra svarbi ne tik tam, kad būtų priimti optimalūs sprendimai dėl autobusų tipų naudojimo, bet ir tam, kad visuomenei būtų pateikta išsami analizė kiek tikėtina didės keleivių vežimo sąnaudos dėl siekio mažinti CO2 emisijas. 

KNA turėtų nurodyti, koks yra optimalus CO2 taupymo mastas, perkant viešojo transporto paslaugas ir su VMS įmonės Vilniaus viešasis transportas artimiausiu metu planuojamais autobusų pirkimais, atsižvelgiant į ES reikalavimus dėl naftos produktų mažinimo iki 2030 m.

Tuo atveju jeigu KNA dar neatlikta, nurodžiau, kad turėtų būti skubiai inicijuotas jos atlikimas ir tik turint KNA pagrįstus sprendimus, gali būti suformuluoti reikalavimai viešojo transporto paslaugų pirkimo dalyviams. 

Savo laiške taip pat paprašiau pateikti informaciją kaip numatoma finansuoti pagal pagrindinę pasirinktą alternatyvą galimai didėsiančius vežimo kaštus: kokia kainos padidėjimo dalis bus finansuojama iš VMS biudžeto asignavimų ir kokia - didinant viešojo transporto bilietų kainą?

Visas laiško tekstas yra čia. 

Tikiuosi, kad VMS administracija išsamiai atsakys į mano klausimus ir pateiks detalų savo siūlomų sprendimų pagrindimą. 

Būtų blogai ir vertėtų sunerimti vilniečiams, jeigu sprendimai dėl viešojo transporto paslaugų pirkimo būtų priimami be ekonominio pagrindimo, bet tik vadovaujantis išankstinėmis galimai ideologinėmis ar kitais motyvais pagrįstomis nuostatomis.