Vytautas Radžvilas. Prezidento rinkimų kronika: nesame bendražygiai (II)

propatria.lt nuotrauka  I dalis – ČIA . Lietuva yra čia sambūris: dviveidis Janas Po susitikimo galutinai tapo aiškus padėties p...

propatria.lt nuotrauka 
I dalis – ČIA.

Lietuva yra čia sambūris: dviveidis Janas

Po susitikimo galutinai tapo aiškus padėties patriotinių jėgų stovykloje ir jų perspektyvų Prezidento rinkimuose vaizdas. Padėtis buvo beviltiška dviem atžvilgiais. Tik tokią išvadą leido daryti politinis jos apmąstymas. Vertinant politologiniu požiūriu, susitikome ir bendravome su susidvejinusiu, bet šito nesuvokiančiu arba nenorinčiu pripažinti, todėl pradedančiu iš anksto  pasmerktą nesėkmei rinkimų kampaniją kandidatu. Neišvengiamai laukė dvejopas – organizacinis ir idėjinis politinis – patriotinės visuomenės ir tautinių jėgų kiršinimas bei skaldymas. Reikia pabrėžti, kad jį daugiausia ir pirmiausia lėmė ne asmeninės kandidato savybės (rimtos politologinės analizės požiūriu jos yra tik šalutinis veiksnys), bet jo dar iki susitikimo su VF organizacine grupe padaryti politiniai pasirinkimai. Būtent šie pasirinkimai, o ne asmeninės charakterio savybės, iš karto apibrėžė kandidato vietą politinių jėgų lauke, tuo pačiu – ir jo galimybes bei perspektyvas rinkimuose. A. Juozaitis sąmoningai ir laisvai galėjo rinktis vieną iš dviejų dalyvavimo rinkimuose strategijų, nes alternatyvos buvo itin aiškios. Pirmoji galimybė – priimti TF siūlymą bendradarbiauti ir prisidėti prie forumo veiklos. 

Kad būtų visiškai aiški šito siūlymo prasmė ir jo atveriamos galimybės politinei veiklai, dar kartą noriu pabrėžti: TF nėra politinė organizacija ir juo labiau partija. Forumas yra tik idėjinė patriotiškų žmonių telkimosi platforma, atvira skirtingų politinių pažiūrų piliečiams, kurie ištikimi Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios Respublikos idealams ir siekia sukurti sąlygas naujam Lietuvos tautiniam ir valstybiniam atgimimui. Būtent todėl niekada nemėginta paversti TF griežtai sustruktūrintu ir formaliai įteisintu visuomeniniu-politiniu sambūriu. Kalbant dar aiškiau: TF nėra niekieno nuosavybė ir jis nėra organizacija, pretenduojanti į tautinių ir patriotinių jėgų vedlio vaidmenį bei kviečiantį prie jo prisijungti kitas jėgas. Šia prasme TF yra sąjūdinio tipo struktūra. Jis nėra politinis „vyresnysis brolis“, kuris siektų vienyti ir telkti apie save minėtas jėgas. Kitaip nei partijose, jame nėra skirties tarp „vadovybės“ ir „narių“, nes kiekvienas jo narys dirba pagal išgales, o sprendimai priimami bendruose ir atviruose pasitarimuose. Vienintelė sąlyga tapti forumo nariu – savanoriškas įsipareigojimas vadovautis jo Deklaracijoje išdėstytomis pasaulėžiūrinėmis ir vertybinėmis nuostatomis. 

Tad A. Juozaičiui pateiktas siūlymas prisidėti prie TF veiklos faktiškai buvo kvietimas tapti dar vienu naujos tautinio atgimimo santalkos dalyviu bei kūrėju. Tai buvo tiesiausias ir vienintelis kelias tapti tikru – nepriklausomu ir galinčiu iš tiesų atstovauti patriotiškai visuomenei bei ją vienyti – kandidatu Prezidento rinkimuose. Maža to, šitoks pasirinkimas savaime būtų politiškai pateisinęs ir įprasminęs jo dalyvavimą rinkimuose. Ir nepavykus jų laimėti, pati šitokio kandidato rinkimų kampanija būtų tapusi galingu Lietuvos visuomenę politiškai žadinančiu ir tautines-patriotines jėgas vienijančiu veiksniu. Net ir nesėkmės atveju būtų buvę stiprinami ar net pakloti tvirti tautinių jėgų santalkos pamatai ruošiantis Seimo rinkimams. 

Tačiau A. Juozaitis apsisprendė kitaip. Jis pasirinko partinio kandidato kelią. Tai buvo lemiamas strateginis pasirinkimas. Viena yra kurti plačią tautinio ir valstybinio atgimimo santalką ir iš tiesų būti tautines ir patriotines jėgas reprezentuojančiu kandidatu, rimtai siekiančiu laimėti rinkimus. Visai kas kita yra būti vienos partijos kandidatu, tarnaujančiu jos interesams, bet mėginančiu nuslėpti šį faktą dirbtinai kuriamu visas patriotines jėgas užsimojusio suvienyti kandidato įvaizdžiu. Neatsitiktinai įsteigtas būsimasis LYČ sambūris iš pat pradžių buvo dviveidis Janas, turėjęs padėti Juozaičio kandidatavimą iniciavusiems tautininkams nuslėpti nuo visuomenės tikrąjį – ne prezidentinį, bet seiminį – rinkimų pobūdį bei tikslą, taip pat A. Juozaičiui numatytą vaidmenį šiuose rinkimuose. Šviesusis, plačiajai visuomenei skirtas ir noriai rodomas Jano veidas – plati patriotinių jėgų santalka, deklaruojanti tikslą pagaliau iškelti ir išrinkti tikrą Tautos prezidentą. Tamsusis, tik siauram sumanyto plano įgyvendintojų būreliui žinomas ir įžvalgesniems stebėtojams matomas veidas – tautininkų vadovybės sukurtas ir jų kontroliuojamas politiškai naivių patriotų sambūris, turintis paremti kandidatą, tik imituojantį rimtą dalyvavimą Prezidento rinkimuose, o iš tikrųjų paverčiantį juos vienos partijos reklamine ir pasiruošimo Seimo rinkimams kampanija.

Šios galimybės – dvi visiškai skirtingos ir nesuderinamos dalyvavimo Prezidento rinkimuose vizijos. Skirtingos dalyvavimo tikslo, strategijos ir veikimo būdo sampratos. Pirmoji vizija buvo telkianti, kurianti ir viltinga. Antroji – skaldanti, griaunanti ir vedanti į aklavietę. 

Įsteigtas sambūris kaip tik ir buvo šių dviejų vizijų konflikto įsikūnijimas. Šis konfliktas buvo fundamentalus ir potencialiai pragaištingas. Po susitikimo neliko nei menkiausių abejonių: jeigu neįvyks stebuklas ir konfliktas nebus išspręstas, įtampos ir prieštaravimai tarp dviejų LYČ‘o sambūrio Jano veidų, tarp tautininkų ir kitų A. Juozaičio rėmėjų, sprogdins sambūrį iš vidaus ir jį silpnins, o galiausiai sužlugdys visą prezidentinių rinkimų kampaniją. Tik tokią baigtį žadėjo A. Juozaičio apsisprendimas būti slaptuoju partiniu kandidatu.

Kad neliktų jokių abejonių dėl šio apsisprendimo padarinių, verta dar kartą pabrėžti, koks iš tiesų skirtumas tarp dviejų organizacinių rinkimų platformų. TF yra viršpartinis politinis darinys, tad rėmimasis juo automatiškai būtų laidavęs A. Juozaičiui viršpartinio, tai yra visų patriotinių jėgų keliamo nacionalinio kandidato, rangą ir įvaizdį. Susisiedamas išimtinai su tautininkais jis, vaizdžiai kalbant, stojo ant partinės platformos. Atsispirdamas nuo šios siauros platformos jis iš tikrųjų pasirinko netinkamą starto aikštelę ir pasmerkė save kovoti dėl nacionalinio kandidato statuso su kitais pretendentais. Tokiomis aplinkybėmis išspręsti šį uždavinį ir laimėti Prezidento rinkimus galimybių buvo ne daugiau, negu garsiajam baronui Miunhauzenui ištraukti save už plaukų iš pelkės.

Sąjūdžio legendos iliuzijos 

Siūlymas A. Juozaičiui kuo skubiau atsikratyti jį daugybę metų persekiojančio „Istorinės klaidos“ šešėlio nebuvo užgaida ar nepamatuotas pageidavimas. Tai buvo absoliučiai būtina politinė sąlyga (taigi ne dirbtinai kuriama kliūtis) paremti jį Prezidento rinkimuose. Iš tikrųjų tai buvo lemiamai svarbus klausimas: kokie rinkėjai galėtų būti jo didžiausia atrama, o sakant paprasčiau, tapti pagrindine balsuotojų už jo asmenį baze? Buvo akivaizdu, kad neatsikračius minėto šešėlio, A. Juozaičio potencialių rinkėjų sluoksnis liks gana siauras, ir jis neturės jokių galimybių nors kiek sėkmingiau pasirodyti rinkimuose. Savaime suprantama, už jį jokiomis aplinkybėmis negalėjo balsuoti V. Landsbergio gerbėjai ir tvirti TS-LKD šalininkai. Taip pat nebuvo pagrindo tikėtis, kad jį savaime, be jokių paties kandidato pastangų, parems „Istorinės klaidos“ ir glaudžių ryšių su A. Brazausko partija neužmiršę sąjūdininkai ir visi kiti komunistinių kolaborantų nemėgstantys rinkėjai. A. Juozaitį noriai galėjo paremti tik palyginti nedidelis sluoksnis buvusių sąjūdininkų ir piliečių, kuriems kandidato sąjūdinė veikla ir nuopelnai atkuriant valstybę atpirko ir užgožė vėlesnius jo politinės veiklos žingsnius ir klystkelius. 

Dar vienas balsų šaltinis – Sąjūdį santūriai arba neigiamai vertinantys ir palankiai A. Brazausko epochą prisimenantys rinkėjai. Tačiau jų balsus būtų tekę atimti net iš kelių kairiąsias pažiūras deklaruojančių politinių jėgų – LVŽS ir abiejų socialdemokratų partijų iškeltų arba remiamų kandidatų. Vienintelė galimybė ir viltis pakeisti tokią nepalankią padėtį ir laimėti daugiau absoliučiai būtinų balsų buvo palenkti savo pusėn atlaidesnius „Istorinės klaidos“ kritikus, kurie dėl Lietuvos ateities būtų įstengę nors balsavimo dieną pamiršti jiems nemalonius kandidato politinės biografijos epizodus. Gerai pasistengus tokių rinkėjų galėjo rastis gana daug. Tačiau pakeisti jų nuomonę galėjo tik pats į juos atvirai ir nuoširdžiai kreipdamasis kandidatas. Niekas kitas šito negalėjo padaryti. Tačiau, kaip minėta, A. Juozaitis net nesileido į kalbas šiuo klausimu, šitaip sąmoningai atmesdamas vienintelį perspektyvų – atviro ir sąžiningo dialogo su patriotine visuomene kelią. 

Tai buvo dar vienas lemiamai svarbus politinis jo apsisprendimas ir pasirinkimas. Panašiai kaip pirmuoju atveju, kai reikėjo apsispręsti dėl organizacinės-politinės rėmimo platformos, alternatyva buvo ta pati: atvirumo ir dialogo arba uždarumo ir dominavimo kelias. A. Juozaitis ir šį kartą rinkosi antrąjį kelią. Jis akivaizdžiai vylėsi, kad ši strategija padės jam laimėti trūkstamus rinkėjų balsus ir nutylint „Istorinės klaidos“ klausimą. Ji buvo grindžiama prielaida, kad nepalankius prisiminimus apie „Istorinę klaidą“ įmanoma ištrinti, o kalbant tiesmukiškiau – „užmušti“ susikuriant du juos užgožiančius kandidato įvaizdžius. Sąjūdžio legendos ir patriotinių jėgų vienytojo bei Tėvynės gelbėtojo įvaizdžius. 

Jau per susitikimą su VF organizacinės grupe į klausimą, kodėl taip ilgai atitolęs nuo visuomeninės veiklos staiga grįžta ir viešąjį gyvenimą ir net ketina dalyvauti Prezidento rinkimuose, A. Juozaitis atsakė, kad „jums“ (turėdamas omenyje TF ir kitus patriotinius sambūrius) „trūksta galvos“, tad jis pasirengęs ja tapti. Tai buvo netiesioginė, bet aiški ir nedviprasmiška užuomina, kad jis pasiryžęs prisiimti sąjūdinio tipo patriotinių jėgų santalkos „galvos“, tai yra vedlio ir vėliavos, vaidmenį. Vėlesni įvykiai visiškai patvirtino, kad šis įspūdis buvo teisingas. 

O jeigu kas nors dar turėjo abejonių dėl susitikime pasakyto žodžio „galva“ prasmės, jas galutinai išsklaidė prieš rinkimus duotas kandidato interviu. Jame A. Juozaitis tiesiai išsakė savo įsitikinimą, kad laimės rinkimus ar bent jau pateks į antrąjį jų turą todėl, kad juose dalyvauja kaip vienintelis Sąjūdžio legendos nešėjas. Toks įtikėjimas minėtos legendos galia pritraukti rinkėjus buvo nepagrįstas dvejopai ir vertintinas kaip savęs apgaudinėjimas. Pirmiausiai A. Juozaitis neįvertino tos aplinkybės, kad Sąjūdžio legenda smarkiai aptrupėjusi ir iš jos geriausiu atveju tėra likę šukės. Sąjūdį gaubusi romantinė aureolė seniai išblėso. Nors formaliai valstybę atkūręs judėjimas yra pripažįstamas ir gerbiamas, iš tikrųjų jis atsimenamas ir vertinamas prieštaringai. Nemenka visuomenės dalis kaltina (kiek pagrįstai – kitas klausimas) Sąjūdį dėl Lietuvą ištikusių negandų ir jį vertina neigiamai. Jau vien todėl Sąjūdžio legendos mobilizuojanti galia yra ribota. 

Dar menkesnės atrodė A. Juozaičio galimybės burti rėmėjus pasitelkiant ir taip apnykusios Sąjūdžio legendos nešėjo įvaizdį. Kadangi klausimas jautrus, būtina itin aiški ir dalykiška politinė kalba, atsiribojant nuo bet kokių asmenybinių vertinimų. Neigti ar menkinti A. Juozaičio nuopelnus Sąjūdžiui yra nesąžininga ir negarbinga. Tačiau reikia ir objektyviai pripažinti: garsųjį pranešimą Dailininkų sąjungoje perskaitęs, su Roko maršu žadinęs Lietuvą, leidęs „Sąjūdžio žinias“ Juozaitis ir dėl vis dar neaiškių priežasčių rinkimuose į TSRS Liaudies deputatų suvažiavimą atsiėmęs savo kandidatūrą Brazausko naudai, vėliau blaškęsis, „Istorinę klaidą“ parašęs ir galiausiai į komunistinės nomenklatūros stovyklą perėjęs, jos globojamas ir remiamas Juozaitis yra du skirtingi asmenys. Šį dvilypumą įkūnija du skirtingi politinės biografijos tarpasniai, kurie sugriovė vientisą A. Juozaičio-sąjūdininko įvaizdį ir faktiškai jį suskaldė į du priešingus ir nesutaikomus įvaizdžius. 

To pakanka, kad A. Juozaičio rėmėjų sluoksnis būtų dar mažesnis. Juk ir taip smarkiai aptirpusį Sąjūdžiui pagarbą jaučiančių piliečių sluoksnį šie įvaizdžiai suskaldė į dar dvi dalis – Juozaičio rėmėjus ir priešininkus. Todėl strategija išnaudoti Sąjūdžio legendos ir jos nešėjo įvaizdį iš principo negalėjo būti veiksminga. 

Vienybės miražas: „Jie visi kalba panašiai“

Šviesių perspektyvų nežadėjo ir antrasis – patriotinių jėgų vienytojo ir Lietuvos gelbėtojo įvaizdis. Jį reikėjo svariai ir įtikinamai pagrįsti. A. Juozaičio galimybės tai padaryti buvo itin kuklios. Visų šalių politinė istorija be išlygų ir išimčių liudija, kad į nacionalinio lyderio vaidmenį pretenduojantis politikas privalo atitikti griežtas ir seniai žinomas sąlygas. Jam būtina turėti nuolatine veikla ir nuveiktais darbais, o ne vien praeities nuopelnais, pelnytą įtaką ir neginčijamą autoritetą. Taip pat būtina fundamentali ir aiški politinė idėja ir tikslas, galintys sutelkti ir įkvėpti plačius visuomenės sluoksnius. Taip pat reikalinga nuosekli ir įtikinama politinė programa ir aiški bei suprantama jos įgyvendinimo strategija ar bent jau būtiniausių ir prioritetinių veiksmų planas. Ir galiausiai toks pretedentas į lyderius turi ne „apsireikšti“ ar „išsikelti“, o būti iškeltas sąmoningai ir valingai pasiryžusių jį tvirtai remti visuomenės grupių ir politinių jėgų. A. Juozaitis šių sąlygų neatitiko. Jis laikėsi atokiai nuo daugybę metų aktualiausias krašto problemas kėlusių visuomeninių ir pilietinių sambūrių veiklos, tad jokiais darbais nebuvo užsitarnavęs pelnyto jų pasitikėjimo ir juo grindžiamos savaime suprantamos politinės paramos.

Negana to, jis vengė viešai išsakyti poziciją skaudžiausiais šalies klausimais. Jais pradėjo plačiau ir aštriau kalbėti smarkiai vėluodamas, jau pasiskelbęs kandidatu į prezidentus. Toks pavėluotas susirūpinimas apgailėtina nykstančios Lietuvos padėtimi negalėjo atrodyti nuoširdus ir įtikinamas. Kandidatas taip pat nepateikė jokios aiškesnės jo siekius pagrindžiančios idėjos ar vizijos, išskyrus deklaruojamą tikslą tapti tautinių jėgų vienytoju ir vedliu. Apie politinę programą neverta ir kalbėti – nebūta net jos pradmenų, nebent jais laikysime dvylika tezių. Maža to, nebuvo ir jokio konkretesnio plano, kokiomis sąlygomis ir kokiu būdu galėjo būti vienijamos tos patriotinės jėgos. Galiausiai jis prisistatė kaip vienos partijos keliamas kandidatas ir nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl, kokiomis sąlygomis ir kokiu būdu jį galėjo ir turėjo paremti kitos politinės jėgos. 

Taigi aiškėjo, kad nieko panašaus į dalykinį pagrindą A. Juozaičiui tapti tautinių jėgų vienytoju nėra. Šitoks pagrindas ir jį realiai atitinkantis vaidmuo bei statusas įgyjamas tik išankstiniu ir kantriu parengiamuoju darbu. Praktiškai neturėjęs įdirbio visuomeninėje veikloje A. Juozaitis paprasčiausiai neturėjo kitos išeities, kaip mėginti kitaip susikurti siekiamą vienytojo ir telkėjo įvaizdį. Tai buvo įmanoma padaryti tik surandant neturimo realaus pagrindo pretenduoti į šį vaidmenį pakaitalą. Kalbant paprasčiau ir tiesmukiškiau – nors efemerišką ir iliuzinę trūkstamo pagrindo imitaciją. Buvo tik vienas prieinamas įrankis kurti tokį imitacinį nesamo pagrindo pakaitalą. Išraiškinga ir įtaigi kalba, tai yra puošni ir užvaldanti politinė retorika – štai kas buvo praktine visuomenine veikla įgyjamą politinį svorį ir auotoritetą pakeitęs vienijimo pagrindas, turėjęs skatinti patriotiškus piliečius burtis apie kandidato asmenį ir vėliau balsuoti už jį rinkimuose. Šios retorikos užuomazga buvo keli skambūs žodžiai: tauta, valstybė, neoliberalizmas, antiglobalizmas. Vėliau iš jų išsirutuliojo išbaigtesnis ir rišlesnis tokių žodžių rinkinys – vaizdingoji keturių bokštų metafora. Pagal šio sumanymo logiką jos turėjo pakakti tam, kad A. Juozaitis galėtų pagrįstai ir tvirtai tikėdamas savo misija ištarti jau minėtame interviu pasakytus žodžius, kad jis esąs ne tik vienintelis Sąjūdžio legendos, bet ir vienintelis tautinės ir valstybinės idėjos nešėjas.

Be abejo, įtaigus žodis turi didžiulę telkiančią ir įkvepiančią galią. Tačiau nedera jos pervertinti. Svarbūs ir tą galią maitinantys šaltiniai. Svarbiausias iš jų – žodžio ir tikrovės sąsaja. Iš tiesų veiksmingas ir keičia tikrovę tik joje dviem būdais įsišaknijęs ir iš jos išaugantis žodis. Kad jis šitoks būtų, jį vartojant pirmiausia absoliučiai būtina tiksliai ir aiškiai apibrėžti jo reikšmes. Antra, tokio žodžio autentiškumas turi būti patvirtintas jo jėgą ir tikroviškumą liudijančiu veiksmu. Atitrūkę nuo tikrovės žodžiai tampa tušti ir bejėgiai, ir tai netrunka greitai paaiškėti. Jausmingos ir pompastiškos kalbos žavesys ir trumpalaikė įtaigos galia anksčiau ar vėliau išblėsta, palikdami po savęs dvasinę ir intelektualinę tuštumą bei nusivylimo ir bejėgiškumo jausmą. Iš karto krito į akis, kad A. Juozaičiui kalbėjimui nesvetimi tokie požymiai ir kad pavojaus nuslysti į minėtą tuštumą jis gali išvengti tik skubiai pereidamas prie dalykiškos ir griežtos politinės kalbos. Vaizduotės įkvepiamos „laisvos“ asociacijos ir metaforos – prasti įrankiai, kai reikia aiškiai ir suprantamai išsakyti savuosius politinius tikslus ir programines nuostatas. Buvo aišku, kad jeigu A. Juozaičius nepavyks prabilti dalykiškai, jo retoriniu požiūriu tikrai išraiškingos ir stiprios kalbos darys įspūdį tik palyginti nedidelei patriotiškų piliečių grupei. 

Jai priklausančius žmones lengva atpažinti išgirdus jų atsakymą į vieną klausimą. Privačiuose pokalbiuose ir viešose diskusijose, straipsniuose ir jų komentaruose nuolatos reiškiamas nusivylimas, liūdesys, apmaudas dėl to, kad štai per tiek metų niekaip neįstengia susivienyti tautinės ir patriotinės jėgos. Nuoširdžiai stebimasi, apgailestaujama ir piktinimasi: kas trukdo susivienyti bendraminčiams ir bendražygiams – žmonėms, kuriuos sieja tokios pačios arba labai artimos pažiūros ir vertybės, tokie patys tikslai ir uždaviniai? Dažniausiai girdimas atsakymas gerai žinomas: o kas dar gali trukdyti, jei ne bloga valia – patriotinių jėgų ir jų vadų ambicijos ir kietakaktiškumas, nenoras bei nesugebėjimas susikalbėti ir susitarti? 

Kiek iš tiesų pagrįstas ir ko vertas šis atsakymas, nesunku suprasti štai ko paklausus bet kurio šitaip apgailestaujančio ir  besipiktinančio asmens: o kodėl manote ir esate įsitikinęs, kad šie žmonės iš tiesų yra bendraminčiai ir bendražygiai? Beveik visada nuskamba maždaug šitoks paaiškinimas: jų pažiūros, vertybės ir tikslai yra tie patys, nes jie panašiai (arba vienodai) kalba. Nėra ko slėpti: šitoks atsakymas pribloškia. Varo į neviltį ir kelia didžiulę baimę ne tik dėl tautinių ir patriotinių jėgų perspektyvų, bet ir dėl pačios Lietuvos ateities. 

Patikliai manyti, kad politikų nuostatas, ketinimus ir tikslus galima neklystamai atpažinti ir įvertinti iš jų kalbų – ne tik naivu, bet ir be galo pavojinga. Maža pasakyti, kad šitoks požiūris yra paviršutiniškas ir klaidingas. Klausimas toks svarbus, kad būtina pasakyti be jokių užuolankų ir net kiek stačiokiškai: toks įsitikinimas ne tik liudija elementarios politinės nuovokos  ir raštingumo trūkumą. Aklai kliautis politikų šnekomis neleidžia pati kalbos prigimtis – juk jos žodžiai yra daugiareikšmiai. Kalba yra dviašmenis kardas, nes žodžiai vienodai leidžia ir atskleisti, ir paslėpti mintis.

Ypač tas galioja politikoje. Retas agresorius yra garbstęs karą, o ne šlovinęs taiką, ir prisipažinęs esąs grobikas, o ne savo pažeistas teises ginanti nekaltai nuskriausta auka. Užkariautojai ir pavergėjai dažniausiai skelbiasi tautų ir valstybių nesavanaudiškais vaduotojais nuo išorės ar vidaus pavergėjų ir didžiadvasiais tikrosios laisvės nešėjais. Protu nesuvokiamą turtinę ir socialinę atskirtį kuriančios santvarkos steigėjai ir gynėjai niekada neprisipažins esą žmonių išnaudotojai ir skriaudikai, bet atkakliai aiškins, kad toji santvarka esanti „natūralaus“ ir „tikro“ teisingumo įsikūnijimas, o jie patys – tik visų piliečių gerovei pasiaukojamai dirbantys jos sargai. 

Konkrečių pavyzdžių ieškoti nereikia. Sąjūdžio laikais Maskvai ištikimai tarnavę kolaborantai taip pat prabilo, kad reikėtų atsiskirti nuo TSRS, bet padarė tai tik todėl, kad smarkiai vėluodami susiprato, jog įmanoma beveik nerizikuojant savo savo gerove ir kailiu atsikratyti „centro“ prievaizdų ir vieniems šaimininkauti Lietuvoje kaip nuosavame dvare. Vienodi žodžiai slėpė ir Sąjūdyje buvusias takoskyras. Visi kalbėjo apie būtinumą atkurti Nepriklausomybę ir sugrįžti į Vakarų civilizacinę ir geopolitinę erdvę, bet dabar puikiai žinome, kad vieniems rūpėjo joje rasti naują Šeimininką ir jam klusniai tarnauti, o kiti įsivaizdavo Lietuvą toje erdvėje kaip savarankišką ir orią valstybę, lygiateisiškai bendraujančią su kitomis šalimis.

Išvada paprasta ir aiški: panaši ar net visai vienoda kalba yra tik paviršutiniškiausia ir apgaulingiausia grynai žodinės „vienybės“ išraiška, dažniausiai slepianti principinius ir neįveikiamus interesų ir politinių pažiūrų skirtumus. Tai yra abėcėlinė tiesa, kurią supratus išeinamas politikos pradžiamokslis. Ši visuotinė ir išimčių neleidžianti tiesa be išlygų tinka apibūdinti ir A. Juozaičio pasirinktam žodynui. Neverta vargti įrodinėjant, kad, pavyzdžiui, jo deklaruotai keturių bokštų programai lengvai ir noriai galėtų pritarti paties įvairiausio plauko „tautinio sparno“ politikai – nuo tikrų patriotų ir valstybininkų iki M. Murzos (Gervaldo) iki K. Juraičio tipo veikėjų. Ir ne tik jie. Kuris Lietuvos politikas išdrįstų prieštarauti, kad būtina rūpintis tauta, kalba, švietimu ir teisingumu?!  Taip pat darosi populiaru ir net madinga kovoti su globalizmu ir neoliberalizmu – besiskelbiančių kovotojų gretos gausėja. Taigi pirmas įspūdis džiugina: kur tik pažvelgsi, kone ištisos bendraminčių ir kovos bendražygių armijos, kurioms susivienyti trukdo tik infiltruoti skaldytojai bei kiršintojai arba kvailos ambicijos ir smulkmeniškos rietenos. 

Tačiau pakanka kruopščiau panagrinėti ir atidžiau palyginti čia paminėtų bei kitų „tautinio sparno“ politikų kalbose vartojamų sąvokų dalykinį turinį ir iš jo kylančias jų politines prasmes – grynai verbalinės, todėl paviršutiniškiausios ir netvariausios, kokia tik gali būti, vienybės iliuzija sudūžta į šipulius. Vos pradėjus gilintis aiškėja, kad panašiai ar net vienodai skambantys žodžiai ir  šūkiai slepia skirtingus ir dažnai iš principo nesuderinamus požiūrius į Lietuvos okupacinę praeitį, geopolitinę orientaciją, tikrąjį, o ne abstrakčiai ir neapibrėžtai deklaruojamą paviršutiniškai kritišką santykį su šalyje įsitvirtinusia nomenklatūrine-oligarchine santvarka, galiausiai konkrečias nuostatas ir dėl tų keturių bokštų. O kur dar nepalyginti gilesnis ir svarbesnis vienybės lygmuo, kai panašius žodžius reikia patvirtinti vienybę įrodančiais tikrais darbais. Neplėtojant šio klausimo pakanka pažymėti, kad toji vienybė atrodo keistoka ir neįtikinama, kai, pavyzdžiui, tuose pačiuose Prezidento ar Europos Parlamento rinkimuose patriotines nuostatas deklaruojantys politikai nemato kliūčių paremti atvirus ir net fanatiškus to paties globalizmo ir neoliberalizmo šalininkus.

Didžioji A. Juozaičio pasirinktos politinės retorikos silpnybė buvo ta, kad jo neretai patetiškos ir egzaltuotos, vaizdingų metaforų ir neapibrėžtų, jausmams sukelti skirtų vaizdinių prisodrintos kalbos iš tiesų galėjo paveikti ir telkti tik jau minėtą gana nedidelę visuomenės grupę. Lietuvą mylinčius žmones ir nuoširdžius patriotus, kurie šias kandidato kalbas priėmė ir suvokė pirmiausia jausmais, pernelyg nesigilindami į dalykinį jų turinį. Bėda ta, kad šių žmonių įtikinėti nereikėjo, nes jų balsai ir taip buvo garantuoti. 

Tikroji problema buvo visai kita: šitokios retorinių figūrų ir miglotų vaizdinių persmelktos kalbos, skirtos žadinti tautinius ir patriotinius lietuvių jausmus, buvo be galo įtaigios ir paveikios Sąjūdžio laikais. Be jų to meto Atgimimas ir Nepriklausomybė niekada nebūtų atėję. Tačiau jos buvo nesuprantamos ir svetimos trisdešimt metų kryptingai mankurtinamai, tautinę ir valstybinę sąmonę ir net jauseną praradusiai tautos daliai. Todėl žūtbūt reikėjo šias metaforas ir vaizdinius išversti į aiškesnę ir suprantamesnę, šių dienų realijas geriau išsakančią ir atspindinčią dalykiškos ir konkrečios politinės programos kalbą. Trumpai tariant, reikėjo kitokio žodyno. Plačiau neaptarinėjant šio klausimo pakaks pasakyti tiek tiek: šio uždavinio išspręsti nepavyko. Geriausiu atveju jis buvo išspręstas tik iš dalies. 

Net ir atidžiai nagrinėjant A. Juozaičio rinkimų programą ir kampanijos metu pasakytas kalbas, nelengva suprasti, kaip, pavyzdžiui, rūpinimasis keturiais bokštais ir pastangos juos išsaugoti bei stiprinti galėtų padėti nors kiek esmingiau pakeisti Lietuvoje įsitvirtinusią neoliberalią tvarką ar veiksmingiau stabdyti kraštą siaubiančio globalizmo siautėjimą. Pamatiniai ir svarbiausi Lietuvos ekonominės, socialinės ir politinės santvarkos klausimai joje ne tik nesprendžiami, bet net nekeliami.

Tad kandidato politinė retorika ir rinkiminė programa iš pat pradžių negalėjo tapti tikru patriotinės visuomenės ir jėgų vienijimo bei telkimo pagrindu. Tam iš pat pradžių trukdė neįveikiamos kliūtys. Pirmoji ir svarbiausia – vien kalba, juo labiau tik „panašus kalbėjimas“, iš principo nesukuria politinės vienybės. Kad ir kokia būtų didelė telkianti žodžių galia, vien jų nepakanka – reikia tvarios vienybės ir santarvės pamatų paklojančių tuos žodžius sutikrovinančių bei įgalinančių naudingų darbų ir juos įprasminančių tikslingų bei kryptingų veiksmų. 

Ne mažesnė kliūtis buvo ir tos retorikos ypatumai, ypač jai būdingas vidinis prieštaringumas ir dvilypumas. A. Juozaičio rinkiminės kalbos ne tik neužkliuvo, bet ir buvo patrauklios žmonėms, kurie nematė arba kurių netrikdė atotrūkis tarp jose deklaruojamų tikslų bei vertybių ir dalykinio jų turinio. Tačiau šį atotrūkį įžvelgusiai ir supratusiai visuomenės daliai tos kalbos atrodė neįtikimos ir nepriimtinos, o vadinant daiktus tikraisiais vardais – neretai buvo tiesiog atgrasios dėl akivaizdaus apeliavimo į piliečių jausmus, o ne į dalykiško ir kritiško mastymo galias. Pasirinkta strategija vienyti visuomenę pasitelkiant įtaigaus žodžio galią ne tik neleido įgyvendinti šio tikslo, bet tapo dar vienu patriotiškus piliečius bei rinkėjus skaldančiu ir priešinančiu veiksniu.

Bus daugiau...


Susiję

Vytautas Radžvilas 4393225827283975569

Rašyti komentarą

  1. Neįtikino. Jausmų kratinys. Juozaitis pagaliau ėmė ir pabandė kažką padaryti- bet atrodo kad yra didelis sluoksnis, kuris nori tiesiog kalbėti ir arbitrauti iki antro prisikėlimo, ir bet kuriam kuris bent pabandė į nugarą dar ką nors įsmeigti, o nepavykus dar pasityčiot pavymui.
    Problemos Juozaičio visai ne ten kur įvardino Radžvilas- 99 proc kodėl Juozaitis š kartą nelaimėjo- nes (pasikartosiu 103 kartą) yra tiesiog alternatyvių infomacijos sklaidos būdų nebuvimas- o visą kitą tik išmąstymai. Be to skirtingai nei čia minima "turi ne „apsireikšti“ ar „išsikelti", o būti iškeltas sąmoningai ir valingai pasiryžusių jį tvirtai remti visuomenės grupių ir politinių jėgų. A. Juozaitis šių sąlygų neatitiko"- primenu kad jį ir iškelė 50 vedančiųjų intelektualų ir parėmė Tautininkų partija (kuri kaip primenu turėjo (matomai ir turi) bendradarbiavimo su Žemaičių partija ir Jaunalietuvių partija (o dabar ir su Centro partija)- taip kad straipsnyje nurodyta kai minimum netiesa ir net čia Radžvilo sąlygas jis atitiko. Matosi tiesiog kad Radžvilas nenorėjo užleisti savo pozicijų TF, jis save skaito (galbūt ir pelnytai) jos kūrėjų - ir matomai turi nuoskudų kad ne jam buvo pasiūlyta kandidatuoti rinkimuose, ir be abejo kad Juozaitį jis skaito išsišokeliu, kuris kaip Radžvilui atrodo užsimanė visko ir iš karto, ką tipo Radžvilas tiek daug metų kažką kantriai kūrė. Viską tai galima suprasti- tik primenu, kad tas TF pats prieš ir per rinkimus nieko nedarė ir nieko nesiūlė, o tiems kas bent pabandė kažką po velnių pagaliau padaryti- ėmė net trukdyti, nes buvo neatsiklausta jų lyderio ir be jo palaiminimo buvo kandidatuojama- tipo suprask bus pamoka kitiems kas bandys be Radžvilo palaiminimo nuo opozicijos eiti. Šitie žaidimėliai yra ganėtinai atgrąsūs nes laimėtojų čia nėra- yra tik pralaimėtojai ir pralaimėjo (kol kas) visą Lietuva, kuri dėl kažkieno ambicijų vėl bent 5 metus (tikiuoi kad užteks ir 1,5 iki seimo rinkimų) turės prasėdėt katakombose ir pralaukt kol vėl bus šansas viską pakeisti ir pagaliau perimti iš Lietuvai priešiškų išsigimelių ir degeneratų valdžią.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-10 23:56

      Apgailėtinas žodžių gausumas, patvirtinantis V.Radžvilo tuščiakalbiškumą ir būtent tą atotrūkį nuo darbų, kuriuo mėgina kaltinti Juozaitį, nors jis kaip tik ir DARĖ tai apie ką kalbėjo. Radžvilui toli gražu iki A.Juozaičio nuveiktų darbų dydžio ir kiekio.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-06-11 09:20

      Kalbate, lyg žinotumėt Radžvilo darbus ar prieš miegą melstumėtės Juozaičiui, mano nuomone.

      Panaikinti
  2. Skaitytojas2019-06-10 23:59

    Vyrai, kiek kartų sakiau: kol barsitės tarpusavyje, tol gausite po 4% per kiekvienus rinkimus. O kas čia kaltas, kas pirmas pradėjo ir pan., niekam nerūpi. Ką nors laimėsite tik susivieniję.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ar jūs aklas, ar kurčias? Pamirškit. Ar supratot, kokia neapykantos kalba surašyta VR "analizė"? Kokia vienybė galima po to

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-06-11 09:23

      Vienytis galima tik su tais, kuo pasitiki. Kitaip galima gauti dūrį į nugarą a la "istorinė klaida".

      Panaikinti
  3. Aik tu Čingizai2019-06-11 00:06

    koks 1 Mil. žmonių sakė nekelt Juozaičio nes turėjo nuovokos, kad viskas baigsis taip kaip baigsėsi. To nesuprato tik tautininkai. Kam kelt beviltišką? Nėra jokio kandidato, tai reikėjo kelt Minedą, mažiau gavęs nebūtų.
    Dėl informacijos sklaidos: vos pasiskelbęs kandidatu Juozaitis turėjo žymiai didesnį palaikymai nei vėliau. Kuo daugiau šnekėjo, tau greičiau tirpo norintys už jį balsuoti. Rinkimų dieną balsavo tik tautininkai ir saujelė fanatikų.
    Manau Radžvilo klaida buvo siūlyt AJ integruotis į TF, nesuprato, kad neadekvačiam ir fiurerio ambicijų turinčiam veikėjui tai įžeidimas. Reikėjo pasiūlyt stoginę struktūrą paanšią į LYČ, bet ne tautininkų tampomą. Po tuo stogu esančios struktūros (TF,tautininkai,centras,jaunalietuviai,žemaičiai gal dar kas prisijungtų) būtų LYGIATEISĖS dalyvės su savo atstovais. AJ turėtų būti tų organizacijų išrinktas iš kelių kandidatų. Tokia struktūra gal ir turėtų šansą. Prezidentui neužtektų, bet būtų vietų savivaldybėse ir EP, be to vyktų susistygavimas Seimo rinkimams. Dabar gi dėl vieno wannabe fiurerio ambicijų tik suskilusi gelda.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pats Aik tu ir -> dėl darbų
      Visiškas reikalo ir buvusių rinkimų neišmanymas.
      Ar iki šiol nesupratot kam reitingų agentūros rodė tuos procentus visus metus? kad laimės nausėda, kad antra transgenderis ir kad 3ias skvernyy. tai buvo programavimas parodyk tą patį tūkstantį kartų ir didžioji dalis tuo patikės. Krūvos procentų kurios atidavė ar už nausėda ar už skvernelį- tai Juozaičio šalininkai - tik jie visur sakė, kad balsavo už kitą kandidatą nes reitingai jiems rodė kad Juozaitis į antrą turą nepraeis (kaip ir Sinicos motina). Ar jūs suprantat tai kas buvo padaryta ir kaip buvo sugalvota? Tiesiog žmonėms reitingai rodė ir viskas. O alternatyvių reitingų niekur nebuvo, alternatyvių žinių (apart kelių po kelis šimtus žmonių lankomų blogų nebuvo). Iš visų kanalų 8 mėn pylė purvą ant Juozaičio- ir čia jie vėl tą pačią mantrą kaip ir Radžvilas apie vienybę, platformą, struktūrą, istorinę klaidą ir panašias nesąmones pliurpia ir net nebando įjungti galvą. Viskas kas galėtų tai pakeisti ir jei pakeis tai bus tik tai (ne platformos, ne net ne kažkokių intelektualų ar jų grupių paramą, ne TF, VF, KF ir visi kartu ff - bet tai alternatyvių žinių sklaidos šaltinis (ne blogas kaip propatria, ne kaip alkas.lt, ne sarmatas.lt, ne tiesos.lt, ne pozicija.org ar respublika.lt- bet naujienų šaltinis (pradžiai bent vienas) kuris būtų pilna alternatyva delfi kaip minimum su visomis naujienomis vienoje vietoje, kad daugiau niekur nereiktų vaikščioti, su galimybėmis, kalbėti tai ir taip kaip nori, derinti pozicijas, burti grupes (prijungtas soc. tinklas (ne facebook), tada reikia bent internetinės televizijos ir radio. Ir tokiu atveju aš visiems garantuoju- kad atsiras momentaliai alternatyvos, atsiras kondidatas ir judėjimai ar partijos, kuris (ir kurios) turės visus šansus laimėti tiek prezidento, tiek parlamento, EP ar savivaldos rinkimus. (Dėl nausėdos tam "dėl darbų" - nausėda buvo ruošiams ir įsukinėjamas 15 metų (nuo 2004 m kai buvo įtrauktas į reitingų lenteles) matėt kadanors banko tarnautoją kur nors įtrauktą į politinio pasitikėjimo reitingus? pvz banko kasininką, ar banko valytoją.)- matomai nematėt- ir niekas to nematė- o vat Lietuvoj įtraukė ir 15 metų investavo kad jį kasdien ekspertų vaizduotų- nors su visomis prognozėmis prašovė . taip kad jis ne dėl to kad nešnekėjo nesąmonių ar dėjuosi tuo kuo nebuvo laimėjo- o todėl kad per tuos 15 metų jo įsikimui buvo skirta (arba bent kainavo tv, radio, media ir t.t. reklama) šimtai milijonų (litų ar eurų nesvarbu- bet tai tokios sumos) Plius ne už jį balsavo antram ture, kad jis čia mol triuškinamai laimėjo- o prieš transgenderį ir jos lgbt rėmėjus. taip kad visiškas neišmanymas kas ir kodėl laimėjo rinkimus. Rinkimus laimėjo dargis, avulis, mockus, skandinavų bankai, global-fininsistai, o nausėda tik jų marionetė statytinis su šiupelio charizma.

      Panaikinti
    2. to 1Chingishan
      1) Reitingai ir neva Juozaičio balsų bėgimas pas kitus - mitas. Jei tai būtų tiesa, Puteikis per EP rinkimus, po Juozaičio paraginimo butų surinkęs kokius 35%. O nesurinko nė 5%, ir čia įskaitant paties Puteikio ir Guogos balsus. Vadinasi, realiai balsų iš Juozaičio JOKIŲ. Tie keli procentai jo gerbėjų matomai liko namie ant pečiaus.
      2) Tas naujienų šaltinis toks pats panacėja-miražas kaip ir visa kita. Kam tas šaltinis būtų skirtas, kas spręstų dėl jo turinio? Vėl rietusi 10 patriotinių partijų dėl teisės paskelbt savo požiūrį (vienintelį ir teisingą kaip jiems atrodys). Na paleis į eterį porciją kokių nors Venckienės kliedesių, tai padės pritraukti naujų rinkėjų? Kas buvo patvorinis tas liks patvorinis, jiems informacijos pakanka. O naujų tai nepritrauks.
      3)Į Nausėdą nieko bankams investuoti nereikėjo, jis skelbdavo ekonomines apžvalgas, kaip ir ekonomistai iš kitų bankų: Mačiulis, Mauricas ir t.t.
      4)Tamsta turbūt balsavai prieš transgenderi ir už Nausėdą, t.y. už Dargį, Avulį, Mockų, bankus, global-fininsistus... Su kuo ir sveikinu!!!

      Panaikinti
    3. to trumpai
      1.nors per daug garbės koncervatnikams atsakinėti, bet trumpai:
      Juozaičio paraginimas balsuoti už puteikį buvo padarytas paskutinę dieną prieš rinkimus, tai pirma 99 proc žmonių to net neišgirdo (nes kaip minėjau jokių informacinių alternatyvių žinių sklaidos būdų nėra. o antra Guoga totaliai nepriimtinas kaip kandidatas į EP Juozaičio rinkėjams, ir Juozaitis galėjo ragint kiek nori- tie kas balsuotų už jį visai nebūtinai turi balsuoti už guogą ar puteikį. Šiuo atveju balsai niekaip nepersiduoda ir nesidovanoja.
      2.Naujienų šaltinis būtų skirtas visiems opozicinėms ir koncervatoriais ar ruskiais nesmirdinčiom padoriom jėgoms. Kaip viskas vyks ir kas ten ką reguliuos - tai man suprantama ir ankščiau laiko aš to Lietuvos priešams (koks garantuotai esi tu) nepasakosiu.
      3. Pasakėlių apie nausėdą čia mums nepasakok. visokie mauricai ar mačiuliai niekada nebus įtraukti į jokius reitingus kaip buvo su nausėda ir kad jis ruošiamas prezidentiniai kampanijai jau buvo aišku prieš pirmą gžybovskos kadenciją (tik tuo metu jau buvo kitaip nuspręsta ir nausėdos kandidatavimas buvo atidėtas) Kad nausėdai buvo rodomas perteklinis dėmesys iš visų žiniasklaidos priemonių, televizijų ir pan - kai kažkoks eilinis skandinavų bankų patarėjas vaidino mega ekpertą visais klausimais, pasisakinėjo apie politiką, buvo su juo daromos laidos per LRT apie jo gyvenimą ir pan - tai čia visi kas turi bent kiek smegenų (tam kam atsakinėju jų neturi) suprato jau tada kas čia vyksta.
      4.Aš pats asmeniškai prieš transgenderį nebalsavau bet raginau prieš ją balsuoti- taigi aš ne už dargį, avulį, mockų ir pan. ir skaitau kad atėjūs laikui jie visi sėdės su turto konfiskavimu (kaip ir tavo transgenderis su snarglėtais anūkais) Su tuo tave ir juos sveikinu!

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-06-11 08:35

      Cingishanas tokį briedą neša, kad net koktu darosi. Žmogau, kas tau?

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-06-11 09:30

      Kaip manote, kodėl taip noriai AJ asmenį rodė LRT ir delfiai? Ar tik ne todėl, kad jis vykdė užduotį, gal net pats iki galo to nežinodamas? Man būtent taip atrodo.

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2019-06-11 12:52

      Nes AJ visuose debatuose buvo neadekvatus, mykė mykė, normaliai sakinių nesuregzdavo...vietomis net gėda būdavo už jo pezalus.
      Tai ko jo nerodyti visu gražumu?

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2019-06-11 12:59

      --> Anonimiškas 09.30
      Būtent taip - ,,užduotį''.
      Kaip anksčiau jo buvimas Sąjūdyje irgi buvo panašus į ,,užduoties'' vykdymą, lygiai taip pat ir dabar. Man jis išvis panašus į naudingą durnių, kuriuo vėl bandoma skaldyti atgimstančias patriotines Lietuvos jėgas.

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2019-06-11 13:13

      to 09:30 . Visą laiką runkelpatriotai verkė kad LRT Juozaitį ignoruoja, mažiau rodo nei kitus, pats AJ teigė kad dažniau rodant ir beždžionė laimėtų. Paskui kai televizijos ėmė rodyt, tada šaukia "Kaip manote, kodėl taip noriai AJ asmenį rodė LRT ir delfiai?". Vėl negerai, vėl sąmokslas, vėl LRT kalta. Runkelpatriotai darosi graudžiai juokingi.

      Panaikinti
    9. Anonimiškas2019-06-12 00:42

      ---> Anonimiškas 13.13
      Tai tegul tie, anot tavęs, ,,runkelpatriotai'' ir žinosi, o kas tau darbo? Nesirk svetimomis ligomis.

      Panaikinti
  4. dėl darbų2019-06-11 00:18

    G.Nausėda per visą gyvenimą neatliko nė vieno visuomenei naudingo darbo, bet tai nesutrukdė jam triuškinančiai laimėti rinkimus. Pakako nešnekėti nesąmonių ir nesidėti tuo, kuo nesi.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Pritariu Radžvilui, kad Juozaitis buvo šūvis sau į koją, bet tą buvo galima daug trumpiau išdėstyti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Skaitytojas2019-06-11 00:37

    Taikliausiai jį apibūdino Nida V.: ramus, mandagus, nieko neįžeidžiantis geros vilnos kostiumas su blizgančiais batais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Skaitytojas2019-06-11 00:39

      Čia apie Nausėdą. Kažko ne vietoj komentaras atsidūrė.

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2019-06-11 00:43

    Visi suprato kad ne apie filosofą su plyta :))

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2019-06-11 07:28

    Kol nepradėjo susitikinėti su rinkėjais ir šnekėti atrodė bus tikra atsvara kitiems kandidatams. Po to dar vyko knygų pardavinėjimas ir kitų kritika, dėl ko, net neaišku ... Atrodė, kad tai gera pagalba taps konservatorių kandidatei

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-11 09:41

      Buvau viename AJ susitikime su rinkėjais. Tai buvo reto nedalykiškumo atvejis, pasijutau kaip kokiame jogos būrelyje. Absoliutus nesirėmimas intelektu migdė tiesiogine to žodžio prasme. Tas pats ir TV debatuose - AJ ir Mazuronis buvo neintelektualiausiai šnekantys kandidatai.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-06-11 13:26

      Gal sąmoningai taip darė. Nes remtis protu yra miesčioniška, taip tik konservatoriai daro. O būsimam Tautos Vadui turi pakakti dviem pirštais spragtelti ir viskas bus pasiekta.

      Panaikinti
    3. "Nes remtis protu yra miesčioniška, taip tik konservatoriai daro." - įvertinau juodą humorą! :D

      Panaikinti
  9. Anonimiškas2019-06-11 10:28

    kiek vokiečiams plovė smegenis, indoktrinavo kaltės jausmą ir tai kažkiek patriotinių dešiniujų jėgų atstovų išrinko į savo parlamentą ir EP, o pas mus apvalus nulis. kas su mumis ne taip? kaip tam anekdote apie pragarą, velnias sako: šito katilo saugot nereikia, niekas nepabėgs, čia lietuviai - patys įsitrauks, jei kuris spruks.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-11 11:09

      Ne „indoktrinavo“, o diegė, jei rašome lietuvių kalba. Dėl dešiniųjų: nėra Lietuvoje dešiniosios partijos. Visokių yra, bet dešiniosios - ne. Pavieniai dešinieji žmonės turėtų būti. Bet nieko daugiau.

      Panaikinti
    2. Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad tas dešiniąsias jėgas vokiečiai pradėjo rinkti tik tada, kai jau visai jiems "kaput šviečia" - ir tai dar pažiūrėkite, kiek zombių už Merkelienės šutvę nubalsavo. Beje, kas įdomu, dešinieji praktiškai visus balsus susirinko RYTŲ Vokietijoje - t.y. teritorijose, kurių gyventojai su raudonąją ideologija JAU yra "susipažinę praktikoje". Tai, beje, paaiškina ir didesnį Centrinės Europos atsparumą neobolševikinei ideologijai. Lietuvai, deja, tai netaikytina - čia "šeimininko ilgesys" yra tvirtai įsišaknijęs.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-06-11 14:51

      AfD nėra nei alternatyva, nei dešinioji jėga. Teisiog nacių ir ryšių su Kremliumi turinčių veikėjų gauja. Veiks kol Putinas duos rublių. Šiuo metu jau išsikvepia, o EP rinkimuose gavo mažiau nei prieš 5 metus.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-06-11 21:59

      Anonimiškas 14.51, išvardinkite dešiniąsias partijas Lietuvoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje; partijų lyderius taip pat.
      Vienas Seimo narys, prispažinęs, kad yra Sorošo gerbėjas, AfD išvadino ,,populistais'' - kaip manote, kokios tai partijos narys? Prireikus yra viskas suraštyta juodu ant balto, bus galima bet kada sutikrinti.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-06-12 00:20

      Kas nors stebėtino tame kad kažkuris seimūnas AfD išvadino populistais? 90% vokiečių juos irgi vadina populistais. Arba Kremliaus remiamais šūdmaliais. Normalios dešiniosios partijos nebuvimas leidžia Merkelienei išsilaikyti valdžioje, nors ji ir neverta tų balsų jau vien dėl pabėgėlių ir vamdzdžio-2.

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2019-06-12 00:46

      Anonimiškas 00.20, betgi jūs neatsakėte į klausimą apie dešiniąsias partijas.
      Nenorite ar negalite to padaryti?
      Nurodykite informacijos šaltinius apie AfD - kur ir kada pateikta 90% statistika ir taip toliau. Kas rinko duomenis, kada, kieno užsakymu - pateikite informaciją bet kokia kalba, viskas bus perskaityta.

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2019-06-12 02:03

      Kas ten apie AfD dar neaiškaus, nu supersti naciai ant Putino trumpo lenciūgo, lepenų klonai. Graudžiausia kad Juozaitis pas juos važinėjo ištiesta ranka. Jau toks mulkis, kad tikėjosi "tautinę partiją" prasukti už Maskvos rublius.

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2019-06-12 02:14

      Anonimiškas 02.03, vsi dėlto malonėkite faktus apie informaciją - turime omenyje AfD. Priešingu atveju logiška ir teisinga konstatuoti, kad nieko tikro pasakyti negalite. Viešojoje erdvėje ką nors sakant, reikia tai ir pagrįsti, kitaip galima ir teisinė atsakomybė.

      Panaikinti
    9. AfD šiaip daugumą balsų gauna iš vieno regiono, Saksonijos. Josios sostinė Drezdenas - tas pats miestas kuriame stropiai darbavosi KGB majoras Putinas. Kaip jie patys sako buvusios KGB agentūros nebūna.

      Panaikinti
    10. tau gi viska parase2019-06-12 02:26

      apie tą AfD: supersti naciai :)=)) Kai buvau Frankfurte, taksistas apie AfD sakė kad tai HuSo! Kai nesupratau, tada paaiškino kad "kalės vaikai" :)))

      Panaikinti
    11. "Anonimiškas 2019-06-12 02:14" - turbūt jau supratote, kad jokių faktų nebus - bet užtat bus vis garsėjantis lojimas ir putos iš nasrų. Na, o KAS tokie klykia "nacej-populustaj-rusūagentaj!" (plg. su "buržuazinei nacianalystaj-leudies priešaj!"), visiems ir taip aišku. ;)

      Panaikinti
  10. Songaila tvirtino, kad AJ yra daugiausia susitikimų su rinkėjais surengęs kandidatas. Gal tai ir tiesa, nes anksti pradėjo kompaniją ir laiko tam turėjo.
    Tik kyla klausimas ko verti tie susitikimai jei paskui surenki 4,75%. Kas ten vyko per tuos susitikimus, potencialių rinkėjų atbaidymas jei tik tiek balsų?

    AtsakytiPanaikinti
  11. Yra šiek tiek taiklių minčių Radžvilo ambicinguose mintijimuose, tačiau, pirma, bū9tina įvertinti kad susidūrė du skirtingi pagal Jungą charakterių tipažai - racionalusis ir jausminis, o, antra, radžvilo aiškinimas, kad Tautos forumas tai tėra "platforma" yra absoliučiai tuščias teiginys, nes tik egrai sustyguota organizacija, kuri turi ir 'smegenis" ir rankas bei kojas bei balsą gali kovoti dėl valdžios. Beje, "smegenų" šiek tiek būta, tačiau rankų ir kojų -nebe. Tik gailus balselis virš liaudies miliJONŲ, kurį tepalaikė dalis tautos. Šie rašiniai yra - nesąmonė, nes iškasė bedugnę... Gi Radžvilas gavo mažiau balsų nei Juozaitis. Reikėjo sutarti koordinuotis veiksmus, palaikyti vieni kitus, o kai susipjauna sparnuočių ir plunksnuočių vadai -skrydžio nebus. Beje, Radžvilo komiteto 141 irgi su pretenzija į Seimą

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-11 14:50

      Aš niekad nesitarčiau su tais, kuriais nepasitikiu, nes žinodami organizacijos sunkumus nepatikimieji gali smogti į silpniausią vietą. O iš užmaršties ištrauktas AJ man pasitikėjimo nekėlė. Ir paskutinę agitacijos dieną kiaulę kyštelėjo Radžvilui.

      Panaikinti
  12. čia nereikėjo pasitikėjimo, o reikėjo koordinuotis veiklą: juozaitininkai balsuoja už Radžvilą EP rinkimuose (tada jis būtų išėjęs į EP), o radžvilai - už Juozaitį prezidento. bent jau veidas būtų išsaugotas. O kad Tautos frontas yra palaida bala rodo kovo 11-os eisena. Prie Radžvilo susirinko 15 val. dvidešimt, prie Juozaičio už valandos -tūkstantis. tuo ir viskas pasakyta

    AtsakytiPanaikinti
  13. Anonimiškas2019-06-11 19:27

    Va čia ir yra tiesioginis įrodymas, kaip tu nori Seimą rink gausis tas pats, ar vienmandates, ar daugiamandates, jei mandatas yra š.., tai ar pavienis ar krūvoje tas pats, nei rinkėjų, nei ką rinkt.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Turbui. Nematau logikos jusu komentare. Zmones rinkosi pamineti Kovo 11, o ta reiskia, kad jie NEsirinko nei pas viena, nei --pas kita, nepriklausomai nuo to kaip jusu pamineti politikai PASINAUDOJO Kovo 11 dienos proga pasinaudoti.... pasireklamuoti.... Dar karta pasiziurekite balsavimo rezultatais, kad isitikintumete juozaicio pasekeju skaiciumi.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tada palyginkime Juozaičio šalininkų renginį gegužės 4d. Rumšiškėse, į kurį važiavo iš viso Lietuvos sud ešimteriopai mažesniu Radžvilo šalininkų kiekiu Vilniuje prieš jo planuotą eiseną

      Panaikinti
  15. Anonimiškas2019-06-11 23:14

    Na nusprendė Radžvilas pasimatuoti su Juozaičiu kieno ilgesnis ar kaip čia ? Rinkimai parodė, kad Radžvilo trumpesnis.... 30 proc. Ir kokia prasmė čia viešai nešvarius skalbinius skalbti? Juokiasi iki nukritimo koncervatoriai, socdemai, liberalai uspaskis ir panaši publika. O durniaus vietoje likome mes tautinių pažiūrų rinkėjai mūsų atstovų niekur nėra ir mūsų balsas niekur negirdimas jau daug metų. Rinkimams tinkamai organizuoti reikalinga organizacija, geriausia partija su sava drausme, pinigų(nario mokesčių ar piniguočių remėjų, ir tinkama vieša komunikacija-kažką pažadėti tautai reikia(Uspaskis pvz žadėjo europietiškas pensijas ir europinę minimalią algą ir ką- jis Europos parlamente...:-).
    Jeugu nebus jėgų telkimo ir vienijimosi pamynus ambicijas, vėl rinkimuose laukia nusivylimas, tokios šakalienės bus Seime, o nei Radžvilo, nei Juozaičio nebus ir vėl galės rietis tarpusavį žvengiant socdemamsir liberalams..... bet užtat "teisybė"bus mūsų...
    Seni o durni....ką bepridursi

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-11 23:33

      piniguočių remėjų? tinkama vieša komunikacija-kažką pažadėti tautai reikia?

      žadėjo Juozaitis skolintis iš AfD milijardą pinigų, kai jis bus prezidentu o AfD valdys Vokietiją, už juos sugrąžint emigrantus. Nepadėjo, nepatikėjo raguotasis rinkėjas skambiu "pasiskolinsiu ir padalinsiu" biznio planu.
      Uspaskis EP? jis su Tomaševskiu pasmerkti gaut dalies Lietuvos pilietybę turinčios bet prorusiškos-lenkiškos auditorijos balsus. Su jais konkuruoti tautininkų kandidatui būtų nelengva ;-)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-06-12 00:11

      Ką reiškia skolintis iš AfD milijardą pinigų? Jie patys turi tik tai ką Kremlius numeta. O gal Juozaitis kartu su ponia Le Pen apsilankys tame stebuklingame Putino banke Čekijoje, kuris "teisingoms" partijom stambius kreditus išduoda net nereikalaudamas jų grąžinti.

      Panaikinti
    3. Taj aš ir sakau - buržuazinei nacianalystaj beigi leudies prieš... oi, t.y. populistaj beigi rusū agentaj! :D

      Panaikinti
    4. tradiciskai2019-06-14 01:03

      kai kas nors pamini le pen ir "banka cekijoje" visi patvoriu naciai sukisa galvas i savo subines ir uzsiciaupia. ar tik ne patys apie toki "kredituka" svajoja.

      Panaikinti
  16. Vis dar plėšomasi dėl kaip ir kas buvo, pamirškit, tai įdomu tik mums patiems.
    Kur kas svarbiau žiūrėti kaip yra dabar ir kaip gali būti rytoj.
    Gi dabar, tiek Radžvilas, tiek Juozaitis yra psichologiniame nuopolyje, iš kurio be pusmečio neprisikels, nes pastariesiems tai buvo pirmieji šio tūkstantmečio rinkimai, dėl kurių rezultatų pernelyg jautriai yra reaguojama.
    Nei Juozaičiui, nei Puidokui naujos partijos įkurti nepavyks, o gerb. Radžvilas atrodo to net neketina daryti, greičiausiai jų globai prisiduos kuri nors iš dabar esančių mažųjų, bet aktyviai neveikiančių partijų.
    Jeigu rinkimų biuletenyje ir vėl išsirikiuos visa eilė Lietuvos gelbėtojų, tai mums negresia juos išvysti Seimo salėje, tačiau vienmandatėse atskiros asmenybės išsaugos progą patekti į Seimo tribūną.
    Tik, kas mums iš to?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-13 08:16

      Kiekvienas sprendžia pagal save. Vienas visą gyvenimą verkia dėl neišlaikyto egzamino, o kitas pasimoko ir išlaiko ar keičia studijų kryptį, jei ten talento nepakanka.

      Panaikinti
  17. Tikrai gera analizė, kokią tegali pateikti tik likimo ironijos dvynys. Ne toks jau didelis skirtumas tarp to, kam tiltus teisei praeityje, komunizmui ar liberalizmui...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-13 08:18

      Liberalizmas ir neoliberalizmas skiriasi.

      Panaikinti
  18. Pasikartosiu dar viena karta. "Valstieciu" partija, jos iskeltas kandidatas yra tautiskai nusiteike zmones. Lansbergio itakojamos ziniasklaidos puolami, smeiziami, koneveikiami..., bet pasiziurejus giliau, uz viso sito triuksmo, jie rupinasi Lietuva. Isrinktas naujasis prezidentas jis (ir buvo) uz Lietuva ir lietuvi. Kuo skyresi ir ka zadejo "tautiskai" nusiteike lietuviai: toliau atimineti is isvykusiu lietuviu LIetuvos pilietybe ir pasiulyti jiems "lietuvio korta', kurios pagalba, jie sugrize galetu, kuo greiciau atsisakyti igytos pilietybes ir senatves socialiniu garantiju. Tai akivaizdus pasityciojimas is iseiviu. Zinant dabar, kad 70% balsavusiu Lietuvos pilieciu pasisako uz galimybe iseiviams islaikyti Lietuvos pilietybe, "tautininku" (Juozaicio, Radzvilo) sukiai buvo suvis i savo koja. Vienintelis sukis siuos "patriotus" skyres nuo visu kitu --- aiski, pastovi, rastuose uzdokumentuota NEapykanta iseiviams. Ir kalbejimas apie ju suinteresuotuma lietuviskosios Lietuvos likimu, bet dejimas paraso po 1000 kasmet sunaikinamu lietuviakalbiu Lietuvos pilieciu yra sizofreniska ideja. Todel siu veikeju ir kovotoju pries lietuvio galimybe neprarasti Lietuvos pilietybes, laukia toks pat likimas po metu... ,po penkiu,...., po desimties. Pagalvokit, KASMET TIRPSTANT LIETUVISKAJAI LIETUVAI, MAZIAU IR MAZIAU REIKES "TAUTININKU" ATSTOVU. Pasiziurekit kaip broliai latviai be jokiu referendumu sukure istatymus, kuriais issaugo latvius Latvijai, nepriklausomai kur latvis gyvena, ka igijo, ka prarado... Protingas pasimoko is kitu klaidu, kvailas --- turi pats viska isbandyt.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-12 15:04

      Čia tenka sutikti. Valstiečiai parodė daugiau nuovokos. Bet gal neįvertino koks runkelių kiekis keršys tiem "išvykusiems svolačiams". Juk didžiausia lietuvio palaima kai dega kito lietuvio tvartas, na o jei nedega, tai bent pilietybę atims.

      Panaikinti
    2. Teisibe! Najkina, bjeuribes, lietuvius, vat! Paraktiškaj halakaustas, sakičeu! :D

      Panaikinti
    3. Tamsta sugriautu kolukiu auka? Ar siaip Landsbergio heiteris, nes kitaip kaime niekas kietu vyru nelaikys?

      Panaikinti
    4. O, neadekvatas dar simptomatikos padavė. Perteklinės pastangos paremti jau patvirtintą diagnozę tęsiasi. :)

      Na, o nuoširdžiai save patriotais laikantiems keliagubos pilietybės šalininkams vertėtų savęs štai ko paklausti: jeigu ta keliaguba pilietybė tokia naudinga tautos ir valstybės išlikimui - kodėl už ją bene garsiausiai rėkauja visokio plauko federalistai/globalistai, įskaitant Anūko chunveibyną ir kodėl "sistema" taip stengėsi tą referendumą "prastumti" (net manipuliuodama formuluotėmis)? ;)

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-06-14 13:52

      Globalistai natūralu kad rėkauja už, gi globalūs, keliose šalyse būna.

      Čia įdomesnis kitas klausimas, kodėl iš visų ES šalių pilietybės išlaikyti gavus kitą neleidžia tik 4 (tikėtina pačios glušiausios) tautos, o kaimynai latviai ir net kolchozo nacių svajonių šalys vengrija, lenkija ir pan. leidžia išsaugoti pilietybę, nepraranda ryšio su tautiečiais ir vargo nemato.

      Panaikinti
    6. Liberastinis žargonas labai neblogai išduoda ideologinius keliagubos pilietybės šalininkų įsitikinimus. Kaip ir sakiau - tai, kad chunveibynas yra už keliagubas pilietybes, TURĖTŲ priversti susimąstyti. ;)

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2019-06-16 23:56

      -> Pikc. Atsakymo kodėl 24 ES šalys turi tokį įstatymą, dėl kurio mes dar tik referendume balsavom neturi. 24, beveik visos šalys, ir ten visi kvailiai, daug kvailesni už Kažinkavičių? HA HA HA. O man atrodo kad kvailos kaip tik tos likusios 4, labiausiai runkelizuotos šalys, tarp jų LT, kur dar Janutienės laidas žiūri ir actą garina.

      Panaikinti
    8. O, taip - liberastinio egzperto nuomonė, kurios šalys yra kvailos, o kurios ne, yra YPATINGOS vertės. :D

      Panaikinti
    9. Anonimiškas2019-06-17 03:42

      Vertingiausia nuomone visu galu egzperto Pikciaus, daug ismanancio apie chunveibinus, simptomus, liberastus ir neomarksizma, o kai buna koks klausimas sudetingesnis nei 4oko, apsisnargliuoja ir bega acto garint.

      Panaikinti
    10. Matai, neadekvate, diskusija įmanoma tik su psichiškai tam įgaliais asmenimis, o liberastiniai konjaunimo chunveibinai NĖRA tokie. Adekvatus žmogus pasižiūrėtų visoje krūvoje straipsnių išdėstytus argumentus ir bent jau pabandytų GALVOTI, bet neadekvatui tai negroja - "reike, nes UŠSIENIS ta daro - a kas nedaro, taj tie ira kvailei-runkelei-acto garytojai, vat!" Toks net klouno rolei per bukas.

      Panaikinti
    11. Sunkus Bezdonių km. nacių gyvenimas2019-06-17 10:49

      Visą jų varganą gyvenimą puola homjaunimas, chunveibinai, liberastai, globalistai, konservatoriai, gėjai, neomarksistai, neadekvatai... ir kaip jie tokį totalinį puolimą atlaiko?

      Panaikinti
    12. Autorius pašalino šį komentarą.

      Panaikinti
    13. O, dar simptomatikos padavė. Ir atkaklūs gi tie nuopušos. ;)

      Panaikinti
  19. Anonimiškas2019-06-12 22:07

    Straipsnio citata: "Kalba yra dviašmenis kardas, nes žodžiai vienodai leidžia ir atskleisti, ir paslėpti mintis".
    Klausimas: Kuri cituoto sakinio dalis labiau tinka Radžvilui - atskleisti ar paslėpti mintims ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-13 08:11

      Viskas priklauso nuo skaitytojo. Psichologijos tyrimai teigia, kad žmogus linkęs ieškoti to, kas patvirtina jo įsitikinimus. Protui įjungti reikia pastangų, todėl daugelis apsiriboja tuo, kas negriauna jų minčių apie pasaulį sistemos.

      Panaikinti
  20. Aciu VR uz issamu situacijos paaiskinima. Viskas paprasta ir aisku. Nesuprantu apie ka cia tiek diskutuoti galima.

    AtsakytiPanaikinti
  21. Aš perskaičiau keletą dr. Isikolo liudijimų apie meilės rašytoją apie tai, kaip jis padėjo daugybei žmonių sugrąžinti savo buvusius meilužius per 48 valandas. Nuoširdžiai galvojau, ar tai buvo tikra ir ar šis žmogus iš tikrųjų galėtų padėti sugrąžinti mano meilužį, kurį Aš labai myliu. Nusprendžiau su juo susisiekti, nes labai myliu savo vaikiną ir porą mėnesių buvome išsiskyrę. Aš jo labai pasiilgau, išbandžiau visas kitas priemones, kad jį susigrąžintum, bet nepavyko. Aš susisiekiau su gydytoju Isikolo ir jis man pasakė, kad mano ex grįš pas mane per kitas 48 valandas, dr. Isikolo jį paleido, kad sužinotų, kaip aš jį myliu ir noriu. Ir atmerkė akis į vaizdą, kiek mes turime bendro kartu. Dabar mano buvęs vėl grįžta į mane. Rašydamas šį liudijimą, dabar esu pati laimingiausia mergina žemėje, o aš ir mano vaikinas gyvename laimingą gyvenimą, o mūsų meilė dabar yra stipresnė už tai, kokia ji buvo dar prieš mūsų išsiskyrimas.Visa padėka skiriama dr. Isikolot už didžiulį darbą, kurį jis padarė už mane padėdamas man susigrąžinti savo buvusį vaikiną. Norėčiau atsisakyti Dr Isikolo pašto adreso ir tikiuosi, kad pamatysite šį liudijimą, ir susisiekite su juo, jei turite meilužį, kurio tikrai labai norite grįžti. Jo paštas: isikolosolutionhome@gmail.com Taip pat galite jį pažiūrėti „Whatsapp“ telefonu +2348133261196.

    AtsakytiPanaikinti
  22. Mano vardas Vajonė Strimaitienė, forma, Vajonė Strimaitienė Po 12 santuokos metų aš su vyru buvome vienoje ar kitoje ginčuose, kol galiausiai paliko mane ir persikėlė į Kaliforniją būti su kita moterimi. Jaučiau, kad mano gyvenimas baigėsi ir mano vaikai manė, kad daugiau nebematys savo tėvo. Aš stengiausi būti stipri tik dėl vaikų, bet nesugebėjau suvaldyti skausmų, kurie kankina mano širdį, širdį užpildė skausmai ir skausmai, nes buvau iš tikrųjų įsimylėjusi savo vyrą. Kiekvieną dieną ir naktį galvoju apie jį ir visada linkiu, kad jis sugrįžtų pas mane, aš tikrai buvau nusiminęs ir man reikėjo pagalbos, todėl internete ieškojau pagalbos ir atėjau į svetainę, kurioje manoma, kad dr. Osagiede gali padėti greitai sugrįžti. . Taigi, jaučiau, kad turėčiau jam pabandyti. Aš susisiekiau su juo ir jis man pasakė, ką daryti, ir aš padariau tai, tada jis padarė meilės burtą už mane. Po 48 valandų mano vyras man tikrai paskambino ir pasakė, kad labai pasiilgo manęs ir vaikų. Taigi nuostabu !! Taigi jis tą pačią dieną grįžo su didele meile ir džiaugsmu, atsiprašė už savo klaidą ir už skausmą, kurį sukėlė man ir vaikams. Nuo tos dienos mūsų santuoka dabar buvo stipresnė nei buvo anksčiau, viskas dėka daktaro Osagiede'o. jis yra toks galingas ir aš nusprendžiau pasidalinti savo istorija internete, kad dr. Osagiede tikras ir galingas burtininkas, kuris visada melsiuosi ilgai gyventi, kad padėtų savo vaikams nelaimės metu, jei esate čia ir jums reikia jūsų Ex atgal ar jūsų vyras persikėlė į kitą moterį, daugiau nebeverkite, susisiekite su šiuo galingu rašytoju. Jo kontaktinis el. Paštas šiuo adresu: doctorosagiede75@gmail.com arba „whatsapp“ telefonu +2349014523836
    arba viber +2349014523836

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item