Rasa Čepaitienė. DiskrimiNacija

Labai gali būti, kad p. Evelinos Dobrovolskos kandidatūra Ingridos Šimonytės Prezidentui nuneštame būsimosios vyriausybės narių sąraše atlie...

Labai gali būti, kad p. Evelinos Dobrovolskos kandidatūra Ingridos Šimonytės Prezidentui nuneštame būsimosios vyriausybės narių sąraše atlieka vaidmenį, kurį sovietmečiu atliko vieno režisieriaus sumanymas scenos viduryje pastatyti stulpą. Spektaklį turėjusi tvirtinti komisija susitelkė į ginčus dėl jo reikalingumo ir, režisieriui primygtinai užsispyrus jį palikti, jai nebepakako įžvalgumo ir jėgų spektaklio fabuloje ir režisūriniame sprendime pastebėti antisovietinių elementų... Tačiau net jei tai būtų tiesa - kalbomis apie jos kompetencijas, tautybę ar tatuiruotes nukreipti dėmesį nuo būsimojo kabineto narių tarpe esančių kitų, išties odiozinių, figūrų, žodžiu, sąmoningai paverčiant šią kandidatūrą savotišku žaibolaidžiu - tai neturėtų mūsų suklaidinti. Nereikia pražiopsoti svarbiausio. Šiomis diskusijomis nepastebimai įžengiame į visiškai naujos politikos - tapatumų politikos (identity politics) - erą Lietuvoje.

P. Dobrovolska giriasi esanti be galo kompetentinga ir turinti neįkainojamos patirties tokiose srityse kaip W raidė, vienos lyties partnerysčių ir transgenderių teisių gynimas. Tuo nedrįstant suabejoti, tenka pastebėti, kad taip visa mūsų teisinė sistema, pats teisingumas ir žmogaus teisės suskliaudžiamos į šias kelias temas. Tačiau kuriai piliečių daliai ar procentui jos išties aktualios ir aktualios būtent tokiu pavidalu (homoseksualų santuokos, lyties keitimo klausimai)? Taigis...

Kraštutinis problematikos marginalumas ir radikalumas, jos aiškiai importinis, iš vietos socialinio pasaulio ir jo reikmių nekylantis pobūdis užgožiami, be abejonės, nuoširdaus kandidatės įsitikinimo, kad to (ai, dar kandidatė į ministrus minėjo kalinių skaičiaus mažinimą, štai ir visi jos būsimosios politinės dienotvarkės punktai) visiškai pakaks ministerio vietai užimti. Jai nerūpi kitos teisingumo problemos. Tai, kad daugybė žmonių jo trokšta, ir nepasiekia, ir dėl to realiai nukenčia bei kenčia, suvedama į kelių ar keliolikos, itin specifinį teisingumo troškimą turinčių, piliečių interesų gynimą.

Kitas tapatumų politikos įsiveržimo į mūsų politikos pelkę momentas susijęs su kandidatės ir jos gynėjų reakcija į jai tekusią kritiką. Atmetant abejones kompetencijomis ir darbinės patirties stoka, belieka piktintis, kad ši kritika esą nukreipta prieš ją kaip prieš (jauną) moterį ir dargi lenkę. Antai tūlas Seimo narys konservatorius A. Navickas šoka ją ginti tuo pagrindu, kad esą ji negalėjo apsiginti magistro darbo, nes... augino vaiką. Tikrai? Vaiko auginimas šiais emancipuotais laikais yra kliūtis studijuoti ar siekti karjeros? Būdama jos amžiaus - 32 m. - jau buvau apsigynusi daktaro disertaciją, dirbau dviejuose darbuose ir viena auginau vaiką su negalia. Ar dėl to esu kažkuo ypatinga, kaži kokia išimtis? Vargu bau, daugybė moterų tai darė ir daro nesiskųsdamos ir nesiafišuodamos.

Moterys Lietuvoje turi teisę balsuoti ir net užimti įvairias vadovaujančias pareigas, priminkit, nuo kada?... Nuo 1918 metų, kuo jos daugiau ar mažiau sėkmingai ir naudojasi. Turėjome net moterį Prezidentę. O šis ministrų kabinetas išvis bus moteriškiausias iš visų kada nors buvusių ir niekam tai nekliūva. Pažangu, šaunu? Be abejo. Jei tik lytis derės su profesionalumu, savo srities išmanymu ir kitomis šiam garbingam postui pritinkančiomis savybėmis, ypač darbštumu ir sąžiningumu.

O gal p. Dobrovolska, jeigu jos kandidatūrą Prezidentas visgi atmestų, diskriminuojama dėl tautybės? Vėlgi leiskite tuo suabejoti. Turėjome, turėjome ministrų lenkų, netgi lenkių, ir ne vieną, ir net visai neseniai. Jos lenkiškumas kliūtų nebent kilus abejonių lojalumu Lietuvai, kas, matyt, turėta omeny garsiojoje tatuiruotėje įžvelgus Želigovskį ar Pilsudskį, socialiniuose tinkluose dalinantis nuotrauka, kur ji rankoje laiko Lenkijos vėliavą. Ar šie simboliniai gestai ir ženklai būtų kriminalas, net jei (dėl tatu) ir būtų tiesa, kuo nėra? Nemanau, nors tam tikrų minčių, žinoma, ir sukeltų. Tačiau čia galima būtų atkreipti dėmesį į kitą, svarbesnę ir konkretesnę, detalę. Interviu Jakilaičiui kandidatė giriasi, dirbdama Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, parengusi ir sėkmingai prastūmusi teisės aktą apie raštiško kreipimosi į savivaldybę įvairiomis kalbomis galimybę, kas keltų klausimą apie jo atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurioje valstybine kalba skelbiama tik lietuvių kalba.

Tad kam šaukti apie diskriminaciją, dargi iš anksto? Ogi tam, kad diskrimiNacijos nariai  iš principo atmeta diskusiją apie kompetencijas ir žinias, vietoj jos pasiūlydami kalbėti apie tokius iš esmės trečiaeilius klausimus kaip nekintamos ar tokiomis ideologiškai jų pačių laikomos biologinės ar kultūrinės savybės kaip lytis, odos spalva, seksualinė orientacija ar tautybė. Asmuo diskrimiNacijos atstovų pasaulėžiūroje ir vertybinėje sistemoje gali būti a priori geras ir tinkamas (kaip ir blogas, netikęs) vien dėl šių, nuo jo pastangų ir įdirbio niekaip nepriklausomų, ypatybių. Todėl taip drąsiai ir veržiamasi į postą, kuriam bet kas kitas, bent akimirkai, suabejotų turįs reikiamas kvalifikacijas ir išsilavinimą. Štai iš kur mergaitei tiek drąsos. Tiek nekuklaus pasitikėjimo savimi. Tiek įsivaizdavimo esant to verta lydere. O ko nepasitikėti ir nesiveržti būnant moterimi ir tautinės mažumos atstove šioje mažumų valstybėje? 

Tačiau pala pala. Tai jau kažkur girdėta. Aaaa, prisiminiau. Naciams arijai buvo nuostabūs ir tobuli, o žydai - sukti ir bjaurūs būtent dėl jų nekintamų biologinių duotybių. Bolševikai asmens politinį tinkamumą ir patikimumą labiausiai siejo su jo socialine kilme, kurios irgi nepasirinksi ir nepakeisi. Naujieji diskriminaciai apjungia šias kategorijas. Ir kodėl negalėtų to padaryti nūdieniame post-tiesos ir politkorektiškumo režime? Kas jiems, išrinktiems į valdžią, tai uždraus? 

Tad padėkokime poniai be penkių minučių magistrei..., ups, persiprašau, ministrei, kad mums atvėrė akis į šią naujają tikrovę, ir nuolankiai prieš ją nulenkime galvas. Tinka?


Susiję

Rasa Čepaitienė 8721281236124883052

Rašyti komentarą

  1. Kalbos redaktorius2020-11-23 19:51

    Jokių priekaištų :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O kaip dėl "neįkainojamos".
      NeįkainUOjamos !!!
      Kas čia per "o".

      Panaikinti
    2. O kaip dėl "neįkainojamos".
      NeįkainUOjamos !!!
      Kas čia per "o".

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2020-11-23 20:25

    Kodėl joks žurnalistas kandidatės nepasiteirauja, kuria kalba ji lanko pamaldas bažnyčioje?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2020-11-23 23:02

    Šaunuolė autorė. Tiesą sakant, aš nelabai išgirdau iš ponios kandidatės į ministrės nuomonę apie tarėjus teismuose,kas yra visame pasaulyje, Azijoje ir net tokiose valstybėse kaip Kinija,ar Rusija. Kiekvienas durnius pasakys kad prisiekusieji yra apsauga nuo neteisingų teismų sprendimų. Tik to kažkaip nepagauna konservatoriai,liberalai ir laisvės partija, kurie visada balsuodavo prieš prisiekusiųjų teismo įvedimą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Abejoju, ar tai Briuseliui patiktų. Juk ideologija sako, kad visi nekalti ir bausti reikia kuo švelniau.

      Panaikinti
    2. Hm, ne visai taip - gi bausmės griežtumas priklauso nuo baudžiamojo politinių pažiūrų ir nuo to, ar jis priklauso kuriai nors "amžinųjų aukų" stovyklai. ;)

      Panaikinti
    3. Na taip, šitas irgi. O prisiekusieji baustų ne taip, kaip „reikia“, o pagal sąžinę. Tai tikrai negali patikti. Juk elgtis pagal tai, kaip liepia sąžinė, yra „pigus populizmas“ ir šiaip, marginalu ir radikalu labai.

      Panaikinti
    4. Kažkodėl nė vienas patriotas-šūdmalys nesugeba paaiškinti kaip žinant Lietuvos specifiką galėtų funkcionuoti atranka į tuos prisiekusius ir jų atranka į tam tikrus teismo procesus. Įdomu pagal kokią sažinę balsuotų visokie violetinių patvorinių, agurkinių, kamuolinių ir pan. veikėjų infiltruoti ir pakabinti ale prisiekusieji.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2020-11-24 12:12

    Lietuvos valdžia bus neligitimi. Bet pagal konjunktūrą.
    Mažiausia frakcija gauna Seimo pirmininko postą. Su abejotina reputacija – tėvas kgb rezervistas, t.y., jiems lojalus, aktyvus potencialiai, prireikus. Kas gali paneigti, kad duktė, turėdama slaptos informacijos ir įtakos, nedarys jam paslaugų?
    Konservatoriai – susikompromitavę, išdavę savo programą, kuri dera pagal pavadinimą. Būtent jų valdymo ar stiprios jų opozicijos laikais įvykę žmogžudysčių, kurios nebuvo nei ištirtos, nei rimtai tirtos. Pociūno nužudymas – juodas puslapis LR istorijoje. Jie ne konservatoriai, o liberalai. Premjere siūlomas asmuo negavęs pasitikėjimo per prezidento rinkimus.
    Trečia, kgb tėvo ar ne kgb, bet – dalyvavusi demonstracijoje, kurioje kėsinamasi į valstybės pamatus. Su šūkiu "f..ju, policija!" Ar tai jau nieko nereiškia? Ir šitokia antivalstybinė veikėja gauna įtaką valstybės valdyme?
    Vienintelis legitimus politikas šiuo metu yra prezidentas. Deja, be savo pozicijos ir pasyvus.
    Į šitokią katastrofišką situaciją Lietuva kryptingai ėjo 30 m. O paskutinius 15 m., kai tapo – kaip dabar jau žinom, susikompromitavusios – ES nare, su dideliu pagreičiu.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Google >>
    Vizualinis europiečių sąmonės performatavimas

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item