Artūras Judžentis. Valstybė ir valstybinė kalba

propatria.lt nuotr. Bręstant tautai, kyla reikalas kurti jos bendrinę kalbą. Juk tautos iškeltiems šviesuoliams reikia telkti, vienyti ...

propatria.lt nuotr.
Bręstant tautai, kyla reikalas kurti jos bendrinę kalbą. Juk tautos iškeltiems šviesuoliams reikia telkti, vienyti tautą. Vadinasi – kurti jai bendrą kalbą, diegti bendrą istorinę ir etninę savimonę. Bendrinę lietuvių kalbą kūrė ne tik kalbininkai (jų iš pradžių mūsų tauta nė neturėjo), bet įvairių profesijų atstovai: kunigai (A. Baranauskas, K. Jaunius, A. Kašarauskas, M. Miežinis, J. Ambraziejus, J. Laukaitis ir kt.) gydytojai (J. Basanavičius, J. Šliūpas, J. Spudulis, P. Avižonis, V. Kudirka, V. Pietaris ir kt.), mokytojai (J. Andziulaitis-Kalnėnas, J. Gylius ir kt.), spaudos darbuotojai (M. Akelaitis, M. Šernius, A. Lelys ir kt.). Tik kiek vėliau (apie XIX ir XX amžių sąvartą) jai galutinį pavidalą suteikė ir jos priežiūrą perėmė profesionalūs kalbininkai – J. Jablonskis, K. Būga, K. Jurgelionis ir kt. Daugelis šių šviesuolių aiškiai suvokė, kad kurdami bendrinę kalbą, jie kloja pamatus tautinei valstybei. Bendrinė lietuvių kalba buvo sukurta anksčiau, nei tautinė Lietuvos valstybė, ir tapo vienu iš jos steigimo įrankių.

Valstybė yra tautos valia įsteigta politinis tautos gyvenimo tvarkymo kūnas. Tauta, būdama ir bendrinės kalbos, ir valstybės suverenas, įgalioja savo įsteigtą valstybę rūpintis bendrine kalba, sudaryti jai būtinas teisines, finansines, specialistų rengimo ir kitas sąlygas. 

Valstybinė kalba yra valstybės teisiškai įtvirtinta bendrinė kalba. Teisiškai įtvirtinta – vadinasi, tapusi teisės subjektu, įtraukta į valstybės teisės sistemą, turinti nustatytus teisinius santykius su kitais teisės subjektais. Valstybė užtikrina bendrinės kalbos sklaidą visose valstybės gyvenimo srityse. Ji sudaro sąlygas bendrinei kalbai skleistis visais pavidalais. Valstybė užtikrina jos apsaugą. Valstybinis statusas reiškia, kad bendrinė kalba gyvuoja palaikoma, puoselėjama, ginama ir saugoma valstybės.

Tačiau šios funkcijos nepadaro valstybės bendrinės kalbos savininke, t. y. valstybei nėra perleidžiamos bendrinės kalbos suvereno teisės. Valstybė bendrinės kalbos atžvilgiu tik įgyvendina tautos valią (arba yra jos valios vykdymo politinė priemonė) vykdyti vieningą kalbos politiką. Todėl valstybinė kalba yra vienas svarbiausių tautos suverenumo ir valstybės nepriklausomybės bei vientisumo rodiklių.

Bendrinės kalbos paskelbimas valstybine nereiškia naujos jos kokybės, tačiau sudaro sąlygas jai rastis. Tai yra jau gyvuojančios bendrinės kalbos įteisinimas, teisinio statuso jai suteikimas. Taigi bendrinė kalba, viena vertus, yra tautinės valstybės steigimo priemonė. Kita vertus, bendrinės kalbos skelbimas valstybine yra naujas jos raidos tarpsnis. 

Naujausias valstybinės kalbos apibrėžimas pateiktas 2018 m. birželio 27 d. Seimo nutarimu patvirtintose „Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairėse“. Jame valstybinė kalba apibrėžta taip: 

„Valstybinė kalba – Lietuvos oficialiajame ir viešajame bendravime vartojama lietuvių kalba, kurios statusas įteisintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme“.

Iš šio apibrėžimo nematyti, kad valstybinė kalba yra ne kas kita, kaip ta pati bendrinė kalba; todėl ji ir vartojama viešai ir oficialiai bendraujant. Apibrėžimas taip pat neatskleidžia valstybės įsipareigojimų bendrinei kalbai – tai nėra vien įrašymas į Konstituciją ar Valstybinės kalbos įstatymo parengimas. Tuo valstybinės kalbos gyvavimas tik prasideda. Ji nuolat turi būti palaikoma bei skatinama – juk valstybinio statuso suteikimas turi teisinių, finansinių, administracinių ir kitokių pasekmių.

Valstybinė kalba – taip pat ir tautos įkurtos valstybės būklės veidrodis.

Susiję

Kalbos politika 4212652795743837322

Rašyti komentarą

  1. Iš čia kylama į žvaigždes2019-03-07 13:24

    Po Žukausko „reformų“, kai Vilniaus universiteto padaliniuose nebeliko lituanistikos pavadinimo, Lietuvių kalbos institutas liko vienintelis lituanistikos centras šalyje. Dar prisiminus tai, kaip buvo giljotinuotas Pedagoginis, mintys tampa visai nelinksmos.

    Bet žinoma, dabartinių šiknių, nevykėlių ir kvailių su iniciatyva kadencijos netruks amžinai. Ar tada sugrįš sveikas protas, pamatysime.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-03-07 17:51

      Sveikas protas negrįžta savaime, jį reikia arba išugdyti, arba įkrėsti.

      Panaikinti
    2. Iš čia kylama į žvaigždes2019-03-07 23:02

      Daug atiduočiau už reginį kaip kažkas, paėmęs rykštę, krečia Žukauskui proto.

      Ir beje, tai nulemia ir už ką balsuosiu.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2019-03-07 18:12

    Gerb.Artūrai, jums reikia tapti Valstybinės kalbos mylėtojų (ar puoselėtojų, ar saugotojų -- pavadinimas čia darbinis) visuomeninio sąjūdžio iniciatoriumi. Šio sąjūdžio nariai turi apeiti visus Lietuvos kaimus ir miestelius, skleisdami lietuvių kalbos saugojimo idėjas ir rinkdami narius į savo ratą. Tai pradėti reikia nuo vaikų darželių ir jų auklėtojų, pvz: pasakų, sakmių skaitymo šventės, konkursai, vaidinimai, stovyklos ir pan. Padaryti taip, kad tapti šio sąjūdžio nariu būtų idomu ir prestižiška( pastarasis žodis gremėzdiškas, bet daugeliui labai glosto savimeilę). Jei nebus pasiaukojimo, asmeninės iniciatyvos ir kūrybiškumo, tai bus tik eilinė biurokratinė tuštybė, popieriaus gadinimas ir "paukščiuko užsidėjimas".

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2019-03-07 20:58

    Klausau LRT radijo kasdien: „edukacija, hospisas, anonsas, iš tikrųjų, tikrai, renovacija, edukacija, tikrai, ištikrųjų, laikinti, feisbukas, nėštukės, pinigėliai, ankstinukai, anonsas, kas liečia šį klausimą, anonsas, klasteris, koučingas, anonsas, pastišas, nominacija, anonsas..."

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nes ne Lietuvos radijas ir televizja, bet "elertė". ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-03-08 07:21

      Žodžiu lipam ant to paties dar lenkų ir rusų pakišto grėblio "puidzem do turgus, kupim gaidžiukas".

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-03-08 08:20

      Dar pridėčiau žodį "nacionalinės", kas tik nori ir priedo eitynės. Net eitynes sugeba su žodžiu nacionalinis sušikti. Tai parodo, kas galvoje ištikrųjų sėdi.

      Panaikinti
    4. Nagi nagi - papasakokite plačiau, kodėl "nacionalinės eitynės" yra blogai.
      1. susijęs su visuomeniniu-politiniu nacijos gyvenimu, su jos interesais;
      2. būdingas kuriai nors nacijai;
      3. priklausantis kuriai nors nacijai, tautinis.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item