Kun. Robertas Urbonavičius. Nė vieno užmiršto

Ps 24, 16 ir 18. Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, Viešpatie, kadangi esu vienišas ir vargšas; pamatyk mano žemumą ir manąjį vargą, ir ...

Ps 24, 16 ir 18. Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, Viešpatie, kadangi esu vienišas ir vargšas; pamatyk mano žemumą ir manąjį vargą, ir atleisk visas mano nuodėmes, mano Dieve.
Ps 24, 1–2. Į tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą; mano Dieve, tavimi pasitikiu; lai nerausiu iš gėdos.
(Introitas)

Šį sekmadienį Motina Bažnyčia nuolankiai išpažįsta, jog tik iš Visagalio ateina visa, kas gera, teisinga ir maloninga. Jis yra visų mūsų gerų minčių, žodžių bei darbų pradžia ir pabaiga. Todėl dera melsti, kad Dievo galybė mus išlaikytų Jo malonėje, kad šio gyvenimo laikinieji džiaugsmai nenukreiptų mūsų širdžių nuo amžinųjų, bet link jų kreiptų.

Epistolėje apaštalas Petras mus ragina atsiduoti maloningojo Viešpaties globai ir pavesti Jam visus savo rūpesčius, nes Dangiškasis Tėvas mumis nuolat rūpinasi. Esame kviečiami būti budrūs, nes piktasis priešas, kaip alkanas liūtas, dieną naktį slankioja aplink mūsų sielas, tykodamas jas pražudyti. Velnias neatostogauja, - tokia yra realybė. Neturime būti naivūs ir lengvabūdžiai. Esame kviečiami glaustis prie Viešpaties ir ištvermingai pakelti įvairius išbandymus, kad laimėtume gyvenimo vainiką: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje. O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo.“

Šventoji Evangelija skelbia du Viešpaties palyginimus, kuriais nusakoma ta pati mintis – Dievas neužmiršta ir nenurašo nei vieno, Jis trokšta išgelbėti visus. Jisai nebijo palikti devyniasdešimt devynias avis ir eina ieškoti vienos pražuvėlės. Koks nelogiškas sprendimas, - sakytume. Tačiau, jei toji pražuvėlė esame mes? Jei toji pamesta moneta, kurią reikia surasti yra mums brangus žmogus? Mes linkę matyti visumą, o Dievas mato kiekvieną atskirai, - jam kiekvienas yra kaip visuma. Kiekvienas yra svarbus. Tačiau didžiausia bėda, jog dažnai žmogus nori likti pražuvusia avimi ir pasimetusia moneta, - taip užkirsdamas kelią savo amžinajai laimei.

Sakau jums:
Dievo angelai džiaugiasi
dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio.
(Komunijos antifona)

Susiję

Robertas Urbonavičius 5719124554466153781

Rašyti komentarą

  1. Man atrodo, kad velnias yra tik pas lefebristus, o oficialioje politiškai korektiškoje katalikybėje tai jau seniai panaikinta.

    Ir tai būtų visai logiška: kaip ir šioje žemėje politiškai korektiškai panaikinta aukščiausia bausmė, o vietoj jos būna tik keleri metai kalėjimo su paleidimu anksčiau laiko, kad ir ko būtum prisidirbęs, taip ir aname pasaulyje logiška tikėtis, kad velnio ir peklos nebėra, o daugiausia laukia keleri metai čyščiaus. Juk būtų labai nelogiška, jeigu, šioje žemėje girdėjęs tik politiškai korektišką veblenimą ir matęs kojų plovimą kaliniams, musulmonams ir pan., aname pasaulyje staiga pakliūtum į kažkokią lefebrofašistinę diktatūrą su uniformuotais velniais ir spygliuotos vielos tvorom aptverta pekla.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item