Antanas Maceina. Komunizmo ekskomunika

Suprema Congregatio Sancti Officii š. m. [1949] birželio 28 d. atsakė į keturis klausimus, kurie liečia komunistinę doktriną ir praktiką...

Suprema Congregatio Sancti Officii š. m. [1949] birželio 28 d. atsakė į keturis klausimus, kurie liečia komunistinę doktriną ir praktiką, būtent: „1. Ar galima priklausyti komunistų partijai arba ją remti? Ne, nes komunizmas yra materialistinis ir antikrikščioniškas; nors komunistų vadai kartais ir skelbia, kad jie nesą religijos priešai, tačiau savo mokslu ir savo darbais jis pasirodo kaip Dievo, tikrosios religijos ir Kristaus Bažnyčios priešai. 2. Ar galima leisti, platinti, skaityti ir juosna rašyti knygas, žurnalus, laikraščius ir įvairius lapelius, kurie pasisako už komunistinę doktriną arba už komunistinę veiklą? Ne, nes tai uždrausta pačia teise pagal Bažnyčios kodekso 1399 kanoną. 3. Ar tikintieji, kurie sąmoningai ir tyčiomis imasi 1 ir 2 klausime minėtų veiksmų, gali būti leidžiami prie Sakramentų? Ne, pagal bendruosius nuostatus, liečiančius neteikimą sakramentų tiems, kurie jiems priimti nėra tinkamai nusiteikę. 4. Ar tikintieji, kurie išpažįsta materialistinę ir antikrikščionišką komunizmo doktriną, pirmiausia tie, kurie už šitą doktriną kovoja ir už ją agituoja, - ar jie užsitraukia pačiu faktu, kaip atkritėliai nuo katalikiškojo tikėjimo, ekskomuniką, kuri ypatingu būdu yra rezervuota Šventajam Sostui? Taip.“ Šis dekretas buvo paskelbtas per Vatikano radiją, išspausdintas oficialiame Vatikano organe „Acta Apostolicae Sedis“ ir paplitęs viso pasaulio laikraščiuose, sukeldamas didelio pasitenkinimo katalikams bei apskritai tikintiesiems ir didelio pasipiktinimo komunistams.

Bet iš tikro šis dekretas neskelbia nieko nauja. Jis tik juridine forma išdėsto seną Bažnyčios nusistatymą materialistinés doktrinos ir prievartinės praktikos atžvilgiu. Jau popiežius Leonas XIII savoje enciklikoje „Quod Apostolici muneris“ kalbėjo apie „grupę žmonių, kurie save vadina įvairiais ir neįprastais vardais: socialistais, komunistais, nihilistais“, ir kurie stengiasi „sugriauti bet kurios žmonių bendruomenės pamatus“. Šituos žmones popiežius vadina naikinančiu maru, „kuris siaučia žmonijos bendruomenėse ir stumia jas į didelę suirutę“ [1]. Dar aiškiau šiuo klausimu yra pasisakęs popiežius Pijus XI savo enciklikoje „Divini Redemptoris“, specialiai skirtoje ateistiniam komunizmui. Joje popiežius komunizmą vadina „pilna klaidų ir klastos sistema, priešinga tiek protui, tiek Apreiškimui. Ji griauna visuomenės santvarką, nes ardo jos pamatus. Ji nesupranta nei valstybės kilmės, nei esmės, nei tikrojo uždavinio. Ji niekina ir neigia žmogaus teises, vertę ir laisvę“ (min. veik., p. 436). Ir kitoje vietoje: „Komunizmas savo esme yra priešingas bet kokiai religijai ir laiko religijas opijumi liaudžiai svaiginti“ (min. veik., p. 439). Todėl nors Pijus XI nesmerkia tautų, kurioms prievarta buvo primesta komunistinė sistema, tačiau jis labai aiškiai pasisako komunistų vadų ir sistemos atžvilgiu: „Mes smerkiame pačią sistemą ir jos kūrėjus bei vykdytojus“ (p. 440). Nuostabu tad būtų, jeigu žmogus, priklausąs sistemai, priešingai Apreiškimui, neigiančiai žmogaus vertę ir laisvę, popiežių atmestai ir pasmerktai, dar laikytų save kataliku, mėgintų eiti sakramentų ir pasipiktintų patyręs, kad jis ipso facto yra nuo Bažnyčios atskirtas. Iš tikro juk jis pats atsiskyrė prisidėdamas prie šio žmoniją naikinančio maro. Taip yra su visais komunistais. Todėl minėtas dekretas yra tiktai paaiškinančio, bet ne sprendžiančio pobūdžio. Jis pats savimi komunizmo neekskomunikuoja: jis tik paaiškina abejojantiems ar nežinantiems, kad komunizmas jau seniai yra ekskomunikuotas ir kad kiekvienas, kuris sąmoningai ir laisvai prie jo prisidedąs savaime, be jokio specialaus dekreto įkrinta ekskomunikon ne tik po birželio 28 dienos, bet visą laiką. Juk prisipažinti komunistu reiškia prisipažinti materialistu. O prisipažinti materialistu reiškia prisipažinti krikščionybės neigėju, atskilėliu, apostatu, kas savaime patraukia atskyrimą nuo Bažnyčios arba ekskomuniką. Minėtas dekretas tik priminė tai, kas buvo labai gyva prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kada socialistas ir bedievis buvo lygiareikšmės sąvokos, ir kas vėliau buvo, deja, pradėta pamiršti. Paskutiniųjų mėnesių įvykiai buvo šiam dekretui proga, tačiau jie nebuvo jam pagrindas. Pagrindas glūdi pačioje komunizmo doktrinoje, kuri yra Bažnyčios pasmerkta jau daugiau kaip prieš 50 metų.

Vis dėlto nors savo turiniu minėtas dekretas nepasako nieko nauja, tačiau kaip priminimas jis šiuo metu turės nepaprastos reikšmės. Komunizmas, būdamas demoniškas sumanymas, naudojasi velniška psichologija, kurios pagrindinis metodas yra prisidengti. F. Dostojevskio „Broliuose Karamazovuose“ velnias sako Ivanui: „Aš taip noriu įsikūnyti, bet jau galutinai ir neatšaukiamai, kokioje nors septynpūdėje pirklio žmonoje ir tikėti į viską, ką ji tiki. Aš taip nuoširdžiai myliu žmones. Sykiu aš pasidarau žemėje prietaringas. Ir man patinka būti prietaringu. Aš čia prisiimu visus jūsų papročius“. Tai yra komunistinio veikimo vaizdas. Komunizmas nori įsikūnyti žmogiškuose pavidaluose, net buržuaziniuose, ir per juos įsitvirtinti. Todėl šios įvairiausios priedangos ne vieną suklaidina. Popiežius Pijus XI minėtoje enciklikoje kaip tik numatė šį pavojų, pastebėdamas, „jog labai maža kas tepasistengia įžvelgti į tikruosius komunistų norus bei tikslus. Dauguma, deja, lengvai pasiduoda jų akinantiems pažadams, gudriai pridengtiems viliojimams... Tuo būdu pavyksta jiems apgauti net prasilavinusius ir dorus asmenis, kurie ne kartą taip susižavi naujuoju mokslu, jog patys pasidaro tarsi jo apaštalai ir sėja klaidas, ypač tarp mažai išsilavinusio ir klastų nesuvokiančio jaunimo“ (min. veik., p. 436). Tai ypač pastebima romaniškuose kraštuose, kur socialinių reformų stoka ne vieną pastūmė į komunizmo glėbį.

Šitiems tad visiems geros valios ir kilnios širdies, tačiau apgautiems ir suviliotiems žmonėms Šventojo Sosto dekretas ir bus didelė parama bei apšvietimas jų klaidingame kelyje. Šiuo atžvilgiu jis gali turėti epochinės reikšmės.

Vis dėlto ir neleidimas prie sakramentų, ir ekskomunika tų, kurie užkietėję pasiliks komunistais, yra tik negatyvinés priemonės. Jos yra naudingos ir reikalingos, bet jos vienos pasaulio nuo komunizmo neišgelbės, jeigu nebus pozityviai imtasi pakeisti socialinį gyvenimą. Šį dalyką kelia ir popiežius Pijus XI, pastebėdamas, kad „Mes norime, Garbingieji Broliai, įvardžiai paminėti du Viešpaties įsakymus, kuriuodu ypač tinka šiųjų laikų žmonijos būklei, būtent: „įsakymą atitraukti širdį nuo šio pasaulio gėrybių ir įsakymą mylėti artimą“ (min. veik., p. 448). Ir popiežius duoda tokių visai konkrečių nurodymų: „Turtingieji teneieško turtuose savo laimės ir tenesuvartoja visas geriausiąsias savo jėgas jiems įsigyti... Tesinaudoja jie turtais kaip vertingomis priemonėmis, kurias davė jiems Dievas, kad darytų gera, ir teneužmiršta išdalyti stokojantiesiems tai, kas nuo jų atlieka (p. 449). <...> Tačiau kada Mes matome, iš vienos pusės, minias stokojančiųjų, kurie dėl įvairių nuo jų nepriklausančių priežasčių yra didelio skurdo prispausti, iš kitos gi pusės, tiek daug tokių, kurie be saiko ieško malonumų ir visai nenaudingiems dalykams leidžia dideles pinigų sumas, Mes turime su skaudama širdimi pasakyti, jog ir nukrypstama nuo teisingumo ir iš viso nesuprantama, ko reikia, kad artimo teisingumo ir iš viso nesuprantama, ko reikia, kad artimo 451). <...> Socialinis teisingumas negali būti patenkintas, jei darbininkai negauna pakankamo sau patiems ir savo šeimai išlaikyti atlyginimo; jei neįgalinami jie įsigyti bent kuklios nuosavybės, kad apsisaugotų nuo suskurdimo, kuris taip labai paplitęs; jei nesiimama per privatines ar valstybines apdraudimo įstaigas teikti Jiems pagalbos senatvėje, ligoje ar netekus darbo“ (p. 453). Tuo tarpu ištisi kontinentai dar šitaip gyvena (plg. Pietų Ameriką). Ir kol šitos socialinės ydos nebus pačių katalikų pašalintos, tol negatyvinės drausminės priemonės bus labai reliatyvios. Šiais metais Meksikoje įvykęs „Pax Romana“ studentų tarptautinis kongresas buvo pravestas šūkiu: „Nekalbėkite darbininkams apie dangų, kol jų pilvas yra tuščias“. Šūkis drastiškas, bet mūsų situacijoje labai teisingas. Nesižavėkime ekskomunika tol, kol žemesnieji sluoksniai katalikiškuose kraštuose gyvena nežmonišką gyvenimą.

1 Popiežių enciklikos, p. 35 // „Lux“, 1949.



Šaltinis: www.maceina.lt

Susiję

Skaitiniai 4986806420389320474

Rašyti komentarą

  1. Lenkiu savo žilą galvą prieš išmintingą žmogų Antaną Maceiną. Nesmerkia čia jis nieko, neprimeta savų vertinimų ar kritikos nei vienai pusei. Pradžioj, pateikia formalius, ir deja, neturinčius gilesnio pagrindimo, Bažnyčios nutarimus. Vėliau, pateikia Bažnyčios tėvų fariziejiškus (tie lygiai taip pat, bijodami prarasti savo išskirtinę padėtį visuomenėje, neigė Kristų) kaltinimus komunizmui:
    „Jau popiežius Leonas XIII savoje enciklikoje „Quod Apostolici muneris“ kalbėjo apie „grupę žmonių, kurie save vadina įvairiais ir neįprastais vardais: socialistais, komunistais, nihilistais“, ir kurie stengiasi „sugriauti bet kurios žmonių bendruomenės pamatus“. Šituos žmones popiežius vadina naikinančiu maru, „kuris siaučia žmonijos bendruomenėse ir stumia jas į didelę suirutę““, ir
    „Dar aiškiau šiuo klausimu yra pasisakęs popiežius Pijus XI savo enciklikoje „Divini Redemptoris“, specialiai skirtoje ateistiniam komunizmui. Joje popiežius komunizmą vadina „pilna klaidų ir klastos sistema, priešinga tiek protui, tiek Apreiškimui. Ji griauna visuomenės santvarką, nes ardo jos pamatus. Ji nesupranta nei valstybės kilmės, nei esmės, nei tikrojo uždavinio. Ji niekina ir neigia žmogaus teises, vertę ir laisvę“ (min. veik., p. 436). Ir kitoje vietoje: „Komunizmas savo esme yra priešingas bet kokiai religijai ir laiko religijas opijumi liaudžiai svaiginti“ (min. veik., p. 439).“

    Kad šie kaltinimai nieko verti, matome iš tų pačių kaltintojų kitų pasisakymų:
    „Šį dalyką kelia ir popiežius Pijus XI, pastebėdamas, kad „Mes norime, Garbingieji Broliai, įvardžiai paminėti du Viešpaties įsakymus, kuriuodu ypač tinka šiųjų laikų žmonijos būklei, būtent: „įsakymą atitraukti širdį nuo šio pasaulio gėrybių ir įsakymą mylėti artimą“ (min. veik., p. 448). Ir popiežius duoda tokių visai konkrečių nurodymų: „Turtingieji teneieško turtuose savo laimės ir tenesuvartoja visas geriausiąsias savo jėgas jiems įsigyti... Tesinaudoja jie turtais kaip vertingomis priemonėmis, kurias davė jiems Dievas, kad darytų gera, ir teneužmiršta išdalyti stokojantiesiems tai, kas nuo jų atlieka (p. 449)“, ir
    „Tačiau kada Mes matome, iš vienos pusės, minias stokojančiųjų, kurie dėl įvairių nuo jų nepriklausančių priežasčių yra didelio skurdo prispausti, iš kitos gi pusės, tiek daug tokių, kurie be saiko ieško malonumų ir visai nenaudingiems dalykams leidžia dideles pinigų sumas, Mes turime su skaudama širdimi pasakyti, jog ir nukrypstama nuo teisingumo ir iš viso nesuprantama, ko reikia, kad artimo teisingumo ir iš viso nesuprantama, ko reikia, kad artimo 451). <...> Socialinis teisingumas negali būti patenkintas, jei darbininkai negauna pakankamo sau patiems ir savo šeimai išlaikyti atlyginimo; jei neįgalinami jie įsigyti bent kuklios nuosavybės, kad apsisaugotų nuo suskurdimo, kuris taip labai paplitęs; jei nesiimama per privatines ar valstybines apdraudimo įstaigas teikti Jiems pagalbos senatvėje, ligoje ar netekus darbo“ (p. 453)“.
    Ir kaip reziumė:
    „Meksikoje įvykęs „Pax Romana“ studentų tarptautinis kongresas buvo pravestas šūkiu: „Nekalbėkite darbininkams apie dangų, kol jų pilvas yra tuščias“. Šūkis drastiškas, bet mūsų situacijoje labai teisingas. Nesižavėkime ekskomunika tol, kol žemesnieji sluoksniai katalikiškuose kraštuose gyvena nežmonišką gyvenimą.“

    Taigi, skelbti Komunizmo ekskomuniką – grynas nesusipratimas. Komunizmas randasi tada, kai užmiega Bažnyčia ir nustoja skleisti vienybės Dvasią, t.y., praktiškai nustoja teikti Komunijos sakramentą...







    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Cha, komunizmą paminėjo, tai iškart vatnykė atkurnėjo savo pseudoreligijos ginti. :D
      Beje, dėl "Nesmerkia čia jis nieko" - "Komunizmas, būdamas demoniškas sumanymas, naudojasi velniška psichologija, kurios pagrindinis metodas yra prisidengti." ;)

      Panaikinti
  2. Tai kad, braaaliukas, nesugebi atskirti preliudijos grožinėje literatūroje, kaip meninio užpildo, nuo paties autoriaus pozicijos atžvilgiu tikrovėje vykstančių procesų. Juk tas teiginys tik tiek ir tetinka komunizmui apibūdinti, kiek F. Dostojevskio romane pavaizduotas velnias būtų realus.
    Tamstos bėda yra ta, kad ne realius dalykus stengiesi pažinti ir veikti pagal supratimą, o beatodairiškai vadovaujiesi neįsisąmonintomis nuostatomis, kurias jauti lyg galutinį tikslą, ko ir sieki beatodairiškai. Užsižaidei braaaliukas kompiuteriniais žaidimais ir todėl praradai realybės jausmą. Tau integravo į pasąmonę komandą: mušk rusą, tai tas ir tapo vieninteliu tikslu. Daugiau pačiam niekas jau nebeegzistuoja, ir niekas nebe argumentai. Todėl puoli rusus lyg bulius pasruvusiomis akimis raudoną skudurą, nebematydamas, kas tuo skuduru mosuoja.

    AtsakytiPanaikinti
  3. ale,
    vėl beviltiškai mėginate plauti komunizmo mundurą, permirkusį žmonių krauju ir išvoliotą istorijos šiukšlyno vištašūdžiuose.
    Jūsų teiginys apie komunizmą kaip bažnyčios socialinio teisingumo pildymo įpėdinį - absurdiškas. Nes soc lagerio šalyse darbinkai visada gyveno skurdžiau ir sunkiau nei tose šalyse kur valdžia nesiangažavo socialiai teisinga.
    Beje tamstos pavyzdys apie kumunistuojančių studentų Pax Romana šūkį „Nekalbėkite darbininkams apie dangų, kol jų pilvas yra tuščias“ tik patvirtina Maceinos teiginį apie materialistinę ir ateistišką komunizmo prigimtį ir dar kartą pagrindžia komunistų ekskomunikaciją.
    Ale, jūs kaip užkietėjęs komunistas esate atskirtas nuo Katalikų Bažnyčios. Įsisamoninkite TAI, atgailaukite ir atsiverskite.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Ale, jūs kaip užkietėjęs komunistas esate atskirtas nuo Katalikų Bažnyčios." - O, čia jau vatnykei "smūgis į paširdžius": taigi šita raudonoji buvo šventai įsitikinusi, kad ji čia dvasingiausia ir tikriausia krikščionė. O dabar - še tau, kad nori: tikrovė atsivėdėjo ir trinktelėjo nosin! :D

      Panaikinti
  4. Pikčiau, "tikrovė" tokia, kaip ir kad tamsta esi - kažkada tai Kristų atskyrė nuo (senosios) bažnyčios... Maža to, dar ir nužudė aukštiesiems kunigams sukursčius mases reikalauti mirties - ant kryžiaus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-02-21 12:27

      Oho. ale save prilygina ... Kristui.
      Kaip ruošiatės "atpirkti" komunizmą? Kalsite save prie kūjo ir pjautuvo ar kaip kančia bus užskaityta paklodinių komentarų rašinėjimas Pro Patria?

      Panaikinti
  5. Anonimiškas 2019-02-21 12:27 : "Oho. ale save prilygina ... Kristui."

    Paistai, drauguži, čia bile kokias nesąmones. Kristus atsakytų, kaip ir Poncijui sakė: "Tu taip sakai".

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas 2019-02-21 12:27 : "Kaip ruošiatės "atpirkti" komunizmą? Kalsite save prie kūjo ir pjautuvo ar kaip kančia bus užskaityta paklodinių komentarų rašinėjimas Pro Patria?"

    - Paklodinių komentarų rašinėjimu Pro Patria tikiuosi paskatinti Pro Partiją beskaitinėjančius pasikliauti savu protu. Ar patenkinau smalsumą? Juk savaime turėtų būti aišku, jog nėra ir negali būti jokios prasmės pirkti neaišku kokį komunizmą. Be to, kam ir kokia nauda galėtų būti iš tų mano kančių? Joks tai ne net ne pinigas juk... Prasmė būtų kitur - dabartinę situaciją, kuria nesame iki galo patenkinti, įtakoti taip, kad padėtis keistųsi į laimės pojūtį galinčią kelti kiekvienam, tame tarpe ir tau bei man. Ką tas reikštų? – O gi lenkiu į tai, kad neblogai būtų, jei žmones pavyktų atgręžti į protą, kad liautųsi rūpintis kiekvienas vien savimi, ir tuo labiau - savimi kitų sąskaita. Jei vietoj dabar propaguojamos puikybės bei individualizmo, rąstųsi rūpestis kiekvieno visais, o svarbiausia šalia esančiais. Juk tas reikštų, kad vietoj neapykantos dabar bujojančios, įsivyrautų geranoriškumas vienas kito atžvilgiu, kas reikštų, kad nusikaltimams pagrindo nelieka. Religiniam kontekste tokią visuomenės būseną apibrėžti tektų, kaip nuodėmingumo išnykimą ar bent jau ženklų jo sumažėjimą. Štai tau versija, kaip būtų galima suvokti atpirkimą nuodėmių, - ne tų, kurias jau spėjai padaryti, bet kaip žmonijos išlaisvinimą iš tų, kurias ir toliau darytum, jei pasiliksi su iliuzija, neva, visi kiti yra priešai tau, ir neva, tavo pareiga smerkti visus bei neapkęsti jų. Tai ir yra tavęs gelbėjimas nuo tavo pikta.
    Dauguma painioja: iš žmogaus sielos kylantį troškimą gyventi prasmingą orų pilnavertį gyvenimą, su tokią idėją įgyvendinti pasišovusių neišmanėlių krečiamais absurdais. Neturint išmanymo, viskas gaunasi atvirkščiai. Tuo labiau, kad jėgos suinteresuotos išlaikyti savo išskirtinę būseną visuomenėje, pasistengia dėl to.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Cha, vata "šyzos" paklodėmis toliau bando "didžiai dvasingą" vaizduoti. "Dvasingoji", grįžk prie Ainio komentaro - "Ale, jūs kaip užkietėjęs komunistas esate atskirtas nuo Katalikų Bažnyčios." Tai VISKAS, ką reikia žinoti - ir JOKIE "šizovi" paistalai to nepakeis. ;)
      Bet yra išeitis - plaktis prie taip pat "dvasingos" rasiejos koloradinės "bažnyčios" - ten tikrai "savą" supras ir priims, ir "dūchovnais skriepais" apdalins. Galėsite senovės slavų dantiraščio mįsles žydų antkapiuose tyrinėti, viską... :D

      Panaikinti
  7. Žinai, pikčiau, man tavęs gaila, net labai. Per savo kvailumą negali suprasti tikėjimo tiesų, todėl ateistu esant save atrandi. Kitaip sakant, palaidu, arba - atskiru/atskirtu nuo Bažnyčios... Ir čia pat, nesuvokdamas ką pliauški, skelbi kitiems verdiktus, neva, tai jie atskirti. Nejuokink čia publikos, bolševike ateiste. Bolševikai, lygiai kaip ir tu, tik per savo kvailumą ir neišmanymą prikrėtė absurdų, nes paniškai bijojo to, ko suprasti neįstengė jų apleistas, užkrėstas primityviomis nuostatomis, protas. Ir neapykanta jų viskam, kaip ir tamstos, vien tik iš neišmanymo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Paklausiau savo vaizduotės, ar gali būti idiotiškesnis ir kartu komiškesnis vaizdas už kiaurą komuniagą-vatnyką, postringaujantį apie "kvailumą" ir "tikėjimo tiesas". Vaizduotė kapituliavo. :D

      Panaikinti
  8. Elgiesi pagal bolševikinę tradiciją: "Sam sebe sudja". Ir kuris gi bolševikas nuteisė save patį? O bėda tamstos tame, kad esi užkietėjęs (specialiai apmokyta marionetė), kuriam tiesa nė nerūpi. Tau, kaip tupam kareiviui, svarbu tik nepriekaištingai įvykdyti užduotis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vatai tiesiai-šviesiai pasakė, kad idiotiškai ir komiškai atrodo, bet vata nesuprato. Nes vata. :)

      Panaikinti
  9. Anonimiškas2019-02-22 16:22

    Teisingai. - Pagirtinas savikritiškumas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia kam taikoma? Maceina niekad nebuvo komuniaga, jeigu ką. ;)

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2019-02-22 19:31

    Nu jo, pačiam iš tiesų yra problema su suvokimu... O jei jau Maceina ir nebuvo komuniaga, tai tas dar nereiškia, kad buvo toks pat neišmanėlis, kaip ir Pikc.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item