Dovilas Petkus. Prezidentas Nausėda tarė: „gerovės valstybė“. Kas toliau?

Antrajame prezidento rinkimų ture triuškinamą pergalę iškovojęs būsimasis šalies vadovas Gitanas Nausėda  pabrėžė sieksiantis „gerovės va...

Antrajame prezidento rinkimų ture triuškinamą pergalę iškovojęs būsimasis šalies vadovas Gitanas Nausėda  pabrėžė sieksiantis „gerovės valstybės“ kūrimo. Viso atkurtos Lietuvos laikotarpio metu būtent socialinio teisingumo trūkumas tampa pagrindine kiekvienų rinkimų ašimi. Tiksliausiai apie tai prabilęs Nausėda pelnė rinkėjų pasitikėjimą, tačiau kaip tokius pažadus paversti kūnu?

Nėra politinės valios

Reikia pripažinti, jog socialinės bei finansinės atskirties priežasčių sąrašas ilgas ir Europos kontekste Lietuva atrodo nekaip, tą pabrėžia ir Europinės institucijos. Visgi dar didesnį nerimą kelia tai, jog statistiškai turtėjančioje Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį atskirtis tik dar labiau augo, o skurstančiųjų skaičiai nemažėjo. Visa tai leidžia teigti, jog ne tik pati situacija, bet ir perspektyva dabartinėje Lietuvos politinėje ir ekonominėje sistemoje atrodo prastai. Glumina ir tai, kad apie šiuos dalykus kalbama jau ne vienerius metus, tačiau panašu, jog iki šiol valdžioje nebuvo jokios politinės valios, gebančios pradėti realius darbus socialinei atskirčiai sumažinti.

Nuolat buvo kartojama, kad Lietuvos ūkis auga, tačiau to augimo vaisius jautė vienetai, kol likę buvo toliau stumiami į skurdo užribį. Nors Lietuvos ekonomikoje privatus sektorius vystosi pakankamai sėkmingai, tačiau su biudžetinėmis įstaigomis susijusios sritys merdėja. Mūsų mokytojai, ugniagesiai, medikai bei kiti valstybės tarnautojai priversti stebėti privačiame sektoriuje dirbančių kolegų kylančius atlygius, kuomet patiems tenka skaičiuoti centus. Nereikia net abejoti, kad būtent viešojo sektoriaus darbuotojai buvo tie, kurie pirmieji atsišaukė į prezidento raginimą bendrai kurti vadinamąją gerovės valstybę.

Pinigų nėra? Pinigų yra!

Tai, kad dalis gyventojų, visų pirma „biudžetininkai“, skursta, o Lietuva vis turtėja, gali reikšti tik vieną – pinigų Lietuvoje yra, tiesiog valdžia niekaip nesugeba tinkamai jų surinkti į biudžetą. Premjero S. Skvernelio svarstymai apie tai, kad esą negalima kelti viešojo sektoriaus darbuotojų algų, nes teks „atimti iš kitų“, šiuo atveju yra ne kas kita, o tik bandymas bėgti nuo atsakomybės formuojant valstybės biudžetą. Nors apmokestinimai dažnai vadinami kova prieš verslininkus ir laisvąją rinką, reikia pabrėžti, kad Lietuvoje bet kuri valdžia yra įpareigota Konstitucijos 46 straipsnio reguliuoti rinką taip, kad ši tarnautų visos tautos gerovei. 

Kaip viena iš priemonių, kuri galėtų padėti sumažinti socialinę atskirtį ir padidinti biudžetą, įvardijami progresiniai mokesčiai. Daugelyje Vakarų Europos šalių vyraujanti normali mokestinė praktika vis dar lieka Seimo įstatymų projektų stalčiuose. Nors dažnai griebiamasi argumentų, jog uždirbantys daugiau ir taip sumokės daugiau mokesčių, reikia pabrėžti, jog socialinės atskirties, kaip pagrindinės dabarties Lietuvos problemos, tai nesprendžia. Būtent tai, kad būtų uždirbantys daugiau mokėtų proporcingai didesnius mokesčius, leistų egzistuoti solidarumo mokesčiui. Tokie mokesčiai galėtų tapti efektyvesne priemone mažinant atskirtį bei surenkant lėšų į biudžetą, kuris turi garantuoti mūsų sveikatos ir švietimo sistemų pajėgumus, šiems ritantis į prarają.

Nemažai diskutuojama (o ir paties prezidento retorikoje girdime) apie automobilių bei prabangos mokesčių galimybės. Jeigu transporto priemonių apmokestinimas kol kas neatrodo sprendžiantis socialinio teisingumo klausimus, prabangos prekės ir turtingo gyvenimo atributai į mokesčių akiratį patekti turėtų. Politikai, net savo rinkėjams skirtuose reklaminiuose klipuose besimėgaujantys vandens motociklais, turėtų būti vieni iš tų, kurie už tokią prabangą ir susimoka.

Be jokios abejonės, didžiulė biudžeto pildymo problema vis dar slypi ir stambiojoje korupcijoje, kurios mastai pradėti identifikuoti tik pastaraisiais metais, Lietuvos vyriausybėje pradėjus dirbti keletui sąžiningesnių asmenybių. Puikus tokios asmenybės pavyzdys – susisiekimo ministras Rokas Masiulis, vos per porą metų atskleidęs šimtus milijonų eurų kainavusius valstybės lėšų švaistymo skandalus. Ne veltui, šiuo metu vykstant koalicinėms deryboms, kurių metu siekiama atsikratyti šio ministro, R. Masiulis išreiškė apgailestavimą dėl to, jog Lietuvos transportas vėl gali atitekti į partinių „bebrų“ nagus, kitaip tariant, ir vėl tapti didžiulėmis „šėryklomis“ politines struktūras aptarnaujančius veikėjus. Išbandymas čia laukia ir naujojo prezidento – ar jam pavyks užtikrinti sąžiningų žmonių tolesnį darbą vyriausybėje bei rasti būdą, kad valstybės, o ne partinius interesus atstovaujanti politika sulauktų pritarimo ir Lietuvos Seime?

Kuo mes kitokie? 

Siekiant apginti pažeidžiamiausius asmenis mūsų šalyje, t.y. ligonius bei pensininkus, neišvengiamai būtina vėl kelti ir valstybinių vaistinių šalies gydymo įstaigų vietose klausimą. Nors sveikatos apsaugos srityje trimituojama apie pasiekimus kovose su farmacininkų oligopolija, realios konkurencijos iš valstybės pusės neformavimas lemia tolesnį jų diktatą rinkoje. Nors apie valstybines vaistines valdantieji plačiai šnekėjo per rinkimus 2016 m., atrodo, kad dabar tai nugrimzdo užmarštin. Teigiantiems, esą tai nereikalingas ar net neteisėtas valdžios kišimasis, verta prisiminti ne tik jau minėtą Lietuvos Konstitucijos straipsnį, bet ir pavyzdžius kitose šalyse. Štai Čekijoje valstybinių komercinių vaistinių veikla valstybės gydymo įstaigose vystoma sėkmingai, kuriama alternatyva kitiems rinkos žaidėjams ir taip užtikrinamos normalių kainų pirkėjams sąlygos. Niekas Čekijos už tai nei baudžia ES lygmeniu, nei auklėja jos politikus dėl karo prieš rinką (ką Lietuvoje labai dažnai daro Laisvos rinkos instituto apologetai).

Panašus klausimas, ypač artėjančios krizės kontekste, išlieka ir dėl valstybinio komercinio banko steigimo. Nors ši tema, atrodo, jau tapusi visišku tabu Lietuvoje, sėkmingų pavyzdžių jau galime pasimokyti net iš kaimyninės Latvijos. Štai korupcijoje skendusio banko „Parex“ nacionalizuota struktūra tapo pamatu valstybinio komercinio banko kūrimui, kuris sėkmingai vysto veiklą ir Lietuvoje. Lietuvai toks valstybinis komercinis bankas, kurio didžioji dalis priklausytų valstybei galėtų pasitarnauti kaip alternatyva ir garantas, jog Lietuvos žmonėms neteks išgyventi tokio finansinio košmaro, kaip 2008 m., kuomet užsienio bankų dėka keliskart pakilus palūkanų kainoms buvo prarandami gyvenamieji būstai ir verslai. Turint omenyje tai, kad šiandien Lietuvos gyventojų prasiskolinimas yra dar didesnis nei prieš dešimtmetį, o būstų parduodama daugiau nei prieš 2008 m. krizę, neegzistuojant alternatyvoms, Lietuvos gali laukti itin neigiamas scenarijus. Kodėl Lietuva sugebėjo išvaistyti net dvi iš eilės galimybes, tiek „Snoro“, tiek „Ūkio“ banko bankroto atvejais, perimtų struktūrų nepavertusi valstybinio komercinio banko užuomazgomis, lieka paslaptimi. Tai, kas sėkmingai gyvuoja visose kitose ES šalyse, kažkodėl neįmanoma pas mus. 

G. Nausėda rinkimuose tiksliai užčiuopė „gerovės valstybės“ poreikį, tačiau artimiausi metai turės parodyti, ar jis rimtai nusiteikęs išspręsti socialinės atskirties problemas ir užtikrinti didesnį valstybės vaidmenį reguliuojant rinką visos tautos labui ir gerovei. Tokiu būdų būtų pateisinti ne tik rinkėjų lūkesčiai bet ir galutinai bei visiems laikams atsikratyta „bankininko“ etiketės. Nuo prezidento ryžto ir to, kaip į rinkimuose iškeltas problemas atsakys Seimas, priklauso, ar gyvensime tikroje „gerovės valstybėje“, ar turėsime dešimtmetį, kurio metu vėl tiksliai matysime ir bėdas, ir jų priežastis, tačiau stokosime politinės valios kažką keisti.

Susiję

Įžvalgos 7509014920998850800

Rašyti komentarą

  1. Paslaptis. Gili paslaptis.
    NE PASKUTINĮ KARTĄ.
    O vagys ir mulkiai, moderniškai ir seilëtai mandagiai vadinami korupcionieriais ir rinkëjais, ilgai dar džiaugsis partiniū gaujų “demokratija”.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-07-15 10:53

    Geras autoriaus pastebėjimas - jei Nausėda prisidės įvedant mokesčius turtingiesiems - tikrai atiduosim Jam pagarbą kaip prezidentui. Jei nespaus seimo įvesti progresinius mokesčius - taip ir liks - kaip pašaipiai sako A. Juozaitis - bankininkas...

    AtsakytiPanaikinti
  3. "Nors Lietuvos ekonomikoje privatus sektorius vystosi pakankamai sėkmingai, tačiau su biudžetinėmis įstaigomis susijusios sritys merdėja",...
    vz.lt - 2018 m. "Viešajame sektoriuje ketvirtąjį ketvirtį algos per metus paaugo 12,5%, o privačiajame – 8,3%"
    oficialios statistikos portalas: "2018 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 924,1 EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 10 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 946,2 EUR ir buvo 10,7 proc. didesnis, privačiajame – 914,1 EUR ir buvo 9,6 proc. didesnis".
    "Realusis darbo užmokestis 2018 m., palyginti su 2017 m., šalies ūkyje padidėjo 6,2 proc.: viešajame sektoriuje – 6,8 proc., privačiajame – 5,9 proc".
    2018 m. pirmas ketvirtis: "Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 700,2 EUR ir, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 693,4 EUR ir buvo 1,7 proc. mažesnis, privačiajame – 703,5 EUR, ir buvo 3 proc. didesnis."
    kas čia per rašinėlis? pati tikriausia propaganda!
    Štai kur soc. atskirties didinimas: "Vyriausybės ir profsąjungų atstovai trečiadienį pasirašė 2020 metų Nacionalinę kolektyvinę sutartį", ..."sutartis numato didinti politikų, pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 eurų. Tam prireiks 60 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų". T. y. atlyginimai nebus didinami proporcingai, bet bus didinami procentaliai, t. y. daugiausiai gaunantys gaus dar daugiau negu mažiausiai gaunantys. ir tai vyksta nuo 1990 m. proporcijas reikia pirmiausiai bent atstatyti pirmines. proporcinis o ne procentinis turi būti algų didinimas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. D.P.: "Nuo prezidento ryžto ir to, kaip į rinkimuose iškeltas problemas atsakys Seimas, priklauso, ar gyvensime tikroje „gerovės valstybėje“, ar turėsime dešimtmetį, kurio metu vėl tiksliai matysime ir bėdas, ir jų priežastis, tačiau stokosime politinės valios kažką keisti."

    - Prezidentas jau išreiškė savo viziją bei ketinimą, ir dabar, "ar gyvensime tikroje "gerovės valstybėje"" jau priklausys ir nuo palaikančių tokią viziją. Jei taip "su kaliošais" trypčiosite laukdami, kol seimas "palaikymu" pasirūpins, tai taip ir gyvensite, kaip "gyvenote". Tas politika užsiimančiam turėtų būti aišku, kaip "du kart du...".

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2019-07-15 22:54

    Kas toliau? Tas pats, kaip dabar ir kaip yra jau beveik 30 metų - ar kada per tą laikotarpį socialinė atskirtis mažėjo?..
    Socialinė atskirtis kuriama ir palaikoma specialiai - sistema puikiausiai žino, kas jai gresia, jeigu žmonės suklestės ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje.
    Rezervistai puikiai supranta, kad tokiomis sąlygomis vis bus galima kurti ir kurti naujuosius ,,gelbėtojus'' prieš kiekvienus rinkimus - ir esama situacija nuolat nusiviliantys žmonės juos vėl išrinks.
    Taip yra todėl, kad Lietuvoje nėra tikros krikščioniškos partijos - todėl visokie žalstiečiai ir naudojasi ideologine niša, o kitos partijos irgi visiškai atitrūkę nuo realaus gyvenimo Lietuvoje.
    Bepigu socdemams: turint savo rankose prekybos tinklus ir energetikos infrastruktūras - taip, būtent jas, kurių skaičiavimų pagrindu mes mokame komunalinius mokesčius - nei šilta, nei šalta, kas laimės bet kuriuos rinkimus, kas bus prezidentas ir ką pasakys Briuselis.
    Nėra būtinybės aiškinti, kas modeliuoja, prižiūri ir finansiškai aprūpina visą šį malūną, malantį Lietuvą.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2019-07-15 23:10

    Tai gi jis visą gyvenimą pasisakydavo prieš progresinius mokesčius, nes nei jo bankininkai, nei jis pats socialiai teisingesnių mokesčių mokėti nenorėjo. Kitaip sakant pasisakė už kuo didžiausią atskirtį ir turtinę nelygybę. Tai ko jūs dabar jo tikitės, kad po 30 metų apvers plokštelę? O ir šiaip jau per vėlu, trečdalis tautos emigravo iš šitos "gerovės valstybės", kur gerovė tik išrinktiesiems.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2019-07-16 12:30

    Lietuvą žūtbūtinai stengiamasi išlaikyti kaip oligarchinę valstybę, kurioje realius sprendimus priima Lietvai ypač priešiškų jėgų sukurti ir iškelti oligarchai, šiuo metu turintys ir Seimo daugumą.
    O jiems oponuoti bando kiti oligarchai - globaliojo kapitalizmo absoliutiškumą akcentuojantys pretendentai į oligarchus, nesugebantys išsikovoti realios valdžios.
    Aišku, esant turčių pjautynėms viršuje, apie kokį nors socialinį teisingumą ar apie valstybės progresą nėra ir negali būti kalbos.
    Čia ir yra vienos partijos problema, kad jos viduje susikuręs daugiasluoksnis partiškumas: dalis - jaunieji globalistai, kurie apie Lietuvos tautą, istoriją ir Lietuvos interesus neturi anei menkiausio supratimo ir tik kartoja globalistų paisitalus vardan keleto asmenų turtinių interesų, kita dalis - senoji nomenklatūra, išvertusi kailį ir sutinkanti su viršaus sprendiais dėl asmeninės naudos, ir trečioji - vis dar išlikę tikrieji krikščioniškų pažiūrų ir teisngai nacionalinius Lietuvos interesus suvokiantys asmenys, kurie faktiškai ir turi būti galimo naujojo politinio darinio branduolys. Esant tokiai situacijai, apie partijos ideologijos konceptualumą ir nuoseklų šios koncepcijos įgyvendinimą nėra ko ir kalbėti.
    Ir kuomet valstybėje vyksta oligarchų tarpusavio kova, retkarčiais dėl viešosios nuomonės pridengiama lietuviškumo ir patriotiškumo kaukėmis, niekas negalvoja apie visus kitus Lietuvos piliečius - ,,Gyvenkite, kaip išmanote''.
    Ką jau ir kalbėti apie mokesčių reformas, regionų plėtrą - vien ko verta ,,afrikinio kiaulių maro'' fikcija, kuomet žmonėms yra draudžiama turėti ukį netgi asmeninėms reikmėms ir tuo pačiu šalinant konkurenciją nomenklatūros prekybo sistemoms; daugelis aspketų, kurie, juos visus susumavus, ir yra hibridinis karas prieš Lietuvą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Cit: "...ir trečioji - vis dar išlikę tikrieji krikščioniškų pažiūrų ir teisngai nacionalinius Lietuvos interesus suvokiantys asmenys, kurie faktiškai ir turi būti galimo naujojo politinio darinio branduolys."

      - Tikrieji? - Nejuokink žmonių. Šitie nabagėliai - suvokiantys? - Pravalas grynas šitie. Aiškina sukčiams, kokie neteisūs sukčiai yra, ką tie ne taip daro... - Nusišikt sukčiams ant tokių pienburnių pamokslų.

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2019-07-17 23:26

    Ale, tavo buteliadraugis ir bendražygis Nemo pasižymi geresniu literatūriniu stiliumi ir korektiškesne kalba.
    Tai, kas negalima dabar, gali tapti įmanoma vėliau.
    Kai tavo desantininkai gūžėsi šarvuočiuose prie bokšto, argi jie galvojo, kad netrukus Lieruva bus NATO nare?

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anonimiškas2019-07-17 23:27

    Atsiprašau, LIETUVA.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item