Garsus žydų ekspertas: Turino drobulė nėra klastotė

fsspx.lt Kovo 22 d. Bažnyčia liturgiškai mini šventąją Jėzaus Kristaus drobulę - audeklą, į kurį, pasak tradicijos, po mirties buvo į...


Kovo 22 d. Bažnyčia liturgiškai mini šventąją Jėzaus Kristaus drobulę - audeklą, į kurį, pasak tradicijos, po mirties buvo įvyniotas mūsų Viešpats. 

Dėl drobulės autentiškumo vis dar vyksta aršūs debatai, juo labiau, kad Vatikanas šiuo klausimu nėra išsakęs galutinio sprendimo. Dalis mokslininkų (ypač netikinčiųjų) mano, kad tai Viduramžių klastotė. Kita vertus, tarp karščiausių relikvijos autentiškumo gynėjų yra Barrie Schwortzas, žydas ortodoksas iš Los Andželo ir vienas didžiausių Drobulės ekspertų. Kaip profesionalus fotografas, jis 1978 m. buvo pakviestas dalyvauti pirmame nuodugniame moksliniame audeklo tyrime, kuris vadinosi STRUP (Shroud of Turin Research Project). Tuo metu Schwortzas buvo abejingas religijai ir nenoriai priėmė kvietimą, būdamas įsitikinęs, kad mokslininkų grupė įrodys, jog Drobulė tėra Viduramžiais nutapytas atvaizdas. Tačiau po daugelio metų tyrimų ir apmąstymų jis įtikėjo jos autentiškumu.

Schwortzas teigia, kad mokslas iki šiol negali paaiškinti, kaip atvaizdas atsirado ant drobulės. Pasak jo, drobulės autentiškumą įrodo keletas faktorių.

Visų pirma, pats atvaizdas jam, kaip fotografui, yra labiausiai įtikinantis įrodymas. „Drobulė pasižymi savybėmis, kurių nesu matęs jokiame kitame atvaizde“, ‒ teigia jis, primindamas, jog per paskutinius keturiasdešimt metų niekam nepavyko pagaminti drobulės dublikato arba sukurti panašaus atvaizdo, pasižyminčio tokiomis pačiomis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis.

Taip pat jis sako, kad Viduramžių klastotojai toli gražu neturėjo reikiamų žinių, kad būtų galėję tiksliai atkurti įvairias anatomines detales, kurias atskleidė Drobulę tyrę teismo medicinos ekspertai. Ypač tai pasakytina apie kraujo dėmes ‒ jos visiškai atitinka žmogaus kraujo apytakos ir krešėjimo anatominius bei fiziologinius dėsnius.

Barrie Schwortzas sako manąs, kad moksliniai ginčai dėl drobulės „ko gero, niekada nesibaigs; iš dalies dėl to, kad tyrimams įtaką daro ideologinės nuostatos“.

Neseniai Barrie Schwortzas davė interviu katalikiškai žinių svetainei „catholicworldreport.com“.

Catholicworldreport: Kokie yra įtikinamiausi Drobulės autentiškumo įrodymai?

Barrie Schwortzas: Prieš trisdešimt septynerius metus, kai kartu su STRUP nuvykau į Italiją tyrinėti Drobulės, aš maniau, kad tai klastotė, kažkas panašaus į Viduramžių piešinį. Tačiau jau po dešimties minučių tyrinėjimo supratau, kad tai ne piešinys. Aš, kaip profesionalus fotografas, ieškojau teptuko brūžių. Tačiau ant Drobulės nebuvo nei potėpių, nei apskritai kokių nors dažų.

Vis dėlto ištisus septyniolika metų aš nenorėjau pripažinti, kad Drobulė yra autentiška. Paskutinis argumentas, neleidęs man to padaryti, buvo susijęs su krauju. Kraujas ant Drobulės yra rausvas, tačiau paprastai žmogaus kraujas pakliuvęs ant audeklo jau po kelių valandų tampa rudas ar net juodas. Pagaliau aš paskambinau Alanui Adleriui, kraujo chemijos specialistui, ir pasidalijau savo abejonėmis. Jis nusiminė ir paklausė: „Ar neskaitei mano straipsnio?“

Pasirodo, jis ant Drobulės rado didžiulį kiekį bilirubino [raudonojo tulžies pigmento], paaiškinančio, kodėl kraujas ant Drobulės yra rausvas. Kai žmogus patiria didžiules fizines kančias ir netenka daug vandens, jo organizmas patiria šoką ir kepenys išskiria daug bilirubino, dėl kurio kraujas lieka raudonas amžinai. Tai buvo tarsi paskutinė galvosūkio raidė. Aš nebeturėjau daugiau klausimų. Kartais stebiuosi, kodėl Adleriui neuždaviau šio klausimo septyniolika metų anksčiau, bet spėju, kad dar nebuvau pasirengęs išgirsti atsakymo.

Nors tai buvo paskutinis mane įtikinęs įrodymas, nėra kokio nors vieno atskiro fakto, įrodančio Drobulės autentiškumą. Jį įrodo visų faktų visuma.

Vienas iš mano mėgstamiausių argumentų Drobulės autentiškumo naudai iš tiesų kilo iš mano žydės motinos. Ji buvo gimusi Lenkijoje ir turėjo tik vidurinį išsilavinimą. Kartą ji klausėsi vienos iš mano paskaitų, po jos mes kartu važiavome namo. Pradžioje ji gana ilgai tylėjo ‒ turėtumėte susirūpinti, jeigu žydė motina tyli, ‒ todėl aš jos paklausiau: „Mama, ką galvoji?“ Ji tarė: „Bari, žinoma, ji autentiška, antraip jie nebūtų jos saugoję du tūkstančius metų.“

Tai buvo labai įžvalgi mintis. Pagal žydų įstatymą, krauju pramirkusi drobulė turi būti palikta kape. Norėdami ją išimti iš kapo labai rizikuotumėte, nes pažeistumėte įstatymą.

Man, kaip mokslininkui ir žydui, labiausiai tikėtinas Drobulės paaiškinimas yra tai, kad į šį audeklą buvo įvyniotas Jėzaus kūnas.

– Kokios labiausiai paplitusios neteisingos teorijos apie Drobulę?

– Prireiktų kelių valandų norint sudaryti visą sąrašą. Aš nuolat išgirstu įvairiausių idiotiškų teorijų dėl Drobulės kilmės. Viena iš jų kalba apie Viduramžių meninką, naudojusį tris skirtingas fotografines ekspozicijas ir savo paties šlapimą. Aš tai vadinu „Šlapimo drobulės teorija“. Kuriam galui reikėjo dėti tiek pastangų, jeigu atvaizdą buvo galima tiesiog nupiešti?

Drobulė yra sudėtingas objektas, todėl šešių puslapių straipsnis ar 44 minučių dokumentinis filmas (kuris, beje, turi dar ir sudominti žiūrovą) negali išsamiai jos pristatyti. Štai kodėl aš sukūriau www.shroud.com ‒ kad žmonės galėtų susipažinti su visais duomenimis ir patys padarytų išvadą remdamiesi faktais.

– Ką Drobulė mums sako apie fizines Kristaus kančias?

– Tai tiesiogine prasme Jėzaus kančios dokumentas. Jo veidas buvo žiauriai sumuštas, ypač ištinęs palei akis. Aš esu didelis profesionalaus bokso mėgėjas, ir veido atvaizdas Drobulėje man primena neseniai kovą pralaimėjusį boksininką.

Tas vyras buvo nelailestingas nuplaktas. Matyti ne tik žaizdos ant nugaros ‒ botagas siekė taip pat šonus ir priekį. Medicininiu požiūriu, Drobulės atvaizdas daug tikslesnis nei įprasti nukryžiuoto Jėzaus paveikslai.

Jo šone yra ieties padaryta žaizda. Jo kojos nesulaužytos, nors taip paprastai būna žmonėms, kurie mirė kryžiaus mirtimi. Jo kakta ir galva padengta žaizdomis. Meno kūriniuose erškėčių karūna paprastai vaizduojama kaip nedidelis lankelis apie Jėzaus galvą, panašus į laurų vainikėlį. Tačiau tai nėra realistiška. Kareiviai iš tiesų paėmė erškėtkrūmio šakas ir suviję užspaudė jam ant galvos.

Vienoje plaštakoje matome, kad vinys buvo įkaltos ne per delnų centrą, o dviem trim centimetrais arčiau riešo. Tai būtų visiškai suprantama Romos kareiviui, įpratusiam vienu metu kryžiuoti 20 ir daugiau žmonių. Tai geriausia vieta įkalti vinį norint, kad ji laikytų auką.

Kalbant apie kojas, sunku nuspręsti, ar abi pėdos buvo pervertos viena ir ta pačia vinimi, ar atskiromis. Esame tyrę dviejų nukryžiuotų žmonių palaikus, jų kojos buvo pervertos atskiromis vinimis.

– Ar jis buvo taip ištemptas ant kryžiaus, kad jo rankos išniro iš sąnarių? Ar jo barzda buvo išpešiota?

– Medicininis tyrimas rodo, kad jis galėjo būti ištemptas taip, jog jo rankos išniro. Taip pat mes matome V formos tarpą jo barzdoje. Tai reiškia, kad dalis jo barzdos galėjo būti išpešta.

Vienu žodžiu, tyrimo faktai rodo, kad evangelijų pasakojimas tiksliai vaizduoja, kas nutiko Kristaus kančios metu.

– Kai kurie žmonės įžvelgė Drobulėje ir kitų dalykų, pavyzdžiui, Romos monetas, dengiančias Kristaus akis.

– Ak, taip. Žmonės mato monetas, žiedlapius ir kitokius dalykus. Jų ten galėjo būti, galėjo ir nebūti. Kalbant apie monetas, mūsų STRUP komandoje turėjome vizualizacijos specialistą iš NASA, pamaldų kataliką. Jis pažymėjo, kad drobės audinys pernelyg šiurkštus, kad jame galėtų įsispausti moneta. Šiaip ar taip, svarbiausia yra tai, kad Drobulėje mes matome vyro atvaizdą.

– Remdamiesi Drobulės tyrimais, kaip galėtumėte apibūdinti fizinę Kristaus išvaizdą?

– Jis buvo gero sudėjimo vyras, t. y. šiandien jį pavadintume raumeningu. Jis turėjo stiprias rankas, didelę krūtinę ir gerai išvystytus pečius. Tai galima paaiškinti tuo, kad Jėzus buvo dailidė. Anuo metu reikėdavo eiti į mišką, nukirsti medį, supjaustyti jį ir nuobliuoti. Visiems šiems dalykams reikia daug fizinės jėgos.

Šiek tiek kebliau nustatyti Kristaus ūgį. Mat atvaizdas Drobulėje neturi aiškių ribų. Jo kraštai palaipsniui išblunka. Be to, audinį galėjo paveikti drėgmė ar ištempimas. Turint tai galvoje galima tik spėti, kad jo ūgis buvo apie 178‒182 cm. Taigi jis buvo gana aukštas tiems laikams, bet ne tiek aukštas, kad evangelijų autoriai būtų laikę reikalinga tai paminėti. Tiesą sakant, yra rasta tos epochos žydų vyrų palaikų, kurių ūgis daugiau nei šešios pėdos [182 cm].

– Ar jis turėjo ilgus plaukus?

– Atrodo, kad taip. To meto žydai ortodoksai taip pat augino ilgus plaukus.

– Ką galėtumėte pasakyti apie patį audeklą?

– Tai labai aukštos kokybės audeklas, galėjęs priklausyti pasiturinčiam žmogui. Greičiausiai jis buvo pagamintas Sirijoje ir atgabentas į Jeruzalę ant kupranugario. Kadangi tai importuota prekė, ji turėjo būti gana brangi. Tai atitinka evangelijos pasakojimą, kad Juozapas iš Arimatėjos buvo turtingas žmogus. Ko gero, jis ją buvo nusipirkęs ir ketino pasilaikyti sau.

Prieš mirdamas, mano tėvas žydas detaliai suplanavo savo laidotuves. Protinga manyti, kad Juozapas iš Arimatėjos padarė tą patį. Galbūt Kristui mirus jis atidavė savo drobulę, ketindamas sau nusipirkti kitą.

– Jūsų interneto svetainei neseniai sukako 19 metų.

– Taip. 1995 m. kalbėjausi su draugu, ir jis pasakė: „Žinai, ta drobulė, kurią tu tyrinėji, yra Leonardo da Vinčio darbas.“ Paklausiau, iš kur jis ištraukė tokią informaciją. Jis atsakė: „Su žmona buvome maisto parduotuvėje ir pamatėme ekranuose prie kasų.“

Da Vinčis iš tiesų buvo geras menininkas, tačiau mes turime įrašų apie Drobulę, datuojamų 100 metų anksčiau, nei gimė Leonardas. Niekas nėra toks gabus, kad sukurtų daiktą dar negimęs. Prisimenu, kaip užsirašiau pastabą: „Pagalvok apie svetainės sukūrimą.“ Aš tai padariau ir nuo to laiko vis patalpinu joje naujos informacijos.

Jau seniai supratau, kokia didžiulė privilegija man teko, jog kartu su STRUP buvau toje laboratorijoje Italijoje 1978 m. Tačiau su šia privilegija tenka ir atsakomybė. Kaip sakau savo klausytojams, toje laboratorijoje buvau ne dėl savęs, o dėl jų. Nežinau, kodėl Dievas išsirinko būtent mane, tačiau kas galėtų geriau paliudyti nei skeptikas? Tuo metu nejaučiau jokio emocinio prisirišimo prie Drobulės ir ypatingai nesidomėjau šia tema.

– Kaip vyko STRUP tyrimai 1978 m.?

– Mes atvykome savaite anksčiau su 80 dėžių įrangos, tačiau ją sulaikė ir penkias dienas laikė Italijos muitinėje. Turėjome nedaug laiko 67 puslapių tyrimui įvykdyti, o kadangi praradome penkias dienas, nebuvome tikri, ar spėsime atlikti visus testus.

Katalikų Bažnyčia beveik nesikišo į mūsų darbą. Tiesą sakant, tuo metu Drobulė jai nepriklausė. Leidimą ją tirti davė karalius Umbertas, Savojos kunigaikštis (buvusi Italijos valdovų šeima), kurio šeimai Drobulė priklausė šešis amžius. Bažnyčia Turine buvo tik Drobulės prižiūrėtoja.

Pradžioje mes prašėme duoti mums keturias paras, bet mums leido tirti Drobulę penkias paras. Mūsų užduotis buvo rinkti duomenis, o ne daryti išvadas. Mes ten susirinkome tam, kad atsakytume į vieną paprastą klausimą: kaip buvo sukurtas atvaizdas? Per kitus tris metus mes išanalizavome tyrimų duomenis ir pateikėme juos mokslo žurnalams. Galiausiai mes sugebėjome pasakyti tik tai, kaip atvaizdas nebuvo sukurtas. Tai ne piešinys, ne įdeginimas ir ne fotografija.

Mūsų komandai priklausė įvairiausių tikėjimų ekspertai, pradedant katalikais ir baigiant visiškais skeptikais. Mes turėjome mormonų, evangelikų ir žydų. Religiniai įsitikinimai nevaidino didelės reikšmės norint pakliūti į komandą. Tiesą sakant, būdamas žydas aš jaučiausi komandoje nepatogiai ir du kartus mėginau ją palikti. Vienas iš mano draugų STRUP grupėje, Donas Lynnas, dirbo JPL[1] ir buvo geras katalikas. Kai pasakiau jam, jog noriu pasitraukti iš grupės, nes esu žydas, jis paklausė: „Ar pamiršai, kad Jėzus taip pat buvo žydas?“

Atsakiau, jog, nors nedaug buvau skaitęs apie Jėzų, žinau, kad jis žydas. Tuomet Donas tarė: „Ar nemanai, kad Jėzus norėtų, jog komandoje būtų ir išrinktosios tautos atstovas?“ Jis patarė man važiuoti į Turiną ir padaryti viską, ką sugebu, nesijaudinant, kad esu žydas.

– Ar pasaulyje esama į Drobulę panašių eksponatų?

– Nėra nieko panašaus.

– Kokį poveikį Drobulė daro žmonėms?

– Esu matęs įvairiausių reakcijų. Vieni lieka abejingi, kitiems ji sustiprina jų svyruojantį tikėjimą. Vis dėlto reikia atminti, kad tikėjimas nėra pagrįstas medžiagos gabalu, o yra Dievo dovana, įlieta į širdis tų, kurie Jo ieško.

Šaltinis: DICI/Catholic World Report

[1] JPL (Jet Propulsion Laboratory) ‒ JAV aeronautikos tyrimų centras, kurį administruoja NASA.

Susiję

Religija 3488253114305540875

Rašyti komentarą

  1. Akivaizdu, kad ta drobulė yra Viduramžių gaminys. Bet juk tai nesvarbu; tai nieko neįrodo ir nieko nepaneigia apie pačią religiją. Jei atvirai, tai gaila man tos religijos, kuri mano, kad kas nors priklauso nuo to, kada buvo pagamintas koks nors audeklo gabalas. Džiaugiuosi, kad pagonys nerodo, pavyzdžiui, kokių nors strėlių antgalių, kuriais Perkūnas nušovė Veliną, ir panašių nesąmonių nedaro.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na tikrai, iš ko gi tai akivaizdu? Gal iš viduramžiško tapybos stiliaus? Gal iš to, kad pirmą kartą drobulės egzistavimas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XIV amžiuje (kur beje rašoma, kad jos klastotojas prisipažino)? O gal iš to, kad radioaktyvios anglies datavimas rodo XIII–XIV amžių? Na tikrai, net sunku pasakyti, iš ko tai akivaizdu.

      Panaikinti
    2. Na, nebūčiau toks užtikrintas. a) Tiesa, viduramžiais būta ir kitų drobulių, kurios pretendavo į autentiškumą, bet jos aiškiai buvo piešiniai, o Turino drobulėje jokių dažų pėdsakų nerasta. Maža to, atvaizdas yra negatyvas, taip pat drobulėje pilna kraujo žymių, tiksliai atitinkančių nukryžiuotą žmogų. Dėl šių savybių Turino drobulė yra unikali ir neturinti analogų. Jos kilmė iki šiol nežinoma.
      b) Tai, kad kas nors kada nors yra pirmą kartą paminėtas, dar nereiškia, kad jis tada ir buvo sukurtas. Juk nesakome, kad Lietuva atsirado 1009 metais. Tai, kad kas nors prisiima žymaus kūrinio autorystę, dar nereiškia, kad jis ir yra tas autorius. Be to, tas "pirmasis" paminėjimas kalba apie Lirey miestelyje garbintą drobulę, tačiau visiškai nėra įrodyta, kad tai ta pati drobulė, kaip ir Turine.
      c) 1988 m. vykdytas datavimas radioaktyvia anglimi iki šiol ginčytinas dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, naudoti mėginiai buvo stipriai užteršti ir paveikti gaisro suodžių, dalis mėginių buvo viduramžiais pridėti lopai ir t.t.
      Neteigiu, kad tai tikrai autentiška drobulė, į kurią buvo įvyniotas Kristus, bet sakyti, kad tai akivaizdi klastotė, yra pernelyg drąsu ir skubota.

      Panaikinti
    3. supratingas2019-03-24 17:27

      Taip, 1988 m. datavimas ginčytinas, bet nepaneigtas. Reikia nepamiršti ir kaip prie jo prieita. STRUP nesutarė su laboratorijomis kandidatėmis kokius tyrimus reikėtų atlikti, todėl reikalas pakibo. Vėliau gimė Turino protokolas pagal kurį tyrimą numatyta atlikti septyniose laboratorijose akluoju būdu, bet ir tas Vatikanui neįtiko (neva kainuotų per daug audinio). Tuomet apsistota ties 3 laboratorijomis ir reikalas vainikavosi 1988 m. tyrimu kurį daugelis kritikavo jam dar neprasidėjus.

      Labai svarus "Unknown" paminėtas "prieš" argumentas dėl atvaizdo plokštumo.

      Prie tų pačių priešiškų argumentų pridėčiau atvaizdo bizantiškąjį ikonografiškumą ir neįprastą kūno padėtį, nes žydai, jei teisingai suprantu, laidodami kūnus nedėdavo rankų ant genitalijų. Be to, jei gerai pamenu, žydai apskritai vyniodavo kūnus dviem drobėmis, o ne viena.

      Ir paskutiniu bei kone svarbiausiu dalyku paneigiančiu drobulės autentiškumą, laikyčiau praeitų metų kraujo nutekėjimo ant audinio tyrimą atskleidusį, kad kraujo dėmės yra netikroviškos, t.y. jos negalėjo atsirasti tekėdamos iš gulinčio kūno žaizdų. Jei kam įdomu, visą tyrimo aprašymą ir išvadas galite rasti čia: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/1556-4029.13867

      Panaikinti
  2. Iš tikrųjų, niekada niekur neteko skaityti, kad trimatis kūnas, įvyniotas į audeklą, gali šitaip atsispausti plokštumoje. Kiekvienas skulptorius ar menininkas tuo suabejotų. O jei tai stebuklas, tai ar galima jį tirti moksliniais metodais? Taip pat tyrinėti ir aprašinėti Viešpaties (jei tai Jis) Kraujo sudėtį yra nekorektiška.
    Pas žydus buvo paprotys velionio kūną atskirai suvynioti ("suvystyti"), o galvą vėl atskirai. Evangelijose minimos drobulĖS - Lk 24, 12; Jn 19, 40; Jn 20,5 - "ir suvyniojo į drobules"; "mato paliktas drobules". O Turino drobulėje matome visą kūną.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-03-24 20:25

      Ar tik viena drobulė iš viso buvo rasta ar jų rasta daug daugiau ir skirtingose vietose? Kas žino?

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2019-03-24 12:32

    Vieniems dievai yra, kitiems jų nėra. Tik tiek.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip. Kiti turi DIEVĄ.

      Panaikinti
    2. Bet kažkodėl labiausiai ginčijasi dėl audeklo gabalo.

      Panaikinti
    3. Kam audeklo gabalas, o kam galbūt Dievo kontūrai.

      Panaikinti
    4. Tomas Akvinietis2019-03-24 17:36

      Dievas neturi kontūrų.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-03-24 18:35

      Yra dar Krišna, Buda, Mahometas... Ir ne tik jie...

      Panaikinti
    6. Vadinasi, ir Drobulė netikra:). Turėjau galvoje ĮSIKŪNIJUSIO Kristaus, jei ten Jis, kontūrus. Jo kūno kontūrus. Žinoma, dieviškąja, dvasine prasme į jokius kontūrus Kritaus Kūno neįsprausi. Jo Kūnas yra Bažnyčia. Kita vertus, regis, JP II yra pasakęs, jog Turino drobulė yra Evangelijos santrauka. Filosofiškai žiūrint, ar tai Evangelijos kontūrai? Žodžiu, tai sakrali mistinė Begalybė, kurią ne mūsų nosiai suprasti, jei Jis pats nesiteiks paaiškinti.

      Man dar keista, kodėl niekas nepakomentuoja to, ką parašiau 17.47? Ir kaip vertinti, kai šitos Drobulės kopiją katalikų dvasininkai prieš Velykas eksponuoja bažnyčiose, nors ar tai tikrai Kristaus kūnas stebuklingai atsispaudęs, neįrodyta. Kodėl eksponuoja kaip šventą ir garbintiną dalyką? Moterėlės rauda ir šluostosi ašaras, įsivaizduodamos, kaip Kristus kentėjo.
      Ar Turino drobulė nėra tik individualaus, asmeniškai pasirenkamo garbinimo objektas?

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2019-03-24 15:38

    Labai tolimų ir svetimų kraštų religija. Prie ko čia Lietuva?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O ką, Dievas, viso pasaulio, viso, kas regima ir neregima, Kūrėjas, turi būti užsidaręs tik Lietuvoje?

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2019-03-24 16:09

    Tai tas pats dievas ar dievai yra ir kitose galaktikose, visoje begalinėje visatoje? Jei kažkur be galo toli yra civilizacija, gyvybė, tai ten tas pats dievas, ta pati biblija, ta pati religija, tos pačios maldos, šventi paveikslai, kryžiai?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pirmiausia, jei rašom "dievai", turim galvoje netikras, žmogaus išgalvotas būtybes. O logiškai Dievas, būdamas visagalis ir visur esantis, negali turėti jokio "konkurento", nes Jis tuomet nebebus Dievas, viena visa ko pradžia ir priežastis, nebebus pasaulio Viešpats ir Šeimininkas, o turės dalytis valdžią su kuo nors kitu.

      Biblijoje apie gyvybę kitose planetose nieko nėra pasakyta. Tačiau jei ji ten ir būtų, ar mums tai labai aktualu? Kai pamatysime kitas būtybes ir jei atsiras kokia "interreligija", tada jau ir žiūrėsim.
      Bet štai apie nežemišką protą Biblijoje kalbama, ir labai dažnai. Juo apdovanotos yra dvasinės, bekūnės, nematomos būtybės. Dalis jų iš išdidumo atsiskyrė nuo Dievo, o dalis liko ištikima jam.

      Panaikinti
    2. Ir ta pati drobulė kabo džedajų šventykloje Turino-5 planetoje. O ją saugo mokytojas Yoda su liepsnojančiu kardu.

      Panaikinti
  6. Aš nieko prieš religiją- bet kai tokie feikai kaip šita drobulė rodoma kaip krikščionybės įrodymas- tai man tiesiog bjauru. Jūs savo nesąmones galėjot pezėt kai buvo viduramžiai apie savo drobules ir prekiaut indulgencijom- bet tai dabar tik diskredituoja šitą religiją ir ją griauna. Bet tai yra gerai- nes atsiranda galimybės kitoms religijoms, kurios nežais nei su musulmonais, nei su pederastais.(aš tokia žinau- sužinos netrukus ir kitas pasaulis)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-03-24 21:07

      Vieni gimsta tikėti, kiti – mąstyti.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-03-25 06:09

      Chingishan susirūpino krikščionybe ... :), o Anonimui galiu pasakyti, kad galima tikėti ir mąstant.

      Panaikinti
    3. Ne tik galima, bet ir būtina mąstyti, jei tiki. Veikiau nemąsto ar mažai mąsto tas, kuris netiki.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-03-25 12:04

      Negi i sirijaus sekta nuejai?

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2019-03-26 11:28

    Jo ginčiai begaliniai kaip ir Visata, pirmyn ten vietos yra.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Biblija sako, kad Kristaus drobulė nebuvo vientisa, o bent iš dviejų dalių- taigi negalėjo atsispausdinti visas atvaizdas... taigi- Turino drobulė - akivaizdi klastotė Jono 20/ 6 Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir pamatė numestas drobules
    7 ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikrai. Tą patį rašiau 17.47, tik nepastebėjau tos vietos Jn, kur minima atskirai numesta skara. Dar klausimas, kodėl apaštalai nepastebėjo atsispaudusio Kristaus kūno, gal atspaudas buvo labai blankus arba jo nebuvo. Juk Evangelijoje joks atspaudas neminimas. Ir dar plius niekada per tiek metų nesu radusi, kad Katalikų bažnyčia minėtų šį faktą, DVI drobules ir tai, kokiu būdu Kristaus atvaizdas atsirado ant ant vienos. O žmonių pamaldumo neįrodytais faktais nesibodi žadinti, kad tik pritraukus daugiau avelių. Koks nusivylimas. Nes ir aš anksčiau garbinau šį neva Kristaus atvaizdą. Ir dabar išplėšti iš širdies jį bus labai sunku.

      Galėčiau ir daugiau išvardyti tokios netikros katalikiškos agitacijos, bet nesinori nuvilti žmonių. Pamatys patys.

      Panaikinti
  9. Anonimiškas2019-03-28 09:50

    Labai juokinga, kaip aršiai Dievo kūriniai- žmogiukai puolė ginčytis dėl vieno, sakyčiau, mažo Dievo palikto stebuklo: JO anspaudo ant drobulės...O pats didžiausias stebuklas-Dievo sukurtas žmogus jiems lieka,kažkodėl , nematomas...Tepadeda susivokti šie poeto žodžiai:"Neperskaitydami Jo meilės laiško, užrašyto jūroje, medžiuose ir danguje, rizikuojame neišgirsti Jo balso, aidinčio mūsų širdyse."

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikriausiai tas "pats didžiausias stebuklas-Dievo sukurtas žmogus" ir esi tik tu vienas, perskaitęs "Jo meilės laišką". O mes jau ką gi, vargani žmogiūkščiai, neįstengiam pamatyti tavo didybės.
      Šiaip jau abejones dėl drobulės autentiškumo išreiškė toks "žmogiūkštis" - dvasinės seminarijos dėstytojas, asketas ir vienuolis, praleidęs vienuolyne visą savo gyvenimą. Kai kurias iš tų abejonių ir paminėjau 17.47 rašytame komentare.
      Kita vertus, juk ir Bažnyčia galutinai nepatvirtino šio stebuklo, kuris mėsinėjamas moksliniais metodais. Kodėl mes turime tikėti, jei "Motina Bažnyčia" susilaiko nuo oficialaus patvirtinimo? Matyt, ten irgi "žmogiūkščių" prilindę.

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2019-03-28 12:59

    Unknown, ar nemanote, kad mano paminėti žmogiukai labai skiriasi nuo Jūsų žmogiūkščių???Aš tik norėjau pasakyti, kad esame visi ,tarsi mažyčiai besipešantys vaikai Tėvo glėbyje. Ar ta drobulė tikra? O ką tai keičia, mielas žmogau?.......Dievas nuo to tikrai nenustos egzistavęs.......ir mus mylėjęs.......

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai ko ginčijiesi, jei nieko nekeičia? Kodėl katalikų kunigai tos drobulės kopiją kaip didžiausią šventenybę eksponuoja bažnyčiose? Ir ar žinai, ką reiškia ją priimti? Ką reiškia patikėti, kad tai TIKRAI Jėzaus atspaudas, kad tai tikrai Jo švenčiausiasis Veidas, kurį žmogus kabina kambario centre, pačioje garbingiausioje vietoje, klaupiasi prieš jį, meldžiasi ir lieja ašaras? Nejau TAI nieko nekeičia?!.
      Katalikų bažnyčia spekuliuoja tokiais dalykais, ji spekuliuoja žmogaus jausmais, jo širdimi!
      Girdi, nieko nekeičia! Tai gal ir tavo maldos tokios, kad visai nieko nekeičia?

      Atmenu, toks parapijos aktyvistas bažnyčios skelbimų lentoje buvo pakabinęs perdirbtą Turino drobulės Jėzaus veidą atmerktom akim. Ten Jėzus buvo toks meilus gražuoliukas, ir žmonės jį irgi garbino kaip neva tikro Jėzaus veidą (gal surasiu, įkelsiu). O internete dabar pilna Jėzaus "atvaizdų", išgautų su 3D technologijom. Absurdas! "Mes regėjome Jėzaus veidą", - rašo fsspxų kun. Naujokaitis, t.y. regėjo Turino drobulėje. Ar nebūtų geriau, jei mūsų tikėjimas remtųsi dvasiniu regėjimu?

      Girdi, "Dievas nuo to tikrai nenustos egzistavęs". Nejaugi? Padėk į garbingą vietą kokį nors tau labai brangų daiktą, ir šalia imk krauti kokius nors abejotinos vertės, kokius nors padirbinius, kičą, šiaip visokius niekus... ar jie neužgoš to, kas tau brangiausia?
      Ir ar tokiu būdu neišdils tavo širdyje tikrojo Dievo Dvasia, ar nenutils Jo tikrasis balsas?
      Taigi pagalvok.

      Panaikinti
    2. Šit, kiek "nuotraukų" prikurta:
      https://www.google.com/search?q=Kristaus+veidas&client=firefox-b-d&tbm=isch&source=iu&ictx=1&fir=lQKCmvqg_P0QxM%253A%252Cv6mPFFa43gq5DM%252C_&vet=1&usg=AI4_-kR3FsP9ebkytN2k_3srWdhMAWPt1g&sa=X&ved=2ahUKEwjZrJ2p_aThAhXNo4sKHdCoDZ0Q9QEwA3oECAkQCg#imgrc=lQKCmvqg_P0QxM:

      Panaikinti
    3. Tiesa, ten yra ikonų, kurios, manau, nepalyginti vertingesnės už visokius padirbinius.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item