Vokietija po sukrečiančios nusikaltimų savaitės: baugu pripažinti problemos mastą

Bundesregierung/Denzel nuotrauka delfi.lt Paskutinę liepos savaitę Vokietiją sukrėtė keli žiaurūs nužudymai, sukėlę šalyje diskusij...

Bundesregierung/Denzel nuotrauka

Paskutinę liepos savaitę Vokietiją sukrėtė keli žiaurūs nužudymai, sukėlę šalyje diskusijas apie migrantų nusikalstamumą ir apie tai, kiek ir kaip žiniasklaidoje šia tema informuoti, – pagrįstai baiminamasi, kad didės priešiškumas migrantams.

Saugumo jausena Vokietijoje, anot vidaus reikalų ministro Horsto Seehoferio – „labai įtempta“. „Vokietija sukelia keistai nesaugios ir trapios šalies įspūdį“, – komentavo įvykius ir reakciją į juos šveicarų dienraštis „Neue Züricher Zeitung“. O kurdų kilmės Vokietijos politikas Ali Ertanas Toprakas sakėsi suprantąs rytų europiečius, nenorinčius priimti migrantų. 

Apie du atvejus – liepos 29 d. Frankfurto geležinkelio stotyje po greituoju traukiniu nustumtą aštuonmetį berniuką ir jo mamą (moteris tik per plauką liko gyva) bei liepos 31 d. Štutgarte viduryje gatvės kardu žiauriai užkapotą vyriškį – informavo ir užsienio žiniasklaida. 

Frankfurto žudikas buvo Šveicarijoje nuo 2006 m. gyvenantis eritrėjietis, o vyriškį Štutgarte užkapojo Jordanijos palestinietis Isaa M., 2015 m. pabėgėliams plūstant į Vokietiją, įregistruotas kaip siras.

Apie Frankfurto stotyje vykusią sceną jau vien skaityti šiurpu: moteris paskutinę akimirką spėja išvengti atriedančio traukinio, tačiau sūnelio nebeįstengia pritraukti prie savęs – vaikas žūna jos akyse. Deja, šis nusikaltimas buvo pastaraisiais metais tik vienas iš keliolikos panašių.

Dar visai neseniai, liepos 22 d., Fiordės geležinkelio stotyje Serbijos pasą turintis romų tautybės nusikaltėlis tokiu būdu nužudė 34-erių metų moterį, laukusią traukinio drauge su 13 metų dukra. 

Liepos 28 d. spauda pranešė ir apie trečią kraupų nusikaltimą: Dortmunde lagamine rastas 21 metų moters lavonas. Moterį smaugė ir 70 peilio dūrių nužudė jos vyras afganas. Pasak Dortmundo prokuratūros, būta baisių scenų: bute, kuriame afgano žmona saugojo draugės vaikus, policija rado klanus kraujo ir persigandusius penkerių bei devynerių metų vaikus.

Vokietija barbarėja 

„Vokietija barbarėja“, – apibendrindamas liepos pabaigos įvykius, konstatavo politinės kultūros žurnalo „Cicero“ autorius Alexanderis Kissleris. Kitaip ir pasakyti neįmanoma, matant, kaip Štutgarto gatvėje žudikas nelyginant koks budelis kardu užkapoja vyriškį, šaukdamas „Kodėl tai padarei?“. 

Šią archajišką egzekuciją matė dešimtys praeivių bei 130 vaikų, važiavusių autobusais iš miško stovyklos namo, keli liudininkai sceną netgi nufilmavo ir įkėlė į internetą. 

Ir nors spaudoje skubėta patikinti, jog nužudymo motyvas buvęs išimtinai asmeniškas, neturėjęs nei ideologinių, nei religinių motyvų, vis dėlto palestiniečio socialiniuose tinkluose daryti įrašai verčia suklusti. 

„Visagalio ir Gailestingojo vardu su kiekvienu įkvėpiu artėjam prie mirties. Pasitikėk vien Dievu“, – vos valandą prieš įvykdydamas nusikaltimą rašo Isaa M., ir socialinių tinklų draugai iš Golano aukštumų jam pritaria. „Tesaugo Tave Dievas, mano širdie,“ – rašo vienas jų, kaip informavo „Stuttgarter Zeitung“. 

O laikraštis „Bild“ pranešė: siru apsimetęs palestinietis ketverius metus gyveno Vokietijoje, gaudamas socialinę pašalpą ir per tą laiką sugebėdamas įvykdyti ne vieną nusikaltimą. Wilhelmas L., su kuriuo jis kurį laiką dalijosi pastogę, išsiaiškino suklastotą Isaa M. tapatybę ir apskundė jį tarnyboms. Už ką palestinietis jam ir įvykdė viešą egzekuciją. 

Neapsaugos nei daugiau policijos, nei stebėjimo kameros

Kadangi abu nužudymai įvykdyti viešose erdvėse, gyventojų neapleidžia jausmas, jog pasalūniško žudiko auka gali tapti kiekvienas ir bet kada. Anot ilgamečio Brėmeno nužudymų tyrimų komisijos vadovo Axelio Petermanno, „pastaraisiais metais teko patirti, kaip paprasčiausiomis priemonėmis galima išmušti visuomenę iš pusiausvyros. Tam net peilio nereikia“. 

„Nuo tokių nusikaltimų neapsaugos nei daugiau policijos, nei stebėjimo kameros, nei kitos techninės priemonės“, – dienraščiui „Die Welt“ po Frankfurto įvykio sakė šis prityręs „profaileris“. 

Nesaugumo jausmas didėja. Tai patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimų instituto „Civey“ duomenys: naujausioje apklausoje 30,2 proc. respondentų sakėsi Vokietijoje nesijaučiantys saugūs. Prieš pusantro mėnesio taip teigė 25,2 proc. apklaustųjų. 

Pagrindinio srauto žiniasklaida dažnai, netgi pasitelkusi sociologus ir psichologus, aiškina, jog didėjantis nesaugumo jausmas yra grynai subjektyvus, neturintis realaus pagrindo, nes nusikalstamumas šalyje mažėja. Esama tik „pavienių“ atvejų, apie kuriuos plačiai informuojama, ypač socialiniuose tinkluose, o dėl to stigmatizuojami visi migrantai. 

Taip, „atvirų sienų“ ideologijos priešininkai savo internetinėse platformose išties uoliai registruoja kiekvieną regioninėje spaudoje ar policijos pranešimuose minimą migrantų nusikaltimą. O besidomintiems internete prieinama ir kasmetinė Vokietijos federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BKA) pateikiama nusikalstamumo statistika. 

Nusikalstamumo statistika kalba pati už save 

Tiesa, didžioji dalis šalies žiniasklaidos stengiasi ją tylomis apeiti. Apie „nusikalstamumą imigracijos kontekste“ iš 2018 m. BKA statistikos informavo tik du leidiniai: „Die Welt“ ir „Bild“. Balandžio mėnesį dienraščio „Die Welt“ skelbtame straipsnyje „Daugėja atvykėlių smurto prieš vokiečius“ nurodoma, kad neproporcingai didelę smurtinių nusikaltimų (žmogžudysčių, kūno sužalojimų ir seksualinių nusikaltimų) dalį 2017 m. įvykdė 2015/2016 m. su pabėgėlių banga atvykę migrantai. O praėjusį penktadienį „Die Welt“ straipsnio antraštė skelbė: „43 proc. visų nužudymu kaltinamų įtariamųjų neturi Vokietijos paso“. 

Nuo pabėgėlių krizės 2015 m. policijos kriminalinėje statistikoje buvo netgi įvesta speciali „atvykėlių“ (Zuwanderer) kategorija, apimanti politinio prieglobsčio ieškotojus, teisę į jį turinčius, teisės į prieglobstį neturinčius, bet toleruojamus, nelegaliai šalyje būnančius bei kontingentinius pabėgėlius. 

Žmogžudysčių, kurių įvykdyme dalyvavo bent vienas atvykėlis, aukomis 2018 m. tapo 230 vokiečių, o tai – 105 proc. daugiau nei 2017 m. (112 aukų), – informuoja dienraštis „Die Welt“, remdamasis BKA nusikalstamumo statistikos pranešimu. 

Taigi, šios kategorijos „atvykėlių“ nusikalstamumas – neproporcingai didelis: jie sudarė 18,6 proc. kaltinamųjų žmogžudyste, nors federalinės vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais jie tesudarė ape 2 procentus visų šalies gyventojų. 

Drauge BKA atkreipia dėmesį į demografinį bei sociokultūrinį aspektą: tarp atvykėlių esama kur kas daugiau jaunesnių nei 40 m. vyrų, be to, jie neretai kilę iš konfliktų krečiamų regionų.

Problemą įvardinti išdrįsę politikai tuoj apšaukiami rasistais 

Vos kam nors iš politikų išdrįstus problemą atviriau įvardinti, tuoj šniokšdama atrieda pasipiktinimo banga. Taip nutiko ir šįkart, kai po kruvinos egzekucijos Štutgarte Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas (CSU) pareiškė: „Reikia labai aiškiai pasakyti: pas mus atvyksta žmonės, daug greičiau konfliktus linkę spręsti smurtu“. 

Ministras perspėjo nedaryti apibendrinimų, tačiau drauge reikalavo blaiviai įvertinti padėtį ir pradėti kitaip elgtis su nusikaltimus vykdančiais atvykėliais, „nuosekliai juos bausti, o reikalui esant ir nuosekliai išsiųsti iš šalies“. 

To pakako, kad J. Herrmannas būtų užsipultas iš politinės kairės. 

Socialdemokratų parlamentaras Florianas Postas įvertino bavarų politiko žodžius kaip „kvailumu nepranokstamus“, partijos „Kairė“ lyderis Berndas Riexingeris žinių agentūrai AFP piktinosi „migracijai priešiškomis tiradomis“, o žaliųjų parlamentinės frakcijos vienas iš vadovų Konstantinas von Notzas perspėjo „nepilti vandens ant AfD kurstytojų malūno rato“. 

Dėl šalyje augančio priešiškumo migrantams baiminamasi, deja, ne be pagrindo. Juk liepos mėnesį 50 kilometrų nuo Frankfurto esančiame Vechsterbacho miestelyje 55-erių vokietis pro automobilio langą pašovė eritrėjietį – rasistiniais motyvais, o po to ir pats nusišovė. Kaip rašoma paskutiniame žurnalo „Der Spiegel“ numeryje, į pilvą sužeistas 26-erių pabėgėlis iš Eritrėjos Bilalas M. veltui mėgino stabdyti pro šalį važiuojančias mašinas, – pagalbos nesulaukė. Tik firmos teritorijoje buvę žmonės pastebėjo sužeistą afrikietį ir iškvietė greitąją. 

Atvirai diskutuoti problemą trukdo politinės korekcijos apynasris 

Vokiečių visuomenė privalo gerai matyti abiem akimis, tiek dešine (nesumenkinti iš dešiniųjų ekstremistų kylančio pavojaus), tiek kaire (nenutylėti politinio prieglobsčio ieškotojų vykdomų nusikaltimų), – dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašė žaliųjų politikas, Tiubingeno meras Borisas Palmeris. Reikia tik įsivaizduoti, kokios prieš dešinę nukreiptos akcijos būtų organizuojamos, „jei neonacis gatvėje būtų kardu užkapojęs afrikietį“, – vaizdumo dėlei pridūrė jis. 

Į ideologinius žaliųjų partijos rėmus netelpantis B. Palmeris, partijos kolegų ne sykį išvadintas rasistu ir naciu, reikalavo atvirai kalbėtis apie politinio prieglobsčio ieškotojų nusikalstamumą. 

„Tačiau tokie debatai nevyksta, nes kiekvienas bandymas diskutuoti ta tema tuoj pat kvalifikuojamas kaip dešinysis populizmas ir deligitimuojamas kaip neva rasistinis“, – apgailestavo politikas. 

„Reikia būti tiesiog akliems ir nuo realybės atsitvėrusiems“, kad nematytum problemos masto, – ypač turint omeny „kvapą gniaužiantį Vokietijos teisėsaugos bei tarnybų geranoriškumą“ nusikaltimus darantiems atvykėliams, – rašo žurnalistas bei knygų autorius Borisas Reitschusteris, ilgus metus dirbęs žurnalo „Focus“ korespondentu Maskvoje.

Tokią atsakingų politikų bei medijų laikyseną B. Reitschusteris aiškina kairiųjų „absurdiška lygybės utopija“, pagal kurią visi žmonės savaime yra lygūs ar gali būti padaryti lygiais“. 

„Ši ideologija yra su realybe nesuderinama ir pavojinga, tačiau Vokietijoje labai išplitusi ir daugelio ginama kone kaip religinė dogma“, – sako B. Reitschusteris. 

Pasak žurnalisto, tvirtinti, esą, pabėgėlių krizė su didėjančiu nusikalstamumu neturi nieko bendro, yra paprasčiausia saviapgaulė. 

Kurdų kilmės politikas: Rytų Europos šalys ne be pagrindo taip griežtai elgiasi migracijos klausimu 

„Kažkas šalyje negerai“, – perspėjo ir kurdų kilmės politikas, Vokietijos migrantų draugijos darbo sąjungos prezidentas, krikščionis demokratas Ali Ertanas Toprakas. Jį piktina dalies migrantų elgesys juos priėmusioje šalyje. 

„Ar tai būtų prievartavimai ir žmogžudystės, ar smurto protrūkis miesto šventėse bei plaukimo baseinuose, – jaunų migrantų vyrų dalyvavimas visame tame yra gėdingas faktas, giliai sukrečiantis ir mus, šios šalies migrantes bei migrantus, – rašė jis dienraštyje „Die Welt“. – Esam pasipiktinę, kad žmonės, ieškantys Vokietijoje prieglobsčio ir pagalbos ar ją čia gavę, drįsta vykdyti tokius nusikaltimus.“ 

Galiausiai jų auka tampa ir taikūs migrantai, – ne vien tiesiogine prasme, bet ir dėl to, kad ant jų krenta nusikaltimus vykdančių migrantų šešėlis, o daliai vietos gyventojų kiekvienas migrantas ima atrodyti potencialiai pavojingas. 

„Kiekviena tokia piktadarybė galų gale varo nepasitikėjimo pleištą tarp vietos gyventojų ir naują tėvynę čia radusių migrantų“, – dėsto A. E. Toprakas. 

Politikai „privalo ryžtingai veikti, jei nenori, kad būtų sugriautas taikus vietos gyventojų sugyvenimas su garbingais, įstatymo besilaikančiais migrantais“, – susidariusios situacijos akivaizdoje ragina A. E. Toprakas. 

Toliau didėjančios imigracijos iš Artimųjų bei Vidurio Rytų ši šalis, jo įsitikinimu, pakelti nebegali. 

O straipsnio gale jis priduria: „Deja, tenka pripažinti: Rytų Europos šalys ne be pagrindo taip griežtai elgiasi migracijos klausimu. Jos turi prieš akis Vakarų Europos patirtį, kurios savo kailiu nenorėtų patirti.“

Parengė Eglė Gatelytė.

www.DELFI.lt

Susiję

Pasaulis 7998407526095349802

Rašyti komentarą

  1. ''Ir nors spaudoje skubėta patikinti, jog nužudymo motyvas buvęs išimtinai asmeniškas, neturėjęs nei ideologinių, nei religinių motyvų...'' - štai ta dogmatinė postmodernizmo mantra, trukdanti blaiviai įvertinti padėtį. Mūsų atmintis sako, ne kiekvienas čigonas yra arkliavagis, bet kiekvienas arkliavagis yra čigonas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taikliai čia. Beje, E. Gatelytė jau ne pirmą kartą atkreipia dėmesį realybę, o ne ideologines dogmas atspindinčiais tekstais - bet vis tiek užkliuvo už neomarksistinės naujakalbės: "romų tautybės nusikaltėlis". ČIGONAS jis, o ne "romas". Romas - alkoholinis gėrimas, o ne tautybė.
      "Dortmunde lagamine rastas 21 metų moters lavonas. Moterį smaugė ir 70 peilio dūrių nužudė jos vyras afganas." - negaliu prisiversti jos gailėtis. Apskritai, labai didelė dalis prievartavimo (ir žmogžudysčių) aukų yra su negrais ir arabais susidėjusios "mai legz ar oupen for refjudžyz" kekšės, o dalis jų (na, tų, kurios gyvos lieka :)) net nieko nepasimoko.
      Na, šiuo atveju bent tokia nauda, kad vaikai bus išmokę (tikiuosi), kur veda "atvirumas beigi tolerancija". Gaila tik, kad tas "mokymasis" buvo per trauminę patirtį - bet, antra vertus, gal "pamoka" giliau įstrigs ir ilgiau išliks?

      Panaikinti
  2. Kieno vaikai, čia tos, kur lagamine, vaikai ? Tikimybė, jog elgsis kaip tėvas bus dar didesnė. Nuo šito užkrato apsiginti vokiečiams įmanoma tik sukėlus šleikštulio kampaniją, nes pasišlykštėjimu sukelti neapykantą yra efektyviau nei baime. Mes kalbam ir juokiamės ar baisimės tokiais įvykiais, tačiau kaip besidalindami bendru civilizaciniu kamienu turėtumėm tik užjausti tuos parazitais aptekusius nelaimėlius ir viltis, jog toks likimas neištiks ir mūsų Lietuvos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Iš teksto supratau, kad lyg ir ne jos ("afgano žmona saugojo draugės vaikus"), todėl vilties dar yra. Apie mišrūnus kalbos net nebūtų. O užuojauta galima besipriešinantiems. Grindų skudurų niekas neužjaučia.

      Panaikinti
  3. Welcome to Germany. Tokia naujoji realybė Vokietijoje. Merkelienė vienu sprendimu, per vieną dieną pavertė Vokietiją Afrikos ir Arabų šalių toksiškiausių atliekų sąvartynu. Nieko kito vokiečiai durneliai ir nenusipelnė. Jiems ir Raudonoji Armija "išvaduotoja", ir Rytprūsius labai "išvadavo" , o šiomis dienomis 80% gyventojų palaiko "Putino taikos politiką", o ne "Amerikos imperializmą". Tobuli mankurtai, tobulai politiškai koretkiški. Jie net nesipiktina dėl to kad vokietį samurajų kardu užkapojo - ai, tai čia gi asmeninis konfliktas, auka turbūt pati kalta buvo.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-08-14 15:07

    Kažkaip vis tik nesitiki, kad viskas Vokietijoje taip ir liks. Jeigu niekas nieko nedarys, Vokietijos recesiją pirmiausia pajus tie, kurių verslas ir saugumas priklauso nuo Vokietijos technokratijos, o dar greičiau - tie, kam naudingos Vokietijos išmokos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-14 18:03

      Apropos, "Vokietijos išmokos".
      Vokietijos vyriausybė vis pasigiria, kad surinko mokesčių niolika milijardų virš planuotų (mokesčiai ten jau mokami iš anksto, dar net nepraėjus metams) ir spėkit, kur dedami tie "papildomi" milijardai. Atspėjot - išlaikyti atbėgusiems specialistams. Ir neseniai prašnekta, kad vyriausybė neturi atidėjusi jokio finansinio rezervo. O Briuselis irgi nelaukia. Kad ES ekonomika su mediniu euru kabo ant plauko, prasitaria tik drąsiausi apžvalgininkai, nebijantys politikų keršto.
      Tai ir sakau, atsidėkodami vokiečiams už eurus, galėtumėt bent paremti jų demokratines jėgas. Kažkada taip kabėjom apie Rusiją - paremti Rusijos demokratines jėgas. Vokietija jau tapo ES rusija, demokratija ten gniaužiama, iš visų jėgų stengiamasi nuslėpti, kad padėtis ten nevaldoma, o demokratijai/žodžio lasivei uždėti tramdomi marškiniai.

      Panaikinti
    2. Na, čia toli gražu ne tik Vokietijos problema: VISUR, kur įsigali liberastizmas, prasideda absurdo diktatūra.

      Panaikinti
    3. anonimui 18:03,
      o kurios ten jėgos Vokietijoje demokratiškos? Skirtingai nuo Rusijos, ten formaliai visos jėgos demokratiškos, nes rinkimai neklastojami ir partijos gauna tiek valdžios, kiek jos suteikia rinkėjai. Aplamai, Vokietijos politiniame lauke labai liūdna, ten nėra ko rinkti, nei kairiesiems, nei dešiniesiems.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2019-08-14 22:06

    Vokietijoje absurdo diktatūra ypač pavojinga - mes visi labai greit pripratom, kad Europoj viskas atrodo judesyje mūsų visų naudai.
    O jeigu eurui staga bus funtuš? - indiškas išsireiškimas, turintis septynių raidžių ekvivalentus italų ir slavų kalbose - staiga, per vieną naktį? - juo labiau, kad euro kursas nustatimas iš ES išeinančiame Londone. Na, UK, bet anoks čia skirtumas.
    Vienas nedidelis brakštelėjimas Vokiwtijos ekonomikoje - ir kas tada su euro kursu? - grandininė neribotos infkiacijos banga visoje eurozonoje? OK, olandai, belgai, prancūzai bent turi dideles aukso atsargas, sugrįš frankai ir guldenai, o kaip su litais ir latais? Tokiam atvejui turi būti pasiruošta jau dabar, nes galimos smūginės krizės sąlygomis reikalingas ne vienas atsarginis variantas.
    A galvojantių y?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tamsta geriau rašytum apie tai ką išmanai.
      Nebus jokio funtuš, jau vien todėl, kad tūkstančiai europos buržujų savo milijardus laiko eurais ir jiems nereikia jokiu funtuš. Eurokursas nusistato biržose, jį aišku įtakoja ECB veiksmai. Viskas kas vyksta Europoje vyksta su galingųjų žinia, o jiems nereikia jokių kataklizmų ar krizių. Ir stabili valiuta - jų pačių interesas.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-08-16 23:20

      ---> X-ui 111.27
      O kaip doleris, svaras ir Šveicarijos frankas? - ypač pastarasis kaip antroji rezervinė pasaulio valiuta? Ok, valiutų biržose - taika ir nesavanaudiška meilė, argi ne taip? Tik kažkodėl prireikė dar vieno tvarinio - euro, t.y. pervadinti euru tą pačią Vokietijos markę, kuri savo verte nusuleido olandų guldenui - kokia čia logika? Kokianiš to nauda Olandijai? ,,Kas tavo, tai ir mano, bet kas mano, tai ne tavo"? Kuo padengtas euras? - bendru ES BVP? Čia jau pats grožis - eurozonos narės Suomijos ir eurozonos narės Graikijos BVP, abejų skolas paliekame ramybėje, nes tai visiškai neįdomu. Tik visoje ES pakelkime taurę linksmybių, tai yra mokesičius ir broliškai apmokėkime Graikijos skolas - ar teisingai supratau tamstą? O gal draugiškai sumetame valstybių aukso atsargas į bendrą katilą ir trauk devynios tą ,,pabėgėlių" išlaikymo kaštų statistiką?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-08-18 10:22

      Tai, kad Europoje gali būti rimtų reikalų, įrodo ir tarptautinėje rinkoje sparčiai kylančios aukso kainos.

      Panaikinti
  6. Keli rezonansiniai kriminalo įvykiai dar ne pasaulio ar Vokietijos katastrofa . Kur tie teroristai kurie ten žadėjo sprogdintis ir automobiliais traiškyti žmones .? Visa tai perdėta politiniais tikslais , nenori svetimu valstybėje įvesk prievole valstybės piliečiams visapusiškai (demografija) rūpintis savo valstybe . Padarykite Lietuva nauja Kinija kur įstatymas reguliuoja lovos reikalus ir bus tvarka ..tam netgi valstybė bus linkusi investuoti kai žinos kad po dvidešimt metu investicijos atsipirks ..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. A, senas-geras "če nesiskaito!". :D Keista, kad dar kokia Rasieja nepaminavota. Na, bet yra Kinija - kaip kompensacija. :)

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2019-08-18 17:48

    stasiui
    nuvažiuok ten ir pagyvenk, ypač netoli jų kvartalo. Dar metro Berlyne, kur benamiai miega ir būna padeginėjami merkelės berniukų. Patirk savo kailiu ir nereikės durnai klausti "kur?"

    AtsakytiPanaikinti
  8. Ir lietuvai sitai gresia. Neigiamas gimstamumas + masine emigracija palieka tuscias darbo vietas. Negi musu verslibinkai del darbo jegos trukumo kristi o gal net zlugti pelnui? Ir uk gyventojai nenorejo imigrantu xxa bet veike uz juos stipresnes jegos... o dabar kai kurios sios salies dalys net i jk ar anglija panasios....

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item