Kun. Robertas Urbonavičius. Šventasis pokylis

Ps  27,  8–9. Viešpats  savo  tautos stiprybė,  tvirtovė  savo  pateptajam išgelbėti;  gelbėk  savo  tautą, Viešpatie,  ir  palaimink  sa...

Ps  27,  8–9. Viešpats  savo  tautos stiprybė,  tvirtovė  savo  pateptajam išgelbėti;  gelbėk  savo  tautą, Viešpatie,  ir  palaimink  savo  paveldą,  ir valdyk juos per amžius.
Ps  29,  1. Tavęs,  Viešpatie,  mano Dieve, šauksiuosi, nebūk man nebylus: juk, jeigu tylėsi, būsiu kaip tie, kurie žengia į Duobę.
(Introitas)

Šiandien Bažnyčia sutartinai prašo Aukščiausiąjį – visokio gėrio Šaltinį, kad Jis mūsų širdyse dar labiau uždegtų meilę Jo Vardui ir padidintų mūsų maldingumą, idant taip neprarastume tų malonių, kurias Jis pats mumyse ir yra įdiegęs.

Epistolėje Tautų Apaštalas mums primena tikėjimo taisyklę: esame mirę nuodėmei ir gyvename Kristui. Būti krikščionimi, - tai būti nauju žmogumi, kuriame viešpatauja malonė, o ne vergystė nuodėmei. Nebepriklausome sau, kad klausytume senojo žmogaus, bet esame nupirkti Kristaus brangiu Krauju, todėl privalome sekti Viešpaties pamokymais, kurie yra dvasia ir gyvenimas: „Mes  žinome,  jog  mūsų  senasis  „aš“  yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės  kūnas  ir  kad daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės.  Jeigu  esame  mirę  su  Kristumi, tikime ir gyvensią su juo.“

Šventoji Evangelija mums liudija Viešpaties atliktą duonos padauginimo stebuklą. Gailėdamasis žmonių, o ne trokšdamas parodyti savo galią, gerasis Išganytojas septyniais kepaliukais pamaitina didžiulę alkanų žmonių minią, prieš tai pamaitinęs jų sielas savo dieviškaisiais pamokymais. Šis stebuklas – tai aiškiausia nuoroda į Eucharistiją, kur Viešpats mus visus maitina „duona nužengusia iš Dangaus“, - savimi pačiu. Tas, kuris valgo Kristų – tas, dar labiau jo geidžia, nes ši duona gardesnė už visus pasaulio gardumynus ir pažadina mumyse neišsenkantį Dangaus ilgesį. Atitraukdami save nuo šio dieviško pokylio, mes prarandame visas malones bei dieviškąjį artumą. Stenkimės pašalinti visas kliūtis, kurios neleidžia veržtis prie dangiškos puotos stalo.

Išbaik  mano  žingsnius savuosiuose  takuose,  kad  nenuklystų mano pėdos;
palenk savąją ausį ir išgirsk mano žodžius;
parodyk savo stebuklingą  gailestingumą, 
nes  tu gelbsti  besiviliančius  tavimi, Viešpatie.
(Ofertoriumas)

Susiję

Robertas Urbonavičius 6019340488841877504

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item