Martynas Katelynas. Atnaujintas švietimas, kaip atnaujintos valstybės garantas

propatria.lt nuotrauka  Visapusiškas valstybės atnaujinimas. Į šį konferencijos pavadinimą telpa labai daug. Tačiau valstybė kokybiškai...

propatria.lt nuotrauka 
Visapusiškas valstybės atnaujinimas. Į šį konferencijos pavadinimą telpa labai daug. Tačiau valstybė kokybiškai atsinaujinti gali tik atsinaujinant jos piliečiams. Nauji aktyvūs piliečiai pradedami rengti mokykloje, kur įgyjamas bendrasis išsilavinimas. Jokiu būdu nenuvertindamas kitų sričių, teigiu, kad galime bandyti atnaujinti daugelį dalykų, tačiau apleidę šią raktinę sritį, mes pasmerkiame save beprasmiam darbui. Švietimas visada buvo ir bus vienu iš didžiausias diskusijas sukeliančių objektų. Žinoma, tai normalu, nes tai liečia kiekvieną asmeniškai, juk tai liečia mūsų vaikus.

Švietimo reforma – dviejų žodžių junginys, kuris ne tik mokytojams, bet ir daugeliui tai stebinčių iš toliau, jau seniai nebesužadina vilties jausmo. Kodėl? Manau, daugelis prisimename, kad švietimo reformas žadėjo beveik visi, kas tik dalyvaudavo rinkimuose. Švietimas rinkiminiu laikotarpiu visada svarbi ir mėgstama politikų tema, kadangi norima susižerti gausios mokytojų bendruomenės balsus. Tačiau dažniausiai reformos būna tik kosmetinės: keičiami pavadinimai, finansavimas iš vienos eilutės keliamas į kitą, o rezultatas gaunasi toks – kokia ir buvo reforma – kosmetinis.

Norint iš esmės kalbėti apie visapusišką valstybės atnaujinimą, privaloma užtikrinti švietimo atnaujinimą. Tam reikėtų išskirti 3 pagrindines ašis: mokytojų interesą, mokinių išsilavinimo, atitinkančio šiuolaikinius poreikius, užtikrinimą, valstybinį-ekonominį interesą.

Mokytojų interesas šioje grandinėje turbūt yra svarbiausias, kadangi pastarieji dabar labiausiai nevertinami. Į mokytojus dabartinėje sistemoje dažnai yra žiūrima itin nepagarbiai, nors dar prieš 10-15 metų mokytojo žodis mokiniui būdavo lemiamas, o tėvai nei galėjo, nei, turbūt, norėjo reikšti priekaištus dėl mokytojo viršenybės mokykloje. Tai buvo savaime suprantama. Keitėsi laikai, keitėsi ir požiūris. Dar 2016 metais premjeras Algirdas Butkevičius pedagogų streiko metu juos apkaltino dirbant Maskvai. Pedagogai reikalavo oresnių darbo sąlygų ir pragyvenimo kaštus atitinkančių atlyginimų, o gavo Rusijos agentų etiketes. Jei toks požiūris sklinda iš aukščiausios valdžios sluoksnių, nenuostabu, kad ir visuomenėje yra įvykęs lūžis, po kurio mokytojas prarado savo turėtą autoritetą. Tam priežasčių apstu. Pavyzdžiui:

Kylantys reikalavimai, kuomet iš mokytojo reikalaujama nepagrįstai aukštų rezultatų (būtent, ne iš mokinių, o iš mokytojų), kurių nepasiekus, tenka aiškintis mokyklos direktoriui.
Vis didėjanti biurokratinė našta, dėl kurios pedagogai yra priversti nemažą dalį savo laiko skirti įvairių anketų pildymui, protokolų rašymui, ataskaitų rengimui. Šiandien mokytojas turi parengti teminius planus, metų pradžios ir pabaigos diagnostines ataskaitas, auklėtojo planą ir ataskaitą, kiekvienais metais praeitų kvalifikacijos kėlimo priemonių sąrašą, dalyko mokytojo metinę ataskaitą, grupės metinę ataskaitą (jei mokytojas yra ir būrelio pirmininkas), pildyti dienyną, mokinių socialinį pasą.
Darbo užmokestis, kuris nei pritraukia naują mokytojų kartą, nei motyvuoja kūrybingai bei prasmingai dirbti ilgametę patirtį sukaupusius pedagogus. Juk tereikia vadovautis EBPO rekomendacija, kad mokytojo atlyginimas siektų 150 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Tai tik keletas veiksnių, kurie parodo, jog bendrasis ugdymas šiuo metu praktiškai veikia prekybiniais dėsniais, kur klesti konkurencija, ir mokytojas yra tapęs paslaugos teikėju, o mokinys klientu. Kaip žinome, prekybiniai dėsniai veikia paprastai. Vis didėjant reikalavimams, svarbu įtikti ir patikti klientui, todėl klientas – visada teisus. Dar daugiau, veikia rinkos dėsniai – kokie rezultatai, tokie ir atlyginimai. Tokiais principais veikianti ugdymo sistema nėra tvari.

Tvarumo nebuvimas jau skaudžiai atsiliepia pedagogų trūkumu, didėjančiu vidutiniu amžiumi, darbą paliekančių mokytojų skaičiumi. Norėdami išspręsti šias problemas, turime aiškiai suvokti, kad mokytojas nėra paslaugos teikėjas. Mokytojas turi matyti prasmę savo darbe, o į tai įeina ir solidus atlygis, ir pagarba visuomenėje, ir savęs realizavimas dirbant pagal pašaukimą. Jokiais kitais būdais neužtikrinsime vienos iš svarbiausių dedamųjų atnaujintoje švietimo sistemoje.

Šiuolaikinis išsilavinimas, kuris atlieptų kylančius poreikius, turi būti susijęs ne vien su žinių gausa, bet ir su jų taikymu, sugebėjimu jas panaudoti sprendžiant įvairias iškylančias problemas. Ateityje darbui neužteks turėti kalną žinių, kaip anksčiau, kai žmogus, vien turėdamas specifines žinias, galėdavo labai lengvai save realizuoti. Ateities darbo rinkose paklausiausi bus tie, kurie sugebės iš milžiniško informacijos kiekio atsirinkti tai, kas reikalinga, ir sugebės tą informaciją panaudoti problemos sprendimui. Tačiau problemos sprendimui visada reikalingos ir giliai įsisavintos akademinių dalykų, mokomų mokyklose, žinios.

Šiuo metu Lietuva pasirinkusi kompetencijomis grįstą ugdymo programą. Tai lyg ir būtų geras ženklas, nes mokoma „kaip spręsti problemas“, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Dabar esame susikoncentravę išimtinai tik į mokymo procesą, bet nematome mokymo rezultato. Mes turėtumėme formuoti ugdymą, kuomet mokinys yra mokomas ir problemų sprendimo, bet ir kreipiamas rezultato link. Rezultatas šiuo atveju yra žinios, kurios nepaprastai reikalingos kasdien inovacijų keičiamame pasaulyje. Trumpai apibendrinant, negalima maskuoti problemų, kurios atsiranda iš kompetencijomis grįsto ugdymo. Elementaru, kad neįmanoma išugdyti kritinio mąstymo, prieš tai neįsisavinus akademinio dalyko.

Vis dažniau girdima, kad Lietuva turėtų semtis patirties iš Suomijos ir perimti ten įdiegtą ugdymo modelį. Taip būtų bandoma užtikrinti kokybišką mokinių išsilavinimą, kuris atitiktų šiuolaikinius poreikius. Išties šiems laikams reikalingas išsilavinimas jau yra kitoks, negu dabar įgyjamas mokykloje. Tačiau mūsų švietimo „piligrimai“ aklai siūlo kopijuoti modelį, kuris jau yra žlungantis. Suomijos švietimo sistema buvo laikoma pavyzdine, kadangi šalis prieš 20 metų pagal PISA (EBPO naudojama programa mokinių pasiekimų įvertinimui) rezultatus buvo lyderė. Šalis tapo ir dabar yra „pedagoginio turizmo“ objektu. Svarbu paminėti, kad po 2005 tyrimų rezultatų kreivė stabiliai važiuoja žemyn...

2000 metų PISA tyrimuose dalyvavo Suomijos penkiolikmečiai, kurių išsilavinimui darė įtaką tai, kas buvo 1980-1995 metais, kai sistema tikrai tobulėjo, o standartai didėjo. Tačiau norintys pamatyti Suomijos švietimo laimėjimus ir juos pritaikyti savo valstybėse padarė esminę klaidą. 2001 atvykę į Suomiją jie klausdavo apie tai, kokia švietimo sistema buvo 2000 metais, o ne 20 metų atgal. Daug dalykų, kurie prisidėjo prie Suomijos švietimo pasakos, 2000 metais jau buvo išgyvendinti. Vienas svarbiausių yra mitas, kad prie Suomijos sėkmės prisidėjo tai, jog bendrojo ugdymo programa buvo labai bendro pobūdžio, todėl tokiu būdu mokyklos išlikdavo autonomiškos, nes galėdavo pačios pasirinkti, kaip mokyti vaikus. Tačiau 2000 metais testuose puikiai pasirodę moksleiviai išties išsilavinimą įgavo esant visiškai kitai sistemai. Minėtuoju laikotarpiu, 1980-1990 metais, Suomijoje buvo aiškus socialinis susitarimas dėl to, kokie turi būti ugdymo tikslai, forma bei programa. Taip pat tuo metu norma buvo tai, kad valstybė kontroliuoja vadovėlių turinį ir reguliuoja tai, ko yra mokomasi. Kai suomių mokytojų paklausiama, kas lėmė sėkmę, dažnai yra atsakoma – aukštos kvalifikacijos mokytojai ir geros kokybės mokymo medžiaga. Visa tai, piligriminių kelionių metu, jau buvo istorija. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kodėl galime būti suklaidinti šios valstybės švietimo pasakos.

Reikia pripažinti ir tai, kad ugdymo sistema nėra skirta vien tik žinioms suteikti. Mokykloje mokiniai turi įgauti ne tik bazines žinias ir susikurti pagrindą tolimesniam tobulėjimui, bet ir privalo tapti savo šalies patriotais. Tai – valstybinis interesas. Tik dalinai atnaujinę švietimo sistemą be valstybinės sąmonės mokiniui įdiegimo, mes ruošime tik kvalifikuotą darbo jėgą, kurios judėjimą nulems elementarūs laisvosios rinkos dėsniai. Kitaip tariant, neįvedę valstybės ir tautos kategorijų į mąstymo struktūrą dar mokyklos suole, mes rizikuojame užauginti kosmopolitišką kartą, kuriai Lietuva bus graži vieta, kurioje jie užaugo, tačiau stipresnio ryšio ir bendrumo tikrai nebus. Vertybinių pagrindų užtikrinimas yra būtina ir integrali ugdymo proceso dalis.

Mokiniai, įgiję išsilavinimą, toliau turi kurti gerovę savo šalyje. Ateities iššūkiai mums gerai žinomi, o jų sprendimui turime atsakingai paruošti ateities kartas. Ekonominis klestėjimas ir išlikimas yra labai glaudžiai susijęs su tuo, kaip ir kada atnaujinsime dabartinę švietimo sistemą. Ateitis reikalaus vis labiau kvalifikuotos darbo jėgos. Tam, kad neprireiktų jos importuoti iš labiau sėkmingų šalių, turime pasirūpinti, kad mūsų jaunieji piliečiai matytų prasmę pasilikti savo gimtojoje šalyje. Tai mūsų valstybės ekonominis interesas.

Nors susiduriame su didele jaunų piliečių emigracija, kas antras išvykstantis yra 20-34 metų amžiaus, tačiau moksleivių apklausos dar niūresnės. Atliekant tyrimą tarp 9-12 klasės moksleivių, į klausimą – „ar galvojate apie emigraciją?“ teigiamai atsakė daugiau nei 80 procentų mokinių, trečdalis pasiryžę emigruoti visam laikui. Akivaizdu, kad susiduriame su problema, kuomet jaunas žmogus nemato ateities galimybių Lietuvoje. Dažnai esame įsitikinę, kad emigraciją renkasi mažiau akademiškai pažangūs mokiniai. Tačiau vadinamasis „protų nutekėjimas“ vyksta ir mūsų valstybėje, kadangi užsienio šalys gabiausiems mokiniams gali užtikrinti daug geresnes sąlygas ir perspektyvas. Tą turime spręsti, radikaliai atnaujinant dabartinę švietimo sistemą.

Tai pradėti reikia nuo pagrįstai keliamo klausimo – kokią norime matyti Lietuvos valstybę? Ar kuriančią aukštos pridėtinės vertės, inovatyvius produktus, ar puoselėjančią turtingiausių žmonių reitingo viršuje įsikūrusius transporto ir prekybos sektoriaus gigantus? Tai esminis klausimas, į kurį atsakymas ir padiktuotų sprendimą, kokiu keliu turime eiti. Norėdami būti periferine šalimi, kuri aptarnauja technologiškai išsivysčiusias valstybes, galime nieko nekeisti, kadangi prekybos ir transporto sektorius jau yra pakankamai stiprus ir turi tendenciją stiprėti. Jei norime būti lyderiais, tuomet pats laikas atnaujinti ugdymo programas ir suteikti mokiniams šiuolaikišką išsilavinimą, kuris užtikrintų, jog mūsų valstybės ekonominis interesas nenukentės.

Nėra ką slėpti, pats sočiai gyvenu iš dabartinės, ir, pripažinkime, žlungančios švietimo sistemos, dirbdamas matematikos korepetitoriumi. Kasdien susiduriu su mokiniais, kurie pagrįstai kelia klausimą, kodėl nėra mokoma ekonomikos pagrindų, kad būtų galima suprasti, kaip funkciuonuoja paprasčiausios įmonės, kaip veikia mūsų valstybės mokesčių sistema, ir kokią reikšmę tie mokesčiai turi? Tai yra pagrįsti klausimai, į kuriuos mokiniai mokykloje negauna atsakymo.

Mokykloje turi būti mokoma, kad mokinys suprastų ne tik vienkartinį reiškinį, bet galėtų tą reiškinį analizuoti, ir supratęs jo gilumines priežastis, jas panaudoti naujų idėjų generavimui, o galiausiai, jos pritaikymui.

Švietimo atnaujinimas garantuos valstybės atnaujinimą, jeigu visada žiūrėsime į ateitį ir mokysimės iš praeities. Niekada nebus taip, kad turėsime stebuklingą receptą, kuris nekeičiamas galios 100 metų. Švietimo sistema yra gyva, kol ji keičiasi ir prisitaiko. Taip, kaip ir žmogus, kuris išlikti ir klestėti gali tik keisdamasis ir prisitaikydamas. Atlikdami pokyčius ir norėdami, kad jie nevirstų tik kosmetiniais pakeitimais, turime fokusuotis į tris ašis: mokytojus, šiuolaikišką išsilavinimą, valstybinį-ekonominį interesą.


Susiję

Ugdymo politika 1709272668538466840

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-10-05 22:15

    Koks šiuometinės švietimo sistemos požiūris į lietuvišką kultūrą ir valstybingumą parodė įvykęs išilmingas pagrindinis koncertas skirtas Tarptautinei Mokytojų dienai,kuomet Kauno simfoninis orkestras dalyvaujant vien užsienio klasikinės vokalinės muzikos atlikėjams pristatė vien užsienietiška klasikinę vokalinę kūrybą,-lietuviškiems kūriniams visiškai nebeliko vietos.O apmaudžiausia tai,kad šis iškilmingas vakaras skirtas Mokytojo dienai paminėti nebuvo pagerbtas Lietuvos himnu,nors jame dalyvavo J.E.Lietuvos Prezidentas,Švietimo mokslo ministras ir kiti iškilūs Kauno valdžios atstovai.O tai yra žiaurūs nūdienos Lietuvos švietimo sistemos neigiami padariniai,kuomet atsisakyta kruopščiai ir kokybiškai parengtos prof.M.Lukšienės ,,Tautinės mokyklos koncepcijos".

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-10-05 22:27

    „Ateitis reikalaus vis labiau kvalifikuotos darbo jėgos.“ Visiškai tą patį sakė sovietų propaganda 1960 m. Pernelyg daug skambių, bet begalę kartų jau girdėtų lozungų ir štampų. Prieš bet ką siūlant, reikia suprasti priežastis, kodėl vienaip ar kitaip yra. Tai kokios giluminės priežastys, kad yra tiek problemų Lietuvos švietimo sistemoje? Ar jos autoriui žinomos?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Teksto suvokimo problemos? Bandykite darsyk perskaityti straipsnį - gal šįkart pavyks suprasti, kas parašyta? ;)

      Panaikinti
    2. Eilinis dėstytojas iš gatvės2019-10-06 12:52

      Ta „ateitis“ („darbo rinka“, „liaudies ūkis“ ir pan., įrašyti pagal epochos dvasią) nuolatos vis „reikalauja“ tai „kvalifikuotos / konkurencingos darbo jėgos“, tai „jaunų specialistų“, tai dar ko nors, o vaikai nuolat renkasi studijuoti ne tai, ko iš jų kažkokia „darbo rinka“ reikalauja, o tai, ko jie patys nori. Šaunuoliai vaikai, išdurkit tą darbo rinką taip pat, kaip mes kitados išdūrėm liaudies ūkį :)

      Panaikinti
  3. Iš tikrųjų feminizacija (subobėjimas, lietuviškai tariant) labai žlugdo švietimą. O kartą subobėjus, nebėra kelio atgal: įsigalėjusios moterėlės sukuria tokią atmosferą, kurioje vyrai sunkiai ištveria, tada jos priima į darbą kitas tokias pačias moterėles (dažnai savo pačių ar draugių dukteris; VU Filologijos fakultete tai labai paplitę) ir taip sistema užsitikrina išlikimą („tvarumą“) dešimtmečiams į priekį.

    Ir beje, tai daug labiau būdinga „postsocialistinėms“ šalims nei nuo seno kapitalistinėms („normalioms šalims“ a.k.a. „senoms demokratijoms“ :) Tai labai aiškiai matyti tarptautinėse konferencijose: iš „kap. šalių“ būna ir vyrų, ir moterų, o iš „soc. šalių“ beveik vien moterys, ir ne šiaip moterys, o tokios moterėlės, labai panašios į tas dvi, kur neseniai seime kalbėjosi, kaip čia valdiškų pinigų iššvaisčius.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Šiaip gal ir geras vaikinas, ir pažiūrų teisingų, bet veria vieną po kitos gatavas šimtąkart girdėtas biurokratines frazes kaip koks „dupliusgeras ančiakalbėtojas“ (doubleplusgood duckspeaker) :)

    Šiaip, niekada nepasitikėčiau žmogumi, kuris vietoj „kai“ sako „kuomet“.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-06 13:56

      Gal žmogus svajoja tapti politiku, bet taip jau naiviai skamba atkartojimai, rašo, kad m-loje „privalo tapti savo šalies patriotais“, bet kaip kas taps patriotu, kai girdi ir mato, kas vyksta už mokyklos ribų, tas „privalo“ skamba labai jau savotiškai, reikia sąmoningumo, o ne privalomumo, bet kas įdiegs tą sąmoningumą, kur asmenybės ir t.t. Švietimas negali būti atskira graži sala. Kaip yra valstybėje, taip yra ir švietime. Todėl reikia pradėti kalbėti nuo valstybės reikalų, nuo to, kas gi tie, kurie ją valdo. Kiek jiems svarbūs Nepriklausomos Lietuvos žmonės ir jų ateitis?

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2019-10-06 14:39

    „Mokiniai, įgiję išsilavinimą, toliau turi kurti gerovę savo šalyje.“ NE. Jie nieko neturi ir neprivalo. Jie tik turėtų norėti dirbti savo valstybei, jausdami, kad tai jų (!) valstybė. Koks kategoriškumas su tuo „turi“!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Spėju, čia interpretacijos problema: autoriaus "taip turi būti" interpretuojama kaip "reikia mokinius priversti, kad taip būtų".

      Panaikinti
  6. Būtent. Mokiniai nieko neturi ir jie neprivalo likti durnių laive, ypač jei jų tėvai dirbo ir mokėjo mokesčius. Durnių laivas sukonstruotas taip, kad bet kuris sveiko proto moksleivis baigęs mokyklą išvyks mokytis ir gyventi į užsienį. O tai laivo įgulą pilnai tenkina, nes jie "gerovės valstybę" sau jau susikūrė ir išsilavinusių žmonių - konkurentų jiems nereikia.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-06 17:41

      Gerovės valstybė jau susikūrė buvę kolchozų pirmininkai, 75 m. (oho!) įslaptinti kgb agentai, partškolos, komsomolo ir kpSS neeiliniai idėjiniai kadrai, privatizuotojai, mažyčių dušinių pavertimo didžiulėmis poilsinėmis specai, namų draustiniuose ir kopose savininkai ir kiti panašūs. Todėl gerovės valstybės kūrimas neturėtų būti svarbus, pirmaeilis klausimas šiuo metu. Nebent tiems išvardintiems dar vis mažai. Tai kaip tam mokytojui mokyti vaikus patriotizmo, ką? Pirmiausia, pats mokytojas turi būti patriotas. Kiek tokių yra? Ir kaip šiandien mokytojui tapti patriotu, jei jis nėra matematikos korepetitorius? Skrydis kosmose ir nieko daugiau.

      Panaikinti
    2. Aha, vadinasi, visi, kurie neemigravo, yra "nesveiko proto"? ;)

      Panaikinti
    3. Tie kurie neemigravo, emigruos vėliau. Vėliausiai tada, kai baigsis paskutiniai eurai ir jokių vartojimo paskolų ir lizingų niekas daugiau nebeduos. Ir netikiu, kad komsomolo ir kpSS idėjiniai kadrai prisivoge tiek kad jau gana. Vogti niekada negana. Antai bebrui Kirkilui dar rentos reikia. Be to, šitie kadrai turi nemažai palikuonių, tiems irgi reikia gerovės valstybę sukurt. O mokytojai... padėtį vertina adekvačiai ir jokių patriotų seniai nėra. Užteko vien "profesionalę" Petrauskienę pamatyt. Jie dirba, nes dar likę keli metai iki pensijos. O po to nors ir tvanas.

      Panaikinti
    4. Net kažkiek suprantu tokį cinizmą, nes valdžiagyvių vykdoma politika būtent jį ir ugdo - vis dėlto, skirstyti Lietuvos gyventojus į emigrantus ir "nesveiko proto" individus yra nelabai adekvatu.

      Panaikinti
  7. Man atrodo, kad tie vaikai, tokie kaip ponaitis x, iš tikrųjų ne tiek nuoširdžiai niekina tėvynę, kiek nori „nubausti“ suaugusiuosius. Panašiai kaip „jei neduosi / neleisi to ir to, nusižudysiu, va tada tai žinosi“; taip ir čia, „kai tik sulauksiu pilnametystės, emigruosiu iš to durnių laivo ir žinosit jūs man“, t.y. nubausiu tėvus ir tą jų Lietuvą taip, kad verks kruvinom ašarom. Juk tai juokinga, vaikai. Be to, labai neskoninga kartoti to susmirdusio stribo Petkevičiaus pašmaikštavimą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nieko jie nebaus, tiesiog isvažiuos į normalias šalis. Jeigu ne banditų ar valdžiūnų palikuonys, tai jiems LT nebus ką veikti. O ir mokėti Monako kainas už pragyvenimą ir gauti moldavišką servisą nėra jokios prasmės.

      Panaikinti
  8. Egodraconis2019-10-06 22:06

    Lietuva neturi vizijos kokiu keliu eiti tad švietimą reformuoti galima nors kas met, nes tai nieko gero neduos, nes nėra aiškios krypties.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anonimiškas2019-10-07 14:36

    kaip tu tą jaunimą išlaikysi, kad nepabėgtų į užsienius kai toks nepotizmas klesti visais lygiais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šis tas apie mokslą ir apie švietimą2019-10-08 20:33

      https://youtu.be/Vr2uqMUT5YY

      Panaikinti
    2. Dafuq iz dat? DAR didesnio mėšlo nepavyko rasti? ;) Rimtai, kiek nupušusiu reikia būti, kad į Pro Patria bandytum prakišti raudonųjų kacapų brudą? Gal "stoličnajos" ar "russkij standart" iš "graniono stakano" per daug užvartota buvo? :D

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2019-10-09 07:51

    Turiu keletą pabirų pasiūlymų, ne itin reforminių, bet kainuotų ne perdaug. Visi universitetiniai pamatiniai kursai turi būti jūtubėj. Priverstinai. Tokiu būdu jie būtų prieinama gabesniems mokinukams. Labai malonu užtrolinti mūsiškius lyginimais su Rusija, tai ten tas jau seniai yra, ir po keliolika variantų. Šia prasme lyginant su Rusija mes esam laukinių krašatas. Paskui tą būtų išplėsti ir geresnėms mokyklinėms pamokoms (tarkim, ekspertams privalomai, tegu demonstruojasi, ką išmaną). Beje, kas nors nagrinėja ikikarinės nepriklausomos lietuvos patirti, kad ir vadovėlius, o tai Suomija, Suomija. Paprasti tikslai - tiesmukos, sausos priemonės: išmokti, išmokyti, jokių ten jurgelių meistrelių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-09 11:32

      „Šia prasme lyginant su Rusija mes esam laukinių krašatas.“-??? Iš kur rašinėji ir dar su tokiomis klaidomis?

      Panaikinti
    2. Šis tas...2019-10-10 21:44

      Pikc 2019-10-10 00:52 : „...Rimtai, kiek nupušusiu reikia būti, kad į Pro Patria bandytum prakišti raudonųjų kacapų brudą? Gal "stoličnajos" ar "russkij standart" iš "graniono stakano" per daug užvartota buvo? :D“

      - Tai čia tik tamsta už tuos iš Sorošo 30-imt žalių gaunamų gali "russkij standart“ ar "stoličnajos" pilnuos granionuos sąžinę savo skandinti. Mums eiliniams mirtingiesiems ir naminukės burnelės per akis. O gal sakysi, kad ne taip yra? – Tai kur gi tą tokį iškalbingą žargoną būtum taip tobulai įvaldęs, jei gerdamas su jais?

      Panaikinti
    3. Et, tie koloradai... Visada sugeba pralinksminti. :D

      Panaikinti
  11. Anonimiškas2019-10-09 12:05

    Čia anonimas 2019-10-09 07:51

    Nu va ir užsitrolino vienas nuskobtagalvis pamatęs klaviatūrinį lapsus. Šiaip pas mumi FSB stovyklose rusiškų meškų apsuptyje neblogai lietuviškai moko:

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D0%BC%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0%D1%82%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D0%B0%D0%BD%D0%B0%D0%BB%D0%B8%D0%B7

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D0%B2%D1%8B%D1%81%D1%88%D0%B0%D1%8F+%D0%B0%D0%BB%D0%B3%D0%B5%D0%B1%D1%80%D0%B0

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D0%BB%D0%B8%D0%BD%D0%B3%D0%B2%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B8%D0%BA%D0%B0

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D1%84%D0%B8%D0%B7%D0%B8%D0%BA%D0%B0

    Pradžiai tiek.

    na ir paguodai:
    http://tautosmenta.lt

    O kaip su kathol? nu irgi biškį:

    https://www.facebook.com/varniuparapija/videos/1891764981118743/?t=1197

    Beje mano pasiūlymas buvo plėsti internetinę lietuvišką žinių sklaidą internete, negi mums su meškomis ten reiks užsiimti, jeigu patys nesugeggeeebame (atrask klaidą).

    AtsakytiPanaikinti
  12. Anonimiškas2019-10-09 17:13

    Primesiu dar, jei kam neramu:

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D0%B0%D0%BD%D1%82%D1%80%D0%BE%D0%BF%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%8F

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D1%82%D0%B5%D0%BE%D1%80%D0%B8%D1%8F+%D1%8D%D0%B2%D0%BE%D0%BB%D1%8E%D1%86%D0%B8%D0%B8

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D0%B2%D1%8B%D1%81%D1%88%D0%B0%D1%8F+%D0%B3%D0%B5%D0%BE%D0%BC%D0%B5%D1%82%D1%80%D0%B8%D1%8F

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D1%82%D0%BE%D0%BF%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%8F

    https://www.youtube.com/results?search_query=%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D0%BA%D0%B0

    Dar norite(me) su Rusija kultūriškai konkuruoti?

    Šito niekaip nepaiškinsi gyventojų skaičiumi: 0 prieš šimtus yra ne tas santykis. Ką dabar veikia pakreiptagalvis rūpintojėlis pirmam suole? Linkėjimai iš FSB stovyklų miškuose tarp meškų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai kodėl tamsta kankinatės tame „laukinių krašate“? Galite juk ir važiuoti į tą rojų, kur per YouTube apšvietą skleidžia. Ar kas per jėgą laiko?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-10-09 22:06

      Jis ne lietuvis, klaidos tą išduoda. Žodį Lietuva parašė štai taip: „nepriklausomos lietuvos patirti“. „Paskui tą būtų išplėsti ir geresnėms mokyklinėms pamokoms“ - automatinis vertimas?

      Panaikinti
  13. Anonimiškas2019-10-09 19:21

    Kad šiaip jau pusė bėdos tas mano kraštas, jūtubė ir čia prieinama, ir tai MANO kraštas, ir pramogų daug; viena iš jų - trolinti vietinę fauną, ypač akademinę, per Rusiją, t.y. su „argumentum ad Rutheniam“ ar kaip ten lotyniškai (tamaaaasta turbūt geriau mokate). O jūtubę putinoidinės lervos gali ten uždrausti, nors ir iš vietinių stribašoidų gali visko laukti.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Anonimiškas2019-10-09 23:24

    Čia pas mus rusiškos meškos taip išmokytos FSB stovyklose automatiškai taip verčia. Bet žiūrėkit, neblogai, jūs taip taip išsimokykit.

    AtsakytiPanaikinti
  15. Žiū, vatos padavė. Na, bent jau žmones pajuokins. :)

    AtsakytiPanaikinti
  16. Anonimiškas2019-10-10 07:56

    Nu ką, užsitrolinot, ir mano darbas lyg baigtas, einu rublių pasiimti. O klausimas buvo paprastas: kodėl tiek maža akademinio, šviečiamojo pobūdžio LIETUVIŠKO turinio internete? Kodėl universitetai negalėtų įrašyti savo paskaitų? Kodėl? Kaip šita va: https://www.youtube.com/watch?v=q9IWoQ199_o&list=PLyQSN7X0ro203puVhQsmCj9qhlFQ-As8e&index=3 Nu rusiški pavyzdžiai perelyg skausmingi, tai ne vien Rusija pasaulis gyvas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Į YouTube įrašus gali dėti visi, kas nori. Taigi pirmiausia pats galite parodyti pavyzdį, užuot bambėjęs ir laukęs, kol kas nors įsteigs Dėjimo į YouTube departamentą prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

      Panaikinti
  17. Anonimiškas2019-10-10 21:20

    Va čia tai, Tamsta Hm, liuks atsakymas (be jokios ironijos, ir ačdie be jokių vatnykavimų). Bet aš vargšas neakademimis marginalas ir neskaitau paskaitų, o jei skaityčiau, tai tikrai nepykčiau ant videokamerų. Įdomiausia, kad tas užsitrolinimas pratiko (beje, su berods Tamsta :) dėl Rusijos, nu ką padarysi, mėgstu aš tą 'argumentum ad Rutheniam', tai atsiprašau. Beje, štai pavyzdys, ką vienas žmogus ar keli gali nuveikti, tik nereikia baikštauti:
    http://tautosmenta.lt/dainius-razauskas/#garsovaizd%C5%BEiai

    AtsakytiPanaikinti
  18. Anonimiškas2019-10-11 07:07

    Arba va dar: http://alkas.lt/2019/09/28/aktualioji-istorija-ka-sako-naujausi-zemaitijos-piliakalniu-tyrimai-video/
    Vis šis tas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item