Asta Katutė. Ideologinė politika: nuo asmenvardžių iki Stambulo konvencijos

Autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė Paskutinę 2021 m. darbo dieną teisingumo ministrė Evelina D...

Autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

Paskutinę 2021 m. darbo dieną teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pasirašė įsakymą „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuris leis translyčiams asmenims pasikeisti asmenvardžius tapatybės dokumentuose. Tam reikalinga psichiatro išvada apie transseksualumą, o medicininio lyties pakeitimo patvirtinimo nebūtų reikalaujama. Šia teise galėtų pasinaudoti tik pilnamečiai, nesusituokę Lietuvos piliečiai.

Priminsime, kad transseksualumas – tai psichinis lyties tapatumo sutrikimas (F64.0). Transseksualūs asmenys turi pilnai išsivysčiusius ir funkcionuojančius lytinius organus bei genetinei lyčiai būdingą kūno sandarą, tačiau yra įsitikinę, kad lyties požymiai neatitinka jų lyties, stengiasi atsikratyti pirminiais ir antriniais genetiškai nulemtos lyties požymiais ir įgauti priešingos lyties požymius.

Pagal dabar galiojančias asmenvardžių keitimo taisykles, šie duomenys turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pakeitime transseksualams daroma išimtis, jie asmenvardžius galės pasirinkti, „jei nori turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas“.

Kaip teigiama Teisingumo ministerijos pranešime, naujieji pakeitimai dėl translyčių asmenvardžių inicijuoti norint užtikrinti tokių asmenų teises ir atsižvelgiant į Lietuvoje nuosekliai formuojamą teismų praktiką. O teismų praktika leidžia pilnamečiams asmenims „nuspręsti dėl lyties“.

Dar daugiau, teigiama, jog „sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, taip siaurinant „medicininio būdo“ sąvoką, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai psichologijos, psichiatrijos, laboratorinių tyrimų duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, ir pan.). Taip pat paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.)“.

Taigi ministrė užsimojo įteisinti kiekvieno asmens tapatybės dalies, vardo ir pavardės keitimą remiantis individualiu savęs „pajautimu“, kuris esą gali neatitikti biologinės lyties. Lietuvių kalboje asmenvardžiai, jų gramatinė forma ir giminė išreiškia žmogaus lytiškumą, pažymėdami moteriškumą arba vyriškumą. Tad galima sakyti, jog lyties tapatybė galės tapti pagrindu pasikeisti asmens dokumentuose fiksuotus asmenvardžius. Lytis dokumentuose išliks nepakitusi, t.y. sulauksime vyrų, kurie turės moterišką vardą, pavardę ir moterų, kurios turės vyriškus asmenvardžius.

Reikia pastebėti, jog mūsų teisėje nėra apibrėžta nei lyties, nei lyties tapatybės sąvokos, tad jų vartojimas gan lanksčiai priklauso nuo aplinkybių. O aplinkybės tokios, kad tapatybių politika šiandien yra tapusi vienu svarbiausių Vakarų pasaulio tariamų žmogaus teisių dienotvarkės punktu, segmentuojančiu visuomenę įvairiais pjūviais (pagal rasę, lytis ir pan.). Tapatybių teorijos ištakos – marksizmo klasių kovos ir engiamų grupių idėja. Šiandien leftistai bei jiems pritariantys laiko, jog baltieji neva engia visas kitas įvairias tapatybės (arba identitetų) grupes. O vieni labiausiai priespaudą „patiriančiųjų“ esą yra translyčiai (ir kitokie trans–).

Šiek tiek perfrazuojant Gabriele Kuby, „pažangiose“ šalyse žmogui leidžiama pačiam nuspręsti, kas jis yra, moteris, vyras, ar kažkas tarp to, tačiau sykiu reikalaujama, kad valstybė ir visuomenė pripažintų tai, bei homoseksualius ir transseksualius polinkius kaip žmogaus tapatybę (Kuby, 2014).

Tokia lyties tapatybės politika susijusi su įvairiais etiniais, moraliniais bei socialiniais aspektais, kadangi kiekviena pripažinta teisė sukuria pareigą likusiai visuomenės daliai. Vakarų šalių žiniasklaida mirga pranešimais apie kilusias problemas. Mokymo įstaigų darbuotojai, nesutinkantys asmenį vadinti priešingu įvardžiu nei jo biologinė lytis, rizikuoja netekti darbo. Dėl mergaičių / moterų dušinių, tualetų ir persirengimo kambarių, moterų krizių centrų, kuriuose gavo teisę lankytis priešingai lyčiai save priskiriantys vaikinai / vyrai, pasižymintys pilnos komplektacijos vyriškos lyties organais.

Apie nusikaltimus įvykdžiusius vyrus, kurie pasiskelbė moterimis ir patekę į joms skirtus kalėjimus išprievartavo kalines. Moterų sportą griaunančius fiziškai daug pajėgesnius vyrus, save identifikuojančius moterimis – Rachel Mckinnon, Lia Tomas. Dave Salo, buvęs Rūtos Meilutytės plaukimo treneris, turi griežtą nuomonę šiuo klausimu: tai – išpuolis prieš moterų sportą.

Lyties tapatybės iškėlimas ant „žmogaus teisių“ pjedestalo tiesiogiai kenkia kitiems visuomenės nariams. Pirmosios feminizmo bangos atstovės turėtų vartytis karstuose, matant, kaip tokia tapatybių politika kenkia merginoms / moterims, yra žalinga jų psichologinei būsenai, savivertei ir orumui.

Kaip pastebi Ramūnas Trimakas, save įvardijantys „progresyvistais“ taip vadinamą „tapatybės (arba identiteto) politiką“ išnaudoja kaip savotišką kontrastinio tirpalo injekciją, kuri padeda išryškinti nepritariančiuosius jų ideologemoms. Tokių sąmoningai, dar dažniau nesąmoningai, „išsidavusiųjų pažangos priešų“ tolimesnį likimą (kol kas pranykstančių ne eiliniame leftistiniame GULAG’e, bet skaitmeniniame GOOGLAG’e17) vaizdingai iliustruoja Joanne Rowling pjudymas, o galiausiai „ištrynimas“ iš viešos atminties dėl jos kritiško „pasisakymo apie translyčius“ (Trimakas, 2021).

Aktuali dar viena valdančiųjų iniciatyva, kurioje netikėtai ėme figūruoti Stambulo konvencijos nuostata – „smurtas lyties pagrindu“. Ši konvencijos nuostata panaudota Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte, kurį bus bandoma pateikti Seimui dar šioje pratęstoje sesijoje. Projektas jau buvo apsvarstytas keliuose Seimo komitetuose, tačiau paskutiniu momentu pagrindiniame Žmogaus teisių komitete (pirmininkas – Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius) jis buvo „praturtintas“ minėta sąvoka, kuri apibrėžiama kaip „dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.“

Dar praėjusiose Seimo sesijoje Stambulo konvencija dėl kai kurių kontroversiškų nuostatų, taip pat ir smurto dėl lyties, buvo sulaukusi daug kritikos, kaip perteklinis (kadangi LR įstatymai visus asmenis gina nuo smurto) ir ideologiškai grįstas (remiasi neomarksistine lyčių kovos doktrina: vyras smurtauja prieš moterį dėl to, jog ji yra moteris, t.y. dėl jos lyties) institutas.

Turint omenyje, kad lyties samprata nėra teisiškai apibrėžta, nuostata dėl smurto lyties pagrindu artimoje aplinkoje, t.y. šeimoje, esant norui, gali būti susieta ir su lyties tapatybe. Antai Australijoje iš šeimos buvo paimta nepilnametė, kurios tėvai atsisakė pripažinti jos norimą lytį, priešingą biologinei. Teisėjas savo sprendimą motyvavo tuo, jog tėvų elgesys, neleidžiantis mergaitei tapti berniuku, prilygsta vaiko prievartai, susijusiai su jo jausmais ir lyties tapatybės išraiška. Po psichologiniu smurtu artimoje aplinkoje, lyties tapatybės atveju, gali patekti ir bandymai įtikinti paauglį nesižavėti homoseksualiais ar biseksualiais santykiais.

Kad tokia prielaida teisinga, liudija Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtos rekomendacijos, kuriomis į smurto mokyklose prevencijos programas siūloma įtraukti priemones, ugdančias gebėjimus atpažinti smurtą dėl lyties ir apie jį pranešti. Parengtose gairėse teigiama, jog „Smurtas dėl lyties – prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl jų lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos“. Dokumentas parengtas 2019 – 2021 m., įgyvendinant projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“. Projektas bendrai finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Rekomendacijos prieš porą dienų pristatytos švietimo ministrei Jurgitai Šiugždinienei bei ministerijos komandai.

Vietoje to, kad patyčių klausimas būtų sprendžiamas kiekvieno moksleivio orumo atžvilgiu visumoje, siūloma segmentacija pagal lytis, didelį dėmesį kreipiant įvairiems lytiškumo aspektams, tokiems kaip socialinė lytis, lytinė tapatybė, seksualinė orientacija, lyčių normos / stereotipai ir pan., tokiu pat skrupulingumu išvardintiems ir Stambulo konvencijos nuostatose.

Jeigu Seime būtų pritarta parengtam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija turėtų užtikrinti privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, integravimą į visų lygių bendrojo ugdymo programas.

Kad susidarytų pilnesnis su lytiškumu susijęs ideologiškai nusiteikusių aktyvistų veiklos užmojis, turime prisiminti dar vasarą, 2021 m. rugpjūčio 6 d. sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio užregistruotą Lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą, kuriame minėtą psichinį sutrikimą siūloma gydyti hormoniniais preparatais, t.y. tenkinant paciento lūkesčius dėl lyties pakeitimo, vietoje to, jog emocinė kančia būtų mažinama psichiatriniais gydymo metodais, identifikuojant galimai vaikystėje patirtas traumas, padedant atkurti savo vertės supratimą ir susitaikymą su savo kūnu.

Būtina paminėti, jog Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato, jog lyties keitimo sąlygas nustato įstatymas (CK 2.27 str. 2 d.: „Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai“). Tačiau matome situaciją, kai pasirašomas žemesnis teisės aktas – ministro įsakymas.

Matant kaip viena po kitos pilasi šios iniciatyvos, naivu manyti, kad tokie veiksmai tik atskiros pačių ministrų ar kelių NVO iniciatyvos. Už jų visų nugarų stovi tos pačios politinės jėgos, kurios šiuo metu vairuoja valstybės laivą. Susidūrėme su ideologija, kuri atneša visą kompleksą naujadarų (Stambulo konvencija su lyties tapatybe, socialine lytimi, smurtas lyties pagrindu; lyties keitimas, vienos lyties asmenų partnerystė bei įsivaikinimas ir pan.), neturinčių didžiosios visuomenės dalies pritarimo.

Grįžtant prie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, jame atsiradusios neomarksistinės nuostatos neabejotinai didintų ir taip jau šiuo metu visuomenėje tvyrantį milžinišką socialinį chaosą. Todėl tikiuosi, jog Seimui pavyks sustabdyti ideologiniais prieskoniais „pagerintą“ projektą.



Susiję

Nacionalinis susivienijimas 6775563106917746249

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Už balos

Papunkčiui su V. Sinica

Savaitės pokalbis

SEKITE MUS FACEBOOK

item