Justas Stankevičius. Menas kaip politinis ginklas: Wagneris, Nietzsche ir nacizmas

Kiekviena ideologija turi savo kertines pavardes, kurios yra tapusios tos ideologijos kūrėjais ir atramos stulpais. To pavyzdys galėtų bū...

Kiekviena ideologija turi savo kertines pavardes, kurios yra tapusios tos ideologijos kūrėjais ir atramos stulpais. To pavyzdys galėtų būti klasikinis liberalizmas su Johnu Stuartu Milliu (1806-1873) ar socializmas su Karlu Marxu (1818-1883). Tačiau ne tik filosofai yra sukūrę politines doktrinas. 1933 m. nacionalsocialistų partijai laimėjus rinkimus ir perėmus valstybės vairą įsivyravo naratyvas, kuriame didelį vaidmenį atliko vokiečių romantikai iš meno pasaulio ir šlovinami menininkai kaip Herbertas Karajanas (1908-1989), kuris laikomas perkamiausiu XX a. dirigentu ar architektas Albertas Speeras (1905-1981). 

Kas galėjo suformuoti antisemitizmą? 

Vienas svarbiausių XIX a. II pusės vokiečių kompozitorių, Richardas Wagneris (1813-1883) ne tik kūrė muziką, tačiau aktyviai dalyvavo ir politiniame gyvenime, ypač formuojant romantinį vokiečių nacionalizmą: dalyvavęs 1849 m. Dresdeno miesto riaušėse buvo priverstas pabėgti į Šveicariją, kurioje tęsė savo politinį darbą (įvairių tekstų rašymas, kūryboje reflektuojama politika). Tai iliustruoti galima vien žinant kai kurių jo straipsnių pavadinimus „kas yra vokiška?“ (1878) ar ,, Grafo Gobineau darbo „Pažink save“ ir heroizmo bei krikščionybės įvadas“ (1881), kuriame aiškinama Arthuro De Gobineau (1816-1882) rasių nelygybės filosofija. 

Kalbant būtent apie patį kompozitorių, teigiama, kad būtent jo tekstas ,,Das Judenthum in der Musik (1850)“ (liet. ,,Žydiškumas muzikoje“) padėjo pamatus antisemitizmui, kuris tapo idėjiniu pagrindu naciams XX a. I pusėje ir taip pat tai yra tekstas, kuris, kaip teigiama, „įteisino“ antisemitizmo“ klausimą XIX a. filosofijoje. Taip pat vokiškąjį nacionalizmą kompozitorius reflektavo ir savo muzikoje: operos Nurnbergo meisterzingeriai (1868) finale yra pareiškiama: Saugokitės! Blogi burtai grasina mums; jei vokiečių tauta ir jos karalystė vieną dieną žlugtų dėka svetimų ir klaidingų norų, joks karalius nesupras savo tautos; ir svetimos miglos su svetimomis tuštybėmis būtų pasodintos į mūsų Vokietijos žemę. Toks Richardo Wagnerio požiūris ir kuriamos dichotomijos tarp vokiškumo (gėrio) ir žydiškumo/svetimybės (blogio) buvo palankus nacių propagandai antrojo pasaulinio karo metu tuo pačiu įtraukiant į naratyvą ir Friedrichą Nietzschę.

Friedrichas Nietzsche ir Richardas Wagneris

Friedrichas Nietzsche (1844-1900) yra puikiai žinomas XX a. II pusės filosofas, Richardo Wagnerio muzikai skyręs visą veikalą ,,Tragedijos gimimas iš muzikos dvasios“ (1872). Šis net prasideda ,,įvadu į Richardą Wagnerį“. Jame Nietzsche dėsto idėją, jog idealioje operoje (tragedijoje) susiduria du pradai: apoloniškas ir dionisiškas. Apoloniškas pradas sietinas su saikingumu, racionalumu, tuo tarpu dionisiškas pradas sietinas su svaiguliu, ekstaze bei mirtimi. Pasak filosofo, vystantis tragedijai šie pradai kovoja tarpusavyje ir galų gale laimi dionisiškas pradas. Kaip argumentą jis pateikia Richardo Wagnerio operos ,,Tristanas ir Izolda“ (1865) finalą, Liebestod: „Tragedijos mitą reikia suprasti tik kaip dionisiškos išminties pavaizdavimą apoloniškomis meno priemonėmis; reiškinių pasaulį mitas atveda prie ribos, kur tas pasaulis ima neigti pats save, ir vėl ieško prieglobsčio tikroje ir vienintelėje realybėje; o ten drauge su Izolda tarsi užtraukia gulbės giesmę: Šitam aistrų jūros / gūsių plūsme, / Šitam oro dvelksmo / skambesyje, / Tam visatos kvapo /aromate- /prigerti- /paskęsti- / užmiršt-kaip malonu!“ (Friedrichas Nietzsche, Tragedijos gimimas, Vilnius: Pradai, 1997, p. 154).

Toks Wagnerio aukštinimas buvo palankus siekiant kurti romantinį naratyvą. Yra teigiama, kad filosofo Antžmogio (übermensch) koncepcija buvo pritaikyta ir nacių ideologijoje, tačiau prie to daug prisidėjo sesuo Elisabeth Förster-Nietzsche (1846-1935). Ji, būdama nacionalsocialistų partijos narė, aktyviai iškraipė filosofo raštus, siekdama kuo labiau juos „pritempti“ prie totalitarinio režimo. Iš 374 Nietzsches aforizmų 270 buvo iškraipyta. Ji su savo vyru Bernhardu Försteriu (1843-1889) 1887 m. Paragvajaus džiunglėse įkūrė utopinę „arijų“ koloniją, vadinamą „Nueva Germania“. Galų gale jai mirus jos laidotuvėse dalyvavo visas Trečiojo Reicho elitas, įskaitant ir režimo diktatorių.

Minėtas Richardo Wagnerio požiūris ir kuriamos dichotomijos tarp vokiškumo (gėrio) ir žydiškumo/svetimybės (blogio) buvo palankus nacionalistų propagandai antrojo pasaulinio karo metu tuo pačiu įtraukiant į naratyvą ir Friedrichą Nietzschę, kuris, priešingai, nacionalizmą ir tautinius sentimentus laikė atgyvena ir svajojo apie vieningą Europą, kurioje anapus gėrio ir blogio gyventų prasmės klausimų atsisakę „gerieji europiečiai“ (plačiau apie tai Stefano Elbe knygoje „Europe: A Nietzschean Perspective“).

Richardas Wagneris nacių propagandoje

1933 m. naciams laimėjus rinkimus Bayreutho festivalyje įvyko Wagnerio muzikos festivalis, kuris turi ilgametes tradicijas ir tebevyksta iki šiol. 1933 m. festivalio pavadinimas „Wagneris ir naujoji Vokietija“ leidžia matyti Wagnerio aukštinimą ir jo siejimą su šalies ateitimi. Wagnerio muzikos gerbėjai, susibūrę į ,,Wagnerio bendruomenę“,  palaikė pramoninius lobistus ir šalies kariuomenę, bandydami sukurti Wagnerio muzikos semantinę žinutę, simboliką, skelbiančią, jog ji yra germanų rasės šlovės reprezentacija. Be to, daugelis draugijos narių taip pat buvo „Kampfbund für deutsche Kultur“ (liet. „Kovos lygos už vokiečių kultūrą“) nariai. Tokiai kuriamai Wagnerio pozicijai palaikymą išreiškė ir pačio kompozitoriaus giminaičiai, kurie priimdavo režimo atstovus Wagnerio operos teatre ir nesidrovėdavo kartu su jais fotografuotis.

Simbolinę Wagnerio prasmę nacių režimui sunku apibrėžti, tačiau tai, jog buvo kuriamas jo asmenybės „kultas“, akivaizdu. Viena iš svarbiausių to meto Vokietijos propagandinių filmų kūrėja Leni Riefenstahl (1902-2003) viename iš pirmųjų istorijoje propagandinių filmų „Valios triumfas“ (1935) gausiai naudojo Wagnerio muziką kaip garso takelį ir ištraukas iš nacių renginių Nurnberge. Išlieka klausimas, ar šis miestas yra pasirinktas atsitiktinai, ar dėl Wagnerio operos ,,Nurnbergo meisterzingeriai“. Lygiai toks pat klausimas gali iškilti galvojant ar pokario teismui pasirinktas miestas yra atsitiktinis. 


Susiję

Skaitiniai 758004589375537917

Rašyti komentarą

  1. Na, į paskutinį klausimą atsakymas akivaizdus - ir ten ne teismas buvo. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2020-05-29 10:26

    XIX amžiuje visos Europos tautos kūrė savo nacionalines muzikos "mokyklas" - Wagneris čia nėra joks išskirtinis reiškinys. Wagneris tiesiog itin įtaigus. 1983 metais, tarnaudamas sovietų armijoje Leningrade, nuėjau į Mravinskio orkestro koncertą, kuriame buvo atliekamos Wagnerio uvertiūros. Koncerto pabaiga priminė roko koncertą - publika staugė, trypė, veržėsi prie scenos Ypač aktyvūs buvo ordinais pasipuošę karo veteranai, mojuodami savo lazdomis. Nejautė jie jokio Wagnerio "fašizmo".

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2020-05-29 10:41

    Menas, tai joks ginklas, tik jis palaiko kokia nors idealogija, kaip sakoma prieskonis, kaip košei sviestas, be jo košė preska, taip ir idealogija, be meno, taip pat skurdi, todėl ideologai naudoja meną.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2020-05-29 11:14

    Estų rež. dok. f. "Soviets stories" gerai iliustruoja tų dviejų ideologijų panašumus, nenuslysdamas į lankas, kad pvz., šitas autorius, kad minėti menininkai kaip nors liaupsinę nacių režimą. Pirmu numeriu paminėti H. fon Karajaną tarp nacių gerbėjų/rėmėjų - čia autoriaus neišmanymas ar tendencija?

    Ar kovoti už savo kultūrą jau irgi nacizmas? Kažkoks burundukas šitas autorius. Jau antras jo str. nei nuspjauti, nei nuryti.
    Vis dėlto užs. straipsnius reikėtų taip ir pažymėti.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Asmenvardžiai kaip nutautinimo ginklas2020-05-29 21:44

    Karlu Marxu...Johnu Stuartu Milliu...Albertas Speeras...Richardas Wagneris...Friedrichą Nietzschę... Elisabeth Förster-Nietzsche...Bernhardu Försteriu

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na taip. Bent mano akimis žiūrint, tai kažkoks lietuvių kalbos darkymas. Kas draudžia skliausteliuose kartą parašyti tikrąja transkripcija, o toliau tekste - lietuviška? Pvz. Frydrichą Nyčę (Friedrich Nietzsche)? Nes Friedrichą Nietzschę atrodo nesąmoningai. Nieko nenurodinėju, tai tik mano nuomonė, bet gaila, kai taip darkomasi. Tuoj prieisim iki Владимирas Путинas.

      Panaikinti
    2. > Sėlis - būtent taip ir turėtų būt rašoma.

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2020-05-31 22:06

    Nacių portalas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item