Vytautas Rubavičius. Astravo atominė elektrinė – Lietuvos politika ir geopolitika

propatria.lt nuotr. tiesos.lt Gyvenimo „mokslų“ ragavę suvokia, kad skaudžiausios ir netikėčiausios būna artimųjų niekšybės. Tik kl...

propatria.lt nuotr.
tiesos.lt

Gyvenimo „mokslų“ ragavę suvokia, kad skaudžiausios ir netikėčiausios būna artimųjų niekšybės. Tik klausimas – ar Lietuva ir jos politinis elitas taip jau ir nesitikėjo žiauraus kaimynų latvių smūgio? O kad smūgio būta žiauraus, rodo politikų ir juos aptarnaujančių viešųjų ryšių išmanytojų tyla. Latviai ėmė ir pareiškė, kad pirks Baltarusijos atominės gaminsimą elektros energiją, nes energijos jiems trūksta ir trūks. Tad Lietuvos pastarojo penkmečio politinė retorika elektrinės, o su ja ir Baltarusijos politikos atžvilgiu pasirodė esanti visiškai neveiksminga, o aiškiau ir moksliškiau kalbant – kontrproduktyvi. Lietuvai nepavyko suburti kaimyninių valstybių boikotuoti Astravo elektrą, nepavyko tokiam boikotui palenkti visos Europos Sąjungos politikos. Visi pritaria Lietuvos susirūpinimui dėl elektrinės saugumo ar nesaugumo, palinksi galva ir permeta tą rūpestį tarptautinėms atominės energetikos priežiūros institucijoms, kuriose vienas stipriausių yra tą elektrinę statančios Rusijos balsas. Tos pačios Rusijos, kuriai mūsų politikai patikėjo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus. Neabejotina, kad elektrinė gaus visus reikalingus jos veiklai patikrų dokumentus. Ką tada kalbėsime ir ką veiksime?

Jau senokai buvo aišku, kad Astravo elektrinė bus baigta statyti ir paleista. Jos gaminsima elektros energija jau įtraukta į didžiulį valstybinį Baltarusijos ekonomikos plėtros planą – ta energija turėtų tapti valstybės elektrifikavimo ir pažangiųjų industrijų plėtros pagrindu. Pigi elektros energija teiks kai kurių sričių baltarusių gamintojams konkurencinį pranašumą, ji padės pakeisti geležinkelių transporto infrastruktūrą. Suprantama, padedant kinams, kurių poveikis ir reikšmė įvairioms baltarusių politikų ekonominėms ir geopolitinėms dėlionėms darosi vis svarbesnis.

Lietuvai būtina rūpintis Astravo saugumu, šitai mums visiems gyvybiškai svarbu. Tačiau juk taip pat svarbu ir latviams bei lenkams. Tad kodėl kaimynų nepavyko prisišaukti? Gal dėl to, kad kaimynai kuo puikiausiai matė mūsų politinės retorikos ydingumą. Juk mes jau nuo pat pradžių nesileidome į jokius dvišalius santykius su Baltarusija. Tai buvo didžiausia klaida. Kad ir kokios nuostatos vyravo anuometinės ES vadovybės galvose, Lietuvos politikai turėjo susikurti savus veiksmingus institucinius politinio bendravimo su Baltarusija instrumentus, kitaip tariant, plėtoti dvišalius politinius santykius. Nesvarbu, kokiais epitetais vienu ar kitu metu būtų dabinamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Drįstu manyti, kad kaip tik dvišaliai santykiai būtų padėję nulemti baltarusių sprendimą elektrinę statyti kitoje vietoje. Mums turėtų būti svarbu ir kitas dalykas – kad Baltarusija netaptų visiškai Rusijos valdoma sritimi, plėtojant Sąjunginės valstybės institucijas. Šiuo atžvilgiu ir ES politinio elito dėlionės pasirodė esančios labai jau siaurakaktiškos, paremtos tam tikromis ideologinėmis nuostatomis, prasilenkiančiomis su šiuolaikinio pasaulio raidos tendencijomis ir visiškai pražiūrinčiomis regioninių santykių ypatumus. O juk Baltarusijos prezidentas iki šiolei sugebėjo išsaugoti šalies suverenitetą sudėtingose santykių su Rusija kolizijose. Ypač – santykių su Ukraina atžvilgiu. Stebėtinas sumanumas ir tvirtybė. Įdomu, koks ES politinis veikėjas sugebėtų tiek ilgai žaisti tokį sudėtingą politinį žaidimą su Vladimiru Putinu. Juk matėme su juo bendraujančius ir Jungtinių Valstijų prezidentus. Palieku skaitytojams atsakyti į klausimą, kurie jų atrodė stipresni už Rusijos prezidentą. Visiškai kitaip atrodo Kinijos ir Rusijos prezidentų susitikimai. Drįstu įtarti, kad A. Lukašenka, kuris ne sykį aiškino žmonėms apie patiriamą Rusijos spaudimą, užbaigdamas – „suverenitet – eto sviatoje“, vis labiau įsileidžia į savo šalį kinus ir kinų kapitalą tam, kad savaip įgautų papildomą atsvarą Rusijos interesui galutinai pajungti Baltarusiją. Šiuo atžvilgiu Rusijos interesai susipriešina su Kinijos interesais, o visi žino, kaip negailestingai Kinija gina savuosius. Baltarusijoje jau daug kinų kapitalo – žemės ūkyje, maisto pramonėje, geležinkeliuose, infrastruktūriniuose projektuose. Pastarieji neišvengiamai „beldžiasi“ Lietuvon – juos vilioja pirmiausia geležinkelis ir uostas.  Štai ir turime vieną didelę geopolitinių interesų pynę, kurios kol kas mūsų politikai net nebando gvildenti, ką jau kalbėti apie geopolitinių žaidėjų veikseną. Kaip jau įprasta, tenkinamės retoriniais užkalbėjimais arba prikandame liežuvį nesuvokdami, ką sakyti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prasitarė, kad toks latvių pareiškimas jam nebuvęs naujiena. Galima numanyti, kad apie tai buvo kalbėta jam viešint Latvijoje. Apie smūgį buvęs įspėtas. Mūsų prezidentas pasvarstė apie būtinumą kalbėtis ir derinti pozicijas. Tų kalbų bus, ir nelabai malonių. Tačiau kirba klausimas – ar nevertėtų apskritai permąstyti santykių su Baltarusija politiką naujų geopolitinių iššūkių akivaizdoje? Ar nevertėtų mums susimąstyti apie savus ekonominius ir geopolitinius interesus vis didėjančio pasaulinio nestabilumo, konfliktiškumo ir prekybos karų sąlygomis? Pirmiausia būtina keisti retorikos režimą. Juk įsisenėjusi politinė retorika ir ankstesnės Prezidentūros siaurakaktiška nuostata neleido mums pasinaudoti baltarusių kvietimu pasižvalgyti Astravo elektrinėje. Tokį interesą išreiškęs premjeras Saulius Skvernelis tuoj pat buvo „nusodintas“. Gal ir gerai, kad mūsų politinis elitas kol kas tyli, bandydamas nuryti latvių „piliulę“. Tik su sąlyga, kad imamasi apmąstyti mūsų padėtį valstybės ir valstybingumo interesų atžvilgiu. Nenustebčiau, jei po kurio laiko pasirodytų žinia, kad latvių pareiškimas dėl Astravo elektros energijos pirkimo buvo „pagardintas“ veiksmingais priedais. Baltarusija jau prieš kurį laiką buvo užsiminusi apie galimybę dėl Lietuvos „nedraugiškumo“ dalį savo prekių nukreipti į Latvijos uostus. Nemanau, kad latviai tokia galimybe nebūtų pasinaudoję. Jie puikiai supranta ir politinę, ir geopolitinę, ir ekonominę savojo pareiškimo vertę. Už politinę ir geopolitinę Baltarusija turės sumokėti ir sumokės. Tik ar nenukentės Lietuva? Tačiau kas galėtų paneigti, jog kai kam Lietuvoje tokia įvykių eiga duos nemenką uždarbį – juk daug lengviau ir pigiau bus galima parceliuoti Lietuvos geležinkelius ir kitokią infrastruktūrą, pasipildant savo ofšorines sąskaitas. Kinai laukia. Kartu su „pigu.lt“.

Susiję

Vytautas Rubavičius 6632245709283852046

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-08-20 16:03

    Derėtų prisiminti, kad baltarusiai savo elektrinę pradėjo statyti vėliau negu buvo planuota pradėti statyti Visagino AE. Lietuviai tylėjo, nes Visagino AE būtų statoma prie pat Baltarusijos sienos. Pirmieji "pasipiktinimai" Astravo AE pasigirdo tik tuomet, kai pasidarė aišku, kad Visagino AE nebus statoma... nors per tą laiką Astravo AE statybos jau buvo gerokai pažengusios. Dėl Astravo AE gaminamos elektros, tai čia irgi veidmainiaujama. Lietuviai ir toliau pirks elektrą iš Rusijos, tačiau tiesioginių elektros tiekimo linijų su Rusija Lietuva neturi. Linijos eina per Baltarusiją. Taigi, importavus elektrą nėra galimybės atskirti kur ji pagaminta - Rusijoje ar Baltarusijoje. Latviai juk irgi nepareiškė, kad jie pirks būtent Astravo AE pagamintą elektrą. Jie tiesiog pirks elektrą iš Baltarusijos ir Rusijos (o ką, lietuviai nedarys to paties?).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-08-20 19:02

    Teisingai, silpnapročiai uždarė AE, ir paliko juodąją skylę, dabar į tą skylę krenta pinigai, o galėjo joje būt Hitači, dabar turi Astravo AE, ir triedžia.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-20 20:21

      teisingai, pastatytų hitachi ir pusvelčiui gudams stumtų elektrą kaip kad buvo su IAE. protingiausia būtų buvę mestis su gudais ir užbaigti KHAE. tokiu būdu butų galėjusi daryti įtaką AAE saugumo užtikrinimui. o be to kažkodėl visi mano kad gudai savižudžiai sugalvoję Hirosimos ruletę sužaisti. juokingiausia, kad šitomis žiauriai apsikvailinusių ir apsijuokusių koncervų pasakomis visi tiki

      Panaikinti
  3. "Gal ir gerai, kad mūsų politinis elitas kol kas tyli, bandydamas nuryti latvių „piliulę“. Tik su sąlyga, kad imamasi apmąstyti mūsų padėtį valstybės ir valstybingumo interesų atžvilgiu." - čia, kaip suprantu, sarkazmas buvo. Ir, beje, reiktų rašyti ne politinis elitas, o "politinis elitas". :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-08-20 21:24

    Visa pasaka yra paprasta, elektra reikės pirkti, ir reikalingi pinigai kurie iš dangaus nekrenta.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2019-08-20 23:29

    Bet kas trukdo Lietuvai tęsti Hitachi projektą kartu su japonais?
    Turėtume savi AE - ir Astravas buvęs nebuvęs.
    Turi būti įvardinti konkretūs asmenys, sužlugdę Lietuvai gyvybiškai svarbų projektą.
    Lengva įsivaizduoti, kaip kvailai ir juokingai tokia situacija atrodo iš šalies - ,,Tai ko savo elemtrinės nestato?" - panašu, kad Astravo tema eskaluojama dirbtinai, nes tokia kvailystė kaip atsisakymas turėti savo AE irgi gali būti Lietuvai priešiškos propagandis medžiaga.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2019-08-21 00:15

      Atleiskit, bet ar jūs ne iš dangaus nukritote su tokiais pamąstymais? O gal tiesiog lankėtės kokiame nors kvailinimo "retryte"
      organizuotame kregždutinės šutvės?

      Panaikinti
    2. supratingas2019-08-21 00:19

      P.S. Ar šiaip nevykusiai "trolinat"?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-08-21 00:36

      Supratingas 00.15, tuo metu, kai vyko pagrindinės batalijos, gyvenau ne Lietuvoje, todėl ne viską spėjau sužiūrėti - visur nesuspėsi. Man iki šiol neaišku, kaip apskritai įmanoma sužlugdyti tokį visai Lietuvai (ir ne tik) svarbų projektą kaip savos AE statyba.

      Panaikinti
  6. tai buvo ne „projektas“, o didžiulė avantiūra. ir apskritai ar įsivaizduojate dvi atomines per keliasdešimt km viena nuo kitos ir koks būtų grėsmės, realios, o ne tokios kokią dabar Lietuvos valdžiagyviai pučia, tikimybė? VAE „projektas“ buvo visiškai neparuoštas nei ekonomine, nei energetikos strategijos nei finansavimo nei komercine prasme. man apskritai susidaro įspūdis, kad jis buvo skirtas vualizuoti kitą megaavantiūrą - suskystintų dujų terminalą, taip pat ekonominio tikslingumo prasme beviltiškai katastrofinį

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-21 09:47

      ,,kita megaavamtiūra" - sakote jūs, Pauliau. O tuomet ką jūs vadinate ,,pirmąja megaavantiūra", jeigu SGD, pasak jūsų, jau yra ,,kita"?
      Pagrįskite savo VAE faktais - kokios paruošimo klaidos?

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2019-08-21 09:51

    --->Pauliui 06.52
    T.y. - pagrįskite savo VAE kritiką faktais. Manau, galėsite tai padaryti, jei komemtara apie atominę Lietuvos energetiką parašėte jau iš labo ryto.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2019-08-21 10:58

    Blia blia tas pats per tą patį - lietuvio sovietinio intelegento, kuris visada pralaimi ir dėl visko kaltas, kai yra nekaltas mentaliteto sukurtas kliedsių kratinys. Ir tokia žmonės įsivaizduoja, kad kovoja prieš Lietuvą sunkiančią sistemą. Apgailėtinas vaizdas

    AtsakytiPanaikinti
  9. VAE būtų buvusi pirmoji, jei tarkime ją išties ruošėsi įgyvendinti. nors Visagine, kiek teko girdėti, niekas netikėjo kad ją apskritai statys. O dėl to, kad VAE avantiūra, viskas labai paprasta - statybos finansavimo šaltiniai nežinomi, rinkos nežinomos, partneriai nežinomi. sakymai, kad HItachi partneris... jie prastumia savo produktą ir jiems vienodai. su latviais estais lenkais nesusitarta, į kokią eneregetinę sistemą jungsis nenuspręsta (greičiausiai tai būtų buvęs tas pats BRELL ir iš visos pasakos apie energetinę nepriklausomybę nuo rusijos tyčiotųsi visos pakampėse rujojančios katės, kaip dabar yra su terminalu, kurio situacija po to kai azotas atsisakė paklusti ultimatumams tapo visiškai neaiški. ir, pats samgumas: tvirtinimas, kad jei būtų pastatyta VAE,gudai nestatytų AAE, taigi elementarus klausimėlis koncervų „energetikams“ su nevykėliui technikumo absolventu priešaky ir visa jų agipropo gauja: jie tvirtina, kad pastačius VAE gudai išeitų iš bendros su Rusija energetinės sistemos (t.y. brell)? atsakymas aišku žinomas tik koncervų ir zombizuoto eurokomsomolo lietuviško padalinio fantastams. panašu viskas būtų gerokai parasčiau - koncervų „projektas“ baigtųsi tuo, kad būtumėm pastatę AE brellui, t.yy. rusams su gudais, nuo kurių įgeidžių visiškai priklausytų VAE rentabilumas. nes, skirtingai nuo kitų elektrinių, AE reiklauja ypatingo apkrovos stabilumo. todėl savo laiku gudams ir buvo elektra iš IAE tiekiama veltui. ir tik dėkoti Viešpačiui ar šėtomui (nežinia kas raudonsnukiams įpūtė į galvas šią mintį) reiktų už tai, kad besipjaudami tarpusavyje valdžiagyviai, patys netikėdami, kad jis įvyks, iniciavo referendumą dėl VAE. o jis ėmė ir visų nuostabai įvyko ir kalėdiniai kalakutai skrido nuskrido atgal link Japonijos...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-21 12:03

      Operatyviai, Pauliau, net nesitikėjau. Sakai, valdžiagyviai, pasak tavęs, ,,patus meaitikėdami,kad jis įvyks, iniciavo refedendumą dęl VAE." - cituoju tave su visomis tavo gramatinėmis klaidomis, bet jos šiuo atveju - ne esminis dalykas.
      Tai jeigu, kaip tu sakai, valdžiagyviai netikėjo, kad tas referendumas įvyks, vis tik to referendumo ėmėsi - tokiu atveju kokios paskatos privertė valdžiagyvius imtis daryti tai, kuo jie patys netikėjo? Ir to referendumo finasavimo šaltiniai taip pat nežinomi - argi ne taip? Ir kas gi aktyviausi referendumo prieš VAE, t.y. prieš Lietuvos energetinę strategiją organizatoriai ir veikėjai? Kur jie ir ką jie veikia dabar? Ar gali atsakyti, Pauliau?

      Panaikinti
    2. a, aišku, eilinis iš serijos „smertj špionam“. sėkmės vaikiukai ir toliau ieškoti priešų, užuot paaiškinimus kur būtumėte dėję tokio galingumo AE produkciją be perdavimo linijų, sinchronizacijos, paruoštų vartotojų rinkų ir viso kito. su agitpropo rėksniais nebendrauju. jau vien dėl jų žemo lygio ir nulinės kompetencijos absoliučiai visais klausimais, išskyrus spiegimo toną bei lygį, aišku

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-08-21 14:23

      Kažin ar tau tikrai taip aišku, Pauliau. Gal kai kas ir aišku, bet ne viskas. Elektrą visada galima gerai parduoti - tai viena, o antra - elektros kiekis ir kainos daug reiškia investicinijoms, jau nekalbant apie lydimąsias infrastruktūras, sukuriančias nemaža darbo vietų.
      Turbūt užkliuvo klausimas apie referendumo prieš VAE finansavimą ir pagrindinius to referendumo organizatorius ir veikėjus, kad pačiam teko skubiai apsimesti įsižeidusiu be jokios racionalios argumentacijos?
      Beje, kokią sinchronizaciją turi omeny? - dažnio keitiklius? Nėra ko riesti nosies ir mėtytis rusiškais išsireiškimais - savitvardos stoka yra labai nepelningas dakykas, jei jau teikeisi užsiminti apie kompetenciją. Aaa, viena maža smulkmena: vienas iš referendumo prieš VAE šulų kažkad lygiai taip pat aktyviai agitavo ir prieš Lietuvos narystę NATO - kaip vertini šitokį ,,netikėtą" sutapimą?

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2019-08-21 12:15

    Pirmiausia nereikėjo uždaryti veikiančios AE, bet nuvažiavę šiknalaižiai sulindo į subinę ir uždarė AE, kuri dabar stovi pusiau uždaryta alsuoja pragaru ir ryja pinigus, o jie nusėda į apsukrių vagių kišenes, stovi apšikta vieta ir dar ilgus metus stovės, va ir visa istorija.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-21 14:37

      Tikrai nereikėjo. Reikėjo pakeisti RBMK patikimesniais reaktoriais ir būtume be jokių didelių išlaidų turėję naują AE. Pinigus ryja ir pati AE, i dar labiau - visikiis neaiškios prie AE prukibę firmos,firmelės ir firmukės, formaliais pretekstais traukiančios iš AE pinigus. Aišku, šitie visi, kaip sakė M. Valančius, ,,bambizaj, bambizelaj ir bambizukaj" stotų mūru prieš naują, modernią AE, nws tik esant neapibrėžtai ir komplikuotai situacijai gali daryti savo neaiškius biznius.

      Panaikinti
  11. supratingas2019-08-21 18:08

    Žaviuosi pono Pauliaus kantrybe mėginant ginčytis su "Anonimišku".
    Man tas "projektas" (teisingiau būtų vadinti mėginimų įvykdyti ekonominę diversiją) nuo pat pradžių buvo panašus į "Naujuosius Vasilijus", todėl ir negalėjo būti paruoštas. Net greiti ir praktiški amerikiečiai daugiau nei 30 metų nestatė, o tik pratęsinėjo iki 60 metų jau veikiančių reaktorių leidimus. Matyt prasčiau nei mūsų "ykanomikos genijai" skaičiuoja.
    Pritariu kito "Anonimiško" minčiai, kad vienintelis būdas Lietuvai išlikti atominė valstybe neuždarant VAE ir taitnebuvo neįkandamanużduotis jei stojimo į ES derybose būtų derėjąsi atstovaujantys Lietuvos interesusiderybininkai. Tik nenorėčiau sutikti, kad reikėjo keisti rusiškus reaktorius. Ar prieš uždarymą įdiegtos papildomos apsaugos priemonės nepavertė mūsų saugesniais už "saugius" prancūzus?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-21 18:48

      Supratingas, kodėl manote, kad Hitachi projektas - ,,ekonominė diversija"?

      Panaikinti
  12. supratingas2019-08-21 18:15

    Turėjo būti "Naujuosius Vasiukus", atsiprašau ir už kitas klaidas.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Anonimiškas2019-08-21 22:11

    VAE-Hitachi projekto istorijoje yra dar du svarbūs aspektai.
    Jeigu Lietuva turėtų savo atominę jėgainę, kad galėtų eksportuoti elektros energiją, tuomet ji nebūtų ekonominė kolonija, kaip kad yra dabar, arba savotiška pilkoji ES zona tarp Rytų ir Vakarų, kurią bet kada galima parduoti, įkeisti arba tiesiog palikti likimo valiai. Būdama elektros energijos eksportuotoja, Lietuva bemat taptų žymiai svaresne ES ir apskritai Baltijos regiono valstybe, su kuria jau reikėtų skaitytis. Nėra jokių abejonių, kad Lietuvos priešai šitai iškart suprato, kitaip nebūtų buvę imtasi taip staigiai organizuoti referendumo dėl atominės energetikos ir nebūtų taip greitai pradėta statyti AAE, kuri Baltarusijai nėra gyvybiškai svarbi - užtenka pažvelgti į žemėlapį. Greita vatinių reakcija į šį straipsnį irgi daug pasako.
    Stebiuosi mūsų brolių latvių ir gerą ekonominę įžvalgą turinčių estų nuostata: vos tik buvo aišku, kad Lietuvoje AE projektas yra sabotuojamas, jiems reikėjo iškart perimti estafetę ir skubiai statyti savo AE.
    Antra - referendumas. Jei teisingai suprantu, dabar surengti referendumą Lietuvoje kokiu nors klausiu nėra taip paprasta. O štai referendumui dėl Lietuvos atominės energetikos visur buvo žalia šviesa. Įdomu, tiesa? Dabar, kai referendumu yra sabotuota Lietuvos energetinio savarankiškumo strategija - tik klausimas, kokiam laikui - taigi dabar jau galima referendumų neleisti. Žodžiu, gerb. skaitytojai ir komentatoriai, visi patys viską puikiausiai suprantate.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Anonimiškas2019-08-21 23:34

    Žmonės ne kvailiai, ir matė, kas nutiko Fukušimoje, kurioje avarija beje iki šiol nelikviduota, Fukušimos radionuklidai jau randami JAV vakarinėje pakrantėje. Toks pats reaktorius buvo siūlomas ir Lietuvoje statyti, taigi savižudžių ir durnių neatsirado, ir tikrai verti pagarbos Vidmantas Žiemelis ir jo kolegos kurie padėjo sustabdyti šią avantiūrą

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-22 00:33

      30 rublių.
      Iš kur žinai, kad reaktoriai Fukušimoje ir Lietuvai siūlyti reaktoriai yra tokie patys?
      Raketukė Archangelske - piššššššššššš
      Gal manai, kad pagrindiniai veikėjai - tie, kurie organizavo referendumą prieš ,,Hitachi'', o vienas iš jų dar ir agitavo prieš NATO - manai, kad šite veikėjai nepasakys, kas jiems liepė sabotuoti ,,Hitachi'' projektą, agituoti prieš NATO ir už tai mokėjo? - tikrai viską pasakys: su vardais, pavardėmis, tarnybiniais laipsniais, datomis ir vietomis. Kantrybės.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-08-22 00:37

      Anonimiškas 23.34, kas, kur ir kada aptiko Fukušimos radionuklidus JAV vakarinėje pakrantėje?

      Panaikinti
  15. supratingas2019-08-22 14:21

    Cit.: "Supratingas, kodėl manote, kad Hitachi projektas - ,,ekonominė diversija"?"

    Todėl, kad Lietuva - neturtinga ir be to beveik 30 metų ekonominių ir politinių teroristų stekenama šalis ir tiesiog "per brangu" būtų per švelni sąvoka.
    Kiek mano neypatinga atmintis mena - kalbėta apie, berods,, 17 milijardų litų pradinę investiciją kuri kilovatvalandės kainą padarytų apie 20 lito centų. Dar pusę tiek reikėtų pridėti veiklos sąnaudoms ir gautume apie 30 lito centų savikainą. Tačiau įvertinus lietuviškus ypatumus būtų ne per drąsu teigti, kad suma galėjo išaugti iki kokių 25 milijardų. Priedo kainą reikėtų perskaičiuoti euro kainomis kurios neaplenkė ir statybų. Gaunasi astronominė 7-8 milijardų eurų suma su "konkurencinga" apytikriai 9 euro centų už kW savikaina (galiu ir klysti, bet manau pirkdami iš biržos nemokame vidutiniškai nei 5 eurocentų). Ir kokia gi galėtų tuomet būti kW kaina vidaus vartotojui esant 8-9 eurocentų savikainai? Prie šio paveikslo pridėkime visa tai ką minėjo ponas Paulius ir gausite pražūtingą derinį kurį ir įvardinau diversija, nes savo noru toko akmens po kaklu niekas nesikabina.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item