Lietuvoje krikščionys nutarė apsiginkluoti iš anksto: bijo, kad neilgai trukus bus baudžiami už nepritarimą LGBT

www.valstietis.lt Lietuvoje formuojasi naujas reiškinys. Vadinamosios atmetimo kultūros įbaiminti katalikiškų pažiūrų darbuotojai susibūrė į...

www.valstietis.lt

Lietuvoje formuojasi naujas reiškinys. Vadinamosios atmetimo kultūros įbaiminti katalikiškų pažiūrų darbuotojai susibūrė į Krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą, kuri turėtų juos apginti nuo persekiojimo darbe, galimo mobingo ar tiesiog spaudimo susilaikyti nuo nuomonės raiškos.

Vienas šios profesinės sąjungos įkūrėjų, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis sako, kad svarbiausiu akstinu sukurti tokią profesinę sąjungą tapo Lietuvoje pasiūlyta, bet vėliau atsiimta iniciatyva už neapykantos kalbą nustatyti ne tik baudžiamąją, bet ir kur kas lengviau pritaikomą administracinę atsakomybę.

Ši mintis buvo kilusi Laisvės partijos politikams, mat teismai dažniausiai neįžvelgdavo tokio neapykantos kalbos pavojingumo, kad dėl to reiktų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Iniciatyvos priešininkai idėją suprato kaip siekį kuo plačiau bausti žmones už jų aštrią nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais.

„Kai pamačiau „neapykantos kalbos įstatymą“, iš tiesų sunerimau. Susidarė vaizdas, kad jeigu garsiai perskaitytum Naująjį Testamentą, tai galėtum būti apšauktas homofobu ir patekti po neapykantos įstatymo reguliavimu. Todėl norėjosi kažką daryti, kad turėtume laisvą visuomenę, kurioje galėtume iš tiesų jaustis laisvai. O to jau nėra“, – portalui tv3.lt sakė A. Jokubaitis.

Jokubaitis pasigenda nuomonės laisvės

Pasak profesoriaus, šiuo metu Lietuvą krečiantis kultūrinis pasidalijimas tarp konservatyviai ir liberaliai mąstančių visuomenės dalių gali turėti neigiamos įtakos laisvai nuomonės raiškai darbo ir profesinėje srityje. Labiausiai visuomenę supriešino Partnerystės įstatymas, kuris turėjo užtikrinti valstybės paramą tiek vienalytėms, tiek tos pačios lyties poroms. Nors šio teisės akto nepavyko pradėti svarstyti parlamente, bet jis sukėlė didelį visuomenės pasipriešinimą – Lietuvoje įvyko šeimų gynimo maršas, skirtingai mąstantys politikai ir kiti visuomenės atstovai viešai apsižodžiavo žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose.

Liberalaus požiūrio gynėjai dažnai atmeta ar demonizuoja LGBT nepritariančių konservatyvių asmenų nuomonę, bet panašus procesas vyksta ir į kitą pusę, kai konservatyviai mąstantys žmonės reiškia pasidygėjimą LGBT asmenimis, jų gyvenimo būdui ir mano, kad partnerystės įteisinimas toli gražu ne paskutinis LGBT bendruomenės siekis.

Pats A. Jokubaitis dirba universitete ir sako, kad anksčiau universitetas buvo vieta, kur savo vietą rasdavo bet kokia, net labai aštri ir diskusijas provokuojanti, nuomonė. Tačiau pastaruoju metu profesorius tokios laisvės pasigenda, tik tiek, kad šie dalykai yra labai subtilūs ir negalėtų būti aiškiai pagrindžiami įrodymais. „Aš pradėjau abejoti, ar prieš ką nors pasakydamas neturėčiau pagalvoti, ką galima sakyti ir ko negalima sakyti. Tą dalyką aš mačiau sovietiniais metais“, – sako A. Jokubaitis.

Kaip pavyzdį profesorius pateikė Vilniaus universiteto bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto sprendimą savo logotipą papuošti LGBT vėliava. „Universitetas yra išskirtinė vieta, kur susirenka keisti žmonės, norintys rasti tiesą. Ir jos neranda. Jeigu užsidedi kažkokią vėliavą, tai reiškia, kad tiesa jau rasta. Taip, aš suprantu, kad žmonės gatvėje vadovaujasi skirtingomis ideologinėmis nuostatomis, bet universitetas yra visai kitokio pobūdžio vieta. Tas procesas vadinamas universiteto politizavimu. Už kažkiek laiko tikriausiai kelsime vėliavą „Black Lives Matter“, paskui palestiniečių, dar po to Vatikano. Ar to tikrai reikia universitetui? Ne, manau, kad to nereikia“, – teigia profesorius A. Jokubaitis.

Jis teigia, kad jam pačiam visiškai neadekvačiai atrodo, kai bet koks nepritarimas LGBT bendruomenės reikalavimams palydimas kaltinimu, esą asmuo yra homofobas. Pasak jo, panašiai skambėtų, jei nepritariančius tavo nuomonei vadinsi barbarais. Tai rodo asimetrinį požiūrį, esą vienos pažiūros yra aukštesnės prabos nei kitos.

Pasak profesoriaus, vyraujančios tendencijos ir lemia, kad panašiai mąstantys darbuotojai turi vienytis į profesinę sąjungą, nes apsiginti po vieną, jeigu būtų apšaukti homofobais, neturėtų jokių galimybių. Savo vaidmenį šiuo atveju vaidina ir žiniasklaida bei socialiniai tinklai, kuriuose reiškiamos nuomonės sukuria visuotinio puolimo ir gėdinimo efektą. Pats asmuo, kuris kuo nors apkaltinamas, tokiais atvejais fiziškai negali atsakyti į didelį kiekį nuomonių ar kaltinimų, todėl galiausiai užsisklendžia ir kapituliuoja.

Kas yra atmetimo kultūra?

Vakaruose universitetai taip pat daug diskutuoja apie laisvą nuomonės raišką ir vis labiau įsigalinčią atmetimo kultūrą, arba angliškai cancel culture. Atmetimo kultūra vadinamas išstūmimas iš socialinių bei profesinių sluoksnių. Tai padaroma ne teisinėmis priemonėmis, bet viešu gėdinimu, kaltinimais ar boikotu. Paprastai žmonės, į kuriuos nutaikoma atmetimo kultūra, praranda draugus, socialinius ryšius, yra išmetami iš darbo, su jais nutraukiami kontraktai, nes turėti su jais ryšių tampa blogo tono ženklu.

Šių metų balandį TOP 24 Didžiosios Britanijos universitetai, tarp kurių yra Oksfordas bei Kembridžas, paskelbė bendrą kreipimąsi, kuriuo išsakė pasiryžimą kovoti su atmetimo kultūra ir ginti idėjų įvairovę. Kreipimasis buvo paskelbtas po to, kai britų Vyriausybė ėmė svarstyti apie didesnę akademinės laisvės priežiūrą.

Kai kurie konservatyvių ar krikščioniškų pažiūrų mokslininkų praranda teisę viešai pasisakyti baiminantis, kad jų nuomonės bei idėjos gali būti nemadingos, sukels klausytojų pasipiktinimą arba ką nors tiesiog įžeis. Ši reakcija Didžiojoje Britanijoje kilo dėl kairiųjų pažiūrų studentų grupių pomėgio sukelti masines nepasitenkinimo kampanijas socialiniuose tinkluose ar gyvai. Tačiau atmetimo kultūra yra platesnis reiškinys, būdingas ne tik universitetams ir ne tik Didžiajai Britanijai.

Tarkime, JAV ilgametis „New York Times“ reporteris Donaldas McNeilas buvo priverstas trauktis, kai kelionės su mokiniais į Peru metu kontekste pavartojo rasistinę pastabą.

Pats žurnalistas pripažino vartojęs rasistinę pastabą, bet esą tik aptarinėdamas vieną vaizdo įrašą, kuriame ši pastaba buvo pavartota. Vis tik išorinis spaudimas privertė trauktis.

Kai kada sakoma, kad buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrų pašalinimas iš socialinių tinklų irgi yra atmetimo kultūros pavyzdys. Lietuvoje susikūrusi Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga taip pat minėjo pavyzdžius iš užsienio, kai prieš LGBT pasisakę asmenys prarado kontraktus ar buvo atleisti iš darbo.

Lietuvoje tokių atvejų paviešinta nebuvo, bet savo pranešime profesinė sąjunga paminėjo kunigo Algirdo Toliato situaciją, kai prieš Partnerystės įstatymą ir Stambulo konvenciją pasisakęs kunigas socialiniuose tinkluose sulaukė jam labai nepalankių nuomonių iš visuomenės nuomonės formuotojų.

„Labiausiai sukrėtė privačiai parašytos bičiulių palaikančios žinutės su atsiprašymu, kad baiminasi tai pasakyti garsiai, nes bijo, kad su jais bus susidorota jų darbo aplinkoje. Taip neturėtų būti laisvoje ir demokratiškoje šalyje“, – pranešime spaudai cituotas kunigas A. Toliatas.



Susiję

Demokratija ir valdymas 9101173932796060734

Rašyti komentarą

  1. Iš čia kylama į žvaigždes2021-09-02 02:07

    Taip, liberalai labai mėgsta prievartą. Pavyzdžiui, kai VU buvo vykdoma Žukausko (to, kuris dabar Armonaitės partijoje) „reforma“, tas liberalprievartos prieskonis buvo labai aiškiai juntamas. Ta skiepų kampanija irgi seniai liovėsi būti medicininis klausimas, o tapo paklusnumo valdžiai simboliu. Ir t.t., ir t.t.

    Ir čia tik tariamas paradoksas. Lygiai taip pat liaudis labiausiai užguita ir demokratijos mažiausia tose šalyse, kurių pavadinimuose yra žodžiai „liaudies demokratinė respublika“.

    O laisvai mąstyti sunkiausia universitetuose, įskaitant VU. Beje, labai simboliška, prie VU vartų jau statomi kordonai ir kiekvienas įeinantis turi pateikti Impfausweis, kitaip įeiti verboten.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2021-09-02 09:26

    Tiesingai kad Impfausweis prašo, studentai nenori kad dėl karantino užsidarytų. Niekam nereikia, kad virusuotas antivakseris ten trintusi ir kitus apkrėstų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2021-09-06 01:02

      Administracija to nori, nes tai yra jos palaikomos partijos politika. O studentams tai kas.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Už balos

Papunkčiui su V. Sinica

Savaitės pokalbis

SEKITE MUS FACEBOOK

item