Dominykas Vanhara. Žmonių kontrabandos privalumai

Pakalbėkime dar kartą apie nelegalių migrantų krizę. Suprantu, kad tema jau buvo kiek aprimusi, bet, kai paaiškėjo, jog keli tūkstančiai mig...

Pakalbėkime dar kartą apie nelegalių migrantų krizę. Suprantu, kad tema jau buvo kiek aprimusi, bet, kai paaiškėjo, jog keli tūkstančiai migrantų ketina jėga šturmuoti sieną, kaip ir buvo numatęs Nacionalinis susivienijimas prieš kelis mėnesius (tik šį kartą Lenkijos sieną), sakyčiau, kad tema vėl atgyja. 

Pradėkime nuo to, kad, lyg ir, tiek mes taikome migrantų atstūmimo strategiją (angl. push back), tiek Lenkija, bet Vokietija vis tiek praneša, kad pas juos per mėnesį apie 4000 migrantų atvyksta maršrutu per Baltarusiją. Vadinasi, atstumiami tikrai ne visi, o didelė dalis migrantų patenka į Šengeno zoną ir sėkmingai nuvyksta į savo kelionės tikslą – Vokietiją. Klausimas: per kur jie į Šengeną patenka? Per mus ar per Lenkiją? Žinant, kad mūsų siena su Baltarusija yra ilgesnė, nei Lenkijos siena su Baltarusija, o taip pat, kad mes, skirtingai nei Lenkija, nesame pasistatę tvoros pasienyje (statomės ją tik dabar), drįsčiau daryti prielaidą, kad nemaža dalis iš Vokietijos minėtų 4000 prelegentų patenka į Šengeną per mūsų šalį.

Dabar pereikime prie kito aspekto: ženkli dalis migrantų į Lietuvą bando patekti Druskininkų ar Lazdijų savivaldybėse, nes arčiausiai Lenkijos ir, toliau – arčiausiai Vokietijos. Ten juos, tikėtina, atstumia. Tačiau mes sieną su Baltarusija turime labai ilgą. Kiek teko skaityti, dalis tokios sienos nėra net stebima jokiomis vaizdo kameromis, nes siena eina per pelkes, ežerus, miškus, t.y. sunkiai praeinamas teritorijas (pvz. ties Ignalina). Bet kontrabandininkai, anksčiau tuo maršrutu gabenę cigaretes, praeinamus kelius vis tiek žino. Ir, drįsiu daryti tokią niekuo nepagrįstą prielaidą, kad tokie sienos perėjimo maršrutai naudojami dabar migrantų kontrabandai.

O dabar pakalbėkime apie tai, kad žmonių kontrabanda yra ženkliai saugesnis kontrabandos modelis, nei cigarečių ar narkotikų kontrabanda. Ir, tikėtina, ne mažiau pelningas. Pradėkime nuo to, kad narkotikai ar cigaretės kontrabandininkams nėra nemokami. Juos jie perka. Savo ruožtu, kai tokia kontrabandos siunta yra sulaikoma, ji konfiskuojama ir sunaikinama teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kiekvienas kontrabandininkas turi susitaikyti su tuo, kad dalį siuntų jis praras, kaip ir praras į tokias siuntas investuotus pinigus. Antra – narkotikai ar cigaretės per sieną patys nepraeis. Juos reikės kažkaip per sieną pergabenti, todėl tam bus reikalingi „kurjeriai“, kuriuos ant sienos gali sulaikyti, teisti ir pasodinti. Ilgam. Galimas daiktas, kad sulaikyti „kurjeriai“, siekdami išvengti ilgos laisvės atėmimo bausmės, įduos ir savo „viršininkus“. Žodžiu, teisinė rizika yra net labai akivaizdi. 

O dabar pereikime prie nelegalių migrantų: jų „pirkti“ žmonių kontrabandininkams nereikia. Patys migrantai kreipiasi į žmonių kontrabandininkus ir dar jiems pinigus sumoka. Didelius. Todėl žmonių kontrabandos „verslą“ kontrabandininkai gali sukti be jokių pradinių investicijų, kaip ir nerizikuodami savais pinigais. Antra, net jei nelegalai yra ant sienos sulaikomi, jie bus tik apgręžti atgal į Baltarusiją. Ir galės bandyti patekti vėl kitoje vietoje. Tą jie ir daro. Taigi, rizika prarasti „klientus“ žmonių kontrabandininkams yra minimali. Gali bandyti juos pervedinėti per sieną tiek kartų, kol galiausiai pasiseks. 

Dabar pakalbėkime apie teisinę atsakomybę. Baudžiamasis kodeksas (BK 292 str) žmonių kontrabandininkams numato panašią atsakomybę, kaip ir narkotikų ar tabako gaminių kontrabandininkams. Tik, žmonių kontrabandos atveju, kaip jau minėta, patys kontrabandininkai nedalyvauja sienos kirtime, skirtingai nei kitos kontrabandos atveju. Iš vienos sienos pusės vienas atveda nelegalus prie sienos ir nurodo, kokia kryptimi eiti (ar GPS koordinates duoda), iš kitos sienos pusės kažkas juos sutinka ir pasodina į automobilį, mikroautobusą ar vilkiko priekabą. Didžiausia rizika kontrabandininkams įkliūti yra būtent ant sienos, todėl, jos išvengus, Šengeno viduje įkliūti rizika krenta drastiškai. O net ir įkliuvus, visuomet galima pasiteisinti, kad „vežiau durpių briketų krovinį į Vokietiją, va CRM važtaraštis. Buvau sustojęs pailsėti į aikštelę, kaip privaloma, miegojau, tikėtina, tuomet patys migrantai ir sulipo į priekabą, man miegant, tentą prasiardę“. Ir tuomet įrodyk, kad ne. 

Summa summarum, žmonių kontrabandos verslas yra gerokai saugesnis, nei kitos kontrabandos atveju, jį galima „vystyti“ beveik be jokių pradinių investicijų ir jomis nerizikuojant, taip pat yra gerokai mažiau teisiškai rizikingesnis, o ir, tikėtina, ne mažiau pelningas. Todėl drįsčiau daryti prielaidą, kad cigarečių kontrabandininkai dabar persimetė į šią sritį, ir labai abejoju, ar jau taip tikrai visus nelegalus mes nuo sienos atstumiam. Priešingu atveju Vokietijoje jų tūkstančiais per mėnesį neskaičiuotų.



Susiję

Saugumo politika 3659635291747696712

Rašyti komentarą

  1. "Todėl drįsčiau daryti prielaidą, kad cigarečių kontrabandininkai dabar persimetė į šią sritį, ir labai abejoju, ar jau taip tikrai visus nelegalus mes nuo sienos atstumiam. Priešingu atveju Vokietijoje jų tūkstančiais per mėnesį neskaičiuotų." - o dar reiktų nepamiršti ir "valdžios" požiūrio į nelegal... oi, pardon - "vargšus pabėgėlius" ir melą, tai dar klausimas, kiek tu postringavimų apie grąžinimą apskritai yra tiesa.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Už balos

Papunkčiui su V. Sinica

Savaitės pokalbis

SEKITE MUS FACEBOOK

item