Vitas Karčiauskas. Atviras laiškas būsimajam Vilniaus merui

Pakaks ignoruoti senamiesčio problemas Artėja į pabaigą Vilniaus miesto mero ir Miesto tarybos rinkimų agitacijos laikotarpis. Sekmad...

Pakaks ignoruoti senamiesčio problemas

Artėja į pabaigą Vilniaus miesto mero ir Miesto tarybos rinkimų agitacijos laikotarpis. Sekmadienį jau rinkimai. Šiuo atviru laišku neagituosiu ir nemokysiu ką rinkti, o ką ignoruoti. Tiesiog siekiu, kad naujai išrinktas Vilniaus miesto meras suprastų, kad vadovaus ne tik didžiausiam Lietuvos valstybės miestui ir jos sostinei, bet ir unikaliam Pasaulio paveldo miestui.

Įdėmiai sekiau kandidatų į Vilniaus miesto merus debatus. Ir labai nusivyliau. Pirmuosiuose debatuose nė žodžio, kad Vilnius unikalios istorijos miestas, turintis nepaprastai vertingą ir gausų paveldą. O ir prioritetinių darbų sąrašuose Vilniaus paveldui nulis dėmesio. Kol neapsikentęs pats pradėjau klausinėti. Atsakymai nenudžiugino – bendrosios frazės, kad Vilnius unikalus, kad pagrindinė Vilniaus senamiesčio problema – blogai dirbanti centrinė valdžia, neparengusi Senamiesčio tvarkymo plano, kad kultūra neturi būti uždaryta UNESCO senamiestyje, lyg jis nebūtų Vilniaus senamiesčiu. Vėlesnėse diskusijose pasirodė pirmieji racionalesni pasiūlymai, tokie kaip tranzitinio eismo uždraudimas Vilniaus senamiestyje. Prisiminta ir proga naujoms programoms rengti – 2019 metais sukanka 25 metai, kai Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau kam rengti naujas programas, jeigu nevykdomos jau parengtos ir patvirtintos. Priminsiu tik keletą svarbiausių – tai Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programa, patvirtinta 2002 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1496, Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta 2006 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1117 ir Vilniaus miesto gynybinės sienos paveldotvarkos programa, patvirtinta 2006 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1413. Jeigu būsimasis Vilniaus meras sugebės nors vieną iš šių programų per keturių metų kadenciją išjudinti taip, kad ji realiai vyktų, bus galima jam nuoširdžiai padėkoti. Bet realių iššūkių ir įsipareigojimų juos įvykdyti iš kandidatų į Vilniaus miesto merus neišgirdau, kai ir pastebėjimo, kad per keturis paskutinius metus situacija Vilniaus senamiestyje tiek pablogėjo, kad tapo santykinai blogesnė, nei buvo jo įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą 1994 metais metu...

Tad, kaip visą savo darbinį gyvenimą skyręs Lietuvos ir Vilniaus kultūros paveldui, žinantis ir valstybinės paveldosaugos sistemos bėdas bei paklydimus, ir savivaldos galimybes, būsimam Vilniaus merui drįsiu kai ką pasiūlyti. Pirmiausia, tai nelaukit kol Vilniaus paveldosaugos problemas pradės spręsti centrinė valdžia – tai greitai nenusimato. Kaip buvęs vienas iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinės apsaugos sistemos kūrėjų, vienintelis iš jų nuo 1990 iki 2018 metų dirbęs valstybinės paveldosaugos sistemos valstybės tarnyboje, galiu patikinti, kad 1998 metais prasidėjęs ir dvidešimt metų trukęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiklos regresas, sukūrė skaudžias problemas, kurioms pašalinti dar daug reikės laiko. Siūlysiu tik tai, kas įmanoma padaryti per keturių metų kadenciją. Daugybė labai svarbių problemų dar palauks, jeigu bus sprendžiamos tos, kurios bus numatytos Jūsų kadencijai.

Pirmiausia paprastas siūlymas - siūlau iš esmės atgaivinti Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros (VSAA) veiklą. Pasaulio bankui remiant 1995–1996 m. tarptautinė ekspertų grupė parengė Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategiją, kuri įvardino būtinybę įkurti Senamiesčio atnaujinimo agentūrą, kurią 1998 m. įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė. Laikas, kad vos gyvuojanti ir neaišku ką veikianti VSAA taptų Vilniaus miesto savivaldybės ir Miesto mero asmeniškai akimis ir ausimis Senamiestyje. VSAA turi žinoti viso senamiesčio situaciją ir problemas, valdyti jas, numatyti galimus sprendimus ir teikti juos tiek Miesto merui, tiek Miesto savivaldybės tarybai ir administracijai.

Antrasis siūlymas taip pat paprastas. Laikas Senamiesčiui turėti šeimininką. Pažvelkit į Senamiestį – kuo jis tapo. Vėjas po gatves nešioja šiukšles, iš šiukšlių konteinerių į namų rūsius keliauja žiurkės. Taip, tai labai autentiška ir būdinga Senamiesčiui, bet ar priimtina XXI amžiuje, kai miesto nesiaubia karai ar gaisrai? O Senamiesčio gatvės tapo viena didele automobilių parkavimo aikštele. Kelio ženklas „sustoti draudžiama“ realiai Senamiestyje žymi nemokamo parkavimo zonas. Ne, nesiūlysiu iš Senamiesčio gatvių pašalinti šiukšlių konteinerius, nors ir labai norėčiau, kad tai būtų padaryta, nesiūlau kol kas ir autotransporto išguiti iš Senamiesčio. Tiesiog reikia tiek nedaug – tik kad kiekvienas Senamiesčio kvartalas turėtų savo prižiūrėtoją. Ir nesvarbu kaip jis vadinsis – kiemsargis, kvartalo prižiūrėtojas ar kitaip. Svarbu, kad jo teritorijoje būtų tvarka. Ir nereikia Senamiesčiui taikyti bendrųjų miesto tvarkymo principų. Senamiesčiui jie turi būti nustatyti individualūs.

Pagaliau svarbiausias ir esminis siūlymas. Tiesa, jis nenaujas, tik niekaip neįgyvendinamas. Jau rengiant Vilniaus miesto 2010 – 2020 metų strateginį planą, man pavyko pasiekti, kad tarp kitų strateginio efektyvaus ir tausojančiai naudojamo kultūros paveldo potencialo tikslo uždavinių veiksmų, atsirastų ir toks: „2.3.2.1 Sukurti Senamiesčio apsaugos nuo motorinio transporto poveikio sistemą“. Tai tikrai realus iššūkis būsimam Miesto merui ir naujos kadencijos Vilniaus miesto tarybai. Nesiplėsdamas pasakysiu, kad atsikalbinėti nuo šios problemos sprendimo niekaip neįrengiamais požeminiais parkingais aplink Senamiestį, neverta. Jie mūsų Senamiesčiui tiesiog nebūtini ir per brangūs, nes Senamiestis per didelis, kad palikus automobilį tokiame parkinge, galėtum pėstute keliauti į Senamiestį. Svarbus tinkamai sutvarkytas Senamiesčio viešasis transportas, o antžeminės, gal ir daugiaaukštės parkavimo aikštelės galėtų atsirasti kad ir Stoties rajone, Naujininkuose, Olandų gatvės rajone, Žirmūnuose ir kitur. Netikite – nuvažiuokite į Briugę, kurio istorinis centras UNESCO Pasaulio paveldo sąraše atsirado tik 2000 metais. Ir nepamirškite tranzitinio transporto per Senamiestį ribojimo, automobilių stovėjimo vietų Senamiestyje radikalaus mažinimo.

Tai tiek būsimai Jūsų kadencijai, gerbiamasis būsimasis Vilniaus mere. O šį atvirą laišką Jums iliustruoju ne Vilniaus senamiesčio, o Briugės senamiesčio vaizdu, nes jie sugebėjo išspręsti daugumą panašių problemų...

Pagarbiai

Vitas Karčiauskas
asociacijos „Istorinis miestas“ 
valdybos pirmininkas


Susiję

Vitas Karčiauskas 2780498194734593163

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-03-01 11:49

    joo,koks dar senamiestis.Dabartinių Vilniaus merų ir kandidatų didžiausias rūpestis,padaryti Vilnių tolerantišku miestu.O,iš kaimukų suvažiavę "vilniečiai",sako "oi kaip čiotkei ir fainei,rinkime eskedares ir vienaragius".

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-03-01 22:30

    Gerb.Vitai,o kaip su gatvių dvikalbių lentelių atsisakymu, koks sprendimas dėl pustusčių ,,lenkiškų" ir ,,rusiškų' mokyklų ir vaikų darželių tolimesnis likimas /kuomet lietuviškos žiauriai perpildytos/,ir pagaliau ar Lukiškių aikštėje bus pastatytas iškilus Vyčio paminklas užuot ,,bunkerio". Nejaugi apie tai užmiršote?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SKAITYKITE

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item