Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Pašaukti laisvei

Dievas leido mums net penkiasdešimt metų gyventi nelaisvėje ir patirti visas jos negandas: tremtis, įkalinimus, kolektyvizaciją, tikėjimo...

Dievas leido mums net penkiasdešimt metų gyventi nelaisvėje ir patirti visas jos negandas: tremtis, įkalinimus, kolektyvizaciją, tikėjimo persekiojamą ir prievarta brukamą marksizmą. Tačiau blogio imperija žlugo, ir mes išėjome į laisvės kelią. Mūsų gyvenime išsipildė apaštalo Pauliaus žodžiai: „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi“ (Gal 5, 1).

Jei ne Dievo pagalba, mes iki šiolei būtume okupuoti ir vykdytume Kremliaus įsakymus, kaip anuomet juos vykdė šimtai milijonų žmonių. Mums nutiko panašiai, kaip ir izraelitams, nešusiems Egipto priespaudą. Jei ne Dievas, kuris išvedė žydų tautą į Pažadėtąją žemę, ta vergovė būtų buvusi be pabaigos.

Tačiau išeiti į laisvę yra tik laisvės kelio pradžia. Paprastai ji būna džiaugsminga: prisimename laisvės svaigulį ir džiaugsmą Sąjūdžio dienomis, kai susikibome rankomis nuo Vilniaus iki Talino, kai Aukščiausiosios Tarybos salėje vietoj sovietinio herbo pakilo Trispalvė. Tačiau tas laisvės džiaugsmas būna gana trumpas, po jo ateina laisvo gyvenimo išbandymų metai.

Svarbu suprasti, ką reiškia gyventi laisvėje. Į laisvę keliaujantiems izraelitams Dievas davė Dekalogą, nes tik ėjimas Dievo rodomu keliu užtikrina, kad neprarasime laisvės ir jausime jos skonį. Būtų didelė nelaimė, jei, eidami laisvės keliu, nepaisytume Dekalogo. Apaštalas Paulius perspėja: „Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti“ (Gal 5, 13). Paulius dar primena: „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!“ (Gal 5,1).

Apaštalas pagrįstai perspėja. Mes nesame dvasinės būtybės, bet turime kūną, dažnai jaučiame jo keliamą didelį sąmyšį, mus kreipiantį ne ten, kur reikia. Apie tai Paulius vaizdžiai kalba: „Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat aš sugebu gero trokšti, o padaryti – ne. Kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo įstatymu. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. <...> Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!“ (Rom 7, 18.22–24).

Nereikia daug įžvalgumo, kad pastebėtume klaidas, kurias, pradėję eiti laisvės keliu, darėme ir iki šiolei darome. Dievas daugumai tapo nereikalingas ir gal net pavojingas, nes, tikėdamas į Dievą, negalėsi sukčiauti, apsimetinėti ne tuo, kas esi, negalėsi užsimerkti ir nematyti pagalbos reikalingų žmonių. Papirkinėjimai, korupcija, nuslėpti mokesčiai, nevaldomos aistros, šeimų suirutė, emigracija – tai visuomenės žaizdos, atsirandančios, kai žmogus jaučiasi laisvas, bet nereikalingas Dievo pagalbos. Šioje žemėje negali būti nieko pragaištingiau, kaip laisvė be Dievo.

Apaštalas Paulius, išgyvendamas savyje dvasinę kovą, suvokia, kad jam tik Dievas gali padėti: „Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams“ (Gal 5, 16). Šitai suvokdami, mes, tikintieji, turime jausti ypač didelę atsakomybę prieš Dievą ir visus Lietuvos žmones. Jei, neduok Dieve, mūsų gyvenimą stebintys netikintieji matytų, kad ir mes nesiskiriame nuo jų, tuomet, užuot buvę Jėzaus apaštalais, taptume papiktintojais, nes šie žmonės pasiteisintų: visi esame panašūs – iš šio gyvenimo reikia pasigriebti viską, kas papuola po ranka.

Tikintis ir sąžiningai gyvenantis žmogus, Jėzaus žodžiais tariant, yra „pasaulio šviesa“ ir „žemės druska“. Kalno pamoksle Jėzus kalbėjo: „Taip tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 16). Būti pašauktam laisvei reiškia būti pašauktam ne savanaudiškam gyvenimui, bet tarnavimui.

Susiję

Sigitas Tamkevičius 437504830556729439

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-06-30 19:30

    „Dievas leido mums net penkiasdešimt metų gyventi nelaisvėje ir patirti visas jos negandas: tremtis, įkalinimus, kolektyvizaciją, tikėjimo persekiojamą ir prievarta brukamą marksizmą." Čia nepaminėti lietuvių išžudymai, tiek komunistų, tiek nacių budelių. Vienu žodžiu, „Dievas leido“, bet „Kristus mus išvadavo“. Nereikėjo leisti, nebūtų reikėję tada ir išvaduoti.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-06-30 23:32

    Skaitau Jo Ekselencijos S.Tamkevičiaus straipsnius ir gėriuosi.
    Toks Dievo tarnas - Dievo malonės ženklas Lietuvai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2019-07-01 00:42

    „Būtų didelė nelaimė, jei, eidami laisvės keliu, nepaisytume Dekalogo.“ Ar reikia laikytis Dešimt Dievo įsakymų, kurie yra Išėjimo knygoje ar reikia laikytis Romos katalikų bažnyčios interpretacijos - katekizmo Dešimt Dievo įsakymų? Kodėl įsakymai skiriasi? Tie įsakymai buvo padiktuoti Mozei, kuris vedė izraelitus - tik jiems Dekalogas buvo skirtas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-07-01 20:23

    Grįžta Mozė nuo Sinajaus kalno po susitikimo su Dievu pas žydus.
    - Na kaip?
    - Turiu gerą žinią ir blogą.
    - Sakyk gerą.
    - Pavyko nusiderėti iki dešimt įsakymų.
    - O bloga?
    - "Negeisk svetimo turto" vis tiek nepanaikino.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2019-07-01 20:38

    1. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.
    2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
    3. Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
    4. Atsimink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
    5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.
    6. Nežudysi.
    7. Nesvetimausi.
    8. Nevogsi.
    9. Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
    10. Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš misliju, kad tamstos Įstatymai prieštarauja "naujosios katalikybės" mokymams. Misliju, reikia mąstyti naujoviškai, sutrumpintai ir nesileisti į smulkmenas, kurios baiiiisiaiiii bado akis ;)

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item