Shannona Roberts. Ar ateizmas pradeda išsikvėpti?

y-news.lt Visai neseniai įsikūrusi Kvebeko provincijoje Kanadoje aiškiai supratau, jog  šioje žemėje, pramintoje Naująja Prancūzija, ...


Visai neseniai įsikūrusi Kvebeko provincijoje Kanadoje aiškiai supratau, jog  šioje žemėje, pramintoje Naująja Prancūzija, 1608-aisiais apsigyveno labai religingi žmonės. Beveik visi turistų maršrutai siūlo aplankyti bažnyčią ar kokią nors kitą su religiją susijusią vietą. Pirmiesiems čia apsigyvenusiems prancūzams pasistatyti gražius pastatus, kuriuose jie galėtų atverti širdis Dievui, rodos, buvo taip pat svarbu, kaip apsirūpinti duona.

Kvebeko žmonės, išdidžiai pasakojantys senas istorijas, vis dar žavisi senaisiais religiniais ordinais, tyliai besidarbavusiais mergaičių švietimo srityje ar pirmosiose miesto ligoninėse. Vis dėlto, bent jau sprendžiant iš bažnyčios lankomumo ir juntamo pašaukimo, panašu, jog daugumai žmonių tikėjimas nėra tokia natūrali būtinybė kaip pirmiesiems gyventojams. Pavyzdžiui, seserys uršulietės, pirmosios katalikų vienuolės, 1639-aisiais įsikūrusios Naujajame Pasaulyje, dėl pašaukimų mažėjimo buvo priverstos persikelti į mažesnį pastatą nei tas, kuriame jos gyveno ištisus amžius ir kuris buvo pastatytas prie pat jų pačių įsteigtos ligoninės.

Sekuliarizacija byloja, jog religija paseno, ir žmonės žengia į priekį ugdydami labiau išsilavinusią, į ekonominius klausimus sutelktą menkiau religingą „modernią“ visuomenę. Sprendžiant iš tokių Vakarų provincijų kaip Kvebekas, atrodo, kad religija išties miršta. Pew Research  tyrimų centro duomenimis, nuo 2007-ųjų iki 2014-ųjų padvigubėjo save ateistais vadinančių amerikiečių skaičius, o naujas britų tyrimas padarė išvadą, jog „išaugęs netikinčiųjų skaičius tikriausiai ir yra pastarojo pusės amžiaus britų religijos istorijos naratyvas.“

Vis dėlto daug kas įžvelgia sąsają tarp dramatiškai mažėjančio gimstamumo Vakaruose ir tikėjimo nuosmukio. Ateistų gimstamumo rodiklis itin žemas; pavyzdžiui, Austrijoje vienai netikinčiai moteriai tenka vos 0,7 vaiko. Amerikietėms agnostikėms tenka 1,3 vaiko. Jeigu netikintieji nesusilaukia kūdikių, ar gali būti, jog galiausiai tikintieji paveldės žemę? Apskritai silpnėjant vaisingumui atotrūkis tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų didėja, todėl kita karta neproporcingai išaugs iš tikinčiųjų šeimų, taigi tikėtina, kad tos kartos žmonės patys bus tikintys.

Neseniai išleista studija „Sekuliarizmo ateitis“ šią prielaidą palaiko. Studijoje lyginami Jungtinių Valstijų ir Malaizijos ateistų ir tikinčiųjų vaisingumo rodikliai ir daroma išvada, jog ateistų skaičius „iš lėto mažės“, o tikinčiųjų – augs. Studijoje svarstoma, jog sekuliarizmas slops „visą XXI amžių tiek Europoje, tiek kitose pramoninėse visuomenėse“; manoma, kad iki 2030-ųjų ateistai pradės mirti Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse, o dar po penkerių metų – ir Europoje. Taip pat britų studijoje rašoma, jog, tikėtina, iki šiol išlikę religingieji dabar jau yra taip atsidavę tikėjimui, kad vargu ar kada jo atsisakys.

Naujuose Pew Research tyrimuose atliekamuose atsižvelgiant į tokius demografinius veiksnius kaip vaisingumas, amžius ir gyvenimo trukmė; prognozuojama, kad jokios religijos neišpažįstantys žmonės 2060-aisiais sudarys maždaug 13 % visos žmonijos; šis skaičius bus apytikriai 16 % mažesnis nei 2015-aisiais. Santykinis mažėjimas aiškintinas faktu, kad neišpažįstantys jokios religijos yra vidutiniškai vyresni ir turi mažiau vaikų nei religingi žmonės. 2015-aisiais žmonių, išpažįstančių kokią nors pasaulio religiją, amžiaus vidurkis buvo 29-eri, netikinčiųjų amžiaus vidurkis – 36-eri. Apskaičiuota, kad nuo 2010-ųjų iki 2015-ųjų religijos šalininkės moterys pagimdė vidutiniškai po 2.45 vaiko, o netikinčiosioms teko maždaug po 1,65 kūdikio.

Kaip teigia Pew Research, amerikiečiai mormonai turi vidutiniškai po 3,4 vaiko, o katalikai ir protestantai – tarp 2 ir 2,5. Žydų ultraortodoksai yra vieni iš vaisingiausių pasaulyje; JAV jiems tenka po 4,1 vaiko. Vis dėlto apsistoti krikščioniškuose Vakaruose nederėtų, nes didysis demografinis nugalėtojas gali būti islamas. Šiuo metu musulmonai sudaro maždaug 24% viso pasaulio žmonijos. Tačiau, jei dabartinės demografinės tendencijos nesikeis, tikėtina, kad šio amžiaus pabaigoje dėl didesnio gimstamumo ir religijos išlaikymo rodiklių (iš dalies paaiškinamų kai kuriose šalyse taikomomis griežtimis sankcijomis tiems, kurie išsižada islamo) musulmonų skaičius viršys krikščionių skaičių. Pew Research manymu, 2050-aisiais 10% visų europiečių bus musulmonai.

Krikščionybė irgi stiprėja nevakarietiškose šalyse, tokiose kaip Užsachario Afrika, Lotynų Amerika ir Kinija. Kai kurie ekspertai mano, kad krikščionių populiacija Kinijoje auga, o nereligingų gyventojų skaičius mažėja. Jeigu tai tiesa, jei tokios tendencijos nesikeis, netikinčiųjų pasaulio populiacija gali sumažėti dar labiau, nei teigiama Pew Research centro studijoje.

Shannona Roberts yra viena iš tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorių. Rašymą demografijos tema, Shanon derina su kita aistra – savo šeima. Ji yra trijų vaiku mama ir gyvena Ouklende, Naujojoje Zelandijoje.


Susiję

Shannona Roberts 4791631537298611614

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item