Finansų ministerija: vidutinė alga 2022 m. viršys 1500 eurų

finmin.lrv.lt nuotr. Pateikiame pilną ir netaisytą Finansų ministerijos pranešimą spaudai. Finansų ministerija atnaujino ekonominės...

finmin.lrv.lt nuotr.
Pateikiame pilną ir netaisytą Finansų ministerijos pranešimą spaudai.

Finansų ministerija atnaujino ekonominės raidos scenarijų 2019-2022 metams – numatomas spartesnis Lietuvos ekonomikos augimas nei Europos Sąjungoje (ES), stipri vidaus paklausa, darbuotojams palanki darbo rinka bei 2 kartus didesnis darbo užmokestis nei prieškriziniu laikotarpiu.

„Lietuvos ekonomikai praėjusieji metai buvo sėkmingi: eksportas augo į visas pagrindines rinkas, vidutinis darbo užmokestis augo sparčiausiai per 10 metų, geriausias migracijos rezultatas per visą šalies nepriklausomybę, pasiekėme mažiausią infliacijos lygį per pastaruosius 2 metus. Tačiau turime atidžiai stebėti išaugusį neapibrėžtumą pasaulio ekonomikoje bei politiniuose sprendimuose dėl tarptautinės prekybos ir stiprinti šalies makroekonominį stabilumą“, – atnaujintą ekonominės raidos scenarijų komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei ES

Įvertinę pasikeitusią išorės aplinką numatome, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2019-2022 m. didės 2,4 proc. vidutiniškai per metus. Tai apie 0,8 p. p. daugiau nei ES vidurkis.

2019 m. BVP turėtų didėti 2,6 proc. Tai 0,2 p. p. mažiau nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. – 2,3 proc., 2022 m. – 2,3 proc.

Vidaus paklausa ir toliau bus esminiu Lietuvos ekonomikos varikliu. Ją skatins Vyriausybės sprendimai, susiję su gyventojų pajamų didinimu bei paskatų investuoti stiprinimu, tiesioginių užsienio investicijų ir ES finansinės paramos lėšomis finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimu.

Darbo užmokestis perkops 1500 eurų – 2 kartus didesnis nei prieš krizę

2019-2022 m. numatoma geriausia pokriziniu laikotarpiu gyventojų finansinė padėtis – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (DU) 2022 m. šalyje perkops 1500 eurų (atitikmuo iki reformos sudarytų 1180 eurų) ir palyginamosiomis sąlygomis bus 2 kartus didesnis nei prieškriziniu laikotarpiu.

2018 m. DU šalyje padidėjo sparčiausiai per pastaruosius 10 metų – 9,6 procento ir siekė 921 eurą. Įgyvendinami Vyriausybės sprendimai dėl DU didinimo sveikatos priežiūros ir švietimo darbuotojams lėmė, kad 2018 m. pirmą kartą pokriziniu laikotarpiu darbo užmokestis viešajame sektoriuje augo sparčiau nei privačiame – atitinkamai 10,2 proc. ir 9,4 procento.

2019 metais vidutinis DU šalyje 2019 m. augs 8 proc. – tai 0,5 p. p. daugiau, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. 2020-2022 m.  darbo užmokestis augs vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus.

Darbo užmokesčio augimo tempui poveikį turės nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 555 eurų (neatsižvelgus į 2019 m. mokestinius pakeitimus – iki 430 eurų.) padidinta MMA ir pernai padidintas darbo užmokestis švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Nuo 2019 m. darbuotojui perkėlus 28,9 proc. dydžio socialinio draudimo tarifą, atitinkamai padidėjo bruto darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai numatoma, kad DU 2019 m. šalyje sudarys 1283 eurus. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis augs sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Darbo rinka palanki darbuotojams

Praėjusiais metais pasiekus darbo jėgos aktyvumo naujas aukštumas (77,1 proc.) ir geriausią per šalies nepriklausomybės laikotarpį migracijos rezultatą, užimtų gyventojų skaičius šalyje padidėjo 1 proc.

2018 m. buvo mažiausias per 9 metus emigrantų srautas į JK ir rekordiškai didelis (9 tūkst.) imigrantų srautas iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Pagerėjus darbo jėgos raidos tendencijoms numatoma, kad įtampa darbo rinkoje silpnės – užimtų gyventojų skaičius augs atitinkamai 0,5 ir 0,2 proc. (2018 m. rudenį buvo numatytas atitinkamai 0,3 ir 0,4 proc. sumažėjimas).

Išaugus užimtumui nedarbo lygis šalyje 2018 m. sudarė 6,2 proc. (0,1 p. p. mažiau nei buvo numatyta 2018 m. rudenį) ir per metus sumažėjo 0,9 p. p. Išliekant kvalifikuotų darbuotojų trūkumui, nedarbo lygis šiemet mažės lėtesniu tempu ir sudarys 5,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis turėtų išlikti  stabilus.

Dėl natūralios gyventojų kaitos darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti.

Eksporto plėtrą varžys padėtis užsienio rinkose

Praėjusiais metais, nepaisant bendro eksporto augimo tempo sulėtėjimo, prekių eksportas augo į visas pagrindines rinkas, o sparčiausiai – į Jungtinę Karalystę (15,4 proc.), Lenkiją (8,5 proc.), Švediją (8,4 proc.).

2018 m. prekių eksporto vertė į JK išaugo 15,4 proc. – dvigubai sparčiau nei bendro eksporto. Šis augimas yra laikinas ir galimai grįstas JK atsargų kaupimu artėjant jos išstojimo iš ES datai.

Lėčiau auganti išorės paklausa neigiamai veiks Lietuvos užsienio prekybą – 2019 m. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas 1 p. p. augs lėčiau nei buvo numatyta 2018 metų rudenį.

Paklausa pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse bus prislopinta dėl neigiamos „Brexit“ įtakos. Be to, daugumoje ne euro zonos valstybių stiprės Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą mažinantis veiksnys – valiutų nuvertėjimas. Todėl net ir atsižvelgus į tarptautinių institucijų numatomą globalios ekonomikos atsigavimą, vidutiniu laikotarpiu tikimasi nuosaikaus apie 4,3 proc. per metus siekiančio prekių ir paslaugų eksporto augimo.

Infliacija Lietuvoje – mažesnė nei per 2 metus

Nuo 2017 m. spalio metinė infliacija Lietuvoje mažėja, o 2018 m. pabaigoje sudarė 1,8 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius 2 metus.

Vidutinė metinė infliacija 2018 metais sudarė 2,5 proc., arba 1,2 p. p. mažiau nei 2017 metais (3,7 proc.).

Sąlygas palyginti mažam infliacijos tempui šiuo metu sudaro palankios maisto prekių žaliavų kainos, metų pabaigoje sumažėjus naftos kainai atpigę degalai, pingančios neenerginės pramoninės prekės.

Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija sumažės nuo 2,5 proc. 2018 m. iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2,1 proc. 2021 m. ir 2 proc. 2022 metais.



Visą ekonominės raidos scenarijų 2019-2022 m. rasite čia: https://bit.ly/2JqfmxE

Ekonominės raidos scenarijaus pristatymą peržiūrėti galite čia: https://bit.ly/2Tmnijd

Susiję

Ekonomika 4624451111986352475

Rašyti komentarą

  1. Ura, tavarišči! (audringi, ilgai nenutylantys plojimai) :D
    Ar čia man vienam toks "déjà vu, déjà lu, déjà entendu" įspūdis, primenantis SSKP CK plenumuose aidinčias kalbas apie nuolat gerėjantį gyvenimą ir kaip mes ne tik prisivysime, bet ir aplenksime Vakarų kapitalistus (tada, berods, Amerika buvo taikinys)? :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-03-21 23:51

    Antraštė „Finansų ministerijos:“ - klausimas rašinėlio autoriui ar autorei: kiek Lietuvoje yra finansų ministerijų?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2019-03-22 05:23

    Pagyvėjimas salėje.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-03-22 11:55

    kažkoks klerkas ministerjoj savavališkai nutraukė vaistų kursą, o dar tas pavasarinis paūmėjimas...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Pažįstant saviškių godumą dienos pietūs 2022 kainuos nebe 6, o 12 eurų, kai Romoje ar Lisabonoje bus galima pavalgyti už 10. Tiek to padvigubėjimo.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Hmm, tai, kad ir dabar toje finmino atlyginimų vidurkiai tokie ir yra!!! Vadinasi, niekas nesikeis!!!

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item