Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

propatria.lt nuotrauka  Pranešimas spalio 5 dieną Kaune vykusioje konferencijoje „Visapusiškas valstybės atnaujinimas: ar reikalingas k...

propatria.lt nuotrauka 
Pranešimas spalio 5 dieną Kaune vykusioje konferencijoje „Visapusiškas valstybės atnaujinimas: ar reikalingas krikščioniškų principų sugrįžinimas į Lietuvos viešąjį gyvenimą?“

Konferencijoje pasakyta daug vertingų įžvalgų, teisingai suvokiant, kad Lietuvai vis dėlto būtina imtis ryžtingų žingsnių keisti esamą padėtį. Remiuosi prielaida, kad sunkiausias klausimas yra „kaip tai padaryti?“. Jeigu kalbame apie Lietuvos atsinaujinimą remiantis krikščioniškais principais, norint įvertinti tokio atsinaujinimo galimybes, reikia blaiviai įvertinti krikščionybės padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, o lygiai taip pat ir dabartinio krikščionio padėtį laisvoje Lietuvoje. 

Grąžinti krikščioniškus principus į viešąjį gyvenimą bus labai sudėtinga todėl, kad šiuo metu krikščionybės statusas iš esmės skiriasi nuo to, kas buvo prieš 70 metų, kai buvo pradėti kloti būsimosios Europos Sąjungos pagrindai. Kiek pasikeitė jos statusas, geriausiai liudija Lisabonos sutartis. Kaip visiems žinoma, milžiniškame dokumente net nebuvo pavartotas žodis „krikščionybė“. Nors mūsų dienomis pasaulyje ir daugelyje šalių, taip pat ir toje pačioje Vokietijoje egzistuoja vadinamoji krikščionių demokratų partija, iš tikrųjų krikščioniškoji demokratija jau yra praeitis.

Taip įvyko todėl, kad 1968 metais įvykusi vadinamoji Studentų revoliucija buvo milžiniškos Europos pertvarkos pradžia. Tos pertvarkos ištakos glūdi didžiojoje Europos tragedijoje, kuria tapo nacionalsocialistų žygis į Europą ir ištisų šalių užgrobimas. Šiandien nesugebama suvokti, kad didžiausias šio žygio blogis buvo ne tai, kas jų pridaryta Europos tautoms, o tai, kad nacių okupacijos laikais Europos tautose buvo užgniaužta ir negalėjo pasireikšti pati pavojingiausia Europą griaunanti jėga – komunizmas. Visoje Vakarų Europoje tik vienintelėje šalyje, Ispanijoje, komunizmas parodė savo tikrąjį veidą. Tai reiškia, kad kovojant prieš nacionalsocialistų okupaciją, kai susidarė vadinamasis antinacistinis frontas, jo smogiamoji jėga daugelyje šalių buvo krikščionys demokratai, tačiau daug kur greta buvo ir komunistai. Ši aplinkybė, jog komunistai atsidūrė laimėjusioje pusėje, galų gale leido jiems perimti iniciatyvą integruojant Europą ir pasiskelbti vieninteliais kovotojais prieš fašizmą ir nacionalsocializmą. 

Apie 1975-uosius metus Europos įvyksta procesas, kurį drąsiai galima pavadinti pertvarkos Europoje pradžia. Tai reiškia, kad Europos komunistai įvykdė perestroiką dešimčia metų anksčiau nei tą padarė Sovietų Sąjungos komunistai. Ši aplinkybė leido jiems paimti į savo rankas Europos integracijos vairą ir sukurti Europą, kurios pagrindiniame dokumente, Lisabonos sutartyje, nėra nė žodžio apie krikščionybę. Jų prigimtis nepasikeitė, bet veikimo metodai nebėra tie patys. 

Šis kontekstas labai svarbus. Kalbant apie krikščioniškos politikos atgimimo perspektyvą, jis turėtų padėti suprasti, kad pirmiausiai turime tiksliai įvardyti šiuo metu Vakarų pasaulyje vyraujančią santvarką. Tai iš tikrųjų yra liberalkomunizmas, kuris krikščionybei nepalieka vietos. Tą suprasti nėra taip lengva, nes gali atrodyti, kad gyvename laisvės sąlygomis. Štai ir Lietuvoje šiandien daug krikščionių vis dar teigia, kad Europos Sąjunga yra krikščioniškas projektas. Taip, penktojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo būtent toks. Tačiau dabar tai yra radikaliai antikrikščioniškas projektas. Ši aplinkybė trukdo įvardyti daugybę svarbių dalykų. 

Pirmiausiai tai trukdo įvardyti, kas iš tiesų yra žmonės, kurie save laiko krikščionimis. Jie yra antrarūšiai piliečiai. Tai gali skambėti kaip absurdas, nes bet kas pasakys, kad štai, valstybė net remia Bažnyčią, skiriamos dotacijos religinėms bendrijoms. Leidžiu sau priminti, kad materialiai Bažnyčią rėmė net komunistinis režimas. Tą jis darė mainais už paklusnumą. Reikalo esmė visai kita. Viena ranka yra transliuojamos šventinės Mišios iš katedros, Šventų Kalėdų ir Velykų Mišios, kita ranka, kasdien liejasi tokia antikrikščioniška propaganda, su kuria mastais ir rafinuotumu sovietinė propaganda vargu ar galėtų lygintis. 

Lygiai taip pat šiandien niekas formaliai nedraudžia eiti į bažnyčią, bet pasiektas tas pats rezultatas, kad bet kokioje institucijoje – ar ji būtų akademinė, ar teisinė, ar žiniasklaidos – yra maloniai patariama savo krikščioniškų nuostatų nedemonstruoti. Tai rodo, kad šitokio tipo visuomenėje tai, kas vadinama krikščioniška politika, yra visiškai išstumta. Tai, kas vadinama krikščioniškumu, tegali likti kaip vertybinės nuostatos, kurias gali išpažinti privačiai, bet nėra leidžiama jų reikšti viešojoje erdvėje, o juo labiau nėra sąlygų jų politiškai ir teisiškai įtvirtinti. Tai yra visos Europos problema. 
Lietuvos krikščionių problema yra dar gilesnė. Palyginus su tokiomis šalimis kaip Lenkija, kur ir komunistinio režimo laikais veikė katalikiškas universitetas, buvo leidžiamos katalikiškos knygos, Lietuvoje realiai buvo sunaikinta visa krikščioniška intelektualinė tradicija. Faktiškai jos iki šiol nepavyko atkurti. 

Taip pat negalima nematyti rimtos skirties, kai palyginame žiniasklaidos pranešimus kad ir iš, tarkime, Meksikos, kur daugiau nei pusė milijono žmonių susirenka protestuoti prieš genderizmo ideologijos brukimą. Tuo tarpu Lietuvoje mes – žmonės, kurie laikome save krikščionimis – tiesą sakant, su dideliu vargu renkame net parašus pareiškimui prieš seksualinių mažumų eitynes. Tokie skirtumai objektyviai atskleidžia tikrąją mūsų padėtį. 

Dar viena reikalą sunkinanti aplinkybė yra ta, kad Lietuvoje faktiškai sunyko krikščionių demokratų partija. Daiktus reikia vadinti tikrais vardais. Be jokios abejonės, krikščioniškoji demokratija kaip savarankiška politinė srovė buvo iš esmės užgožta vienoje politinėje partijoje ir tokiomis sąlygomis krikščioniška politika negalėjo būti nei įtvirtinama, nei piliečiai galėjo įsivaizduoti, kas tai iš tiesų galėtų būti. Tokia yra reali krikščioniškos politikos padėtis Lietuvoje. 

Kitas mūsų situacijos aspektas jau kiek aptartas. Šioje konferencijoje jau buvo labai teisingai aptarta tai, kad neturime nuoseklios švietimo sistemos, kad yra griaunamos mūsų šeimos ir kiti svarbiausi dalykai. Reikia turėti omenyje, kad šių reiškinių jokiu būdu negalima laikyti tiesiog visuomenės demoralizacija. Procesas yra nepalyginamai gilesnis ir fundamentalesnis. Jo esmę neblogai nusako prieš porą dienų LRT portale paskelbtas straipsnis apie lietuvį jaunikaitį, kuris Anglijoje tapo moterimi. Jame guodžiamasi, kad gamtos neapgausi – kiekvieną savaitę jam tenka leistis hormonus ir reguliariai atlikti brangius tyrimus. Ką tai reiškia? Lygiai kaip yra griaunama šeima ar švietimas, šios politikos tikroji paskirtis yra žmogaus suišteklinimas. Žmogaus pavertimas ištekliu. Įgyvendinant šitokią politiką siekiama vieno dalyko – išplėsti ekonominio veikimo ribas. Kažkada ekonomika buvo suvokiama kaip sritis, kuri teikia reikiamas gėrybes, o tą darantieji iš to gauna nauda. Tačiau prieita riba, kai toliau plėtoti ekonomiką galima tik atsiradus naujiems išteklių šaltiniams. Kaip tik tokiu išteklių šaltiniu tapo mūsų psichika, tiksliau, mūsų troškimai ir aistros. Vadinamasis mūsų demoralizavimas iš tikrųjų tėra priemonė paversti mus žmogiškaisiais ištekliais. Visi žinome ir pripažįstame, kad gamtos negalima apgauti. Bet kadangi žmogus mūsų pavyzdyje bus pasmerktas nuolatos mokėti už jam neva reikalingus hormonus, jis kaip išteklius gali būti negailestingai suluošintas. 

Lygiai tas pats galioja švietimui. Išsilavinęs, patriotiškas ir panašiomis dorybėmis pasižymintis žmogus tokiai sistemai yra tiesiog nereikalingas. Išteklius privalo įgyti tam tikrus įgūdžius ir žinias, kad iš jo būtų galima išspausti maksimalią naudą. Dėmesį į tai atkreipiu dėl vienos priežasties. 

Turime suprasti, kad moralinis tokių procesų smerkimas yra bejėgiškas ir neperspektyvus užsiėmimas. Žmogaus suišteklinimo mašina remiasi milžiniška ir Lietuvos sienas peržengiančia politine galia. Mus tiesiog triuškina ir tokiam triuškinimui neįmanoma atsispirti apeliuojant į sveiką protą, sąžinę, gailestį ir panašiai. Šitokioje sistemoje žmogiškos kategorijos apskritai neegzistuoja. 
Trečias aptartinas aspektas – ką gali padaryti krikščionis ir koks gali būti pasipriešinimo atramos taškas? Kolega Vygantas Malinauskas teisingai pasakė, kad „krikščioniškų vertybių“ sąvoka yra labai problemiška, nes daugiareikšmė. Kiek žinau, kai kuriuose sluoksniuose vyksta diskusija, kaip reikėtų pavadinti naują politinę jėgą, kuri turi rastis. Kai kas apgailestauja, jei ji nesivadins krikščioniška. Politiniu požiūriu šitaip nesivadinti yra visiškai racionalu. 

Taip yra, nes krikščionybė yra daugiau nei dešimt Dievo įsakymų ir krikščioniškąjį mokymą įmanoma interpretuoti kaip tik patinka. Jau prieš keliasdešimt metų atsirado išlaisvinimo teologija, kuri, pasiremdama Kalno pamokslo fragmentais, pasakė, kad išganytojas Kristus tebuvo Markso pirmtakas. Lygiai taip pat šiandien mes girdime, kaip apeliuojant į krikščionišką artimo meilę galima labai ramiai ignoruoti tokių krikščionių mąstytojų kaip Tomas Akvinietis įžvalgas ir sakyti „priimkime visus migrantus – tai artimo meilės išraiška“. Realiai tai reiškia, kad krikščioniškais principais galima sėkmingai pridengti iš esmės sovietinę dirbtinio tautų maišymo politiką. Lygiai taip pat apeliuojant, jog nieko negalima atstumti, krikščioniškuose sluoksniuose galima sėkmingai skleisti genderizmo ideologiją, kuri tėra marksistinės ideologijos atmaina. 

Štai kodėl esminga, kad jeigu krikščioniškas mokymas yra atsiejamas nuo politikos, jis praranda ir moralinę dimensiją. Atsieta nuo politikos krikščioniška moralė virsta moralizavimu. Tipiškas moralizavimo pavyzdys yra Generolo Vėtros atminimo lentos istorija. Visi puikiai suprantame, kad nacių okupacijos metais užimdamas Šiaulių apskrities administracijos viršininko pareigas jis realiai išgelbėjo galybės žmonių gyvybes. Tačiau moralistiniam požiūriui veiksmų padariniai nesvarbūs. Formaliai buvo užimta aiški vieta ir žmogus už tai pasmerkiamas, o kad „kolaboruojant“ buvo gelbstimos gyvybės, jau niekam neberūpi. Toks krikščionybės moralinių nuostatų eksploatavimas yra milžiniška grėsmė. 

Dėl to krikščionybė privalo turėti politinę formą. Jeigu nesuteikiame krikščioniškoms nuostatoms politinės formos, joks krikščioniškų principų išėjimas į politinę erdvę negalimas, nes jau pakeliui tyko aklavietė – bevaisis ir beviltiškas ginčas, kas yra tikrieji krikščionys. Ar tie, kurie sako, kad reikia ginti prigimtinę šeimą? Ar tie, kurie sako, kad galiausiai reikia pripažinti net ir gėjų „santuokas“? 

Todėl principinis strateginis sprendimas yra aiškus: suteikti principinėms krikščioniškoms nuostatoms politinę formą reiškia jas suvisuotinti. Krikščionybė, o kalbant tiksliai katalikybė, yra universali pasaulėžiūra ir turi lygiai taip pat universalų priešininką – marksizmą. Ką marksizmas neigia? Jis neigia Dievą, religiją, tautą, valstybę ir galiausiai šeimą. Jis sako, kad visi šie dalykai turi išnykti. Kas vyksta mūsų dienomis su mūsų Lietuva? Krikščionybė pjaunama, tauta naikinama, valstybė federalizuojama, o šeima keičiama šeimų įvairove. 

Vadinasi, remiantis krikščioniškomis nuostatomis galima sukurti adekvačią politinę programą, kurią supras kiekvienas Lietuvos žmogus, norintis išsaugoti savo žmogiškumą. 

Įdomiausia, kad daugelis tų žmonių gina šiuos dalykus, nesuvokdami, kad tai mūsų krikščioniškas paveldas. Priešingai, išgirdę žodį „krikščionybė“ nemaža dalis jų pasibaisės ir atstums sau nesvetimas nuostatas vien dėl klaidingai suprastos etiketės. 

Kas vyksta po trisdešimties laisvės metų Lietuvoje? Ypač vykstant mūšiams dėl istorinės atminties, šiandien pradedame suvokti, kad Lietuvą ir po nepriklausomybės naikino tie patys žmonės, kurie ją naikino ir per penkiasdešimt okupacijos metų. Pradedame juos atpažinti. Veikimo strategija turi remtis prielaida, kad reikia politinės programos, kuri įtrauktų ir būtų suprantama didžiajai daliai tautos, kuri dirbdama kartu, atpažintų, kad gina dalykus, kurie yra mūsų krikščioniška savastis ir tapatybė. 

Kitaip tariant, reikia pakartoti tai, kas vyko Sąjūdžio laikais. Kada įvyko trumpas Bažnyčios autoriteto atgimimas? Tada, kai daugybė iškilių dvasininkų ir šiaip krikščionių buvo vienoje fronto linijoje su savo savastį ginančia Lietuva. Kuomet nebuvo bijota įvardinti, kuo Lietuva tapo, ir paaiškinti, kodėl svarbu atgimti. Tai būtina strategija dėl paprastos priežasties. Jeigu nebūtų ieškoma kelio sukurti valstybės atnaujinimo viziją, kuri reikštų radikalią pertvarką, galinčią išgelbėti Lietuvą, bet kokia krikščioniškoji politinė jėga dėl jau išvardytų priežasčių neišvengiamai pasmerkta likti nišine politine jėga. Visuomenės nukrikščionėjimas paprasčiausiai pasiekęs tokį mastą, kad tiesmukas savęs pristatymas ir savo misijos supratimas būtų suvoktas kaip dar vienas politinis turgus. 

Suišteklintoje visuomenėje rinkėjai šios sistemos kūrėjų taip pat paversti ištekliais. Jeigu krikščioniška politinė jėga eis neįvardindama savo tikrosios vizijos, o prisitatydama tik kaip viso labo krikščioniškų vertybių grąžintoja į politiką, ji bus suvokta kaip ir turi būti suvokta – kaip dar vieni, atėję ieškoti rinkėjų balsų „išteklių“, kurie leistų patekti į Seimą. Būtų didelė klaida su tiesmukai krikščioniška programa važinėti po Lietuvą ir ruoštis rinkimams. Jau dabar reikia stoti į mūšį už Lietuvos išlikimą.

Ką reiškia dalyvauti mūšyje už Lietuvos išlikimą, kuris vienintelis gali priversti žmones patikėti, kad save krikščioniška politine jėga vadinantys asmenys nėra paprasčiausi šarlatanai? Tai reiškia paprasčiausiai veikti realiais valingais veiksmais, kaip, pavyzdžiui, buvo pakabinta Jono Noreikos lenta. Tik realūs valingi darbai gali įrodyti, kad Lietuva bunda. 

Pagaliau, kokia yra pagrindinė skirtis tarp krikščioniškos ir nekrikščioniškos politikos? Krikščioniška politika yra politika, kurios tikslas yra išsaugoti žmogaus savastį. Visa kita politika, kuri vyksta Lietuvoje, yra žmogaus naikinimo ir jo vertimo žmogiškaisiais ištekliais politika. Kaip vienas autorius yra pastebėjęs: ar galima kalbėti apie žmogiškųjų išteklių laisvę arba orumą? Tai tėra tuščia retorika. Ištekliu paverstas žmogus negali būti nei laisvas, nei orus. Tik tą aiškiai įvardijus galima pasakyti, kad esame ne žmogiškųjų išteklių, bet iš tiesų žmonių partija. Pasirinkite. Esate laisvi žmonės. 


Susiję

Vytautas Radžvilas 4591110871602867793

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-10-07 12:30

    Viena iš didžiausių Kovo 11-osios Lietuvos politinių ir moralinių negerovių yra liberalkrikščionybės plitimas katalikiškoje erdvėje,-tai plinta Bažnyčios daliies hierachijos,eilinių katalikų bei intelektualų save vadinantys katalikais arba katalikiškos kultūros istorikais,politologais ar kai kurios katalikiškos žiniasklaidos žurnalistais,gretose.Šį kartą pavardžių neminėsiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O be reikalo. REIKIA minėti. Kad būtų lengviau, pradėsiu. Andrius Navickas.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-10-07 22:19

      O Donatas Puslys?
      Beje, kaip ten buvo su tais altoriais?
      Reikia pakviesti į studiją kunigus Ričardą Doveiką ir Gintarą Petronį.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-10-08 04:20

      Į ką šiandien virsta krikščionybė, tiksliau būtų vadinti - konformistine krikščionybe. Ar tai nėra (didele dalimi) II-ojo Vatikano Susirinkimo reformų padarinys? Krikščionybėje atsitinka ir nuostabių dalykų, bet tai būna dažniausiai, tik kaip privati iniciatyva. Kas tie nuostabūs dalykai? - Tai žmogaus Savasties įžvalgos, metafizinės dimensijos atvėrimas. Katalikybėje tokių įžvalgų, liudijimų ir jų metodikų yra apsčiai. Tie liudijimai akivaizdžiai teigia, jog šis Atvėrimas yra kiekvieno(!) krikščionio Opus Magnum - tikslas ir pareiga, o Bažnyčios, kaip socialinio (Dievo įsteigto) instituto pareiga, tai skelbti. Gyvename tais laikais, kai metafizinės Sacrum gelmės, žmogaus ir Dievo bendrystė - dvasinė komunija tampa ne uždarų grupių, brolijų, draugijų ar luomų privilegija, bet visos žmonių giminės gyvybiniu reikalu. Turime laisvą valią rinktis - ar išliksime realizuodami savo Savastį, kaip Dievo Vaikai ir su Juo būsime mūsų civilizacijos bendrakūrėjais, ar tapsime tik šarlatanų(!)socio-biologiniais ištekliais ir visi kartu susinaikinsime. Tai yra šiandienos aktualija. Jau nebėra laiko valyti indą tik iš išorės - būti tik formaliu, dalyvaujančiu liturgijoje, statistiniu kataliku, o indo vidų – savo Savastį, metafizinę dimensiją palikti neiškuoptą ir nepažintą. Oficialioji Bažnyčia to neneigia, tačiau šių liudijimų nepadarė savo kertiniu akmeniu, tik paviršutiniškai juos pamini ir apeina užsikimšus ausis, kaip Scilę ir Charibdę. Ką mes girdime iš Bažnyčios hierarchų (ne vien Lietuvoje)? Tik pagraudenimus, parypavimus arba karamelines-saldžias kalbas būti dorais ir švęsti katalikiškas kalendorines šventes. Matyt, kai kam reikia ir tokios katalikybės, tačiau vien tik tai jau neišgelbės mūsų civilizacijos, kuri šiandien nuožmiai naikinama. Todėl turime pereiti į ofenzyvą – dvasinę kovą. O tai yra savo Savasties – Dieviškos prigimties atvėrimas ir sąlygų jai reikštis sukūrimas. O iš tiesų, tik sudarykime sąlygas, kad Dievas būtų visur viskas (1 Kor. 15,28) ir Jis pats viską padarys. Jis to laukia iš mūsų.
      p.s. šis tekstas vieniems patiks, kitiems sukels pyktį, palieku tai Dievo teismui.

      Panaikinti
    4. Ultrakrikscionis2019-10-09 14:05

      Labai grazus ir teisingi zodziai.

      Panaikinti
    5. supratingas2019-10-09 16:42

      Atsiprašau, kad ne į temą, seniai norėjau paklausti kas yra
      "ultrakrikščionis" po tamstos dangumi?

      Panaikinti
    6. supratingam:
      Bandau spėti kas yra ultrakrikščionis.
      Davatkinis talibas, baisus ale krikščionis, šventesnis uz popiežių, o kai niekas nemato girtuokliauja ir dubasina žmoną.

      Panaikinti
    7. Ultrakrikscionis2019-10-09 18:02

      As dar blogiau, as net zmonos neturiu padubasint.

      Panaikinti
    8. "Davatkinis talibas, baisus ale krikščionis, šventesnis uz popiežių, o kai niekas nemato girtuokliauja ir dubasina žmoną." - pravilna, tavarišč homunist! :D
      Ir kodėl nuo tų "progresyvų" taip bolševizmu dvokia? ;)

      Panaikinti
    9. "Anonimiškas 2019-10-07 22:19" - tai aš tik pradėjau, kad lengviau būtų. Dabar siūlau tęsti. Sąrašas ilgas - ir parsidavėlis Puslys jame irgi yra. :)

      Panaikinti
    10. Aš čia apie Vareikį ir apie tai ką jo žmona viešai pasakojo. Turbūt ryški homunistka bolševikė, ar ne Pikčiau, tokį dorą ultrakrikščionį apšvietė.

      Panaikinti
    11. Nagi, katroj ten tamstelės "2019-10-09 16:56" komentaro vietoj buvo Vareikis paminėtas? Va, homuniagų žargono tai tikrai buvo ("Davatkinis talibas") - o Vareikio pavardės kažkaip nepastebėjau. Gal ką pražiūrėjau? :)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2019-10-07 13:23

    „maloniai patariama savo krikščioniškų nuostatų nedemonstruoti“

    Ką šitie čia daro?

    https://bit.ly/2oYf33o

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "šitie" čia liberalizuoja - išdievina religiją. Juk dėl "šitų" buvimo kunigėliai balselius paplonina, Evangelijos žodį "pritaiko" nūdienai...

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2019-10-07 15:21

    Beje, kas rūksta iš dešinės tam, pragaro smokas, ar el. cigaretė?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Egodraconis2019-10-07 16:17

    Tradicinė krikščionybė nebetinka nes pati visuomenė pasidarė kitokia. Reikia sutikti kad liberali krikščionybė nukrypo iš normalaus kelio. Taip pat formuojasi pavojingi dariniai kurie neleidžia egzistuoti sveikai logikai.

    AtsakytiPanaikinti
  5. supratingas2019-10-07 21:35

    Būčiau dėkingas jei kas nors manors man trumpai ir suprantamai paaiškintų kas yra ta liberalktikščionybė, nes man atrodo, kad šie du dalykai niekaip tarpusavyje nesuderinami? Jei esi liberalas, tai nebesi krikščionis ir atvirkščiai. Kažkokia painiava.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-07 22:02

      Vikipedija: „Krikščionybė atsirado kaip judaizmo atskila, ir klasifikuojama kaip abraominė religija šalia judaizmo ir islamo.“ Vikipedija: „Liberalizmas (lot. libere – „laisvas“) – sąvoka, apimanti kelias reikšmes. Tai – politinė teorija, pasisakanti už valstybės kontrolės apribojimą ir laisvą rinką, susiformavusi Anglijoje XIX amžiuje.“ Tai kodėl šie dalykai jūsų nuomone yra „nesuderinami“?

      Panaikinti
    2. supratingas2019-10-07 22:46

      Hmm, kaip čia trumpiau pasakius, manau pagrindinis nepašalinamas prieštaravimas slypi laisvės sampratose. Ir jei jūsų minėto klasikinio liberalizmo ekonominės dalies pritaikymą galiu bandyti įsivaizduoti, tai politinės ir filosofinės - niekaip. Liberalizmas, jei teisingai suprantu, reiškia asmens laisvę nuo įsipareigojimų ir neaišku kaip tai įmanoma suderinti su krikščionybe.

      Panaikinti
    3. Ko gero, dar galima būtų papildyti, kad 19 a. Anglijos liberalizmas su dabartine liberastija kaip ir nelabai ką bendro turi - skirtingai, negu 20 a. pradžios Rusijos bolševizmas. ;)

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2019-10-07 22:31

    Kauniečiai, ar pastebėjote?
    Po Kauno arkivyskupijos langais įsitaisė tokio kaip ir ,,pramogų'' tinklo ,,Mojo'' filialas, kuris psistatė galingą aparatūrą ir ja kasdien leidžia baisų triukšmą - tų, kurie triukšmauja scenoje, muzikantais niekip nepavadinsi, tam netgi nereikia specialaus muzikinio išsilavinimo.
    Įdomu, kd testuoti savo aparatūrą jie pradeda 7 - 7.30 ryte.
    Kas netikite - nuvažiuokite ir patys pamtysite, ar tiksliau - išgirsite, nes ,,Mojo'' įsitaisę uždarame kieme po pat arkivyskupijos langais, prie įėjimo į šį uždarą kiemą stovi apsuga, įėjimas - tik su bilietais. Tai dešinėje Rotušės aikštės pusėje.
    Kaip mnote, ar nuolatinis triukšmavimas po Kauno arkivyskupijos langais yra atsitiktinumas, ar tai vis dėlto yra kruopščiai suplanuota ir atidžiai koordinuojama veikla?

    AtsakytiPanaikinti
  7. šiaurės Lietuva2019-10-08 08:15

    Komentarai čia kažkaip nukrypo į filosofines pievas ,apie liberalkrikščionybe ir pan . Straipsnio tema kaip supratau tai naujos politinės jegos kurimas. Pafilosofuoti mes galim ....ant sofutės.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-08 10:24

      Bet kadangi, būkime realistai, ta nauja politinė jėga surinks iki 3% rinkėjų balsų, tai ne kažkas ir belieka, tik filosofuoti ant sofutės.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-10-10 13:15

      Prašom, būkime realistai: kadangi ,,laisvės partijai" reikia pinigų, tai šiukšlių išvežimas Vilniuje pabrango 40%. Manote, prieš rinkimus tai nebus priminta?

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2019-10-08 14:13

    Liberlizmas - kad ir kokios būtų šio termino priesagos ar priešdėliai - yra tiesioginis demokratinės valstybės antipodas.
    Liberlizmas neigia ir praktiškai atmeta pareigos kategoriją ir mėgina atskirti natūralius istorinių procesų tęstinumus vieną nuo kito.
    Pareigos neigimu liberlizmas atskiria valstybės kaip juridinio objekto įstatymų funkcionvimą ir valstybines institucijas nuo vastybės piliečių.
    Vienas TS-LKD narys svo stripsnyje rašė: ,,Be Romos Katalikų Bažnyčios Lietuvos kelias į Nepriklusomybę būtų buvęs kur kas sunkesnis... '' - be RKB Lietuvos kelias į Nepriklausomybę būtų buvęs ne ,,kur kas sunkesnis'', o išvis neįmanomas, nes RKB sovietinio režimo liku buvo vienintelė Lietuvoje veikianti tarptautinė institucija. Lietuva buvo vienintelė ktalikiška valstybė USSR sudėtyje, ir nei viena už Lietuvos Laisvę kovojusi bendruomenė, nei viena pogrindinė orgnizacija neglėjo apsieiti be RKB pagalbos.
    Ir praeityje, ir dabar, ir ateityje Romos Katalikų Bažnyčia - nepalyginmai didesnis utoritetas už bet kokią politinę partiją bet kokioje šayje.
    Nesunku pastebėti, kad liberalizmas neigia RKB mokymą.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Kai kas yra įdomu ir stimuliuoja, kaip kad blaivus pasiūlymas į politiką eiti ne vien moralistiškai erzinančiomis " krikščioniškomis vertybėmis", užprogramuojant savo likimą nišine jėga, o daug didesniam žmonių ratui suvokiama "vertybės/sąvastis" perspektyva prieš nužmoginančią "išteklių" konstrukciją.

    Kai kas yra nesąmonė ir praktiškai nulinių žinių kai kuriose (tikrai ne visose srityse) demonstracija, kaip kad pareiškimas, jog išsilaivinimo teologija, "pasiremdama Kalno pamokslo fragmentais, pasakė, kad išganytojas Kristus tebuvo Markso pirmtakas."

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-08 21:14

      Perskaitykite atidžiai nors vieną kartą visą Bibliją nuo pradžios iki pabaigos ir pamėginkite mąstyti, kad suprasti, kas ten surašyta.

      Panaikinti
    2. Suprantu, kad neomarksistui užkliuvo - ir norisi savo ideologinį angažuotumą maskuoti pareiškimais apie oponento "nulines žinias". ;) Vis dėlto, teigti, kad V. Radžvilo žinios yra "nulinės" yra paprasčiausiai kvaila - bent jau dėl tos priežasties, kad "nemo" NĖ VELNIO nežino, KOKIOS, tos V. Radžvilo žinios. Na, ir manyti, kad jis, tarkom, kokio J. Racingerio (Joseph Alois Ratzinger, vėliau, berods, Benedikto XVI) ar Tikėjimo kongregacijos pozicijos nežino, katalikas ir filosofas būdamas, irgi kvaila. Na, bet ko gi fanatikas nepadarys, savo pseudoreligiją gindamas? ;)
      Kas netingi skaityti - gana įdomus tekstas: http://maceina.lt/html/islaisvinimoteologija.html

      Panaikinti
    3. Neskaitei tu to teksto ir kitų.

      Radžvilo teiginys: "pasiremdama Kalno pamokslo fragmentais, pasakė, kad išganytojas Kristus tebuvo Markso pirmtakas".

      KUR yra remiamasi būtent ir tik Kalno pamokslo fragmentais?
      KUR yra sakoma, kad Kristus tebuvo Markso pirmtakas?

      1. Nei Tu, nei Radžvilas nei gi nežinote, jog TIK DALIS išsilaisvinimo teologijos rėmėsi marksistine analize. Tai ką pasakyti apie tą dalį, kuri nesirėmė, kvankšni?


      2. Ir tie, kurie rėmėsi marksistine analize, labai puikiai skyrė Marksą nuo amžinojo istorijos Viešpaties, kuris teis gyvuosius ir mirusius, kai Marksas seniausiai kirminų surytas. Tokie Radvilo pareiškimai apie tai, ką mano kiti savo religinėje sąžinėje, yra paprasčiausiai paniekos ir arogancijos išraiškos, ir jam būtų gerai sąžinėje atsiprašyti Viešpaties už tai.

      3. Viena yra kalbėti apie marksistinės analizės trūkumus dabar, o kita 1960/70 metais, kai dar nebuvo sukauptos visos tos kritikos šiai analizei, kurią turime dabar. būtent, ratzingerio kritika "kai kuriems" (ne visiems) aspektams buvo paskelbta tik 1984 metais.

      4. Dalis marksistinės analizės visiems laikams tapo BENDRUOJU socialinių mokslų paveldu. Kląsiu kova kaip istorijos dėsnis, privačios nuosavybės atsisakymas kaip visų problemų sprendimas jau yra nurašyti į įdėjų muziejų, tačiau Markso - ne vienintelio ir ne pirmojo, bet nuosekliai išgryninta teorija, jog interesų, materialinių veiksnių, institucijų suma kuria mūsų mentalitetą; kad mūsų supratimas apie pasaulį nėra "natūralios", o sukurtos tvarkos atspindys prote - yra prielaida, kuria vadovaujasi bet kokia šiuolaikinė sociologija.


      Lygiai ta pačia prielaida vadovaujasi Radžvilas savo kritikoje - pasak jo, dabartiniai pasaulio konstruotojai kuria "žmogų - išteklių", kuris net nesuvokia, kad yra "išteklius" ir mano, kad taip pasaulis surėdytas, o štai Radžvilas permato tas gilumines struktūras ir būdamas nepaprastai geros širdies bei susijaudinęs dėl lietuvių tautos išlikimo, stengiasi apie tai atverti akis visiems.

      Markso terminais - ekonominiai interesai politikos įrankiais kuria kultūrinį antstatą, kuris juos įtvirtina.

      O ką kitą sako Radžvilas, jei ne tai? Cituoju:

      "šios politikos tikroji paskirtis yra žmogaus suišteklinimas. Žmogaus pavertimas ištekliu. Įgyvendinant šitokią politiką siekiama vieno dalyko – išplėsti ekonominio veikimo ribas. Kažkada ekonomika buvo suvokiama kaip sritis, kuri teikia reikiamas gėrybes, o tą darantieji iš to gauna nauda. Tačiau prieita riba, kai toliau plėtoti ekonomiką galima tik atsiradus naujiems išteklių šaltiniams. Kaip tik tokiu išteklių šaltiniu tapo mūsų psichika, tiksliau, mūsų troškimai ir aistros. Vadinamasis mūsų demoralizavimas iš tikrųjų tėra priemonė paversti mus žmogiškaisiais ištekliais. "

      Radžvilas marksistas? Ne. Marksistinės analizės dalis tapo bendrąja humanitarinių mokslų metodo ir mąstymo dalimi? Taip. Įrodymas? Radžvilas.



      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-10-10 12:49

      Is kur tas potologinis prieraisumas Marksui,gal but is to,kad tai didziausias sugalvotas melas pridengtas tiesos dalimi.

      https://youtu.be/UhEkJ4noN68

      "Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra.Apd4-32"



      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-10-10 13:19

      O tu nemo, nemo su savo ,,kląsių kova" ir neišmokta lietuvių kalbos gramatika :))) beje, irgi jau pusamžis, kad vis dar vaidenasi ,,kląsių kova" :)))

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2019-10-08 19:24

    Na bet kad žmogus iš tikrųjų tai sugeba apgauti gamtą..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas 2019-10-10 13:19 "O tu nemo, nemo su savo ,,kląsių kova" ir neišmokta lietuvių kalbos gramatika :))) beje, irgi jau pusamžis, kad vis dar vaidenasi ,,kląsių kova" :)))"

      - O Nemo vis tik teisus - principe, nors, kovojančios klasės šiais laikais jau nebe tai, kas buvo Markso ar Iljičiaus laikais. Dabar žūtbūtinė priešprieša ne tarp atskiro buržujaus ir jam nugarą lenkiančio, o tarp parazitinio transnacionalinių korporacijų tinklo (kaip subjekto) ir atskirų nacionalinių valstybių.

      Kas parsidavęs ir tarnauja tam viską perkančiam tinklui, su tokia formuluote nesutiks dėl savaime suprantamų priežasčių. Ir įrodinėti jiems tą nėra jokios prasmės. Jie juk patys savo parsidavimą deklaruoja bandydami neigti bet kokį savo santykį su transnacionaliniu parazitu. Jei jie neturėtų su juo jokio ryšio, tai išgirdus tokį globalios situacijos vertinimą, jiems turėtų iškilti klausimas: "kaip gi taip?". Dabar gi jie beatodairiškai neigia tokį faktą. Bet juk neigti įmanoma tik žinant/suvokiant, kad yra neteisūs/.

      Tas pats ir su liberalizmo prilyginimu marksizmui, bei stalinizmo - fašizmui. Juk svarbiausia daryti tai, kas reikalinga tiems, kuriems jau parsiduota.
      Patvirtinimui to:
      https://youtu.be/7N1US57tPuY
      https://youtu.be/HQgASNFb074
      Suprantama, parsidavusiems - tas "nesiskaito".
      Tikėkimės, kad dalis parsidavę(?) net nesupratę, jog parsidavė...


      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-10-10 18:11

      ----> nemo 10.49 / ale 17.39
      ,,...principe'' - pamiršai raidę ,,v'' :)) - ,,raštininke'' tu, ,,raštininke'' ar, pasirašinėdamas skirtingais pseudonimais, jau pradėjai šnekėtis su savimi?

      Panaikinti
    3. Na, štai - dar vienas iškalbingas atvejis, kai vatnykai kuo puikiausiai sutaria su liberazmo apologetais. Ir juk nestebina, ne? ;)
      P.S. Klausimas "Is kur tas potologinis prieraisumas Marksui" yra keistas, nes stebėtis reiktų, jei neomarksizmo atstovai NETURĖTŲ to patologinio prieraišumo. ;)
      P.P.S. "nemo" demagogija marksizmui apginti (atseit, dalis marksistinės analizės yra bendrasis socialinių mokslų paveldas) LYGIAI taip pat gali būti pritaikyta ir Adolio ideologijai pateisinti, nes jis irgi ne vieną to meto blogybę visiškai adekvačiai konstatavo - beje, ir sprendimo būdų visai adekvačių buvo pateikęs. Pavyzdžiui, štai "įrodymas", kad nacionalsocializmas yra istorijos mokslo ir mokyklinio švietimo paveldas:
      “Instruction in world history in the so-called high schools is even today in a very sorry condition. Few teachers understand that the study of history can never be to learn historical dates and events by heart and recite them by rote; that what matters is not whether the child knows exactly when this battle or that was fought, when a general was born, or even when a monarch (usually a very insignificant one) came into the crown of his forefathers. No, by the living God, this is very unimportant. To 'learn' history means to seek and find the forces which are the causes leading to those effects which we subsequently perceive as historical events.” A. Hitler.

      Panaikinti
  11. Neįmanoma įbrįsti du kartus į tą pačią (tokią pat) upę2019-10-09 13:53

    „Visapusiškas valstybės atnaujinimas: ar reikalingas krikščioniškų principų sugrįžinimas į Lietuvos viešąjį gyvenimą?“

    Tam tikri principai skelbtini tada, kai jie yra aktualūs. Kai ANKSČIAU užsibrėžti tikslai pasiekti, reikalinga kitus iškelti, o ne papūgiškai grąžinti ir kartoti tai, kas dabar jau nebėra aktualija. Argi taip jau sunku suprasti, ką Kristus turėjo omeny, kai kalbėjo apie LAIKŲ PABAIGOJ neišvengiamai BŪTINĄ tos pačios Dvasios antrąjį atėjimą/skelbimą. Todėl nėra jokios prasmės dabar laukti, kad žmogus Jėzus susirankiojęs sudūlėjusius kaulus atgimtų kūnu ir vėl atkeliautų pamokyti mūsų. Mes patys esame tokie pat indai/kūnai, kuriuose ir privalome puoselėti SAVO LAIKO - prieš du tūkstančius metų Kristaus pradėtą skelbti Dvasią. Svarbu vieną momentą suprasti, jog negalima nuvertinti ir tų dalykų, kurie šiandien nebėra taip ryškiai aktualūs, kaip buvo tais laikais. Eilė jiems gali ir vėl ateiti...

    AtsakytiPanaikinti
  12. Anonimiškas2019-10-09 15:46

    Ar tiesa, kad Juozaitis susiede del tu tukstanciu su Songaila ir Co, siems teigiant, kad dave pinigus, bet Arvydas juos pamete ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oho kokia rimta chebra tie runkelpatriotai. Su tokiais toli eisim.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-10-10 18:11 ----> nemo 10.49 / ale 17.39 : „ ,,...principe'' - pamiršai raidę ,,v'' :)) - ,,raštininke'' tu, ,,raštininke'' ar, pasirašinėdamas skirtingais pseudonimais, jau pradėjai šnekėtis su savimi?“

      - Tas „v“ niekaip nekeičia esmės. – Bet ponaičiui svarbu prisikabinti ir nesvarbu prie ko. Tokiu atveju ir „v“ išeitis... Kad tik nereiktų pripažinti savo kaltės.
      Įst 19,15
      15 Vieno liudytojo neužtenka žmogaus kaltei įrodyti, kad ir koks būtų nusikaltimas; dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis byla.
      Jn 5,31
      31 „Jei tik aš pats apie save liudyčiau,
      mano liudijimas nebūtų tikras.
      32 Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau
      jo liudijimą apie mane esant tikrą.

      Panaikinti
    3. Šitam portale niekam neįdomu, dėl ko anie ėdasi. Ne čia pataikėt, tamsta.

      Panaikinti
    4. *Ne ten pataikėt, tamsta.

      Panaikinti
  13. Anonimiškas2019-10-10 15:15

    Nieko jūs neatnaujinsit, nes tautų mėsmalė tiek įsibėgėjusi, kad šitų menkų pajėgų neužteks jai sustabdyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-10 18:14

      Tokie kaip tu tikrai nieko neatnaujina.

      Panaikinti
  14. Anonimiškas2019-10-10 23:17

    Jau tie ,,nemo" ir ,,ale" opusai... Net kilo naivutis, bet labiau retorinis klausimas: iš kokios čia kalbos versta ,,klĄsių kova" ir ,,moraliSTIŠKAI"? Gal mintyse netgi buvo darinys ,,v principe"? Taaaiiiip - reikia didelio stažo, kad vis dar sugebėtum taip parašyti. Ilgaamžiai...

    AtsakytiPanaikinti
  15. Dėl gramatinių klaidų neturiu nei ūpo, nei laiko ginčytis ar teisintis. Čia ant greitųjų rašomi komentarai, o viešiems tekstams yra kalbos redaktoriai. Šaunuoliai tie, kuriems jų nereikia. Gerbiu. Tačiau iš gramatinės klaidos dedukuoti visų teiginių turinio/prasmės teisingumą / klaidingumą yra paprasčiausiai kvaila, jei kas turi čia tokių užmačių. Ir bus kvailą, net jei būčiau parašęs "kvąįlą".

    Kalbant apie marksistinę analizę kaip bendrųjų mokslų dalį - pažiūrėjau tris prestižinių leidyklų atsitiktinai parinktų pastarųjų trijų keturių metų bendro pobūdžio įvadus anglų kalba apie sociologija, socialines teorijas ir pan. Marksas, marksizmas paminėti apie 450 kartų maždaug 850 puslapių bendrame pristatyme. Neturiu abejonių, kad jis minimas bet kokiame istorinio pobūdžio veikale.

    - Marksas pateikė tokią ir tokia teoriją, sąvoką, įžvalgą
    - Įtakojo tą ir tą
    - Tas ir tas kritikavo Marksą
    - tas ir tas paneigė Marksą

    Ir taip toliau.

    Tuose vadovėliuose yra pristatomi šimtai žingsnių/laiptelių minčių apie visuomenę vystyme. Marksas buvo vienas iš laiptelių. Iki jo buvo žengta šimtas, po jo jau žengtas kitas šimtas. Buvo, gyveno, pasimiršo ir gerai. Viso gero. Hitleriui irgi viso gero, bet jo vadovėliuose nėra.

    Tai, kad rašau apie Marksą - nėra apie jį ar jo gynimui. Tai apie jus ir jūsų polinkį į kvailą supaprastinimą ir atmetimą. Puikiai skamba, kietai jaučiatės.

    Savo nišoje. Radžvilgo intelektualinė pastanga, apart nišinių pareiškimų, vis tik yra ta, kaip išeiti iš nišos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-11 13:25

      Apie karlą marlą rašinėk kitur.

      Panaikinti
    2. Na, tiesiog "geležiniai argumentai": neomarksizmu užkrėstuose Vakaruose dar labiau užkrėstuose socialiniuose moksluose dažnai mini Marksą - o štai Hitlerio nemini. Kažin, kodėl? :D
      Rasiejoj, žinokit, Leninui paminklai stovi - o štai Hitleriui nėra. Iškalbingas faktas, ne? :D Pagal tą pačią "logiką", kas leninizmui neprijaučia, irgi yra "nišiniai".
      P.S. Ir nuraudusiuose, kaip makakos užpakalis, Vakaruose Marksui toli gražu NE "viso gero". Deja.

      Panaikinti
  16. Kuo tai pakeis faktą, kad Radžvilo ir visų kitų humanitarų mąstymo schemose ir išsilavinime yra truputis Markso indėlio?

    Lygiai taip pat, kaip kievieno europiečio - ateisto, kosmopolito ir dženderisto mąstymo schemose yra krikščionybės ir Kristaus indėlio, nors jis ir visą savo gyvenimą paskirtų kovai su krikščionybe.

    Na bet suprantu, kad kompleksuotiems ir traumuotiems, toliau savo nosies nematantiems tokius dalykus sunku pripažinti. Bet manyti, kad neregys už aklą geresnis, yra visai kitas klausimas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-11 16:14

      Na kaip cia pasakius,jei zmogus visa gyvenima paskiria krikscionybes niekinimui tai jame tikrai nera Kristaus/Dievo;nebent ziureti is tos puses,kad kiekvienas zmogus sukurtas pagal Dievo paveiksla;bet pasaulyje yra jegos kurios ta zmogaus Dieviska atspindi stengiasi subjauroti.Cia ir slypi visa ESME

      Ir dar,kaip sake vienas ismintingas zmogus siame video
      https://youtu.be/wLoG9zBvvLQ

      humanitariniai mokslai vakaruose yra mire ,ka atspindi ir vienas komentaras po tuo paciu irasu

      ..I just started my 5th semester in college, I managed to make it to the honors program, and now the honors Interpretation class (an English credit) that I just started this past week is centered around Critical Theory!!! I asked the professor, how am I supposed to write 10 page papers about critical theory? Literally critical lesbian dance theory and post modernism are her "suggestions" for our first paper.. are you kidding me>? is this a literal joke? I am paying $1700 for this class? seriously?. . .

      Panaikinti
    2. "Kuo tai pakeis faktą, kad Radžvilo ir visų kitų humanitarų mąstymo schemose ir išsilavinime yra truputis Markso indėlio?" - čia liberazmo apologetas yra tam tikra prasme teisus: V. Radžvilas yra iš vyresnės kartos, o okupacijos metais tą mėšlą švietime į galvas grūdo privaloma tvarka. Dabar "istorijos ratas" jau sukasi atgal, ir tas mėšlas grįžta su nauju "makiažu". Bet smarvė ta pati.

      Panaikinti
    3. supratingas2019-10-11 23:21

      Panašu, kad "tavariščiaus nemo" storžieviškas tonas atitraukė nuo pačio pono Radžvilo teiginio pagrįstumo. Mano manymu jame nesueina galai. Centrinė išlaisvinimo teologijos ašis yra skurdžiai tikrąją to žodžio prasme apie kuriuos Kalno pamoksle nekalbama, tad lieka neaišku kurie jo fragmentai galintys paremti autoriaus teiginį, turėti omenyje.
      Antra, jei Kristus teologijos, neva tai, sumenkinamas iki Markso pirmtako, tada kyla klausimas kur čia apskritai reikėtų įžvelgti teologiją, jei Kristus tik visuomeninis veikėjas revoliucionierius?
      O šiaip RBK elgesys išlaisvinimo teologijos atžvilgiu buvo nederamas. Jie praleido progą įrodyti, kad nori ir gali daryti pokyčius visuomenėse.

      Panaikinti
  17. Teisingai daro nemo, kad kelintą kart čia aiškina, kas prie ko. Gal kaip nors kažkam dašils... Juk kitiems šimtą kartų kartoti nereikia. Sveiki iš pirmo kart supranta. Tik čia besirenkantiems fanatams-radikalams smegenų trūkumas apsunkina supratimo galimybes. Tuo pasinaudodami svetimi sukčiai gali šitokiems nurodinėti. Pirmiau "pagiria" už patriotiškumą ir čia pat pataria ignoruoti oponentų pateikiamus faktus bei argumentus, kabinėtis prie žodžių, o kai ir to padaryti šitiems nepavyksta, tiesiog plūstis ir prasivardžiuoti... Tikri profesionalai su pikčiumi priešaky.
    Deja, kad ir kokie tūpi būtų, nujaučia vargšeliai, ko nuneigti niekaip neįmanoma. Tai tada tiesiog pataria apie tai čia nerašyti, rašinėti kitur...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dar vatos katučių liberazmo apologetui - va, ČIA tai TIKRAI iškalbingas faktas. ;)

      Panaikinti
    2. supratingas2019-10-11 19:19

      "Tavrarišč ale", čia vienas anoniminis geradėjas jums vaistukų išrašė https://youtu.be/UhEkJ4noN68. Nepastebėjote ar tiesiog net nemėginote, žinodama, kad nepadės, nes esate nepagydoma?

      Panaikinti
    3. Vatnyykai ir liberastai unisonu: "ČE NESISKAITO!!!" :D

      Panaikinti
    4. supratingas2019-10-12 00:05

      Kokie 10-15 metelių už nieką be teisės susirašinėti į "šiltus" kraštus kur po metų nuo skorbuto išbyra dantys manau turėtų terapinį poveiķį net ir tokioms sunkioms pacientėms. Gaila tik, kad tokios gydymo "priemonės" šiais laikais beveik neprieinamos. Juk į Šiaurės Korėją nevažiuos savo noru :)

      Panaikinti
  18. Rekomenduoju:

    https://www.youtube.com/watch?v=yVmVJWk-O7w

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2019-10-11 17:10

      Politinės šliundros optimizuojasi?

      Panaikinti
  19. • supratingas2019-10-12 00:05 : „Kokie 10-15 metelių už nieką be teisės susirašinėti į "šiltus" kraštus kur po metų nuo skorbuto išbyra dantys manau turėtų terapinį poveiķį net ir tokioms sunkioms pacientėms. Gaila tik, kad tokios gydymo "priemonės" šiais laikais beveik neprieinamos.
    Pikc Kažinkavičius2019-10-12 15:41 : „Geras čia. :D“


    Va tai čia - tai „argumentai“. Čia net ne тройка, čia tik pora kaip tvora, o metodai jų - tie patys būtų taikomi kaip ir trojkų.., jei tik negrėstų už tai atsakomybė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2019-10-12 19:23

      Beviltiškai buka.

      Panaikinti
    2. Ne visada veidrodis kaltas, kai snukis kreivas... Įtikėjai drauguži, kad ką bepasakytum, ir bus tiesa. O kokią prasmę tas turi, pamiršti pagalvoti. Iš to išvada, pasinkote psiaudonimą pagal principą: ko kam trūksta, tas tam ant liežuvio tūpi. Pasirinkite kitą, taip galėsite atgimti normaliu.

      Panaikinti
    3. supratingas2019-10-13 15:50

      Bukos kaip bato aulas komunistinės lervos draugužis? Aš? Rimtai? Kažkoks siurrealizmas :)

      Panaikinti
    4. Plūsties čia, draugūži, kaip girtas sapožnikas ant savo bobos. Tik aš visai ne boba, atleisčiau, jei kaip nors prasiblaivęs atsipašyti rastum drąsos. Kitaip, kas tave tokį gerbti galėtų?

      Panaikinti
  20. supratingas2019-10-13 18:35

    Šiaip jau, koloradų lytis yra nereikšminga smulkmena.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2019-10-13 18:35 : „Šiaip jau, koloradų lytis yra nereikšminga smulkmena.“

      - Pliauški ir toliau niekus, drauguži, „supratingas“. Būtų galima į tai nekreipti dėmesio, jei tik tais niekais nebūtų fanatiškai reiškiama neapykanta tam, į ką net nebandoma gylintis. Bet kuris adekvatus individas mąsto, svarsto, bando išsiaiškinti, kas ką reiškia, kaip ir ką galima priešpastatyti nepageidaujamiems reiškiniams. Čia gi, kaip saldafonai, gavę komandą net nebando suprasti, kas ir kokiu tikslu jiems užduoda toną. Kaip šunys krauju pasruvosiom akim puola, neva, priešą, vos išgirdę „fass“.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item