Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

delfi.lt Seimo pirmininko kėdė Lietuvoje turi tokią prastą politinę aurą, kad, išsikrausčius iš jos dabartiniam gyventojui, po Seimo ri...

delfi.lt

Seimo pirmininko kėdė Lietuvoje turi tokią prastą politinę aurą, kad, išsikrausčius iš jos dabartiniam gyventojui, po Seimo rinkimų gali prireikti valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir dezodoarcijos paslaugų.

Nieko liūdnesnio už šios kadencijos vadovavimą Seimui turbūt nėra buvę per visą nepriklausomybės laikotarpį. Loreta Graužinienė, palyginti su dabartine situacija, buvo reprezentatyvumo ir proto balsas.

Bet tai, regis, nieko per daug nestebina. Maža ką tie valstiečiai atsivedė į politiką. Nedaug liko iki rinkimų. Aną kadenciją turėjome tokią švietimo ir mokslo ministrę, kuri visus gąsdino tikrąja to žodžio prasme. Ir nieko – atlaikėme, nesudegėme iš gėdos, neemigravome.

Ši trumpa įžanga reikalinga tam, kad būtų galima pasakyti, jog sostinės meras Remigijus Šimašius tikrai nėra blogiausia iš viso to, kas pastaruoju metu nutiko Lietuvos politiniam veidui. Yra dar tokių kontekstų ir personažų, tarp kurių Vilniaus meras atrodo palyginti neblogai.

Net ir po visų šios vasaros istorijų, kurios normaliomis aplinkybėmis bylotų apie pagrindinio veikėjo – mero – politinį ir intelektualinį nebrandumą. Kai aukščiausiuose valdžios ešelonuose vyksta tai, kas vyksta, Šimašiaus nuotykiai – tik dar viena proga pasijuokti.

Kaip ir to rusų veikėjo, kuris Maskvoje prieš penkerius metus, šaltą lapkritį, išsirengė nuogas ir prikalė vinimis savo sėklides prie Raudonosios aikštės grindinio. Na, prikalė, kas čia tokio. Menininkas. Matyt, ne toks geras, kaip rašytojo O. Henry veikėjas, nupiešęs lapą ant lango. Šitas gal buvo labiau ne dailininkas, o savo likimo kalvis.

O Vilniaus meras drasko naktimis atminimo lentas nuo sienų, liepia paimti svetimus daiktus iš Artūro Zuoko namų, atleidžia visiškai niekuo dėtą Jono Meko centro vadovą iš pareigų, paskui grąžina ir vadovą, ir daiktus, ir tęsia kaip niekur nieko savo juokingą darbą Vilniaus mero poste. Irgi menininkas. Bohema.

Vis dėlto, palyginti su Seimo pirmininku ir buvusia švietimo ministre, Šimašius atrodo visai kitokios politinės kultūros žmogus. Nebūtinai aukštesnės, bet – kitokios. Prisideda, kaip sakoma, savimi prie kultūrinės įvairovės.

Istorija su atminimo lentos nuėmimu naktį ir slapčiomis turi bent du paaiškinimus – ideologinį ir išskirtinai praktinį. Ji atitinka ir liberaliąją mąstymo logiką, būdingą vertybinių karų (culture wars) aktyvistams, ir Laisvės partijos – kraštutinių liberalų – praktinį interesą artėjant Seimo rinkimams.

Praktinis interesas aiškus: sukėlus ir išryškinus socialinę priešpriešą, agresyviai priminti apie save, mobilizuoti potencialius šalininkus ir tikėtis bent jau įveikti penkių proc. barjerą 2020-ųjų Seimo rinkimuose.

Ideologinė paskata pasielgti su Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta būtent taip, kaip buvo pasielgta, aiškintina truputį sudėtingiau.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas apie Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio skirtumus prieš du mėnesius sakė taip: „Žiūriu į jų programą – na, gal truputį kitokia (...) Yra truputį skirtumų, pirmiausia – dėl kanapių legalizavimo, gal ryškiau – dėl seksualinių mažumų teisių išsireikšta…“

Čia pažymėtina, kad kanapių legalizavimas ir ypač seksualinių mažumų teisių lozungas su visais lydinčiais naratyvais Šimašiaus kraštutinio liberalizmo sektai ir visai jų politinei kaimenei nėra vien politinės rutinos akcentai, padedantys ryškiau atrodyti pagrindinių konkurentų fone.

Tai – jų tikrasis credo, politinė mitologija, archetipika ir simbolika. Tapatumo, saviraiškos, pasaulėžiūros seklumų (gylio ten paprasčiausiai nerasta) kvintesencija.

Jiems tai kaip komunistams – kova su buržuazine priespauda, o naciams – rasės grynumo principas. Tai, kas ideologiškai šventa, kas verčia juos atsistoti, kaip kad atsistojama giedant himną, ir giliai širdyse, apsalusose nuo politinės egzaltacijos, įsikalti: kas ne su mumis, tas – prieš mus.

Filme „Kabaretas“ yra stiprus epizodas, kai lauko kavinėje šviesiaplaukis jaunuolis su svastika ant rankovės staiga ima gražiai dainuoti „Tomorrow Belongs to Me“. Po vieną, po du kavinės lankytojai ryžtingai pakyla iš už stalų, ir jų balsai įsilieja į vis stiprėjantį bendrą chorą.

Ideologiniam dainos kvaituliui nepasiduoda ir nesistoja tik vienas senukas su pavargusiomis, daug kvailių fanatizmo mačiusiomis protingomis akimis. Jis laiko pasidėjęs pustuštį alaus bokalą ir skeptiškai purto žilą galvą – tylus sveiko proto kovotojas už pralaimėtą reikalą. Konservatorius radikalų apsuptyje.

Kai daina pasiekia savo kulminaciją ir crescendo, dainingas jaunuolis ištiesia ranką: „Heil!“

Simboliai, neapykantos valandėlės ideologinėse kuopelėse, eitynės su vėliavomis ir lozungais, demonstruojant savo pažangią mąstyseną ir gyvenseną, solidarumą ir nesitaikstymą su antisisteminėmis atgyvenomis, nueinančia karta, seniais, konservatoriais, kurie neatsistoja ir nedainuoja, nedemonstruoja drauge, nepritaria, elgiasi kaip profesorius Preobraženskis iš Bulgakovo „Šuns širdies“, – nėra vien sovietų ir nacių būdas sukelti bangą visuomenėje, suskirstyti į savus ir svetimus.

Šiandien toks demonstravimasis ir skirstymas, pasireiškiantis eitynėmis su vėliavomis ir simboliais, feisbuko profilių nusidažymu teisingos vėliavos spalvomis, idėjinių priešų susekimu ir pasmerkimu – tampa vis populiaresni tarp Šimašiaus partijos bendražygių ir bendraminčių.

Gentvilui gal ir galima su šiokia tokia ironija pastebėti, kad jo buvę bendražygiai labai sureikšmina kanapių legalizavimą ir seksualinių mažumų teises. Tačiau paprastiems mirtingiesiems už tai gresia geriausiu atveju tamsumo ir homofobijos etiketės, o kartais ir tikros sankcijos.

Laisvės partijai eventualiai sustiprėjus ir jos ideologijai tapus lietuviškojo liberalizmo „generaline linija“, blogai baigtis gali ir nuosaikesniems liberalams (nebūtinai Gentvilui). Taip sovietmečio antrąjį dešimtmetį baigėsi „partijos numylėtiniui“ Nikolajui Bucharinui, drįsusiam prieštarauti Stalino radikalioms kolektyvizacijos ir industrializacijos užmačioms.

Šimašiaus ideologinės kaimenės simbolių iškabinimas, pavyzdžiui, su politika nieko bendra neturinčioje darbo vietoje turi būti visų darbuotojų sutiktas entuziastingai. Negalima kelti skeptiškų klausimų ar, Dieve, gink, prieštarauti.

Anot kai kurių šaltinių, jau ir Lietuvoje už tai kviečiama pas viršininkus ant kilimo ir siūloma nuolankiai susigūžti, nutilti arba pasieškoti darbo kur nors kitur.

Vaivorykštės vėliava sparčiai kraustosi į nacionalinės politikos avansceną ir čia pretenduoja į oficialios simbolikos statusą. Kaip sakė vienas liberalus politikos komentatorius, Gedimino stulpai – fašistinis simbolis. Na, o vaivorykštės vėliava – oficiali ir įpareigojanti norma. Pagaliau sulaukėme.

Draugo ir priešo perskyra yra politikos prigimties dalis. Turint omenyje, kokia yra pergalingos ideologijos politinė mitologija, kokie jos herojai ir antiherojai, vertybės ir persekiojimo taikiniai, nesunku pamatyti ir numanyti, kas, jos adeptų požiūriu, Lietuvoje cenzūruotina ir naikintina.

Patriotizmas, aukojimasis tėvynei, valstybingumo išsaugojimo prioritetas, drąsa ir vyriškumo dorybė yra šios naujos gyvenimo ir mąstymo normos antagonistai. Šiuo atžvilgiu Jonas Noreika Šimašiaus politinei kaimenei – tikrų tikriausias antiherojus. O menamas kolaboravimas su naciais tėra patogus pretekstas: tvirtų įrodymų jie neturi, tad meras tiesiog palaimino vandalizmo aktą prieš Vyčio Kryžiaus ordininko atminimą.

Tai buvo ne istorinio teisingumo atstatymas, o ideologinės galios pademonstravimas. Istorinių, kultūrinių ir vertybinių kontroversijų sąlygomis sprendimą lėmė ne objektyvi tiesa, kurią ne taip paprasta nustatyti ir kurios reliatyvizmo persmelkti liberalai dažniausiai nepripažįsta, o primityvi ir buka galia. Kad ir Vilniaus mero posto galia.

Liberalizmas – Apšvietos epochos produktas, paveldėjęs iš jos tikėjimą savo misija nešti tamsumose ir prietaruose paskendusiai liaudžiai, nuožmiai mulkinamai Bažnyčios ir konservatorių, ateizmo, mokslo ir kultūrinės pažangos šviesą.

Ilgainiui iš filosofinės idėjų tradicijos liko tik primityvūs shortcuts, pritaikyti politinei kovai – propagandai ir galios žaidimams. Radikalesni liberalai, kaip ir jų pusbroliai komunistai, yra pasiryžę kad ir varu – tiesa, ne tiek jėgos, kiek propagandos metodais – suvaryti tamsią visuomenę į šviesią ateitį.

Kad ir draskydami naktimis atminimo lentas, kurias (dėl savo neišprusimo) kabina ir saugo mūsų dienų tamsuoliai – konservatoriai, patriotai, kariai, tiesiog drąsesni piliečiai, tikintys bendrojo gėrio idėja, iš kurios atvirai šaipėsi Johnas Locke’ as.

Jie tiki, kad ateitis priklauso tik jiems, nes juk tik jie yra mokslo, pažangos, laisvės, medžiaginės gerovės ir teisingumo šaukliai. Ir jei žodį „tėvynė“ dainoje iš filmo „Kabaretas“ pakeistume sušimašintai Lietuvai mielesniu žodžiu, ši publika su šūkiu „Love is love“ smagiai užtrauktų baigiamąjį dainos kupletą:

Oh Fatherland, Fatherland 
Show us the sign 
Your children have waited to see 
The morning will come 
When the world is mine 
Tomorrow belongs to me!

www.DELFI.lt

Susiję

Vladimiras Laučius 821819616279678404

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-08-12 12:57

    Parašyta neblogai, bet nieko, gerb, Autoriau, atšimašinsime.
    Pradėti galima ir reikia nuo paprasčiausių dalykų.
    Štai pastebėjau, kad knygynuose ir supermarketuose nelengva įsigyti krikščioniškoms šventėms skirtų atvirukų ir šiaip lietuviškos patriotinės tematikos atributikos.
    Nėra abejonės, kad prekybininkai kartu su liberastais bei kitais leftistais irgi pučia Lietuvos nutautėjimo moderatorių dūdą.
    Tad reikia, kad apsčiai būtų ir atvirukų bei ssveikinių su krikščioniškomis šventėmis, taip pat ir marškinėlių, kepurių bei kitų kasdienio vartojimo dalykų, papuoštų lietuviška tematika, kad juos galėtų įsigyti visi norintys.
    Nereikia gailėti atlygio tokios atributikos kūrėjams - dalininkams, dizaineriams, grafikams, be to, galima tai pasiūlyti daryti ir patriotiškai nusiteikusima jaunimui, studijuojančiam menines specialybes - ir apskritai b9tų labai neblogai, kad įvairias specialybes studijuojantis janimas būtų auklėjamas patriotiškai.
    Jeigu šitokios atributikos nesutiks galinti Lietuvos gamintojai - jų be vargo bus galima surasti tose šalyse, kur aiškiai suvokiama ir gerai suprantama patriotinės atributikos svarba tautos ir valstybės gyvavimui. Galima spėti, kd tokių gamintojų lengva rasti visiškai netoli mūsų, jų vadybininkams oaaiškinus tokių gaminių motyvaciją ir poreikį, dar bus galima išsiderėti ir geresnes gamybos kainas.
    Tegul prekiaujant pradžioje ir nebus didelio pelno, tegul tik atsiperka visos gamybos ir transportavimo išlaidos, tačiau vėliau šios investicijos atsipirks su kaupu. Ir, aišku, reikia labai atidžiai žiūrėti, kokiems žmonėms galima patikėti organizavimą.
    Ir patriotinė atributika turi būti prieinama tiek visoje Lietuvoje (kad žmonėms nereiktų važinėti į didesnius miestus), tiek ir lietuvių išeivijai.
    Dabar įdomu, kas ką pasakys, o kad pasakys, ir nedelsiant - tai aiškiau nei aišku.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Idėja gera - ir iš dalies jau realizuojama: kiek teko girdėti, Gariūnuose jau seniai prekiaujama marškinėliais ir megztiniais su tautine-patriotine simbolika, o dabar jau atsirado marškinėlių ir su Škirpa, ir su Noreika. O kad dar kituose miestuose paplatinus...

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-08-13 01:29

      Pikc, pabandykite paieškoti atvirukų ir sveikinimų su krikščioniškomis šventėmis knygynuose, prekybos centruose ir panašiai - pamatysite gan įdomų vaizdą.
      Kad Gariūnuose prekiaujama tuo, kuo sakote - taip, tai tiesa, betgi tokie dalykai turi būti visur - ir tenka pastebėti, kad meniniu ir apskritai estetiniu požiūriu lietuviškos atributikos kūrėjams reikia labai rimtai pasistengti. Mus ženkliai pranoksta estai ir ypač latviai, kurie vizualinėms latviškojo identiteto išraiškoms skiria ypatingą dėmesį, todėl ir yra tokie geri rezultatai.
      Bandau įsivaizduoti, kaip stipriai nacioninės atributikos tema dabar žengs italai, kurie ir taip vaizduojamajame mene yra neginčijami lyderiai visame pasaulyje jau daug šitmečių, o dabar Italija išvis yra ant didžiulės bangos.

      Panaikinti
  2. Klausyk, neblogas verslo planas (ale, kaip čia tokia nebloga idėja pas tamistą atėjo!), steigiam kooperatyvą, kaip senais gerais laikais. Aš, pvz., moku siūlus iš gijų į kamuolius vynioti, na dar kartais galėčiau siūlą adaton įverti tiems, kam iki skylės "nedatraukia" . Parduotumėm dalį produkcijos pas lenkus, anglus, "norgus" (kur daugiausiai lietuvių) - ten, manau, pirktų, Lietuvoj... mh... greičiausiai, mažai kas pirks... gal.
    Klausyk, kurioj vietoj mes čia galėtumėm rinktis dėl sandėrio?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-12 17:03

      Mem, o ką jūs matot ypatinga tame, kad žmogui į galvą atėjo idėja?

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2019-08-12 16:08

    Neo liberalizmas yra neo religijos atmaina. Su bet kokkiu tikėjimu (net su pseudo-religija) kovoti nelengva. Šimašius atstovauja tokiai satanistinei srovei, gal pats to ir nesuprasdamas. Kodėl satanistinei (vaizdžiai kalbant)? Todėl nes jie iškelia nevaldomų instinktų ir pasąmonės prioritetą (marichuana, multi-sexas ir kt.) Antik.Graikijoje vaizdavo tai, kaip Medūzos-Gorgonos, o hinduizme devės Kali pavidalais). Psichoanalitikai įrodė, jog išlaisvinti instinktai yra kultūros ir civilizacijos griaunamoji jėga. Kiekvienas tikėjimas laiko save tikriausiu, neklystančiu šviesos nešėju. Tai pateikiama labai progresyviais, malonumą teikiančiais ir madingais vaizdiniais. O kas nenori būti madingu? Tačiau čia nėra nei atjautos, nei gailesčio kitatikiams. Tai, ką čia rašau, tik štrichai. Vienintelis būdas įveikti tokią ideologiją - atsparus, nuolatinis ir pasiaukojanti darbas asmeniškai kiekvienam visuomenės nariui prieinamai aiškinti kas laukia jo ir jo palikuonių ateityje, jei ši ideologija taps vyraujanti. Karas persikėlė į Sąmonės sritį. Lietuva, kaip lakmuso popierėlis, parodantis infekavimo pradžią, priemones, mąstą ir perspektyvas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Naivu manyti kad Šimašius atstovauja kokiom tai srovėm, ar kad jam idomios kažkokios ideaologijos. Jo ideologija - pinigai. O jei negali pinigų kitaip susiveikti - bučiuok žydams subines, gal tie duos. Matomai galvoja kad tai geresnis ir saugesnis būdas, nei imti pinigus iš korumpuotų oligarchų ar Kremliaus "draugų".

      Panaikinti
  4. Na tas trijų asmenų sugretinimas neįtikino. Drįsčiau prognozuoti: geras žmogus ne-politikas dabartinis Seimo pirmininkas ir banali vidutinybė buvusioji švietimo ministrė bus jau seniai pamiršti, o nuo šimašizmo mes dar vis smarkiai žagsėsim

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2019-08-13 10:35

    Nepaisant čia berašinėjančių ironizuotojų, temokančių ųverti į adatą siųlą, labai pritariu gerb.Komentatoriui 12.57:tautinės atributikos labai trūksta. Mažesniuose miesteliuose nerasi net gražesnio pašto ženklo, jau nekalbant apie kokį drabužį, kepuraitę, skarutę ar bent jau atviruką. Visa ,,produkcija" subanalinta, neskoninga, nors kūrybingų dailininkų ir dizainerių, turinčių patriotinių įsitikinimų, netrūksta- jie paprasčiausiai neturi lėšų platinti savo kūrybą patriotine tematika. Vietiniai ,,versliukai" ,,dirba" nurodyta jiems kryptimi... Tad, pamėginus ką nors pasiūlyti, kukliai nuleidžia akeles ir pramekena: ,,Ai, ką jūs čia... Niekas nepirks ir niekam čia nieko nereikia..." Mėginusiems verstis savarankiškai VMI nurodė, kokios kupetos dokumentų, ataskaitų ir t.t. reikia pristatyti nuo pat pradžių. Ir, aišku - iškart mokėti mokesčius, nepaisant, ar pavyks kokiam raudonam miesčiūkštyje ką parduoti, ar ne. Visų kliūčių čia net išvardinti neįmanoma. Tad būna tikrai gėda, kai neturi ką nusiųsti, kuomet gauni laišką iš labai mielo Žmogaus su gražiais pašto ženklais ar tautiniais atvirukais. Ir ką čia kalbėti apie neaiškiais būdais tapusius ,,vIArslininkais", kai net šiame portale, kaip matote, atsiranda dergėjų, norinčių sumenkinti, suteršti grąžią ir labai reikalingą idėją... Mat ,,gėlininkai" (žr.gerb.kun.R.Grigo straipsnį) irgi turi užsidirbti savo judo duonai

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2019-08-13 10:38

    Prie Anonimiškas 10.35 : turi b8ti ,,įverti, siūlą". Atsiprašau

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2019-08-13 10:54

    Dar prie Anonimiškas 10.35: tikrai GRAŽIĄ... Ech, tie klavišai - čia nuslysta, čia keliskart nusispaudžia

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item