Remigijus Šimkus. Apie gamtą

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo tarybos narys Turginių ir spalvotų ANTIF-ininkų Lietuva ( arba kodėl degradavus aplinkosauga ...

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo tarybos narys

Turginių ir spalvotų ANTIF-ininkų Lietuva ( arba kodėl degradavus aplinkosauga ir ne tik.. )

Galima iš pirmo žvilgsnio pagalvoti, kad turginiai ir juodaodžių gelbėtojai neturi nieko bendro su aplinkos apsauga. Atrodo, prie ko tie žmogeliukai, kurie plikais užpakaliais ir spalvotom vėliavom žygiuoja, kiti joja ant organų imitacijų transporto priemonėse, kiti silpnapročiai daužo vitrinas, plėšia ir žudo, ir gamta, jos problemos? O prie ko tie turginiai? Kaip nekeista, ryšys yra. Tiesiogiai, akivaizdžiai -ne, bet netiesiogiai- taip. Ir galiu užtikrinti, kad be jų,  problemų mūsų visuomenėje visose srityse, būtų žymiai mažiau. Iš kitos pusės žiūrint, jie yra pasekmė ir tuo pačiu ir priežastis, to butaforinio paveikslo, kuris akis drasko kiekvienam mąstančiam žmogui.

Liūdesį keliantys simboliai

Lietuvos, kaip butaforinės valstybės simboliai: griūvantis Gedimino kalnas, surūdijęs vamzdis Neries krantinėje ir kiti baibokai,  Lukiškių aikštė su savo Laisvės kalva, paniekinti Lietuvos didvyriai, pagerbti lietuvių žudikai, juos apdovanojant, neišaiškintos rezonansinių nusikaltimų bylos, LGBT + ANTIF-ininkų paradai, purvasklaida (perkama ir parduodama), zombovizija (a la LRT televizija), pats brangiausias pasaulyje ,,Independence“, auksiniai šaukštai, amžini vargšai ūkininkai su savo reketiniais kryžiais, skurstantys pensininkai ir mokesčių nemokantys turtuoliai, gyvulių ūkis mokesčių sistemoje, Grigeo ir kt. vamzdžiai, iškirsti miškai , nustekentos sveikatos ir švietimo sistemos, miestų centruose pristatyti prekybcentriai ir t.t. Vyšnelė ant torto- CORONA epidemija ( nešioja virusą vienas žmogus iš 6000). Šitų simbolių yra daugybė, apie juos visus galima rašyti atskirai, tačiau straipsnyje norėčiau panagrinėti apie degradavusią aplinkosaugą, kurią manau neblogai išmanau ir turiu 15 m. darbo toje srityje patirties.

Kilimas aukštyn

Sąjūdžio metu bundant lietuvių savimonei, kilo ir gamtosauginis judėjimas. Kilo poreikis atsinaujinti ir šioje srityje. Pramonė, žemės ūkis dar nebuvo paveiktas blokadų ir didžiulio nuosmukio, todėl gana stipriai teršė aplinką. Teršalų valymo įrenginiai buvo, bet neretai tik dėl vaizdo, sudarant valymo regimybę. Partijai išvalymo rodikliai į penkmečių planus nebuvo įtraukiami, todėl dėmesys tam atitinkamas… Kaip pamena vyresnioji karta, Tarybinė liaudis turėjo užkariauti gamtą, o užkariaujant nėra ko dairytis….Gerai pamenu, kaip studijuojant Kaune ir žvejojant Nemune, stabiliai pabėgių gamykla nuleisdavo į Nemuną naftos produktus…Ir ne tik ta, bet ir kitos gamyklos. Kaip šalia Aleksoto kanalizacijos vamzdžių, rinkdavosi žvejai žvejoti…( aš nežvejojau..-))Kaip tokia žuvis, ją kepant, užsmardindavo visą bendrabučio aukštą..(aš nevalgiau..-)) Dabar to nėra, net sunku patikėti, kad kas taip atvirai galėtų teršti. O užslėptai- deja, tai dar tebedaroma. Nuėjome į priekį, bet ne taip toli, kad negalėtume sugrįžti…

Labai svarbus sprendimas aplinkosaugai buvo padarytas 1990 m. Atkuriamasis Seimas įkūrė Aplinkos apsaugos departamentą, atskaitingą tiesiogiai LR Seimui. Seime įkurtas Komitetas aplinkosauginėms problemoms spręsti. Aplinkos apsaugos kontrolė buvo atskirta nuo gamybos, kas panaikino galimybę teršėjams, išteklių naudotojams daryti įtaką pareigūnams. Tuo metu padėti pagrindai nepriklausomai Valstybinių išteklių ir aplinkos kokybės kontrolei. Tuo metu (1990-1994 m.)padarytas didžiulis kokybinis šuolis Lietuvos aplinkos apsaugoje. Sukurta nepriklausoma institucija, suformuoti regioniniai departamentai, inspekcijos. Įsiliejo daug naujų, idėjinių Sąjūdžio žmonių. Tik geru žodžiu galiu prisiminti ir Departamento direktorių Evaldą Vėbrą. Per tuos 4 jo vadovavimo metus, nepamenu nei vieno atvejo, kad, bent kas, būtų sulaukę kokio tai prašymo ar skambučio ne pagal įstatymą sureaguoti į kokį tai pažeidimą ar jo nematyti. Kas beje, šiuo metu yra norma (padangų deginimo, Grigeo ir kt. skandalai). Yra liaudyje toks posakis, kad- gero po truputi… Tas laikas greitai prabėgo- grįžo buvusieji, su savo ,,paniatkėm‘‘ ir ,,zadanijom“.  Galima tik pasvajoti, kaip dabar atrodytų Lietuva, jei valstybinė gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos kontrolė nebūtų vėl gražinta į senųjų ir naujųjų bebrų rankas. Gal būtume išsaugoję neišdalintas rėžiais saugomų teritorijų paežeres (visos juostos ir zonos yra saugomos), nepristatę sodybų ant fiktyvių pamatų saugomose ir kitose teritorijose,  nereikalavę nugriauti pastatus saugomose teritorijose  (pvz. Neringoje) ir kitur, bet fiksavę pažeidimus iš karto, kai prasideda statybos (nereikėtų permokėti ar aplamai mokėti už tokius pastatus iš biudžeto) ir tampytis po teismus. Manau ir miškų nebūtume taip nudrožę- patys kirtom, patys kontroliavom, kvėpuotume švaresniu oru, nežydėtų Lietuvos vandens telkiniai, būtų švaresnės Kuršių marios ir Baltijos jūra… Tačiau realybė kita.

Kritimas žemyn

Kaip ir minėjau, tas renesansas neužtruko. Nelabai grįžusiems reikėjo tos ,,teisingos‘‘ kontrolės. Daug svarbiau ministro portfelis ir pasisėdėjimai vyriausybėje, po to medžioklėje, aptariant valstybės ir pinigų įsisavinimo reikalus. Prie to pačio ir kokią sodybėlę prie ežeriuko reikalingam žmogui  suderinti…, ir nesvarbu, kad ten negalima. Vieniems ne, kitiems- taip. Nepriklausomam pareigūnui nenurodysi neatlikti pareigos. Tam ir reikėjo vėl po biurokratų sparneliu pasikišti. O kaip gi tu paveiksi tą pareigūną, jei jis nebus tavo pavaldume…Ir ką tas pavaldus ministrui, kokio ten parko ar agentūros inspektorius ar specialistas padarys. Duosim ,,zadaniją‘‘ tarnybos ar departamento vadovui ir sutvarkys…Ir tvarkė. Kas netvarkė- viso gero. Žinau ne vieną sąžiningą pareigūną, kuris nebuvo pasiuntinukas, gerbė save ir savo darbą, savo darbuotojus, bet turėjo pasitraukti arba buvo ,,išėstas‘‘. Todėl nereikia stebėtis ir aikčioti, kaip inspektoriai gali nematyti, nefiksuoti pažeidimų! Viską jie mato ir žino, tik vieni nieko nedaro, nes taip liepė, o kiti naudojasi tokia situacija. Tokie variantai kaip su Grigeo, jau ne inspektoriaus kompetencijos reikalas. Leidimą gaminti, plėsti gamybą neturint valymo pajėgumų, davė daug aukštesnio lygio pareigūnai…Kodėl, kad jie parsidavę, ar degradavę?- ne visai taip ir ne visada. Priežastys dažnai nematomos ir nesuvokiamos, net patiems pareigūnams. Nebuvau dirbdamas sutikęs nei vieno aplinkosaugininko, kuris ramia širdimi tokius dalykus toleruotų. Tai kodėl tai vyksta? Pamąstymų gale pabandysiu atsakyti.

Mūsų gamtos sergėtojai, kaip ir kiti pareigūnai yra kaip voverės rate, besisukančios darbų begaliniam verpete, galinčios nuveikti tiek kiek yra leidžiama rato ribose arba kaip sarginiai šunys- yra todėl, kad reikalingi. Kaipgi be gamtosaugos…Turi būti. Mes gi civilizuota šalis, nesvarbu, kad ES beveik paskutiniai…, bet lyginant su Afrikos kai kuriomis šalimis, tai neblogai atrodom …

Loti turi, tam įvairūs susitikimai, konferencijos, mokymai, straipsniai ir t.t. To nebus- ES pinigų nebus. Biudžete eilutės nebus, uždarbio nebus…Nesvarbu, kad rezultatai prastėja, svarbu, kad ES pinigų srautas teka… Kad sudaryti regimybę investicijų grąžos ir naudos, svarbiausia darbų reklama per konferencijas, pasitarimus,  laidose su nieko aplinkosaugoje neišmanančiais žurnalistais,  dalyvauti įvairiose programose, projektuose. Juose eilinę darbinę veiklą  pateikiant kaip iššūkius( kas beje labai madinga) ir šurmulys, apie nuveiktus darbus. Kokybinių rodiklių gi nepačiupinėsi, daugumai žmonių jie nieko nereiškia ir neįdomūs.  Nors kiek išmanantiems,  reikia rodiklius taip užslėpti, išskaidyti, kad sprandą nusisuktų beieškodami.  Jei žmonės matys prastėjančią situaciją,- blogai. Todėl matomai ir suprantamai, kiek išleidžiam ir koks iš to efektas, neturi būti.   Paprastas žmogus atsivertęs AM puslapį ir įvedęs aplinkos kokybės rezultatai, rodikliai, analizė- nieko negausi. Turi ilgai knaisiotis po atskiras institucijas, programas, kol kažką randi ir gali lyginti, analizuoti.  Viskas išskaidyta, suvelta, kad negalėtum pamatyti bendrą vaizdą. Paskutinių keliolikos metų dažniausiai nieko nėra pateikiama, todėl labai sunku ką ir pasakyti apie tuo metu dirbančių vadovų kompetenciją. Pateikta informacija būna tai dienai neaktuali.

Ką turime?

Vandens būklė  Nemuno žemupyje ir Kuršių marių uosto akvatorijoje geriausiai atspindi mūsų nuveiktus darbus vandenvalos srityje. Ten suteka didžioji dalis Lietuvos ežerų ir upių vandens ir teršalų tuo pačiu. Pagal vandens kokybę uosto akvatorijoje, vertinamas ir  Lietuvos indelis į Baltijos jūros apsaugą.  Atlikti cheminiai vandens tyrimai rodo, kad vandens būklė nėra gera.  Viršijami leidžiami cheminiai parametrai  fluoranteno, ftalato ir benzpireno junginiais. Tai labai kancerogeniškos medžiagos. Tiriant biotą (moliuskus, žuvis), dalyje mėginių nustatyta ženkliai viršijanti gyvsidabrio koncentracija. Ar kas viešai apie tai informuoja visuomenę?  Kur informacija apie tokios žuvies neigiamą poveikį sveikatai? Gal specialiai tylima, kad nereikėtų labiau pasistengti ir investuoti į vandens valymą? Tokia žuvis turėtų būti parduodama kaip Švedijoje-atskirai nuo kitų žuvų su perspėjimu, kad yra užteršta ir ją nerekomenduojama valgyti dažnai. Bet ar tai kam rūpi?

Prieš Grigeo skandalą, galėjome kaltinti baltarusius, rusus, kad jie teršia Nemuną. Kad dėl jų kaltės krenta žuvys mariose ir vaidinti civilizuotus Europiečius. Deja, pasirodo mes esame daugiau trečio pasaulio šalis, kurios piliečiai nori vaikščioti švariais užpakaliais, kvepiantys, bet maudytis užterštam vandenį ir valgyti užterštą žuvį…(Kai plika akimi nematoma, tai priimtina…) Tai ką, kad nedergti Kuršmarių, turėsim valytis pasturgalius šiaudais ir lapais, nes teks uždaryti Grigeo? O gal leisime atvirai teršti? – kas labai tikėtina ir bus padaryta. Žinoma, dėl akių kažką nubaus ir pateiks simbolinį ieškinį. Kas turėjo nutikti mūsų galvose, kad šitaip degraduotume? Kokie primityvūs ,,turginiai’’(blogąja prasme) turi  valdyti ,,Grigeo’’ ir panašius uab-us, kad dėl šikpopieriaus ir šlamančių, dergtų savo kraštą?  Tačiau dar blogesni ir primityvesni pareigūnai, gebantys užsidėti rožinius akinius?..Po tokių skandalų, pasijaučiu lyg tai gyvenčiau Bangladeše…

Ženkliai išaugusi ežerų ir upių tarša biogeninėmis medžiagomis (NP). Pastaraisiais metais visi pastebime, kad žydi ne tik eiliniai ežerai, bet ir gilūs, seliaviniai ežerai, tokie kaip Plateliai, Dūsia. Tai rodo, kad mūsų žemės ūkis persiorientavo į augalininkystės kryptį, ženkliai padidino ariamų laukų plotus, suariant pievas, naudotas gyvulių ganymui ir šienavimui.  Dėl neišmintingos žemės ūkio politikos, daugybė ūkininkų atsisakė gyvulių, o tuo pačiu ir organinių trašų gamybos.  Lietuvoje atsirado daugybė ūkių , kurių savininkai – ūkininkai- turistai. Pasėjo- nupjovė ir į Tailandą (ar kur kitur) žiemoti. Tai verslininkai, nieko bendro neturintys su kaimu ir žemės ūkiu. Jiems svarbu kuo daugiau žemės- tuo daugiau išmokų, daugiau įvairių paramų , o derlius…Kiek jau gausi iš tos žemės, tiek. Žinau tokių, kurie tik toną iš ha teprikulia…. Žemė išsunkta, nualinta, užteršta. Tokie ,,žemdirbiai” – naujieji dvarininkai: nei jie ant žemės, nei prie žemės, nei jie supranta, kas ta žemė…Tai derlingo žemės sluoksnio naikintojai ir aplinkos teršėjai. Tačiau jie pirmieji suskubo statyti žalius, ūkininkų gėdos kryžius, verkšlenti  kokie jie varkšeliai… Bet kai panagrinėji aplinkos valstybinės kontrolės rezultatus, matai, kad kai kurie inspektoriai patikrinę 30 ūkių, nenustato pažeidimų…, o kiti ir kas antrame- trečiame  randa, ar ne keista?

Oro tarša miestuose nosį riečia. Gaila miesto kankinių, betono žmonių. Vos įvažiuoji į bet kurį miestelį, turi uždaryti oro padavimą į saloną. Kas antras automobilis apsipylęs dūmais. Galime būti biedni, bet neprivalome būti kvaili. Baikime tikėti tomis pasakomis, kad mūsų žmonės negali susitvarkyti variklių. Pietų Italijoje žmonės važinėja su dar senesnėmis mašinomis, tačiau visos tvarkingos. Dažnai tereikia viską susireguliuoti, susivaržyti ir tiek neteršia. Kol nereikalausime važinėti su techniškai tvarkingomis mašinomis, tol vieni kitus dusinsime. Tol norėdami pasipuikuoti, pirksime senus kledarus  ,,mersus’’, ,,audines’’ ,,,bmv-kus’’, bet ne apynaujas ir naujas netaršias mašinas . Tai tik parodo mūsų žemą kultūros lygį, kai žmogus automobilio dėka, bando įrodyti savo kietumą. Dažniausiai kietas, kol nepraveria burnos.…

30 metų kai atkūrėme valstybę, iš jų 14 buvome nepriklausomi. Jei kol buvome nepriklausomi, turėjome mažiau pinigų, nesusitvarkėme savo užterštų teritorijų, tai įstojus į ES, pinigų buvo ir dar yra. Kodėl iki šiol dar neišvalytos užterštos teritorijos? Praktiškai nieko nepadaryta per 30 metų. Užsiimame kosmetinėmis priemonėmis, taškom pinigus, o apie 1000 tokių teritorijų teršia aplinką ir mūsų svarbiausius išteklius- gruntinius vandenis. Tai svarbiausias pasaulio ateities išteklius. Kodėl jo apsauga nėra prioritetas? Kiek daug šurmulio ir iečių kryžiavimo dėl bereikšmių, trečiaeilių problemų- medžioklės, žūklės taisyklių kaitaliojimo, vilkų limitų, gyvūnų laukinių ir naminių teisių. Tam yra specialistai, mokslininkai, tos srities žinovai, tų išteklių naudotojai ir gausintojai. Jų nuomonė yra svarbiausia, jie atsako už savo sritis, jie ir turi spręsti, kaip gyvosios gamtos ištekliai turi būti naudojami, su kuo medžiojami. Ne bobutei iš betoninės špokinyčios, nebuvusiai miške su šautuvu, aiškinti kaip medžioti. Negalima pasiduoti žmonėms iš gatvės leisti kelti sumaištį valstybėje. Jie už nieką neatsako, niekam neatskaitingi, finansuojami iš privačių fondų ir kad pateisinti savo reikalingumą, kol gyvi užsiims destrukcija (kai kada ir kažką gero nuveikia, kaip nekeista…).

Kodėl taip yra

Bet kokia tvarka ar netvarka visada yra kažkam naudinga. Atvejis, kai pareigūnai neatlieka pareigų ar blogai atlieka, irgi kažkam yra naudingas. Gamtosaugoje gerai dirbantis pareigūnas, daro gamtą švaresnę ir gausesnę, bet atneša nuostolių įstatymų pažeidėjui, teršėjui ir įneša pinigų į biudžetą. Ir tai milijonai, vien iš baudų, ieškinių už žalą, jau nekalbant apie mokesčių už išteklius ir taršą surinkimą, kuo jie taip pat užsiima… Mokesčių inspektorius, muitininkas surenka pinigų į Valstybės ir savivaldybių biudžetus.  Jei šie pareigūnai ir kiti dirbtų gerai, nereikėtų  ES ponams mūsų valdžiažmogių (vasalų) linčiuoti, kad mes blogiausiai ES renkame mokesčius, kad mūsų šešėlis didžiausias . Tai kodėl pinigai renkami blogai, skurdo daug, o niekas nedaroma, kad situacija gerėtų? Kasmet situacija tik blogėja- turtingų ir vargšų santykis vis auga. Dar prieš 8 metus, buvo 1 turčius ir 5 ubagai, tai dabar- 1 ir 7 .  Kaip žinome, nieko nebūna be reikalo.   Nėra taip, kad pareigūnai nenori dirbti ir uždirbti. Tačiau sistema tokia, kad ar tu dirbsi gerai, ar blogai, vistiek uždirbsi tą patį, tai ko stengtis ir laikytis įstatymų? Algos tokio dydžio, kad netekęs darbo, pareigūnas labai daug nepraranda. Sąžiningai pradirbęs ir išėjęs į pensiją, sunkiai galą su galu suduria.  Galima nauda piktnaudžiaujant,  nusveria riziką, todėl linkę rizikuoti abi pusės – imanti ir duodanti. Tie, kurie duoda, duoda žymiai mažiau, nei reikėtų sumokėti į biudžetą ar investuoti… Tai labai naudinga verslui. Taip prarandami milijardai nesumokėtų mokesčių, o kad būtų bent kiek surenkama, didinami PVM, akcizų, pajamų mokesčiai, taip dar labiau apkraunant eilinius dirbančius, nepamirštant juos ,,nuraminti”, kad neapmokestins turto, automobilių, progresiniais ir kitais lengvai iš turtuolių surenkamais mokesčiais…. Tikiuosi supratote, ką aš turiu omenyje. Esant tokiai situacijai, iš to laimi stambus verslas ir jį aptarnaujantys politikai!

Ne iš meilės Tėvynei ar žmonijai stambūs pasaulio, Lietuvos verslai  remia įvairias organizacijas, LGBT, net gatvinius,  politikus, nevyriausybininkus, visuomenininkus. Pristeigia fondų, labdarų organizacijų.  Viskas tik tam,  kad per savo įtakos agentus, kurie išreklamuoti kaip tų institucijų geradariai  vadovai, darbuotojai, ir išrinkti į seimą, prieitų prie  įstatymus kuriančios ir vykdančios valdžios. Ir būdami valdžioje užtikrintų dabartinę situaciją, labai palankią jiems. Reikalingas ir tinklas žmonių gero turtuolių įvaizdžio formavimui, kad neduok dieve avys nepabustų iš jų sukurtos pasakų karalystės, o pabudę nepamatytų, kad skurdo ir neteisybės daug daugiau nei rodo zombovizijos..Ir kad nepradėtų viską  keisti sau palankia linkme. Viskas daroma, kad nesugalvotų balsuoti ne už jų pakištukus, o už antiglobalistus ir nacionalistus  (kas labai puiku). Kad atėję į valdžią ne pakištukai, o nacionalistai , nepareikalautų iš ofšorų grįšti į Lietuvą ir sąžiningai mokėti į biudžetą mokesčius. Jie žino, kad nesisteminiai politikai sieks keisti dabartinę neefektyviai biudžetą formuojančią mokesčių politiką, o tai jiems baisiausias košmaras – mokėti mokesčius pagal skandinavišką modelį. Juk taip gera laukiniuose Vakaruose, kur kiekvienas už save, kur teisus tas, kas turi pinigų, kur turtuoliai sau, visi kiti – sau. Kur ubagai išlaiko valstybę ir mokesčių vengiančius turčius, kur gimęs turtuolių tarpe iš karto turi daug didesnes galimybes, kur žmonės gyvena kastų sistemoje.. Kur nebaudžiamas per privačias televizijas, kitas medijas,  net valstybines, gali skleisti tautinės valstybės pagrindus ardančią liberalkomunistinę (leftistinę) propagandą …


Susiję

Remigijus Šimkus 4025699141696420270

Rašyti komentarą

  1. Pats dirbau aplinkosaugos sistemoje 25 metus, kai ką tariuosi išmanąs. Labiausiai įskaudino pats save išsikepusio ministru Br. Bradausko požiūris į eilinius gamtosaugininkus, kurie dar nepraradę sąžinės ir dirba tik už atlyginimą. To ministro nuomone, neverta kelti atlyginimų inspektoriams, jo frazė - ai, jie ten ir taip prisiduria. Teisingai rašo autorius - pažanga aplinkosaugoje buvo ženkli, kai Aplinkos apsaugos departamentui (dar ne ministerijai) vadovavo E. Vėbra. Aš dar pridurčiau - neblogai vadovavo Kundrotas. Visi kiti, kaip sakoma, vargo vakarienė...

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item