Skundas tarptautinėms organizacijoms dėl neskaidrios rinkimų kampanijos

Skundas išsiųstas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR), Europos Ta...

Skundas išsiųstas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR), Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA), Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui, Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms.

Visuomenei gerokai įgriso LRT nuolatinis paslėptas tyčiojimasis iš rinkėjų organizuojant propagandines  rinkimų laidas. Neapsikentęs kandidatas į prezidentus A.Juozaitis balandžio 25 d. demonstratyviai trekė durimis ir paliko LRT studiją, kurioje tuo metu vyko kandidatų į prezidentus debatai.

Tą pačią dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) demonstratyviai atsisakė nagrinėti galimai suklastotus Lietuvos Centro partijos rinkimų komiteto dokumentus ir nė nemėgino aiškintis A.Guogos galimų įstatymo pažeidimų kandidatuojant į Europos Parlamentą (nagrinėjimas truko vos keletą minučių). Rinkimų įstatymų pažeidimai tapo tiek akivaizdūs, kad kitą dieną Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Lietuvoje reziduojančias ambasadas, prašydamos įtakoti Lietuvos valdžios institucijas, kad šios nutrauktų kandidatų rinkimuose diskriminavimą, sudarytų jiems vienodas sąlygas būti išrinktiems, o rinkėjams vienodas galimybes rinkti ir išsirinkti savo valstybės atstovus.

Kreipimesi-prašyme į tarptautinę bendruomenę žmogaus teisių organizacijos pažymėjo, kad šalies rinkimų į įstatymai yra diskriminuojantys ir negarantuoja piliečiams vienodų teisių būti išrinktais šalies prezidentu. Anot žmogaus teisų gynėjų, netgi nevertinant diskriminuojančių rinkimų įstatymų, VRK nepajėgia užtikrinti vykstančių rinkimų demokratinių procedūrų:

1. 2019 m. balandžio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengti debatai su trimis kandidatais į prezidentus (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis). Į minėtus debatus buvo kviesti Lietuvoje reziduojančių ambasadų darbuotojai, kandidatų rinkimų štabų atstovai, politikos ekspertai ir kt. Debatus organizavo iš esmės ne valstybės subjektai (Naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas). Taigi debatai neabejotinai laikytini privačių subjektų organizuota trijų kandidatų reklamine akcija, kuri savo esme yra nesąžininga, nes dalyvavę kandidatai už šią reklamą nemokėjo. Debatus tiesiogiai transliavo elektroninė žiniasklaida, juos buvo galima stebėti socialiniuose tinkluose.

2. Po minėtų debatų informacijos kanalais buvo transliuojamos politikos ekspertų nuomonės apie trijų selektyviai parinktų kandidatų privalumus ir trūkumus. Todėl visuomenė minėtus debatus prilygino šališkai trijų kandidatų protegavimo kampanijai, nes analogiškos galimybės dalyvauti debatuose nebuvo suteiktos likusiems 6 kandidatams į prezidentus – pastarieji į debatus net nebuvo kviečiami. Pažymėtina, kad tuo metu prie būstinės (nacionalinė M.Mažvydo biblioteka), kurioje vyko debatai, piliečiai surengė protesto akciją.

3. 2019-04-24 LRT laidoje „Panorama“ buvo rodomas reportažas apie minėtus tris kandidatus. Reportaže buvo svarstoma, kaip minėti kandidatai (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis) laimėję rinkimus įsikurs prezidento rezidencijoje. Apie likusių kandidatų galimybę įsikurti prezidento rezidencijoje reportaže neužsiminta. Šiuo reportažu LRT visuomenei teigė mintį, neva prezidento rinkimai jau yra nulemti – juos laimės tik vienas iš trijų LRT nurodomų kandidatų, kas neabejotinai prilygintina politinei rinkimų propagandai ir prieštarauja LRT nešališkumo misijai.

4. 2019-04-23 LRT laidoje „Ryto garsai“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie vieną iš kandidatų (A. Juozaitį). Joje buvo aptariama teisės požiūriu abejotina šio kandidato veikla, paskelbta, neva šis kandidatas dalyvauja ne tik prezidento, bet ir Europos Parlamento rinkimuose, nors pastarasis juose nedalyvauja. Minėtas kandidatas pareikalavo LRT paneigti šališką, su parinktais teiginiais bei faktais tikrovės neatitinkančią ir net melagingą informaciją. Kandidato nuomone, tokios informacijos skleidimas neatitinka LRT misijos, tai laikytina sąmoningai sukurpta antiagitacija, dezinformacija ir nesąžininga LRT propaganda.

5. Akivaizdi kandidatų diskriminacija pastebima ir kitose LRT rengiamose laidose. Viešuose kandidatų debatuose, kurių transliacija vyskta tiesiogiai, LRT taip pat pažeidžia Nacionalinio transliuotojo įstatymo reikalavimus. Debatuose dalyvaujantys kandidatai nežino konkrečių klausimų, kurie bus užduoti tiesiogiai transliuojamoje laidoje, nes klausimų turinį formuoja LRT. Tokiu būdu LRT nepagrįstai priskyrė sau teisę egzaminuoti ir vertinti politikų pasiruošimą ir iš to kylančią teisę būti šalies prezidentu. Tačiau nei Prezidento, nei Europos Parlamento rinkimų įstatymai tokios teisės LRT nesuteikia. Neatsakydama už būsimųjų klausimų kandidatams slaptumą, LRT iš anksto gali planuoti pageidaujamą laidos rezultatą, t.y. savo nuožiūra lemti, kuris kandidatas bus patrauklesnis visuomenei, suteikdama pastarajam galimybę iš anksto žinoti apie kandidatams paruoštus klausimus.

6. LRT šališkumo įspūdis TV žiūrovams susidarė 2019-04-15 LRT surengtoje prezidento agitacinėje rinkimų laidoje, kurioje dalyvavusiems visiems 9 kandidatams į prezidentus buvo pateikti iš anksto LRT parengti kandidatams formaliai nežinomi klausimai. Tačiau visuomenei susidarė įspūdis, jog kai kurie kandidatai jau iš anksto žinojo užduotų klausimų turinį. Tokiu būdu LRT pažeidė kandidatų rungtyniavimo ir jų lygiateisiškumo principus. Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nuomone, pats kandidatų viešas egzaminavimas LRT be aiškiai reglamentuotų taisyklių, kai kuriuos kandidatus iš anksto galimai supažindinant su būsimaisiais klausimais, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Palyginimui – netgi moksleivių brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys yra įslaptintas LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu (7 str.24 d.).

7. Pažymėtina, kad minėtus debatus rengia kontraversiškai vertinamas laidos vedėjas (E.Jakilaitis), kuris galimai yra susijęs su vienu iš kandidatų į prezidentus. 2018 metais LR Seimas atliko parlamentinį LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą, kuris atskleidė didelį korupcijos ir valstybės lėšų iššvaistymo mastą. Po šio tyrimo minėtas LRT laidų vedėjas paliko LRT, tačiau prasidėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, vėl buvo pakviestas rengti debatus su kandidatais, kas dar labiau padidino nepasitikėjimą LRT. Apie nepasitikėjimą minėtu LRT vedėju ir jo šališkumą rengiant debatus vienas iš kandidatų (M.Puidokas) informavo LRT vadovybę ir VRK, siūlydamas LRT vadovams kurti demokratijos kriterijais pagrįstą televiziją, kad pastaroji klausimus kandidatams į prezidentus patikėtų skirtingų sričių ekspertams – tik taip būtų užtikrinti aukščiausi sąžiningų demokratiškų debatų kriterijai. Tačiau nei taryba nei VRK jokių priemonių nesiėmė.

8. Informacija apie LRT šališkumą prezidento rinkimų kampanijos metu bei nuomones apie neleistiną LRT selektyvumą kandidatų atžvilgiu menkinant vienus ir dirbtinai aukštinant kitus, pradėjo viešai skelbti žymūs visuomenės atstovai ir teisės mokslininkai (pvz., Vilniaus universiteto prof. E.Šileikis). Nacionalinio transliuotojo įstatymas nustato, jog LRT privalo vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais. Šie principai reiškia, kad LRT neleidžiamas angažuotumas, t.y. LRT neleidžiama palaikyti vieną ar kitą kandidatą rinkimų metu, teikti kuriam nors iš kandidatų prioritetą ir pan. Šiuo atveju LRT organizuojama propaganda, selektyviai nukreipta prieš vienus kandidatus, privilegijuojant kitus kandidatams, įgavo teisiškai nemotyvuotą, neetiška ir diskriminacinį pobūdį. Pažymėtina, kad dėl LRT veiklos neatitikties demokratinės valstybės principams šalies visuomeninės organizacijos neseniai kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipė tarptautinių institucijų dėmesį, kad demokratinių rinkimų laisvės suvaržymai Lietuvos Respublikoje įgavo sisteminį pobūdį.

Jos pažymėjo, kad metų pradžioje vyko rinkimai į vietos savivaldos tarybas. Visuomeniniai rinkimų komitetai juose taip pat buvo diskriminuojami. Kai kurie iš šių komitetų („Gedimino miestas“, „Junkis“, „Vilniečių Lokys“ ir „Vilnius gali“) skundė teismui neteisėtus VRK veiksmus.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas  pripažino, kad VRK netinkamai įgyvendino kandidatams į savivaldybių tarybų narius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau  negalėjo patenkinti šių komitetų skundo, nes iki rinkimų buvo likę nedaug laiko.

Anot žmogaus teisių organizacijų, galiausiai vienas iš Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių visuomeninių rinkimų komitetų skundu kreipėsi į VRK dėl pažeistų teisių rinkimuose į Europos Parlamentą, prašydamas pašalinti iš kandidatų sąrašo rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo požiūriu abejotina kandidatūrą (A. Guoga), nes šio asmens pateikti duomenys neatitinka įstatymo reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Tačiau VRK neatsižvelgė į nuodytus argumentus ir pateiktų įrodymų visai netyrė, o skundą atmetė. Todėl kreipimosi autoriams neliko jokių abejonių, kad VRK tinkamai neatlieka Konstitucijoje nustatytų funkcijų ir neužtikrina kandidatų rinkimuose lygiateisiškumo bei rungtyniavimo principų, toleruoja LRT šališkumą ir atskirų kandidatų diskriminavimą.

Atsižvelgiant į faktą, kad rinkimuose paprastai dalyvauja tik pusė Lietuvos rinkėjų, žmogaus teisių organizacijos mano, kad  vykstantys rinkimai gali būti laikomi nedemokratiškais, o įvykusių rinkimų rezultatai gali kelti abejones dėl jų patikimumo, skaidrumo, o tai reiškia, kad ateityje gali iškilti pagrįstos abejonės dėl išrinkto prezidento ar Europos Parlamento nario legitimumo. Šių principų pažeidimas keltų nepasitikėjimą išrinkta šalies valdžia ir iš to galimą politinį nestabilumą, kuris yra žalingas tiek šalies piliečiams, tiek tarptautinei demokratinei bendruomenei.

Kreipimosi autoriai tikisi, kad ESBO ir kito tarptautinės organizacijos gali įtakoti Lietuvos valdžią, gali įpareigoti nedelsiant nutraukti šiuo metu vykstančiuose rinkimuose kandidatų diskriminavimą, užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams viešai ir laisvai per nacionalinį transliuotoją išdėstyti savo rinkimų programas, sudaryti kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus bei Europos Parlamentą vienodas sąlygas būti išrinktiems.

Dokumentą pasirašė Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija.

Visas kreipimasis ČIA.

Susiję

Įžvalgos 1837265351223420418

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-04-29 18:14

    Reikia, kad tokiais faktais susidomėtų ir mūsų kaimynų bei sąjungininkų žiniasklaida - reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas tam, kad Lietuva neliktų izoliuotu anklavu. Negalima leisti, kad Lietuvoje valdžią uzupruotų neaiškių struktūrų (masonų organizacijų, Sorošo satelitų) statytiniai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-04-29 18:16

    Nesu valstiečių gerbėja, bet Karbauskis minėjo, jog išrinkus Šimonytę arba Nausėdą lauktų nauji rinkimai. Nežinau, ką turėjo galvoje.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Turėjo galvoje, kad konservų prezidentai kelis kartus nepatvirtintų kolūkiečių teikiamo ministro pirmininko, kol tektų paleisti seimą ir rengti naujus rinkimus.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2019-04-30 00:38

    Visai galimas dalykas. Matyt yra pakankamai info prieš Šimonytę ir Nausėdą. Gal nuspręs viešinti, jei nebus kokiu nors būdu papirktas, norėjau pasakyti perkalbėtas. Pagyvensim pamatysim. Svarbiausia, kad žmonės suvoktų, kad jiems bando primesti neišvengiamų laimėtojų pavardes.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-04-30 00:45

    Eilinis blynas. Juozaitis su Puidoku gali suorganizuot debatus ir nekviesti likusios trijulės.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. apie k1 Juozaičiui kalbėt su puidoku? ar pats šneki su mikrobais net jeigu jie iš sirijaus?

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2019-04-30 08:24

    Iš mūsų mokesčių išlaikoma LRT tampa lietuviška "kiseliovo" televizija (kitos tv yra privačios komercinės, tad tikėtis iš jų visuomeninio intereso gynimo neverta).
    Kol kas nuo Baltarusijos ar Rusijos prezidento rinkimų skiriamės. Ten šansus būti išrinktu turi vienas kandidatas, pas mus "net" trys. Ir su kiekvienais rinkimais kažkaip užtikrintai gravituojame į fasadinės demokratijos savo forma ir autoritarinės oligarchų ir politikų savo turiniu (su stipriu žiniasklaidos stogu), valdomos valstybės apibūdinimą.
    Skundas (ODIHR),(ETPA), KMŠŽ komitetui, ambasadoms teisingas ir mažiausias veiksmas. Politiškai išprususioje ir gyvybingoje šalyje apie tai turėtų skalambyti visos žiniasklaidos priemonės, o gatvėse vykti nenutrūkstantys mitingai...

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2019-04-30 08:39

    Vajetau, „neskaidri rinkiminė kompanija“! Siaubas! O kas skaidru? Labai kai kurių žinomų veikėjų praeitis skaidri? Nepaviešintų agentų, kurie galimai labai smagiai sukasi politikoje, praeitis ir dabartis skaidri? Viešieji pirkimai skaidrūs? Kainos parduotuvėse skaidrios? Turčių prisivogtų turtų istorijos skaidrios? Privatizavimas skaidrus? Nepotizmas politikoje tai kas? Gal skaidrumas? Bet kažkodėl norima, kad ši kompanija būtų skaidri.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-04-30 09:03

      >2019-04-30 08:39
      išeik iš LRT ir nereiks teisintis

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-04-30 09:50

      Niekas čia nieko neteisina. Išmok skaityti. Mėgink protauti. Gal pavyks? Nežiūriu ir neklausau LRT.

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2019-04-30 10:20

    Taip anonimiškas 08:39, skaidrumo čia neatrasi ir su lazerių apšvietęs, ar įmanoma prašviesti dumbliną liūną, ten bet koks skaidrus prasmegs, todėl ieškoti kažko skaidraus dumble yra juokinga.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2019-04-30 11:47

    nesupratau, ko čia daugiau - kvailumo ar naivumo? gal šitie ponai geriau būtų tiesiai Obamai ir ponui Sorošui pasiskundę, jeigu nesupranta į ką jie kreipėsi?

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anonimiškas2019-04-30 14:42

    Kažkada reikia pradėti ir skųstis. NORS subliauti kaip tempiamam skersti avinui. Ar jau ir bliauti nebegalima? Beje, betkuri pradžia nuo bliovimo... Tamstele nebliauk, jei nepatinka. Bet kitiems burnos neužkimšinėk.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item