Vyriausybė priėmė 2,5 mlrd. vertės planą ekonomikai krizės metu

propatria.lt nuotrauka  www.delfi.lt Pirmadienį Vyriausybės pasitarime apsvarstytas planas dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso...

propatria.lt nuotrauka 

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime apsvarstytas planas dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių.

Dokumente rašoma, kad, įvertinus jau pastebimus COVID-19 pandemijos neigiamus padarinius socialinei bei ekonominei situacijai ir atsižvelgiant į galimą dar ryškesnį neigiamų padarinių pasireiškimą trumpuoju laikotarpiu bei siekiant užtikrinti reikiamus išteklius efektyviai sveikatos ir visuomenės saugumo sistemų veiklai, padėti išsaugoti darbo vietas ir palaikyti žmonių pajamų lygį, padėti verslui išsaugoti likvidumą, skatinti ekonomiką, užtikrinti Valstybės iždo likvidumą, teikiamas priemonių plano projektas.

Posėdžio pradžioje finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo, kad su tokia grėsme Lietuva susiduria pirmą kartą.

„Su tokia grėsme susiduriame pirmą kartą, todėl atsakas turi būti istorinis. Parengėme ryžtingą, solidarų ir prasmingą planą. Ne veltui jo pavadinimas yra RSVP, nes reikia reaguoti. Jį sudaro 10 proc. nuo mūsų BVP. Tikslai yra penki“, – sakė ministras ir patikslino, kad tai – siekis darbuotojams padėti išsaugoti darbo vietas, verslui – likvidumą, skatinti ekonomiką ir užtikrinti valstybės iždo likvidumą.

V. Šapoka taip pat posėdyje aiškiai pabrėžė, kad verslininkai šiandien negali prašyti darbuotojų eiti nemokamų atostogų.

„Jeigu verslininkai vers eiti nemokamų atostogų, jie iš valstybės pagalbos gali nesitikėti. Tai tiesos akimirka verslui. Jei skelbiatės, kad verslas yra socialiai atsakingas, laikas tai parodyti veiksmais“, – griežtai kalbėjo jis.

Po maždaug 1 val. trukusių diskusijų Vyriausybė planui pritarė.

Išlaidos sveikatai

Plane keliami keli tikslai. Pirmasis – užtikrinti reikiamus efektyvios sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklos išteklius. Tam numatoma 500 mln. eurų. Vardijamos šios priemonės:


  • Užtikrinti asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimą. 
  • Užtikrinti papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimų priedų, finansavimą. 
  • Užtikrinti pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomas socialines garantijas. 
  • Užtikrinti ekstremalios situacijos valdymo procese dalyvaujančių valstybės institucijų papildomų išlaidų, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedų, finansavimą. 
  • Nustatyti, kad viešiesiems pirkimams, kurie ekstremalios situacijos metu būtini visuomenės sveikatos apsaugai užtikrinti, gali būti taikomos ypatingos skubos aplinkybės neskelbiamoms deryboms atlikti.


200 eurų išmokos dirbantiems savarankiškai

Antrasis tikslas – padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas. Tam numatoma valstybės lėšomis solidariai iki 3 mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams.

„Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis 60 proc., bet ne daugiau nei MMA“, – rašoma dokumente. Šiai priemonei skiriama 250 mln. eurų.

Taip pat ketinama užtikrinti ligos išmokas prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius, kai švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Tam numatyta 200 mln. eurų.

Dar viena priemonė: „Iki 3 mėnesių mokėti savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 200 eurų dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos.“ Tam numatyta 50 mln. eurų.

Ketinama prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį netekusiems darbo nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją.

Pagalba verslui

Trečiasis tikslas – padėti verslui išsaugoti likvidumą. Tam ketinama kuo skubiau suteikti mokestines paskolas atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Taip pat – sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais. Dar viena priemonė – atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų, delspinigių.

„Sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Padidinti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo INVEGA garantijų limitą 500 mln. eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas. Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos. Rekomenduoti savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių“, – rašoma dokumente.

Skatins ekonomiką

Vyriausybė taip pat ketina skatinti ekonomiką, t. y. spartinti investicijų programas (1,2 mlrd. eurų) – greitinti mokėjimus ir didinti skiriamo finansavimo intensyvumą. Kitos priemonės:

  • Perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims (250 mln. eurų). 
  • Spartinti valstybės biudžeto asignavimų einamosioms išlaidoms naudojimą. 
  • Leisti naudoti visas Klimato kaitos programos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei spartinti daugiabučių namų renovacijos programą (250 mln. eurų). 
  • Įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą ir sudaryti galimybes juridiniams bei fiziniams asmenims aukoti lėšas. 
  • Nustatyti papildomą valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką (500 mln. eurų). 
  • Rekomenduoti Lietuvos bankui imtis šių kredito įstaigų reguliacijos priemonių, siekiant padidinti bankų paskolų potencialą 2 mlrd. eurų: 1) Kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų sumažinimas. 2) Likvidumo rezervų sumažinimas.  3) Kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas.
Paskutinis tikslas – užtikrinti valstybės iždo likvidumą. Tam norima suteikti teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Dokumente nurodoma, kad bendra priemonių apimtis yra 2,5 mlrd. eurų. Kai kurios išvardytos priemonės jau taikomos, kitoms numatomas 24 val. arba 48 val. įsigaliojimas. Nurodyti priemonių šaltiniai: Vyriausybės rezervas, valstybės rezervas, skolintos lėšos, ES lėšos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas, „Sodros“ rezervas, garantinis fondas, valstybės garantijos, Valstybės investicijų programa, kitos viešosios lėšos, privačios lėšos, kredito įstaigų lėšos.

Parengė Edgaras Savickas, Raminta Rakauskė



Susiję

Saulius Skvernelis 3584723620856245865

Rašyti komentarą

  1. Tas pats kas ir per visas krizes - paims valstybės vardu eilinę paskolą ir ja parems savo draugų "viaarslus".

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PAREMKITE, SKIRDAMI 12 EUR

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item