Samuelis Greggas. ES ekonomika slysta į recesiją?

* Ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: EBPO y-news.lt Apžvalgininkams nerimaujant ar tik JAV ekonomika nepradeda smukti, žinios iš kitos ...

* Ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: EBPO
y-news.lt

Apžvalgininkams nerimaujant ar tik JAV ekonomika nepradeda smukti, žinios iš kitos vandenyno pusės taip pat nekelia optimizmo. Daugybė rodiklių, rodo, kad pagrindinės Europos ekonomikos vėl slysta į recesiją.

Pradėkime nuo senojo kontinento ekonominio variklio. Liepos mėnesį Vokietijoje išaugo nedarbo lygis, o birželį smuko pramonės produkcija ir gamyklų užsakymai. Tai blogos žinios į eksportą orientuotam Vokietijos ūkiui. Augimas taip pat sulėtėjo nuo to, ką ir taip jau buvo galima vadinti sraigės tempu. Numatomas Vokietijos augimas 2019 m. siekia tik 0,5 proc. Taip, teisingai – tik pusę procento.

* Ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: EBPO

Kitoje Reino pusėje vaizdas ne toks vienareikšmis. Nedarbas Prancūzijoje sumažėjo nuo 8,7 proc. pirmąjį 2019 m. ketvirtį iki 8,5 proc. antrąjį ketvirtį. Gali būti, kad tai yra kuklių prezidento E. Macrono pastangų liberalizuoti Prancūzijos ekonomiką padarinys. Deja, ekonomikos augimas Prancūzijoje taip pat sumažėjo nuo apytiksliai 0,3 proc. pirmąjį ketvirtį iki anemiškų 0,2 proc. antrąjį ketvirtį.

Toliau į pietus skęstančią Italijos ekonomiką, toliau gramzdina cirką primenanti šalies politika. 2018 m. pabaigoje Italija pasuko BVP mažėjimo keliu ir, panašu, tuo keliu eina toliau. Iš tikrųjų per pastaruosius 20 metų Italijoje vidutinės pajamos gyventojui beveik neišaugo.

Kita komplikacija yra tai, kad Italijos skolos ir BVP santykis dabar yra aukščiausias šalies istorijoje – 130 procentų. Ilgainiui tai, žinoma, lėtins augimą, tuo labiau, kad Italijos politinė klasė nerodo noro spręsti skolos problemos. Ne vienas komentatorius užsimena, kad Italija gali nuspręsti nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams – ko galima būtų tikėtis iš tikrai disfunkcinių ir korumpuotų šalių, tarkime iš Argentinos, bet ne iš vienos didžiųjų ES ekonomikų.

Visas šias problemas dar apsunkina tai, kad Europos Centrinio Banko pinigų politika neturės reikšmingų galimybių paskatinti Vakarų Europos ekonomiką. ECB seniai pamiršęs savo teisinį įpareigojimą užtikrinti pinigų stabilumą, viso labo 2018 m. gruodžio mėn. sustabdė kiekybinį lengvinimą. Neipasant to, oficiali palūkanų norma yra –0,4 proc. ir nėra požymių, kad einant gylyn į neigiamų palūkanų normų teritoriją būtų galima reikšmingai paskatinti ekonominį aktyvumą.

Žinoma, šie faktai turėtų jaudinti tiek amerikiečius, tiek ir visą likusį pasaulį. Vakarų Europos ekonomikos sulėtėjimas ar recesija tikrai lems kai kurių JAV sektorių nuostolius. Ilgalaikį susirūpinimą kelia akivaizdus Europos politinės klasės nesugebėjimas išspręsti kai kurių giluminių ekonominio negalavimo priežasčių: per didelių socialinių išmokų, nelanksčių darbo rinkų, mažesnio nei pakaitinis gimstamumo lygio. Kad ir kokia būtų pasaulio ekonomikos ateitis, vidutinės trukmės perspektyvoje, Vakarų Europa joje vaidins reikšmingą vaidmenį.

Versta iš acton.org.

Y-News

Susiję

Samuelis Greggas 6593032638036186834

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-08-28 12:08

    Klaustuko pavadinime nereikia. Apie tai jau prieš pora metų įspėjo nepriklausomi (nepolitkorektiški) ekonomikos ekspertai. Jeigu ECB ir toliau vykdys tokią valstybių gelbėjimo politiką. Valstybių neišgelbės, o recesija užprogramuota. Euras tai medinis.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gana įdomus pokalbis apie Amerikos ekonomiką ir Kinijos įtaką (esamą bei galimą) jai: https://youtu.be/S2HjE1n6Srk?t=783

    AtsakytiPanaikinti
  3. supratingas2019-08-28 13:38

    Visiškai atsitiktinis sutapimas, kad Italija 20 metų kapstosi vietoje ir, kad lygiai prieš tiek pat metų ji buvo "išdurta" įsūdant jai eurą. Žinokit, tikrai tikrai atsitiktinis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-28 17:46

      Lenkijos ir Vengrijis pavyzdžiai geriausiai įrodo, ka valstybei reiškia savi pinigai - Briuselio funkcionieriai net nebenado ginčytis su oficialia statistika.
      Dar sunkiau suprasti olandus: Vokietijos markė ir Olandijos guldenas buvo vertinami maždaug 1,29 - 1 santykiu. Logiška klausti: kam tuomet olandams reikėjo imti daug mažiau vertingą eurą ir šitaip iškart kurti infliacijos bangq Olandijoje, beje, savanoriškai? Latvių latas apskritai buvo aukščiausio kurso valiuta Europoje.
      Kaip tokia pati valiuta gali būti vienodu materialinių vertybių ekvivalentu tokiose skirtingose ekonomikose kaip Vokietija ir Portugalija, Belgija ir Graikija, Suomija ir Luksmeburgas?
      Tokių absursš fone nuogąstavimai apie naują krizę skamba gan įtikinamai, jau nekalbant apie kitas prielaidas. Tarkime, kad euras - kolonizacijos instrumentas, stagnuojantis valatybių ekonomikas. Arba kkad artėjanti krizė yra kokios nors programos ar plano dalis.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2019-08-28 18:55

    Koks tikslas spėlioti apie esamą/galimą propagandą... Argi nesimato, ką gali nupirkti žmogus už tą, anot komentatorių ,,medinį" eurą? Taip pat- komentatorių lb.teisingai pastebėta, koks gali būti valiutos ekvivalentas absoliučiai skirtingose ekonominėse valstybėse su visiškai skirtingu požiūriu į darbą, į samdinį, į prekės kokybę, jos vertę ir t.t. Ir ne 3,45 lt viskas pabrango, kaip mėginama visur teigti, o KARTAIS! Krizė jau nuo pat euro įvedimo slenka ir smaugia ligonius, senelius, jaunas šeimas... Kas dar turi sprogti, kad atmwrktų akis valdžia ir valdininkai?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2019-08-28 20:30

    Kiekvienas pinigų keitimas yra kažkam nuostolis, o kažkam didelis pelnas, taip buvo visada ir bus, ten kur pastovi valiuta, ten ir viskas pastoviau.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2019-08-28 20:33

    Lietuvos sąlygomis euras yra naudings tiktai perpardavinėtojams - prekybos tinklams. Ir jis absoliučiai nenaudingas gamintojams, nes brangstanti daro jėga automatiškai brangina produkciją, kas mažina jos konkurencingumą. Euras taip pat ženkliai pakėlė ir mokesčius.
    Apie eurozonoje siautėjančią infliaciją kol kas politkorektiškai tylima, kaip ir apie tai, kad besaikis išlaikytinių srautas Europai atsieina didžiules sumas. Ir nors oficialiai tai vadinama ,,vartojimo skatinimu'', iš tiesų kuriama vis didėjanti disproporcija tarp dirbančio mokesčių mokėtojo ir jokių mokesčių nemokančio vartotojo, t.y. išmokų-įmokų mechanizme vis didėja tarpinė suma, pavirstanti matematine progresija didėjančiu skaičiumi, kuris ir yra tiesioginė infliacija.
    Monetarinės strategijos, t.y. euro kurso centralizacija yra atsieta dar nuo vieno faktoriaus: kadangi Europos gamintojai naudoja importines žaliavas, o tai automatiškai atskiria euro kaip mokėjimo vieneto vertę nuo galutinės produkto kainos. Netgi ir nemažus gamtinius išteklius turinčios valstybės - Prancūzija, Italija - yra priverstos branginti savo produkciją, ko gali nedaryti (arba daryti mažesniais tempais) taip pat didelius gamtinius išteklius ir savo valiutą turinti Rumunija. Aišku, tokiomis sąlygomis nėra ko ir kalbėti apie konkurencingumą.
    Vengrios ir Lenkijos socialinis žemėlapis yra vieni geriausių Europoje velgi dėl tos pačios priežasties: sava valiuta, nes valstybės ištekliai skaičiuojami ir skirstomi nesidairant į Briuselio direktyvas ir ECB nurodymus.
    Kai Lietuva turėjo savo nacionalinę valiutą, socialinė atskirtis Lietuvoje buvo nepalyginamai mažesnė, nes buvo žymiai didesnė perkamoji galia ir perpardavinėtojai buvo privesrsti skaitytis su pirkėjų galimybėmis. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad Lietuvos prekybos sistemos galimai yra įkurtos iš komunistinės nomenklatūros pinigų, o tai - sąsajos su buvusiu centru, kuris galimai investavo į būsimą pelną Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item