Stasys Petrauskas. Pilietinė pasakėlė teismų nepriklausomumo klausimu

Kai artėja nekantriai laukiamas Kalėdų metas, pradeda darytis visokiausi stebuklai. Net naujų pasa- kų, tiesiog iš niekur, atsiranda. Ir ...

Kai artėja nekantriai laukiamas Kalėdų metas, pradeda darytis visokiausi stebuklai. Net naujų pasa- kų, tiesiog iš niekur, atsiranda. Ir man tokią išgirst pasitaikė. Dėl to ir paseksiu pasaką – ne pasaką. Gal tai tik gandai, nuogirdos, žmonių prasimanymai, išsigalvojimai. Bet juose yra ir dalis tikrovės, kaip kad kiekvienoje geroje pasakoje, kurią galėsit lengvai patikrinti. Ką man papasakojo, ką pats išgirdau, pamačiau, tą ir kitiems apsakau. Norit tikėkit, norit – ne. Spręskit patys.

Kai kurie aspektai kas tai per nepriklausomumas, kaip jis apibrėžtas, kokiu tikslu sugalvotas, ir svarbiausia, kaip, kokiu tikslu toks taikomas praktikoje.

Kas per institucija ir kokiu veiklos tikslu yra sudarytas teismas? Žiūrėkim LR Konstituciją, 5 str. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Val- džios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taigi, sudarytas, kad vykdytų valdžią, teisinės valdžios vykdytojas. 6 str. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 str. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Puikumėlis! Tai, ką ir privalo užtikrinti Konstitucija. Joje yra visas atskiras skirsnis Konstituciniam teismui. Kas jam įsakmiai nurodyta veikti, žiūrėkim - 102 str. Kons- titucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respubli- kos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Tam, kad spręs- tų, kad įstatymai ir valdžios teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai, kad būtų užtikrintas konstitu- cinis teisinės valstybės principas. 104 str. Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietu- vos Respublikos Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Sei- me prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Taigi, vienareikšmiškai, tiksliai nu- rodyta nuo ko Konstitucinio Teismo teisėjai nepriklausomi, ir dar svarbiau, tik kuo vadovaujasi – Konstitucija, vykdydami pareigą, prisiekę prieš ją pradėdami. Visas atskiras skirsnis ir teismui - 109 str. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisin- gumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendi- mus Lietuvos Respublikos vardu. Ir vėl vienareikšmiškai – nepriklausomi. Nuo visų teisės subjektų, tik jau ne nuo galiojančių įstatymų, atitinkančio Konstituciją, nustatymų, jų reikalavimų, kurių pri- valo klausyti. Ir dar, patikslinta - 110 str. Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konsti- tucijai. 111 str. Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. 

Pasižiūrėkim kas jame nurodyta tiems, kurie prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitu- cijai, įsipareigoja, prieš pradėdami eiti pareigas - 112 str. Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nusta- tyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą. Teismų Įstatyme taip pat nustatytas vienareikšmiškas nepriklausomumas, nuo ko? - 2 str. Teismų ne- priklausomumas Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios in- stitucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. 3 str. Teisėjų nepriklausomumas 1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato Lietu- vos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai. 2. Teisėjai, vykdydami teisin- gumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. 3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. 4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Kaip tik šio straipsnio 4 p. nustatyme ir išlenda yla iš maišo, dėl labai negražių (įstatymų leidėjų ir įvairiausių siekių turinčių jų patarėjų) sumanymų, ketinimų, vykdymų, aiškinimų ir taikymų prakti- koje. Ir dėl akivaizdžiai sudarytos galimybės dviprasmiškumui, melavimui ir klaidinimui, manipu- liavimui teismų, teisėjų nepriklausomumo, ir jo įtvirtinimo įstatymuose klausimu. Pasamprotaukim. 

Jei jau LR Konstitucijos įsakmia nuostata ir pirmesniais Teismų Įstatymo straipsniais yra nustaty- tas teismų, teisėjų nepriklausomumas, ir juose apibrėžtas koks tai, nuo ko tas nepriklausomumas, tai tokio pobūdžio nustatymo siekimas ir pats nustatymas yra su neabejotinais motyvais. Kam, ko- kiu tikslu? Tam, kad tuo klausimu būtų galimi įvairiausi dviprasmiškumai ir manipuliacijos, klaidi- nimai pačiu geriausiuoju atveju. Blogesniu – akivaizdžiausias valstybės piliečių mulkinimas, apgaudinėjimas. Blogiausiuoju – patys suprantat. Jei kas vis tik nesupranta, pasakau, kad nebūtų tei- singumo vykdymo teisėtu teismo procesu. Dar tiksliau, kad net nebūtų ieškoma, siekiama, reikalau- jama teisingumo. Kad būtų tik gražus įvaizdis, paveikslėlis – teisinė valstybė, bet teisingumo nebū- tų. Ir kad nebūtų neišvengiamos atsakomybės dėl teisingumo teisėtu procesu nevykdymo, teisėto teismo proceso neužtikrinimo. Ir visas toks judošiškas išgalvojimas tų Valstybės piliečių atžvilgiu, kurių priimta LR Konstitucija, o ne šiaip sau koks prirašytas popiergalis, nurodė 109 str. 2 d. Teisė- jas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. 3. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Įsakmus Konstitucijos reikalavimas klausyti tik įstatymo ir yra atsiskaitymas, vienareikš- miškai reikalauja atsiskaitymo, kad vykdomos LR Konstitucijos įsakmios nuostatos. Iš esmės reika- lauja neišvengiamos atsakomybės, ją įtvirtino. Ir nevykdyti priimtos priesaikos - būti ištikimiems Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą - yra jos sulaužymas, ir šiurkštus LR Konstitucijos pažeidimas, su visomis tokių įvykdytų veikų neišvengiamomis pasekmėmis.

Iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad teismų, teisėjų mėgstamas aiškinti ir taikyti nepriklausomumas yra tik dalis LR Konstitucijos įsakmių nuostatų, yra tik viena, labiau herbinė, parodinė ir lozunginė sudilusio skatiko pusė. Visiškai nieko neverta be jos antrosios, esminės pusės, nurodančios, koks to skatikėlio deklaruotas nominalas – pagal visumą LR Konstitucijos įsakmių nuostatų. Čia nenagrinė- sime nei to deklaravimo, nei jo deklaruotos perkamosios galios atitikimo tikrovėjė, taikyme. Tai yra tik esminė nuostata, kad niekas nėra daugiau, aukščiau vertas, negu yra vertas. Mūsų aptariamu klausimu esminė nuostata, kad niekas nėra, ir negali teisėtai būti, aukščiau teisės, Konstitucijos vir- šenybės. Idealiu atveju ir visomis aplinkybėmis abi to dilstančio skatiko pusės privalėtų veikti ir bū- ti traktuojamos visumoje. Kitaip pasakius, kiekviename bendrame reikale, koks yra valstybės, jos piliečių esminis interesas ir reikalas – užsitikrinti teisingumą, jo vykdymą teisėtu teismo procesu, teisinę valstybę. Ypač užsitikrinant vieną esmingiausiųjų salygų, prielaidų jos ir jų gerovei, absoliu- čiai niekas negali būti nepriklausomas nuo Konstitucijos viršenybės, ir tuo pačiu nuo atsakomybės už savo veiksmus. Dėl to, neįmanomas ir teismų, teisėjų nepriklausomumo egzistavimas, be teisės, Konstitucijos viršenybės principo, be jo paisymo. Dėl to, ir bet koks suinteresuotas įsiterpimas, įsi- kišimas tiek, tokiu mastu, kiek reikalaujama atsakomybės, kad būtų besąlygiškai paisoma teisės, Konstitucijos viršenybės principo, kad teismo procesas būtų vykdomas teisėtai, yra visiškai teisėtas, pagrįstas, ir svarbiausia, teisingas. Priešingai, bet koks siekis nuslėpti savo veikimą, ir procesiniuose teismo veiksmuose, ne pagal teisės viršenybės įsakmius reikalavimus, jų nepaisant, kaip aukščiau aptarta, yra tik kaprizingas užsigeidimas būti aukščiau teisės, Konstitucijos viršenybės bei nepatirti atsakomybės už jos nepaisymą, ir begalinis noras užsislėpti po lengvai permatomu manipuliuojamo nepriklausomumo šydu.

Dėl to taip teismų/ teisėjų pamėgtas ir iškreiptai naudojamas kiekvienam atvejui, kai tik teismui, tei- sėjams atsitinka reikalas, o taip atsitinka vis dažniau ir dažniau, išvengti atsakomybės, užspausti ad- ministracinės galios demonstravimu ir grasinimais bet kokią pagrįstą ir teisėtą kritiką jų neteisėtų veiksmų atžvilgiu, atsakomybės reikalavimu, kai nepaisoma nei faktinių duomenų, nei teisėto teis- mo proceso. Dėl to ir siekiama visais būdais užgniaužti neišvengiamos atsakomybės, už šių esminių teisingumo vykdymo principų, normų nepaisymą, reikalavimą. Ir tam teismams, teisėjams labai tin- ka, pravartus toks įstatymo dviprasmiško nustatymo dėl nepriklausomumo įtvirtinimo iškreiptas aiš- kinimas ir taikymas.

Turėkime omenyje, kad būtent toks, nepaneigiamai priešingas LR Konstitucijai, nepriklausomumo nuo visko aiškinimas, atima iš valstybės (teisinės, kurią deklaruojame ir pretenduojame esą) piliečių svarbiausiąjį įrankį (Konstitucijos viršenybė, jos reikalaujamą teisėtą teismo procesą). Kadangi jis uzurpuotas tų, kurie visų asmenų lygybės teisės viršenybės atžvilgiu visai nemėgsta. Mėgsta tai tik sau, ir visų kitų sąskaita. Neturėdami ir nesinaudodami tokiu instrumentu visuose teisės santykiuo- se, įsigijome tai, ko labiausiai nenorime – neatsakomybės ir nebaudžiamumo tų, kurie uzurpavo “teisę” su mumis daryti, ką tik panorėję, be atsakomybės, nebaudžiamai. Ir kol tokio instrumento neatsiimsime, nesusigrąžinsime, neatgausime, tol ir turėsime tik tai, ką jau seniai turime – labai daž- nai, neteisėtai vykdomus teismo procesus, neatsakomybę, nebaudžiamumą. Labai dažnai dar ir su administraciniu pagrasinimu, kad galite būti baudžiamas, jei tik atkakliai reikalausite (vykdysite pi- liečio pareigą) to, ko privalo reikalauti valstybės pilietis iš savo valstybės valdžios funkcijos vykdy- tojų (teismų, teisėjų), kurių Valdžios galias riboja Konstitucija. Prisiminkim Konstitucijos 5 str. aukščiau, kaip ir 6, 7 str., ir 3 str. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę san- tvarką.

Reikia elementariausiųjų pavyzdžių tokios neatsakomybės, nebaudžiamumo iliustracijai? Prašom, yra konkrečių faktų ir juos galima nesunkiai patikrinti. Tuo pačiu trumpai peržvelgsime ir teismo proceso vyksmą, bent jau iš dalies. Jei tik pateiksite raštišką, motyvuotą nušalinimo pareiškimą tei- sėjui ar visai teisėjų kolegijai, bet kuriame teismo procese, kai tik tam bus neišvengiamos prielaidos
– faktinių duomenų nepaisymas, teismo proceso vykdymas neteisėtai, reikalaudami dėl to teisingu- mo vykdytojų atsakomybės. Tai jo, tariamame, išsprendime bus surašyta, galite neabejoti, nepaisant visų pateiktų faktinių duomenų ir LR Konstitucijos nuostatų bei galiojančių įstatymų nustatymų pa- žeidimų, – nenustatyta, nesusiję, nepagrįsta, atmetama, neskundžiama. Dar dažnai ir su menkai sle- piamu, ar ir visai atviru, grasinimu, pvz.: atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad nepagrįstų nuša- linimų reiškimas, dėl ko kyla grėsmė operatyviam bylos išnagrinėjimui, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už tai gali būti skirta iki 5000 Eur dydžio bauda (CPK 69 str. 5 d.).” Jei tik toliau reikalausite teismo, teisėjo atsakomybės dėl faktinių duomenų nepaisymo, teismo proceso vykdymo neteisėtai, galite būti dar ir baudžiamas. Pirma nepagrįstai nubaus, o vė- liau labai ilgai teks įrodinėti tokios skirtos nuobaudos nusikalstamą prigimtį ir absurdą.

Lygiai tas pats dažniausiai bus surašyta ir po apeliacinio skundo pateikimo, aukštesnės instancijos teismo formalioje nutartyje. Jis dažnai bus “išspręstas” taip, jog juodu ant balto bus surašyta, kad tas teismo/ teisėjų atsakomybės reikalavimas, dėl faktinių duomenų nepaisymo ir teismo proceso vyk- dymo neteisėtai, gali būti laikomas nepagarba teismui ir teisėjų žeminimu. Dar, kad apeliaciniame skunde tik deklaratyvūs teiginiai, subjektyvios pareiškėjo nuomonės, iš esmės apsiriboją užgauliu teisingumą vykdančių teisėjų žeminimu dėl jų veiklos bei kaltinimais jiems baudžiamųjų veikų pa- darymu, kas iš esmės gali būti laikoma nepagarba teismui ir pagal BK 232 str. Nepagarba teismui Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atkreipiu dėme- sį į įstatymo straipsnio formuluotes “viešai”, “užgauliai pažemino”, “teisingumą vykdančius “, “dėl jų veiklos”, kurios vėl, lygiai kaip aptariamo teismų/ teisėjų nepriklausomumo atveju, sudaro gali- mybę dviprasmiškumui, manipuliavimui, klaidinimui ir teismo, teisėjų ir visos teisinės sistemos neatsakomybei, nebaužiamumui klestėti. Jis irgi privalėjo būti seniai pakeistas. Ši pasakėlė ne tam, kad nurodytų kaip būtina keisti šią konkrečią formuluotę, o tik atkreipti dėmesį, kad esama formu- luotė akivaizdžiai yra netinkama, dėl sukeliamų nelesitinų dviprasmybių Tik kodėl tas tiek ilgai ne- atlikta įstatymo leidėjų - Seimo? Kam tai, tokių dviprasmiškumų nepakeitimas, tarnauja? Kam tik norit, tik jau ne žmonėms, kaip Konstitucijos įsakmi nuostata reikalauja. Taigi, esate ar būsite viena- reikšmiškai persekiojami, ką Konstitucinė teisė draudžia (Konstitucijos 33 str. 2 p. Piliečiams lai- duojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.) Čia dera vėl prisiminti Konstitucijos 5 str. 2 p. Valdžios galias riboja Konsti- tucija. 3 p. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Ir Konstitucijos 6, 7 str. įsakmias nuostatas. Tai už ką teismo pagrasinimu galite būti baudžiamas? Už pagrįstą, teisėtą, motyvuotą ir teisingą teismo, teisėjų, visos valstybės teisinės sistemos kritiką dėl jų nusikalstamo aplaidumo, faktinių duomenų nepaisymo, teismo proceso vykdymo neteisėtai. Būsite šantažuojami, dar ir su grasinimu. Tik bū- tent jiems, teismui, teisėjams, agresijos prieš asmens konstitucines teises ir laisves iniciatoriams (su- kėlėjams, pažeidėjams), kyla neišvengiama atsakomybė. Po tokio aukščiau aprašyto jų veiksmo, dar ir dėl persekiojimo už teisėtą, pagrįstą, teisingą kritiką. Bet, žinoma, visa “teisinė sistema” nepaliau- jamai siekė ir sieks užgniaužti (tokiais aprašytais veiksmais tam būtent pirmiausia ir tarnauja) tokius teismo, teisėjų atsakomybės dėl neteisėto teismo proceso vykdymo reikalavimus, tolesniu asmens konstitucinių teisių pažeidinėjimu. Taip funkcionuoja deklaruojama teisinė valstybė. Taip, įstatymo nustatyta tokia aplinkybė (nurodytas aukščiau BK str.), bet gerai žinote kas ir kaip, kieno naudai tuos dviprasmiškus nustatymus surašė ir priėmė, kas aiškina bei taiko, kad ne vienam/i praeina no- ras toliau vykdyti pilietinę pareigą – reikalauti teismo/ teisėjų vykdyti teismo procesą teisėtai pagal Konstitucijos nuostatas.

Priėmus teismui/ teisėjui neteisėtu teismo procesu formalų, nemotyvuotą sprendimą/ nutartį, jį turite teisę skųsti aukštesnei instancijai. Tik apeliacinis skundas, jei visas civilinės bylos procesas Jūsų ne- naudai nepasibaigs dar atskirojo skundo stadijoje (formaliu, nemotyvuotu išsprendimu, netikrinus pirmosios instancijos teismo nutarties/ sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo), irgi bus išspręstas for- maliai, nemotyvuotai, ir dar išgalvotu pagreitintu raštišku procesu. (administracinių bylų teisenoje – atitinkamas nustatymas, ABTĮ 141 str. 1, 2 d.). Kad nereikėtų daryt teismo posėdžio įrašo (nebus neteisėtų veikų vykdymo įrodymų), nebus reikalingas tokiam teismų/ teisėjų “teisingumo vykdy- mui” ir jūsų dalyvavimas jame bei teikiamai įrodymai, paaiškinimai. Priimta nutartis bus lygiai taip pat formali ir nemotyvuota, kaip ir pirmosios instancijos nutartis/ sprendimas, kurio esminiai aspek- tai - teisėtumas ir pagrįstumas - net nebus tikrinami, nepaisant įstatymo reikalavimo. Kadangi pir- mosios teismo instancijos nutartis/ sprendimas priimamas už gryną “tiesą”.

Jei tai byla ne pagal administracinių bylų teiseną, ir dar turite užsispyrimo, atkaklumo, kantrybės, ir visų kitų išteklių, įrodyt, kad pateikti faktiniai duomenys teismo buvo nepaisyti, teismas vykdytas neteisėtu procesu, tai turite teisę skųstis vienintelei kasacinei instancijai – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisę tai turite - Konstitucijos 30 str. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažei- džiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tik problema, kad tos teisės realizavimas yra varžomas tiek - Konstitucijos 29 str. Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asme- nys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kal- bos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.), kad iš tos teisės likę vien tik skutai. Tą padarė - CPK 347 str. 3 d. Kasacinį skundą surašo advokatas. (Atsieit, gali sura- šyt ir tokiam prilygintas asmuo, bet vis tiek turi būt kažkoks kitoks, tik jau ne normalus asmuo), 4 d. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifi- kaciją. Šie straipsnio nustatymai, taip pat seniai privalėjo būti išspręsti Konstitucinio Teismo ar ne- prieštarauja Konstitucijai, teisinės valstybės principui, bet tai taip pat nėra padaryta ir tik dėl nepra- lenkiamo teisinės valstybės apsileidimo. Toks perdėtas valdžios įstaigų stengimasis tarnauti žmo- nėms asmens teisių varžymu akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, jos 29, 30 str. ir 5, 6 str. 7 str 1 p., Pažeidžia Konstitucijos viršenybę, varžo asmens teisę, pažeidžiai asmenų lygybę Konstitucijos viršenybei ir kitas nuostatas. Taigi, labai maža tikimybė, kad tas kasacinis skundas, apskritai, bus priimtas nagrinėjimui Aukščiausiajame Teisme, ypač, jei tai civilinė byla.

Dažnai, net nelaukus kasacinio skundo teismui pateikimo termino pasibaigimo, jau įsigaliojęs pir- mosios teismo instancijos sprendimas bus perduotas vykdymui antstoliams. O jie tik to ir telaukia, jiems to ir tereikia. Kokia ten dar teisėto teismo proceso būtinybė. Išduokit greičiau tą teismo vyk- domąjį raštą, mes jau baigsim sutvarkyt tą reikalą, nesvarbu, kad neteisėtai. Bet čia dar viena nenu- matyta ar specialiai sugalvota aplinkybė, kuri prašyte prašosi valstybės vadovo pasidomėjimo ar in- formavimo. Tiesa, su tokiu “teisingumo vykdymu”, nepaisius faktinių duomenų, neteisėtu teismo procesu, nieko geresnio tikėtis ir neįmanoma. Kadangi tai pats geriausias būdas antstoliams pasilu- pikauti už jų teikiamas neprašytas “paslaugas”. Ir tuo pačiu, neteisėtu teismo proceso vykdymu pra- dėtu, “pagaminamas” dar vienas ar iškart net keletas varguolių valstybei, išplėšus iš jų viską savo naudai, nepaisius egzistuojančių faktinių duomenų, kad pati valstybė ar jų subjektas, ar koks “įta- kingas, svarbus, reikšmingas” ūkinis subjektas, prisivirė košės, bet ją srėbti, per tokį “teisingumo vykdymą”, neteisėtu teismo procesu, suieškojo kam suversti. Ir toks šabloniškas scenarijus kartoja- mas vėl ir vėl, nesibaigiančiai. Kadangi niekas nepatiria neišvengiamos atsakomybės už tokių veikų įvykdymą, tik dėl visiško pačios valstybės teisinės sistemos nusikalstamo aplaidumo. Taip, su viso- mis pasekmėmis pačiai valstybei ir jos piliečiams, kaipgi kitaip.

Štai ir visa būtiniausia trumpa informacija valstybės vadovui. Bendriausias šablonas suvokimui kaip pačios valstybės teisinės sistemos ir visu jos “teisingumo vykdymo” procesu “gaminami” nepasiturintieji gyventojai, tiksliau būtų, visiškai nuskurdinami. Kurie primestos, ir dar nepamatuotai naudo- jamos arba perdėtos, prievartos priemonėmis išsekinami visomis prasmėmis iki tokio laipsnio, kad jau nebėra ko nuo jų nulupti. Kadangi jie jau visai nulupti, bet dar likę skolingi. Tik tos visos išgal- votos skolos labai dažnai itin blogo, konstitucinio protingo valdymo principo pažeidimo, neatsakin- go, valdžios funkcijos vykdymo, pasekmė. Bent jau pačiai pradžiai kukliai ir nuleidus galvą pripa- žinus, kad yra nepaneigiamų problemų valstybės teisinės sistemos dabartiniame funkcionavime, kruopščiai jas išanalizavus, nereikės spręst, ne tik šios, bet ir visų kitų esamų didžiulių problemų valstybėje, ne nuo to galo.

Po teismo neteisėtu procesu vykdymo, teismui, teisėjams, ne vienai jų instancijai, įvykdžius ne kokį vieną, bet eilę galiojančių įstatymų pažeidimų (dar atidžiai sekat, kad pats neteisėtai vykdytas teis- mo procesas užtraukia neišvengiamą atsakomybę), tiems eilinės aukos laukiantiems antstoliams jau viskas aišku, kad iš žmogaus reikia atimt viską, ką teismas nusprendė, kad ir neteisėtu procesu. Jie pasiruošę vykdyt, ir noriai, net negalvodami vykdo bet kokį teismo, teisėjo sprendimą, kaip kad tie, kurie vykdė šiurpiausius nusikaltimus ir nusikalstamas veikas karo ir pokario metais. Bet ir jie, kaip ir visi kiti prisivirusieji tokios gardžios atsakomybės košės, teismo vykdymo neteisėtu procesu, la- bai jos artėjančio ragavimo kratosi. Akivaizdu, kad vieni turi išgalvoję vienareikšmiškai neteisėtą būdą prasigyventi kitų sąskaita, o kiti – nepaneigiamai prievarta primestame jiems skriaudžiamųjų vaidmenyje, neturi “teisinėje” save vadinančioje valstybėje, net elementariausios konstitucinės tei- sės į teisėtą teismo procesą vykdymo realizavimo galimybės, turi tik tos teisės neribotą varžymą, kad neturėtų teisingumo.

Žinoma, šioje pasakoje visiems, net ir smulkiausius faktelius surankiojusiems greitakojams zui- kiams, akivaizdu, kad mūsų deklaruotoje teisinėje valstybėje teisingumo vykdymas yra visiškai to- bulas, absoliučiai teisingas, niekada neklystantis, žodžiu, idealus teisingumas – gryniausia teisė ir gėris. Net jiems akivaizdu, kad nereikia jokių faktinių duomenų ir jų paisymo. Ir taip aišku, kad mū- sų miško valstybėje, jos gyventojai gali tai patvirtinti, teismas, teisėjai, visa teisinė sistema yra ab- soliučiai tobula, ideali, niekada nedaranti net ir mažiausios klaidelės, niekada nesuklystanti, tiesiog neklystanti. Kadangi ji tokia, tai mes taip labai ja “pasitikime”, ką nuolatos konstatuoja skelbiamos gyventojų apklausos. Jie ne tik savo smulkių klaidelių nepripažįsta, ką jau ten kalbėt apie kokius nors įvykdytus nusikalstamai aplaidžius pažeidimus arba tiesiog padarytus nusikaltimus ir bendri- ninkavimą su nusikalstamų veikų vykdytojais ar tų veikų slėpimą? Jie jų paprasčiausiai niekada nė- ra padarę, net tokio padarymo košmare neprisisapnavę. Ką kiekvienas normalus valstybės pilietis labai gerai yra suvokęs, ar net ir savo kailiu patyręs. Koks ten dar gali būti reikalavimas pripažinti tai, ko niekada nėra buvę. Tiesiog tai, net pasakose, visiškai neįmanomi dalykai. Jei tik taip būtų, pasakos zuikių pasakojimu, jie tik savo uodegėlėmis brūkšt panosį visai miško teisinei sistemai, ir iškart visa teisybė pasirodo kaip ant delno. Ir su zuikių pasakojimu neįmanoma nesutikti.

Dar yra ir advokatų indėlis į tokiu būdu kaip aukščiau nurodytą teisingumo vykdymą. Kai jie vykdo savo pareigas pagal priimtą priesaiką - “prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąži- ningai atlikti advokato pareigas [...]”, viskas puiku. Bet kai nevykdo, tampa tokio teisingumo vyk- dymo bendrininkais, klusniais ir nieko neveikiančiais stebėtojais. Privalėtų bent jau netylėti. Bet ty- li, kadangi sistemos veikimo būdo priversti būti stipriai susičiaupę, dėl savo interesų apsaugojimo. Dėl to, tos sistemos bus pasiūlyti miško zuikiams ginti jų pažeistas teises, laisves, teisėtus interesus, kitaip dar vadinama valstybės teisinė pagalba - Teismų įstatymas 4 str. Teisė į teisminę gynybą 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ka- dangi sistemos veikimas neužtikrina teisingo bylos išnagrinėjimo, net teisėto teismo proceso (ten pat, 5 str. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą 1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. 2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.), aukščiau nurodyto tokio nustatymo visas tikslas ir yra bendras šokis pagal miško teisinės sistemos užsakytą muziką ir choreografiją. Žinoma, tai tik visų nukentėjusiųjų labui, tiksliau, jų sąskaita.

Bet pagaliau atėjo ilgai visų valstybės piliečių lauktas metas, nes valdžios funkcijos vykdytojai susi- mylėjo tiems vargšeliams suteikti malonę ir paskelbė, kad jie jau gali, jei turi tokią teisę, nuo 2019- 09-01 tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pagal Konstitucijos 106 str. 4 d. Kiekvie- nas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir an- trojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstituci- nes teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendini- mo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo Įstatymas, 2019 m. kovo 21 d. Nr. XIII-2004), Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 str. 2 d. 1-3 p. (2019 m. liepos 16 d.) ir lydimųjų teisės aktų pataisos, kuriomis įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriau- sybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams, esant šioms sąlygoms: 1) minėtų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves; 2) šis asmuo pasinaudojo vi- somis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo ga- limybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; 3) nuo nurodyto teismo spren- dimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

Realizuoti konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręstas teisinis klausimas. Neabejotina, netruks rastis pakankamai besikreipiančiųjų į jį ir medžiagos, kad bus įmanoma pada- ryti pirmiausius apibendrinimus, numatyti tendencijas, prieiti atitinkamas išvadas. Matysime ką vykdys Konstitucinis Teismas? Bet, būdamas valstybės teisinės sistemos, apie kurios funkcionavi- mo kai kuriuos aspektus čia pasakojama, kuri veikia taip, kad visuomenės apklausų duomenimis žmonių pasitikėjimas, jei čia tinkamas šis žodis, yra gerokai žemiau pasitikėjimo ribos, jo veikimas irgi kelia labai pagrįstų abejonių ir rimtų klausimų. Švelniausiu būdu pasakius, toks “pasitikėjimas” teisine sistema yra itin menka paguoda visiems tiems, kuriems visiškai netikėtai gali prisieiti turėti reikalų su tokį pasitikėjimą turinčia sistema. Reikalų teisinio išsprendimo perspektyvos būtinu tei- sėtu procesu, išties, labai jau šiaip sau.

Leiskim prielaidą, su visu kreditu ir pasitikėjimu jam, kad liausis ir nustos, ir neprisisvajos tiek, kad esąs aukščiau visko, kad vykdytų ne tai, kas jam LR Konstitucijos įsakmiomis nuostatomis  surašyta. Kad imtų aiškinti ir taikyti priešingą, nei jos įsakmiose nuostatose ir visiems suprantama. Neprisivajos, kad jų išsigalvojimai, interpretavimai apie Konstituciją yra aukščiau, kad Konstitucija jau neatitinka jų išsigalvojimų, interpretavimų. Ar gal jie rinksis būti nepriklausomi, nuo nieko? Be jo-kios atsakomybės, nebaudžiami, kaip ir visi aukščiau nurodytieji? Na ir prisigyvenom, ir dar prisi-gyventume, laikus. Dėl to ir kyla nenumaldomas poreikis išsamiam pamąstymui apie visą aprašytą, kaip čia dabar taip atsitiko, kad mes iki to nusiritome. Pagalvojimui, ar ir toliau visi kartu žemyn ri-simės, ar apsisprendimui, kad gal jau gana, užteks. Ir atitinkamai imtis neatidėliotinų veiksmų, kad mes patys spręstume pagal Konstitucijos 9 str. 1 p. Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klau-simai sprendžiami referendumu, nurodymą. 3 p. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reika-lauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik seniai faktinių duomenų ki-timu ir tendencija (ne vien valstybės gyventojų skaičiaus skaitlingu mažėjimu) subrandintu poreikiu sumažinti skaičių piliečių turinčių pareikšti valią, kad referendumas būtų skelbiamas. Ir optimalus skaičius būtų – Vienas šimtas tūkstančių. Tada ir pareikalautume, nedelsiant, visų valdžios funkcijos vykdytojų, kai tik to prireikia, ir atsakomybės dėl įvykdytų neteisėtų veikų, ir baudžiamumo dėl nu-sikalstamų veikų įvykdymo pagal Konstitucijos 3 str. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvere-niteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę prie-šintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Ilgalaikis šio klausimo nesprendimas ir nuostatos nekeitimas ne tik patvirtina, kas labiausiai to nenori, bet ir dėl kokių priežasčių.

Svarbiausioji iš aukščiau trumpai aptarto išvada. Teismų, teisėjų nepriklausomumo nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos principas, mums pateikiamas ir parduodamas (taikomas) kaip nepriklausomumas nuo visko. Nuo faktinių duomenų, nuo LR Konstitucijos įsakmių nuo- statų, nuo galiojančių įstatymų nustatymų, nuo teisingai sudaryto teismo ir teisėto teismo proceso – nepaisymo. Taigi, tiksliai Konstitucijos nurodyto nepriklausomumo principas savavališkai ir savanaudiškai išverstas į nepriklausomumą nuo visko aukščiau išvardyto. Visa tai ir privedė, kad valstybėje akivaizdžiai vyrauja dviprasmiškas, manipuliuotas, ir tuo atžvilgiu korumpuotas, teisingumas ir teisingumo vykdymas. Kitaip pasakius, neegzistuoja teisingumo vykdymo pagal Konstitucijos įsakmias nuostatas.

Pats tokio dviprasmiško teismų/ teisėjų nepriklausomumo išgalvojimo siekis būti neatsakingais už įvykdytas veikas, veiksmus jau yra nepateisinamai blogai. Ką jis duoda ir davė iki šiol? Tai, kad ne- turim to, ką visos normalios valstybės stengiasi visaip užsitikrinti – teisingumo pagal Konstitucijos viršenybę. To pasekmės, kad ir kaimynas per tvorą, ir per sieną, valstybinę, visą tai mato, ir nenus- toja piktdžiugiškai juoktis, ar dar blogiau.

Dėl to valstybės piliečiai, kad ir vis dar labai nusiminę, kantriai aiškinasi kodėl ta visiškai apsileidusi valstybinė teisinė sistema niekaip negali įvertinti teisingumo vykdytojų ypač didelius “nuopelnus” tinkamai, ir dar kantriau tebelaukia, kada pagaliau ji įvertins tokius jų nusipelnymus pagal už tai prideramą atsakomybę.

Dėl to atkreiptinas valstybės vadovo dėmesys į visas per labai ilgą laikotarpį susikaupusias ir iki šiol vis nespręstas, ir netinkamai spręstas, problemas šioje labai svarbioje valstybės gyvenimo srityje. Tik esminis šios srities apvalymas nuo susikaupusios joje korupcijos, jos apraiškų, esminis jos pertvarkymas, ribojantis tokių netoleruotinų veikų galimybes, leis užsitikrint tą ypatingai, lemtingai svarbią prielaidą ir sąlygą siekti valstybės piliečių gerovės. Dėl to ir neišvengiamai siūlytina, būtina, nedelsiamai pakeisti ir atitinkamas, dviprasmiškas LR Konstitucijos nuostatas bei galiojančių įstatymų nustatymus. Iš esmės pakeisti, pertvarkyti teisėjų skyrimo į pareigas procesą, ir terminą. Būtinas teisėjų atrankos procesų visiškas viešumas ir visų piliečių dalyvavimas jame, po kurio sektų teisėjų rinkimas pareigoms piliečių balsavimu, tam tikram terminui, daugiausia – 10 metų, dviem kadencijoms po penkis metus. Seniai jau buvo būtinas, ir ypač akcentuotina, tik dėl to iki šiol netu- rimas, kad jo taip labai tie prisiekiantieji būti ištikimais Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą, nenori, būtent, teisės viršenybės visiems. Tas labai gudriai ir labai neprofesiona- liai atsisakytas, buvęs, kad ir kaip jis būtų dabar pavadintas, tarėjų, prisiekusiųjų, teismo žiūri insti- tutas, kadangi tokiu būdu (be tokio instituto egzistavimo ir veikimo visose teisingumo vykdymo lygmenyse) buvo ir yra žymiai lengviau slėpti (dėl to ir tas jų pamėgtasis nepriklausomumas – nuo visko), neleistinas teismų, teisėjų veikas procesinių veiksmų priedangoje. Ir dar išvengti nusipelny- tos atsakomybės, visų kitų valstybės piliečių kančių ir primesto jiems neteisingumo sąskaita, teisės klausimų nusikalstamai aplaidaus nesprendimo teisėtu teismo procesu. Tik visa tai visumoje užtikrintų visų asmenų lygybę teisės, Konstitucijos viršenybei.

Ir priderantis pamąstymas. Ar yra stygius konkrečių gyvenimo pavyzdžių, kad toks vienpusiškai, iškreiptai, svarbiausia, priešingai LR Konstitucijos įsakmioms nuostatoms teisingumo vykdymas yra žalingas, kenksmingas pačiai valstybei ir jos piliečiams, ar tik labai didelis trūkumas elementaraus proto, principo ir valios, pašalinti trukdymus ir trukdančiuosius valstybės vystymuisi ir jos piliečių gerovei? Ar dar gali būti lengvesnis atsakymas į šį klausimą?

Tai kaip mums, valstybės piliečiams ir tėvynainiams, išspręsti tą painų klausimą, kas vis tik yra prioritetas: teisės, Konstitucijos viršenybė ar teismų, teisėjų nepriklausomumas? Labai paprastai, ir lengviau nei manote. Sulyginimo, sugretinimo būdu. Kas yra svarbiau? Kaip galvojate, ko labiau pageidautų tie patys teismai, teisėjai, jei tik nutiktų toks dar nepelnytai labai retai jiems pasitaikantis atvejis, atsisėsti į tą baisiai nemielą teisiamųjų suolą? Negi dar abejojat! Ogi jie visi kaip vienas, ir visa gerkle rėktų, lygiai taip pat darniai, neužsikirsdami, kaip kad dabar suūžia kiekvienu atveju, kai tik pareikalaujama prisiminti ką jie yra prisiekę, ne tik prisiminti, bet ir naudoti - būti ištikimi Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą, pagal LR Konstituciją. Balsingai rėktų, vaizdingai siųsdami savo teisinės sistemos kolegas eit šunim šėko pjaut su savo teismų, teisė- 8
jų nepriklausomumo teisiniu nustatymu, įtvirtinimu. Ir reikalautų - privalot vykdyt teisingumą teisė- tu teismo procesu, pagal Konstituciją atitinkančius įstatymo nustatymus, ir tik tiek ir tęsate nepri- klausomi, kiek tą priesaiką ir ką ja prisiekėte, vykdote. Štai ir viskas ką reikėjo įrodyti klausime kam teikiama pirmenybė. Ir tai kiekvienam tiek aišku, kad nebereikia jokių išaiškinimų. Kaip doru darbu pasiektas poreikis: tą skatikėlį už savo sekinantį, varginantį ir visokį kitokį triūsą kiekvienas nori gauti ne suklastotą, dirbtinį, sufabrikuotą, bet tikrų tikriausią.

Ir dar. Ar aukščiau išdėstyta turi tiesioginį ryšį su taip pastaruoju metu padažnėjusiu aktyvumu skubiai kviesti išminuotojus ar sprogmenų nukenksminimo (gal reiktų ir nukeiksminimo, pasmerkimo, pelnytos paniekos nukenksminimo) specialistus dėl pranešimų apie padėtus sprogmenis ir būsimą sprogimą Vilniaus miesto apylinkės teisme? Nebūtinai tik jame. Ar čia tik humoro dar nepraradusiųjų ar jo pertekusiųjų pokštai? Ar asmenų, dėl aukščiau nurodytų problemų nesprendimo, priversti griebtis, ryžęsi imtis, kraštutinių priemonių, veiksmai. Nesiūlau ir nerekomenduoju tokiu būdu spręsti susikaupusių ir pasiekusių kraštutinįjį laipsnį labai opių problemų, nes gali nukentėti ir į teismą neretai priversti kreiptis normalūs žmonės, siekdami normaliom teisinėm priemonėn teisinių, dažnai jiems prievarta suverstų, problemų sprendimų. Dar, tokiu būdu pasiekti sprendimai dažniausiai būna labai trumpalaikiai. Bet tokius pokštininkų veiksmus ignoruoti, kaip kad yra dabar, yra kraštutinai neatsakingas požiūris ir dalis tos pačios, virš teisės viršenybės įsivaizduojančios save esančios, neatsakomybės už teisinės sistemos nepaneigiamai neteisėtus veiksmus ir nusikalstamai aplaidžias veikas, nebuvimo pasekmė. Kaip tik jie yra ženklas, požymis, kad teisinės sistemos veikloje yra neabejotinų problemų, kurios buvo labai ilgai nesprendžiamos. Ir dar daugiau, jau yra nusikalstamai aplaidu neieškoti, nenagrinėti kur yra giluminės šaknys tokių reiškinių, bei jas atitinkamai spręsti.

Neabejotina, kad rasis ir kitų asmenų, norinčiųjų, nebegalinčiųjų nebepasidalinti su valstybės pilie- čiais ir apie kitus labai ilgai nesprendžiamus probleminius klausimus mūsų Tėvynėje. Dėl to ir paskatinimas jiems domėtis kas vyksta ir paraginimas dalytis samprotavimais, geriausiųjų tų problemų išsprendimo paieškoje.

Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu dviprasmišku įstatymo nustatymu dėl teismų, teisėjų nepriklausomumo, kuris seniai privalėjo būti pakeistas, patikslintas, geresniu atveju - laikomas ne- galiojančiu ir netaikomas (panaikinant tokio absurdiško jo galiojimo aiškinimo ir taikymo jau sukel- tas pasekmes), save vadinančioje teisinėje valstybėje pagal Konstitucijos viršenybę, konstitucinį tei- sinės valstybės principą, vienareikšmiškai prieštaraujantis LR Konstitucijos įsakmioms nuostatoms
– str. 7 str. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai., ir kitoms susijusioms, iškreiptu būdu vykdomas teisingumas. Tai buvo sugalvota ir taikyta bei sudaryta galimybė jį aiškinti bei taikyti savanaudiškai bei priešingai valstybės ir jos piliečių interesams, tik tam, kad išvengti at- sakomybės dėl įvykdytų labai rimtų teisės pažeidimų procesinių veiksmų priedangoje. Pirmiausia, dėl faktinių duomenų nepaisymo, procesinių teisės normų pažeidinėjimo ir teismo vykdymo neteisėtu procesu, ir visų kitų su tuo susijusiųjų. 

Žinoma, niekas teisėjų nereikalaus, net nesisavins nepriklausomos teisės, (aukščiau nurodytas TĮ 3 str. Teisėjų nepriklausomumas 4 d. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.), atsiskaitymo dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Šio konkretaus įstatymo nustatymo ilgalaikio, suinteresuoto nekeitimo klausimu, pasakėlė ne tik atkreipia dėmesį, bet pagrįstai ir teisingai kritikuoja, ir dar konkrečiai siūlo, kas jau seniai buvo būtina jame taisyti, kaip privaloma pakeisti. Būtent, kad miško zuikiai, atsiprašau, valstybės piliečiai reikalaus, ir tam turi konstitucinę teisę, teismo, teisėjų, valstybės teisinės sistemos atsiskaitymo dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, kuris priimtas neteisė- tai, nepaisius bylos faktinių duomenų ir procesinės teisės normų pažeidinėjimu, arba kitaip, dėl šių dviejų priežasčių teismo procesą vykdžius neteisėtai. Tokio netoleruotino Konstitucijos viršenybės valstybėje nepaisančio įstatymo nustatymo dviprasmiškumo panaikinimas akivaizdžiai visiems stebintiems patvirtintų pačios valstybės ir jos piliečių principingą siekį teisinės valstybės ir subrendimą jos egzistavimui. O ne visiškai silpnavališką ištižimą, kaip kad yra dabar su visom iš to kylančiom pasėkmėm. Bet pati valstybė ir jos piliečiai turi absoliučią konstitucinę teisę ir pareigąą reikalauti kiekvieno teisėjo, kiekvieno teismo, ne tik atsiskaityti, bet ir patirti neišvengiamą atsakomybę, dėl padarytų pažeidimų teismo procese, kurių pasekmėje, visos valdžios administracine galia, tokiu neteisėtu teismo proceso vykdymu priimti sprendimai/ nutartys, kurie dėl to yra niekiniai ir negaliojantys nuo pat jų priėmimo momento, yra vykdomi, lyg jie būtų priimti teisėtu procesu ir pagrįsti, motyvuoti, nekeliantys abejonių ir teisingi. Esamos teisinėje sistemoje padėties, kai nėra atsakomybės ir baudžiamumo dėl įvykdytų nusikalstamai aplaidžių veikų procesinių ar neprocesinių veiksmų priedangoje, valstybė ir jos piliečiai negali toleruoti ir leisti jiems prievarta primesti, jei tik nenori toliau būti prievartoje ir vergijoje, “savųjų” ir svetimųjų. Ar tiesiog nebebūti pasiklydime savo tingėjimo, logikos nepaisymo.

Pastarosiomis dienomis valstybėje vykęs tik mažos dalies 1863–1864 m. numalšinto sukilimo nužudytųjų, neužgniaužiamų jų tikslų ir siekių susigrąžinti teisę būti laisvais, palaikų prideramas iškilmingas perlaidojimas tik patvirtina, kad valstybėje žiojėja vis didėjantis plyšys tarp gražių žodžių, teorijos, ir kasdieniškai ne taip jau gražios, praktikos. Jie buvo dalis nenumaldomo laisvės troškulio šaukliai. Ir jų šauksmas laisvėn neprapuolė. Jie siekė ir teisių, laisvių, teisingumo. Vėl reikalingas XX a. pradžios tautų ir jų piliečių išsilaisvinimo vėjas, dar ne toks jau tolimas persitvarkymo sąjūdis?

Štai ir vėl zuikis savo letenėle barbena į mano pamiškės trobelės langą. Matyt, vėl atnešė prirankio- jęs naujienų, ar gal tik nori mano užaugintų saldžių morkų paragauti. Ir šūkalioja, tik paklausykit: - Zuikiai – puikiai, nebūkit mulkiai. Žinoma, zuikutis norėjo pasakyti žmonės, bet taip jam jau šįkart išėjo. Nelįskit patys savo noru vilkui į gerklę. Verčiau galvokit kaip nuo jo nasrų išsisukt. Mūsų rei- kalas saldžias morkas griaužti, gaivius kopūstų lapus triauškinti ir rūpintis kiškučiais. Chi-chi! O žmonės tegul patys savo reikalus tvarkosi, kaip išmano. Kaip tik tuo ši pasakėlė ir baigta.

Susiję

Stasys Petrauskas 6048090968251779982

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item