Justas Stankevičius. Ar Laisvės partija - už laisvę?

Toliau siautėjant teroristinei ANTIFA organizacijai Lietuvoje žiniasklaida apie tai rašo ypač nedaug, nepaisant to, kad  protestas jau at...

Toliau siautėjant teroristinei ANTIFA organizacijai Lietuvoje žiniasklaida apie tai rašo ypač nedaug, nepaisant to, kad  protestas jau atėjo iki Lietuvos. ANTIFA yra radikaliosios kairės jėga, kuri niekaip nėra suderinama su žodžio ar nuomones laisve, nes priešinga nuomonė yra sutinkama tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu. Tarp Lietuvos politikų paramą šiai organizacijai, kurią svarbiausia Lietuvos sąjungininkės (JAV) prezidentas paskelbė kaip teroristinę netiesiogiai palaiko Laisvės partija per partijos narę Aušrinę Armonaitę, kuri dalyvavo ir palaikė „Black lives Matter“ protestą.

Laisvės partija ir žodžio laisvė

Siekiant objektyvumo būtina sutikti, kad grįsti laisvės sąvoką taip, kaip darė Aušrinė Armonaitę viename iš savo podcastų per J. S. Millio  „apie laisvę“ (angl. „On Liberty“) yra visiškai pagrįsta ir teisinga. Tačiau ar tikrai galime pasikliauti Laisvės partijos požiūriu į laisvę, kuomet jos nariai išreiškia solidarumą radikaliems judėjimams, kurie nėra suderinami su žodžio laisve?

Laisvės partija ir tautiškumas     

1989 m. Baltijos šalių piliečiai stovėjo vardan nacionalinių valstybių laisvės Baltijos kelyje, tačiau šiandien Laisvės partija ir kitos partijos, kurios suklumpa per neomarksistines kategorijas šiandien aktyviai priešinasi tiek Tautos simbolio - Vyčio atsiradimui Lukiškių aikštėje,  tiek nacionalinės valstybės herojų atminimui.

Lietuva savo etnine sudėtimi yra tautinė valstybė, nes daugiau, nei 80% valstybės gyventojų save laiko lietuviais, o nacionalinės demokratinės valstybės konceptas yra tai, kas išsikristalizavo tautų Europą XIX a. XX a. pirmoje pusėje. Turint omeny šį kontekstą tampa sudėtinga nuspręsti, ar Laisvės partija atstovauja tokią laisvės sampratą, kuri yra suderinama su Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesais ignoruojant piliečių valią dėl Vyčio atsiradimo Lukiškių aikštėje. Tai dar ne viskas. Faktas, kad vieną iš svarbiausių partijos steigėjų ir dabartinį Vilniaus merą, Remigijų Šimašių liaupsino rusų propagandiniai kanalai už tai, kad slapčia paryčiais nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sostinėje buvo nukabinta atminimo lenta tarpukariu antisovietine veikla užsiėmusiam Lietuvos karininkui J.Noreikai-Generolui Vėtrai dar kartą verčia abejoti, ar partija atstovauja lietuvių tautos ir valstybės interesus.

Kodėl „Back Lives Matter“ protesto palaikymas padeda ANTIFA?

Laisvės partija ir jos narė, kuri dalyvavo ir palaikė ANTIFA protestą nesugebėjo smerkti šios smurtinės organizacijos, kuri net ir būdama Lietuvoje sužeidė LR pilietį. Taip pat Laisvės partija visiškai ignoruoja faktą, kad šie protestai turi ypač blogas pasekmes JAV. Mūsų sąjungininkė, kuri mums kartu su NATO sąjungininkais garantuoja nacionalinį saugumą kenčia ne tik dėl ANTIFA riaušių, plėšiamų verslų ar naikinamo tiek valstybinio, tiek piliečių turto, bet ir nuo kuriamos rasizmo formos prieš baltaodžius. Nepaisant JAV patirties, partijos nariai skubos tvarka davė leidimą protestui neatsižvelgdami dar į pandemijos kontekstą, o tai rodo, kad Laisvės partijos vertybėms šis protestas yra artimas. Be to, „Black lives matter“ ir ANTIFA siejimas yra visiškai pagrįstas ne tik dėl to, jog protestuose dalyvauja ANTIFA, bet ir tuo, kad Lietuvos ANTIFA kvietė piliečius ateiti į protestą. Ryšio neigimas yra absurdiškas.

Tiek ANTIFA tiek „Black Lives Matter“, tiek ir ANTIFA yra radikalaus anarchistinio pobūdžio organizacijos, kurios tiki, jog ženkliai sumažinus policijos finansavimą gyvensime pasaulyje, kuriame bus daugiau lygybės ir teisingumo. Prisiminus „minios teisingumą“ žmonijos istorijoje turbūt neįmanoma toliau nutolti nuo tiesos. Todėl ANTIFA ir „Black Lives Matter“ veikia kartu ir turi bendrų tikslų.

Laisvės partija - populizmas?

Vienos iš Laisvės partijos narės politinės reklamos akcentas - marihuanos legalizavimas ir nelegalių psichiką veikiančių medžiagų dekriminalizavimas skamba kaip pigi populistinė reklama. Kvietimas legaliai parūkyti „žolės“ yra visiškas pataikavimas visuomenės priklausomybėms užuot sprendus socialinės atskirties, švietimo bei nacionalinio saugumo klausimus. Kaip marihuanos legalizavimas padės spręsti išvardintas problemas?

Taip pat smalsu kaip šios politinės reklamos įgyvendinimas ir legalus „žolės“ rūkymas išspręs tai, kad pensininkai gauna sumas, už kurias praktiškai neįmanoma gyventi, kad gydytojai sąmoningai ignoruojami ir epidemijos metu yra palikti likimo valioje. „Žolės“ legalizavimas tikrai nėra tai, ką nori girdėti rinkėjai, šiandien dirbantys darbovietėse, kuriose patiria plačiai paplitusį psichologinį smurtą iš savo darbdavių [1]?  Kitaip sakant, partija rūpinasi klausimais, kurie visiškai nerūpi didžiajai daliai Lietuvos piliečių.

Prisimenant Laisvės partijos naudojamą „moksliškumo“ motyvą yra akivaizdu, kad partija nesugeba kritiškai pažvelgti iš Vakarų importuojamas progresyvias idėjas ir problemas, dėl ko džiaugiasi rytų kaimynai, o Vakaruose atsiradusią kovą prieš rasizmą rasistiniais metodais ir anarchizmo protrūkį partija ciniškai išnaudoja akcenduodama „progresyvumo etiketę“. Atrodo, jog moksliškumas čia naudojamas tik kaip patogi priemonė įtikinti kitus, o ne kaip principas ieškant tiesos bei visuomenei naudingo sprendimo. Kur moksliniai įrodymai, kad policijos nefinansavimas atneš saugumą gatvėse? Apibendrinant galima teigti, kad Laisvės partijai reikėtų labiau atsižvelgti į Lietuvos gyventojų patiriamus sunkumus, o ne pataikauti regresyviosios kairės ideologijoms, kurių net negalime suderinti su žodžio laisve.

[1] Ketvirtoji darbo sąlygų apklausa Europos Sąjungoje, ž.r. lentelė 4.2. Lentelė rodo, jog esame ketvirtoje vietoje pagal psichologinį smurtą darbovietėje.





Susiję

Justas Stankevičius 2538699882097552262

Rašyti komentarą

  1. Kai svetimom partijom (anūkais, armonaitėm ir pan) rūpiniesi labiau nei sava, dėsningų rezultatų ilgai laukti nereikia. Cita iš LRyte skelbtos apklausos rezultatų: "parlamentaro Naglio Puteikio vedama Centro partija „Gerovės Lietuva“ (1,4 proc. ir 1,9 proc.). Arvydo Juozaičio vadovaujamą partiją Kartų solidarumo sąjungą-Santalką Lietuvai palaikytų 1 proc. respondentų. Sąrašą užbaigia Nacionalinis susivienijimas (0,4 proc.) bei Krikščionių sąjunga (0,3 proc.)"

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item