Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

propatria.lt nuotrauka  Šūkis, pasirinktas besikuriančio Nacionalinio Susivienijimo, galbūt ne vieną privertė lengvai krūptelėti ar net...

propatria.lt nuotrauka 
Šūkis, pasirinktas besikuriančio Nacionalinio Susivienijimo, galbūt ne vieną privertė lengvai krūptelėti ar net pajusti atmetimo reakciją. Mano pirminis įspūdis, tiesa sakant, buvo gana neigiamas. Per radikalu. Per aštru. Kelia tiesiogines asociacijas su nevienareikšmiškai vertinama 1933 m. išleista to paties pavadinimo Jono Noreikos brošiūra, kurią nesunkiai galima rasti internete ir kuri, kaip žinia, atvirai ragino to meto lietuvius riboti bendrapiliečių žydų ekonominę veiklą ir perimti iniciatyvą prekyboje bei versluose, nors pats šūkio sumanytojas sakosi šios asociacijos išsyk ir neįžvelgęs... 

Gal net nukreipta prieš Lietuvoje gyvenančius kitų tautų mūsų kaimynus.Taigi patiems atsidengiant šlykštiems kaltinimams ir kritikai „fašizmu“ ar „nacizmu”, kuo jau nesyk buvome pravardžiuoti konservatorių aplinkos apžvalgininkų, - tokios ir panašios abejonės kankino jaučiant ir asmeninę atsakomybę už gimstantį judėjimą, kurio viena iš steigėjų esu.

Ar šio šūkio išties reikėjo ir ką jis iš tiesų reiškia?

Toliau pasidalinsiu savo asmenine nuomone, kaip jį suprantu ir ko norėtųsi, kad šiuo mobilizaciniu šūkiu būtų pasiekta.

Pirmiausia ir svarbiausia, jei juo būtų kreipiamasi tik į etninių lietuvių bendriją, atskiriant ir atmetant visus kitus Lietuvą mylinčius, jai lojalius ir jos labui dirbančius piliečius, nesvarbu, kokios tautybės ar kilmės jie bebūtų, būčiau pirmoji, kuri kategoriškai protestuotų prieš jo naudojimą besikuriančios partijos simbolikoje. Man, kuriai likimas lėmė vaikystę praleisti daugiakultūrėje aplinkoje, būti dvikalbe, nors ir esu etninė lietuvė, kurios tėvai ir seneliai užaugo ir gyveno tame pačiame kaime Šiaurės Aukštaitijoje, o jau suaugus įsigijus nemažai puikių ir nuoširdžių draugų bei bičiulių kitataučių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, atrodo visiškai nepriimtinos ksenofobiškos, izoliacionistinės, etnocentriškos nuostatos. Tačiau šiame šūkyje „lietuvio” sąvoka iš tiesų ne susiaurina, bet priešingai, išplečia ratą tų, į kuriuos kreipiasi Nacionalinio Susivienijimo steigėjai. „Lietuvis” čia suprantamas ne tik tradicine etnolingvistine-kultūrine, bet politine prasme, kaip teisėtas Lietuvos valstybės paveldėtojas, kūrėjas ir puoselėtojas, politinės lietuvių nacijos, įimančios į save visus geros valios Lietuvos piliečius, narys. Tai nėra vien mano interpretacija. Prof. V. Radžvilas nekartą viešai yra tai teigęs susitikimuose su visuomene, kuriuose apsilankę kitataučiai užduodavo šį klausimą.
Jei su „lietuviu” išsiaiškinome, tuomet ką reiškia „pakelk galvą”?

Mano supratimu, „pakelti galvą” galima bent trimis būdais.

Pirma, tiesiogine prasme, fiziškai. Pakeli galvą nuo savo kasdienybės pilkumos, buities rūpesčių bei vargų ir pirmiausia apsidairai aplinkui. Pamatai tai, kas tave supa, pažvelgi lyg iš šalies, atsietai. Pastebi kitus žmones, jų rūpesčius ir problemas.

Taigi, tai kvietimas išeiti iš savo automatizmų, įprastinio ego narvelio, atrasti ir pastebėti artimą, šalia esantį. Pamatyti jį ne kaip buities detalę ar prietaisą, skirtą mano gyvenimui pasilengvinti, ar bent jau nemaišyti, bet kaip unikalią būtybę su savais norais, lūkesčiais, viltimis ir baimėmis. Taipogi atsisakyti žiūrėti į kitą instrumentiškai, kaip į priešišką, nepatikimą, vien konkuruojantį ar išnaudojimui bei pajungimui teskirtą padarą.

Pakelti galvą reiškia ir atgauti savo prigimtinį orumą bei nelygstamą vertę, nesąlygojamą jokių socialinių konvencijų. Taipogi pastebėti ir pripažinti šį orumą kitiems - savo šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams. Bet ne tik - visiems žmonėms. Net politiniams priešininkams. Kad ir kaip sunku būtų tai padaryti.

Atsisakyti laikyti save ir kitus „žmogiškaisiais ištekliais” - nesvarbiu ir lengvai pakeičiamu priedėliu prie visagalės Valstybės, Rinkos ar kurio kito ideologinio konstrukto.

Antra, tai raginimas išeiti toliau, anapus įprastinio kasdienybės, buitinio lygmens. Atsiverti platesnei gamtinei ir socialinei tikrovei. Tam mus supančiam gyvenimui su visa jo įvairove ir sudėtingumu. Stengtis atrasti tvarką, aiškumą ir šio gyvenimo tiesą, kuri atlieptų tavo vidinę tiesą, tą kiekviename iš mūsų glūdinčią tikrumo erdvę. Taip pat neišvengiamai, ir politikai, kaip bendrųjų, mums visiems svarbių reikalų tvarkymo menui, reikalaujančiam išmanymo, atsakomybės, sąžiningumo. Garbės. Ir moralinio autoriteto.

Kaip klystama, manant, kad tai ne man, kad neverta purvintis. Kas sakė, kad politika - tai pirmiausia purvas? Vien purvas, nuogas galios, naudos ir valdžios troškimas, lyg ji negalėtų būti kitokia - žmogiškesnė bei doresnė? Atsakinga prieš save, kitus, vaikų ateitį. Kaip taip atsitiko, kad bėgdami nuo to nupolitinto vegetavimo, kurį mumyse taip stengėsi įdiegti, išmuštruoti ir išugdyti totalitarizmas, kad ir mūsų atmintyje jau dengęsis „žmogišku veidu”, vietoj normalybės, kurios taip troškome, mes pamažu, bet nuosekliai vėlei grįžtame ir nejučia grimstame į nenormalybės - naujosios ideologijos, atkakliai neigiančios pačią prigimtinę tikrovę - pelkę? Ar leisimės joje nugramzdinami, o gal, bandydami išsikapstyti, kartu iš jos trauksime ir kitus, ten giliau įklimpusius ir su tuo jau net širdyje susitaikiusius? Ar net nepabudusius iš ideologinio sapno?

Argi tai nėra mūsų pareiga?

Ir galiausiai, trečiasis lygmuo. Ryšys su Dangumi, Transcendencija. Labiausiai apleista ir ciniškai paneigta, net išjuokta gija, tas siūlas, jungiantis su Logosu - giliausiąja Pasaulio Prasme ir Gyvu Žodžiu. Tačiau, tik pakėlę vidines akis aukštyn, tampame pajėgūs atrasti savo misiją bei pašaukimą, kuris yra unikalus, tik mums priklausantis, ir kurio nieks, net ir panorėjęs, negalėtų iš mūsų atimti ar sunaikinti. Tad privalome tik visomis išgalėmis bandyti jį įgyvendinti. Nes nebeturime ko bijoti ir dėl ko nerimauti.

Raginimas kūnui, sielai ir dvasiai atsibusti.

Buvimas lietuviu, žinoma, tėra vienas iš mūsų savasties sandų. Anaiptol ne vienintelė tapatumo dalis ir duotybė, tačiau susiejanti mus su kitais, tam tikra čia nuo amžių gyvenančia bendrija, tad svarbi ir įšakninanti būtent šioje žemėje ir būtent po šituo dangumi, kur net debesys ypatingai skrodžia barokinių bažnyčių bokštus, įrėmindama mūsų dvasios tapsmą ir istoriškumą, susidedantį iš trapumo ir tvirtybės. Tos tvirtybės, kurios galbūt mes patys nenumanom tiek turį.

Tai ne politinė programa. Ne artimiausių veiksmų planas. Nors, žinoma, reikalingi, ir bus, ir jie.

Tai priesakas. Pirmiausia sau. Nepasiduoti. Nenusiminti. Nesileisti klaidinamam ar apgaunamam iliuzijų, garbės ir valdžios troškimo. Nepaklusti priešininkų manipuliacijoms, aplinkinių abejingumui, nesupratimui ar atmetimui, nevilties ir baimės demonams.

Vardan ko?

Ogi tik tam, kad nebūtų gėda mirties patale sau į akis pažvelgti ir sąžinės apyskaitą suvesti.

Vardan Nuotykio. Meilės ir Tiesos Nuotykio.

Tik tiek.


Susiję

Rasa Čepaitienė 1103448223720483583

Rašyti komentarą

  1. Nesuprantu autorės,ko męs baidomės,jiems to ir reikia...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2020-02-12 16:09

    varge, varge, kad Lietuvoje jau reikia teisintis, kodėl save vadiname lietuviais, kodėl partijos pavadinime yra "lietuvis"....ir vis aikčioti, kad mes ne prieš tautines bendrijas, ach, mes jas mylime, gerbiame ir tt. O štai Lietuvos lenkai net nesiteisina, kad jų partija vadinas "LIetuvos lenkų", rusai irgi neatsiprašinėja, ach, kodėl mes vadinamės "rusų aljansu". Išties, PAKELK GALVĄ LIETUVIS, baiki teisintis, nes kuo daugiau teisinsies, tuo daugiau duosi pagrindo pulti

    AtsakytiPanaikinti
  3. Taigi. Pakelk galvą, lietuvi. Ir baik teisintis.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ačiū, Rasa, už gražius pamąstymus. Širdingai pasistengėte. Gal reikėtų pridėti šypsenėlę, "Pakelk galvą, lietuvi :)" Juk tai viską linksmiau nuspalvina, "Mano kova :)", "Tarybų Lietuva :)", "tautininkai :)" O gal galima visą straipsnį apversti, paskelbti šūkį "Vardan Nuotykio, Meilės ir Tiesos." Sakyčiau, vienam straipsniui nemažai meilės, tiesos ir nuotykio.

    AtsakytiPanaikinti
  5. ir kodėl kiekvieną kartą pamatęs šitą užrašą prisimenu seniai girdėtą posakį „lietuvį prikąsk liežuvį“. Keisčiausia, kad tai net kažkaip rimuojasi. ir be to gerokai adekvačiau atspindi realijas :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-02-12 21:47

      Pamiršot pridurti, užsivirink šiukšlių vamzdį, įsidiek Smart ID, prisisek neužmirštuolę ir tupėk tyliai kaip pelė po šluota, leisdamas ant savęs spjaudyti. Nes kas neleidžia ant savęs spjaudyti, tas fašistas.

      Panaikinti
  6. Visas spektras reakcijų: pirmi trys komentarai - tiesiai į 10, ketvirtas - "ne itin adekvatus" (:)), penktas ir šeštas - priminimai apie realijas. Visai neblogai, sakyčiau. :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2020-02-12 23:13

    O jei aš esu žamaitis? Toliau būti su nuleista galva, ar jau irgi pradėti kelti?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O jei suvalkietis? O jei dzūkas? Lyg jie nebūtų lietuviai.

      Panaikinti
    2. bet žemaičiai ir nėra lietuviai. jie yra žemaičiai. bet kuriuo ateju mažiau lietuviai nei suvalkiečiai :) o dzūkai tai apskritai kažkoks neaiškus dalykas :) gal kokie jotvingių palikuonys, tik jie patys to nežino :)

      Panaikinti
    3. Kadaise karingumu, užsispyrimu ir savo tarme garsėję žemaičiai šiandien garsėja tik alkoholizmo rekordais ir meile Putinui. Juk tai toks geras vadovas, kad jiems tokį. Vakarais sąžiningai žiūri Moskva.Kreml.Putin laidas, vasarą siunčia vaikus pas Putiną į sukarintas stovyklas. Tai savotiškas Lietuvos Donbasas, baisesnis už rytinius Lietuvos pakraščius.

      Panaikinti
    4. chm, putinas nors ir rusų imperialistas bet bent identifikuojamas pagal lytį rasę ir tautybę. žemaičiams sunkiau nei neolituanams suprasti kas yra tie naujai atsiradę id (it angliškai). galima juos (žemaičius) suprasti :)

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2020-02-13 15:18

      Sūduviai tai tikrai jotvingių palikuonys - taip rašo Wikipedija. Beje, Sūduva Lietuvą stiprino ne tik prieš tarpukario laikus - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino giminė yra kilusi iš Sūduvos, tai vienas seniausių Lietuvos kraštų. Jotvingiai-sūduviai garsėjo kaop puikūs kariai, ir įvairūs karai tarp sūduvių ir įsibrovėlių į Lietuvą ilgai vyko dar iki Saulės mūšio - deja, sūduviai pralaimėjo keletą svarbių mūįių žymiai gausesniems ir nepalyginamai geriau ginkluotiems priešams. Sūduvius-jotvongius mini daugelia Vakarų kronikų. O dzūkai yra jotvingių etninė grupė, panašiai kaip aukštaičiai ir žemaičiai skirstpmi į kelias grupes pagal tarmę. Tokių įvykių proežastis -Sūduvos geografinė padėtis: Sūduva iš visos Lietuvos yra arčiausiai Vakarų.

      Panaikinti
  8. Raginimas "kūnui, sielai ir dvasiai atsibusti" gerai, tačiau tai padaryti, "atkurti ryšį su "Dangumi, Transcendencija" šiuolaikinės katalikybės sąlygomis skamba, atleiskite, makabriškai, ypač turint kaip pavyzdį popiežių, kuris pats save vadina velniu, nesidrovi užsikabinti sodomitų kryžių ir meldžiasi demoniškoms pagonių skulptūroms, o kunigai labiau užsiėmę politika, žemės ūkiu, menais ir kuo tik nori, bet ne avelių ganymu.


    Tiesa, dar abejonių kelia būtent ž. "nuotykis". Šiuolaikinėje lietuvių kalboje jis turi lengvo, linksmo, vaikiško įvykio reikšmę ir su rimtais dalykais, ypač su Meilės ir Tiesos, vargu ar turi kokių reikšminių sąsajų. Ar negalima išvis be to nuotykio apsieiti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. panašu, kad tu tikrai be viso to apsieisi :)

      Panaikinti
    2. Be žodžio "nuotykis". Be popiežiaus, aišku, apsieisiu.

      Panaikinti
  9. Kaip rašė AtA A.Patackas,tokios genties kaip lietuviai nebuvo,tai mūsų bendras vardas o šio vardo krikštatėviai kryžuočiai.Baltais mus taip pat pavadino vokiečiai.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Anonimiškas2020-02-13 17:37

    prie ko cia - Galva: tik retas lietuvis tokia - Dievo dovana turi, o - DAUGUMA net - b..ybio nesugeba pakelt, todel ir - NYKSTAME...

    AtsakytiPanaikinti
  11. Anonimiškas2020-02-14 12:30

    Kas per kvailyste! Tai lietuviai dabar turi atsiprasineti, kad gyvena Lietuvoj? Autore per lengvai pasiduoda leftistines propagandos spaudmui. Kai as gyvenau uzsienyje tai ir jauciausi kaip sveciuose. Ir nera nieko blogo jeigu ne lietuviai gyvenantys Lietuvoj taip pat jaustusi kaip sveciai.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Anonimiškas2020-02-14 22:45

    Vienas Prancūzijos prezidentas visada į tautą kreipdavosi: "Sveiki, prancūzai!", o ten šimtai kitų tautybių. O kaip dar kitaip prezidentas turėtų kreiptis, jeigu tas žemės plotas vadinasi Prancūzija, kaip čia yra Lietuva? Nė vienas kitos tautos žmogus, gyvenantis Lietuvoje, neleis sau tuo pasipiktinti, nebent jis nesveiko proto. Taigi, lietuvi, tikrai pakelk galvą ir pradėk ta galva galvoti ir ją naudoti. O žemaitis ir numiręs prieš srovę plaukia. Jeigu ne Saulės ir Durbės mūšiai (juos žemaičiai laimėjo), šiandien vien žemaičių būtų keturi milijonai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žemaičiai yra tie patys lietuviai, kaip ir aukštaičiai, o ne kokia atskira tauta. Jau Vytauto laikais išaiškinta, kas jie tokie ir kodėl taip vadinami. Mažiau skaitykite visokių “bukimevieningi” ir panašių vatnikų skaldančias sapaliones. Žemaičių tarmė atsirado įtakojama kuršių kalbos, kuriuos asimiliavo žemaičiai. O dar Mindaugo ar Vytauto laikais vargu ar skyrėsi žemaičių ir aukštaičių šnekos.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PAREMKITE, SKIRDAMI 12 EUR

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item