NS kreipėsi į tarptautines organizacijas dėl rinkimų Lietuvoje

Nacionalinis susivienijimas (NS) pareiškė, kad jeigu šios rinkimų kampanijos metu nebus nebus nutrauktas NS partijos kandidatų diskriminavimas, kels klausimą dėl vykstančių rinkimų teisėtumo ir dėl būsimųjų Seimo narių legitimumo. Taip, kaip šiuo metu yra organizuojami Seimo rinkimai, jie negali būti laikomi teisėtais – „rinkimai nėra demokratiški ir pakerta žmonių pasitikėjimą atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis ir pačia valstybe“,- pareiškė Nacionalinis susivienijimas skunde Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Nacionalinis susivienijimams atkreipia dėmesį į mūsų valdžios ir valstybės institucijų dviveidiškumą, kai nepripažindamos Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų (laikydamos juos nesąžiningais bei suklastotais ir dėl to šios šalies prezidentas yra nelegitimus), jos analogiškai elgiasi savo šalyje rinkimų kampanijos metu toleruodamos ir netgi skatindamos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus.

Būdama atsakinga už Seimo rinkimų priežiūrą VRK leidžia, kad viena iš Lietuvoje veikiančių politinių partijų Nacionalinis susivienijimas nuolat būtų diskriminuojama pažeidžiant Seimo rinkimų įstatyme nustatytą kandidatų lygiateisiškumo principus.

Pvz., prasidėjus rinkimų kampanijai žiniasklaidos skelbiamose publikacijoje privačių bendrovių visuomenės apklausose Nacionalinis susivienijimas buvo eliminuotas. Publikacijoje „Naujausioje apklausoje – papildomas faktorius: laimėtojas gali būti visai ne tas, kas atrodo“, parengtoje pagal UAB „Vilmorus“ tyrimą NS neminimas. Apklausoje nurodytos tik šešios rinkimuose dalyvaujančios partijos, nors rinkimuose dalyvauja 17 partijų.

Publikacijoje „Naujausi reitingai: keičiasi požiūris į valstiečius“, parengtoje pagal UAB „Spinter tyrimai“  apklausą NS neminimas. Delfi paskelbtoje publikacijoje „Naujausi politikų reitingai: auga Nausėdos populiarumas, atsiranda naujų pavardžių“, parengtoje pagal UAB “Baltijos tyrimai”  apklausą NS  taip pat neminimas.

NS sąmoningai eliminuojamas iš apklausų rezultatų, ir žiniasklaidoje neminimas, siekiant sudaryti įspūdį, kad tokios partijos Lietuvoje nėra. VRK tai ignoruoja, nors supranta, kad selektyvios apklausos turi būti kvalifikuojamos kaip nesąžininga rinkimų agitacija kelių politinių partijų naudai, diskriminuojant tas partijas, kurios apklausose neminimos.

Tai vyksta todėl, kad VRK sudėtį gali patekti tik sisteminių (neparlamentinių) partijų atstovai. Į ją kitokių partijų atstovai patekti negali. Todėl pirmieji siekia sudaryti sąlygas nesąžiningai konkurencijai.

Netgi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020-09-11 panaikinus VRK sprendimą, kurio pagrindu Nacionalinis transliuotojas buvo sudėliojęs Seimo kandidatų diskusijų tvarką pagal niekam nežinomos privačios bendrovės sudarytus politinių partijų reitingus, nauja kandidatų debatų tvarka buvo patikėta (traukiant burtus) vėlgi privačiam juridiniams subjektui – UAB Grant Thornton Baltic (vadovas Genadijus Makuševas). Partijų atstovai burtų traukime nei dalyvauti, nei betarpiškai stebėti negalėjo.

Nacionalinis suvienijimas yra diskriminuojamas beveik visose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Antai portale 15min.lt publikacijoje „Ant suoliuko su N.Puteikiu: kodėl jis visur kandidatuoja ir ką reiškia keistas įrašas jo interesų deklaracijoje“ pokalbis su Centro partijos-tautininkų (CPT) pirmininku nurodoma, kad neva taip yra kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, nors akivaizdu, kad CPT nepriklauso didžiosioms Lietuvos partijoms. Vadinasi, taip nelegaliai yra remiama CPT rinkimų kampanija, pažeidžiant Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą.

Analogiškai rugsėjo 20 d.. DELFI TV laidoje „Dėmesio centre“ pusvalandį yra kalbinama TS-LKD kandidatė I. Šimonytė. Laida nepažymėta kaip politinė reklama ir transliuojama neatlygintinai, pažeidžiant įstatymą.

Tokių nemokamų laidų rinkimų kampanijos metu apstu. Šios laidos ir publikacijos turi akivaizdžios politinės korupcijos požymius, nes jomis žiniasklaidos verslas, pažeidžiant įstatymus, rinkimų kampanijos metu nelegaliai remia tam tikrų politinių partijų kandidatus.

Tuo tarpu Nacionalinio susivienijimo partijos kandidatų atžvilgiu elgiamasi priešingai. Portalas DELFI.LT nepriima NS kandidatų (Algimanto Rusteikos) straipsnių, neskelbia NS kandidatų nuomonių ir net jiems nesiteikia atsakyti, nors VRK nurodo, kad Delfi.lt rubrikoje „Ringas“ skelbiamos įvairių politikų, visuomenės atstovų nuomonės, laikantis lygiateisiškumo ir objektyvumo principų.

VRK nurodo, kad Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai negali sudaryti išskirtinių sąlygų kuriai nors partijai, kandidatui, politinės kampanijos dalyviui. Tačiau NS kandidatų tekstai neskelbimai, o  kitų partijų  kandidatų į Seimą tekstai portale Delfi publikuojami net po kelis. Akivaizdu, kad “Delfi.lt” redakcija sudaro kitiems politinės kampanijos dalyviams išskirtines sąlygas nesilaikant lygiateisiškumo ir objektyvumo principų.

Arba štai, “Pilietinė medija” filmavo vienmandatininkų debatus, kuriuose dalyvavo partijos “Nacionalinis susivienijimas“ kandidatas Žirmūnų vienmandatėje apygardoje Almantas Stankūnas. Debatuose minėtas kandidatas vienareikšmiškai pasirodė geriau už savo oponentus. Todėl “Pilietinė medija” nusprendė Žirmūnų apygardos debatus filmuoti pakartotinai, pareikšdama, neva pirmą kartą filmuojant debatuose nedalyvavo vienas iš 17 politinių partijų kandidatų.

Diskriminacija NS kandidatų atžvilgiu vykdoma visose žiniasklaidos priemonėse visos rinkimų kampanijos metu, ypač LRT ir jai priklausančiame portale LRT.LT. Ji vykdoma tam, kad „Nacionalinis susivienijimo“ kandidatai neįgytų jokių pranašumų, kad  būtų kuo mažiau pastebimi arba visai nematomi, siekiant rinkėjams neleisti susidaryti teisingą nuomonę apie „Nacionalinį susivienijimą“ arba suformuoti neigiamą nuomonę apie jį, tuo pažeidžiant lygių galimybių principą ir suvaržant rinkėjų laisvę pasirinkti.

Nacionalinis Susivienijimas savo skundu prašo Vyriausiąją rinkimų komisiją garantuoti lygiateisiškumo pagrindais organizuojamą ir vykdomą rinkimų agitaciją visose žiniasklaidos priemonėse bei šalies gyventojų apklausose sprendžiant dėl politinės kampanijos dalyvių populiarumo ir pasitikėjimo politinių partijų kandidatais.

Skundas taip pat nusiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms, išplatintas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR), Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA), ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui,  Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms.