Rimas Tuminas: „Pilnos kavinės yra tiktai iliuzija“

respublika.lt Gražiausias šventes ir Naujuosius sutikęs Lietuvoje, pasaulinio garso režisierius Rimas Tuminas vėl Maskvoje, kur jo la...


Gražiausias šventes ir Naujuosius sutikęs Lietuvoje, pasaulinio garso režisierius Rimas Tuminas vėl Maskvoje, kur jo laukia dideli darbai ir pasaulinės gastrolės su jo vadovaujamu Jevgenijaus Vachtangovo dramos teatru. Prisistatantis kaip mažos, išdidžios ir darbščios tautos atstovas, užsienyje laukiamas režisierius neša žinią ir apie Lietuvą, kurios dabarčiai ir ateičiai jis negali likti abejingas.

- Ilgiau pabuvus Lietuvoje pavyko susigrąžinti namų jausmą?

- Visada malonus jausmas grįžti ir negalvoti, kad ryt poryt vėl reikės išeiti. Kartais taip užsimiršti, kad nebesupranti, ko tau reikia toje Maskvoje, galvoji, o ką tu ten darai, bet kai nuvažiuoji ir pasineri į darbą, tos mintys aptyksta. Teatras, kad ir kokioje šalyje jis būtų, lieka teatru ir jame tu statai savotiškus namus, kuriuose apsigyveni. Teatras yra tavo namas, į kurį paskui kvieti užeiti ir kitus.

- Bet tas namas juk neilgaamžis, būna, sugriūna...

- Ne, jis tiktai sensta, dūlija ir jį turi prižiūrėti kaip sodą, kaip viską gyvenime turi prižiūrėti neleisdamas sugriūti, pūti, na, neapsileisdamas ir neapleisdamas kitų.

- Tą ir darėte Vilniaus mažajame teatre, atnaujindamas spektaklį „Revizorius”?

- Šiek tiek turėjau įdomių repeticijų, malonių atradimų, vėl matydamas savus aktorius, kaip jie bendrauja tarpusavyje, kaip Arūnas Sakalauskas, vyresnės kartos aktorius, perduoda Chlestakovo vaidmenį patarinėdamas, siūlydamas įvairių variantų jaunam aktoriui Daumantui Ciuniui; smagu tokius kūrybinius santykius stebėti ir vėlgi atrasti ir atrasti, kokie talentingi ir įdomūs mūsų aktoriai. Įsižiebė vėl viltis ir noras su jais dirbti, tačiau išsenka laikas ir vėl turi grįžti prie prisiimtų įsipareigojimų ir juos vykdyti; tai spektaklių statymas Maskvoje ir kitose šalyse, gastrolės Italijoje, Kinijoje, Kanadoje, JAV, Turkijoje, - mes tokie populiarūs, kad net baisu, repetuoti nebėra kada (juokiasi).

- „Revizorius” - viena geriausių Nikojalaus Gogolio komedijų. Ką joje įskaitėte jūs ir ką iš jos norėtumėt perduoti šių laikų žmogui?

- Tai istorija jaunuolio, kuriam kaip ir kiekvienam gimusiam Dievo buvo pažadėta skirti įdomų, gražų, turiningą, prasmingą gyvenimą, bet viskas buvo iš jo atimta. Jaunuolis, pagautas polėkio susigrąžinti prasmę ir kurti gyvenimą tokį, koks jam buvo pažadėtas, meluodamas, fantazuodamas kuria gražaus gyvenimo iliuziją. Tai panašu į tikrąjį gyvenimą, bet tik panašu. Galima save apgaudinėt, kad viskas gerai,viskas gražu, kaip dažniausiai darome ir mes patys, norėdami išgyventi ir neprarasti vilties, neigdami graudžią mintį, kad tas iliuzoriškas gyvenimas vis dėlto baigsis ir ateis mirtis... Bet juk kiekviena komedija baigiasi sukrėtimu, drama arba tragedija.

- Kokiam žanrui priskirtumėte Lietuvoje vykstantį kasdienybės teatrą? Komedijai?

- Jam artimiausia - drama, komedijos, to aukšto gyvenimo žanro, dar nepasiekėm, kol kas egzistuojame artėdami tikrosios komedijos link. O po tikrosios komedijos ir absurdizmo apraiškų jau galėsime kalbėti apie tragediją.

- Įdomu, iš kokios srities ką tik nuskambėjęs Konstitucinio Teismo teiginys, esą šeima yra neutrali lyties atžvilgiu, praktiškai praskinantis kelią homoseksualistų santuokoms?

- Dieve mano, koks provincialumas! Kokie mes išdidūs ir netgi reikšmingi dedamės, kokie dideli savo kabinetuose, ir kokie mažiukai esame pasaulyje, tokie mažiukai, kad apie mus niekas nieko nežino. Taip, mes mažiukai, bet mažiukai gali būti dideli savo orumu, savo drąsa, savo nuomone, o mes nuomonės neturim, užsienio direktyvas vykdom. Mes pamynėm savo krikščionybę, mes aiškiau nei aišku tapome priklausomi. Mes nebeturim stuburo. Daugiau nieko nepasakysiu: tai mažiukų žmonių, bailių ir netalentingų, baimė. Tai prisitaikėliai prie gyvenimo situacijos, Europos, bevaliai žmonės. Man gaila parlamentarų, Vyriausybės, visų tų, kurie kapstosi savo virtuvėje be savo nuomonės...

- O būsimų prezidentų negaila?

- Visi nori valdyt, visi nori būti prezidentais, bet ar bent vienas išdrįso pasakyti: esu prezidentas šalies, kur tūkstančių tūkstančiai gyvena žemiau skurdo ribos. Žinot, kiekvienas žmogus ar valdyt, ar pajungt kitų gyvenimus sau nori, bet valdžios siekiančių žmonių aš nesuprantu. Ko jie siekia? Ką tikisi padaryt verždamiesi valdyti biedną valstybę, kur tiek daug skurstančių žmonių? Nori padaryti juos laimingus ir, jeigu taip, kaip, kokiu būdu ketina tai daryti? Visi šneka apie partijas, programas, perspektyvas, bet niekas nekalba apie skurstantį, apie žmogų vargstantį kur nors Lietuvos kaime, kaip jį pakelti. Dėl jo niekas neina į prezidentus. Tai jeigu ne dėl jo, tai dėl liustrų, prašmatnių kabinetų, susitikimų su prezidentais ir balių?

- Būdami Lietuvoje daug skurdo matėte?

- Ak, taip, pilnos kavinės, atrodo, kad labai gerai gyvenam, bet čia tiktai iliuzija. Žmonės eina iš ambicijų, iš to, kad nori pasijusti reikšmingu, pasiturinčiu, nori pakelt savo žmogišką orumą, prilygti kažkokiems standartams, susitapatinti su Europa. Visa tai imitacija, o realiai gyvename vos vos. Apie tuos, kurie vos vos išgyvena, ir reikėtų galvoti einant į prezidentus. Apie juos - pirmiausia. Tada tu būsi Tautos prezidentas, tada tu būsi tikras prezidentas, pažįstantis gyvenimo šaknis, o ne sosto blizgesį.

- Visą dešimtmetį besidarbuodamas Maskvoje nejaučiate pagundos pasivadinti pasaulio žmogumi?

- Atvirkščiai, aš kaip lietuvis, tik tvirtėju. Domiuosi, ką praleidau ar ko nespėjau paskaityti iš Lietuvos istorijos. Man malonu, kai Maskvos televizijos laidose istorine tema kalbama apie Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, kokią ji turėjo įtaką ir svorį Europoje. Bet jau vis dažniau ir dažniau susimąstau, kad užtenka, gana, reikia grįžti, gal išsekau, gal, ką galėjau - padariau. J.Vachtangovo teatras klesti, aukso amžiuje gyvena, reikia išeiti, kol, kaip sakote, nepradėjo griūti, pelyti. Tokie jau teatro gyvenimo dėsniai, kad kas 7-10 metų kartojasi pakilimai ir nuopuoliai, - reikia skinti gėlę, kol ji žydi.

Išvažiuot, visada iš Lietuvos išvažiuoju su grauduliu. Kazimiera Kymantaitė kažkada mane įvardino kaip sutemų ir liūdesio režisierių. Tas liūdesys lydi mane visada ir visur. Gyvenimas teatre išvis vyksta tamsoje: salė be langų, scena be langų, - viskas juoda tamsu, - tiktai teatrinės šviesos, tiktai iliuminacijos, o išėjęs iš teatro vėlgi nei saulės nematai, nei dangaus, nes juos užstoja Maskvos namai ir sienos. Bet tik tamsoje būdamas gali galvoti apie šviesą, kaip ir kenčiantis nelaimėje žmogus svajoti apie laimę.

- Ar Jurijus Butusovas, jūsų valia tapęs J.Vachtangovo teatro vyr. režisieriumi, nėra vienas iš jūsų atsitraukimo ženklų?

- Įspėjote. Žinoma, čia šiokia tokia audra kilo, ir dar tebetvyro įtampa ir abejonės, bet aš noriu palengva įvesti jį į teatrą, aš jį, atrodo, jaučiu ir suprantu, jis man atrodo turbūt geriausias įpėdinis, jei taip galima pasakyt, arba tęsėjas, arba kūrėjas, visiškai kito galbūt teatro, bet jo teatrinė kalba man artima, suvokiama ir jį labai myli jaunimas.

Vyresnės kartos aktoriai nesupranta šito mano sprendimo, laiko jį tarytum svetimu. O ką, sakau, aš labai buvau savas, kai atėjau? Buvo įvairių peripetijų, bet laikas glosto, laikas klosto, - nereikia kreipti dėmesio į įvairias nuomones, intrigas, reikia užsispyrusiai kantriai toliau dirbt.

- Funkcionieriams jau nebekliūva, kad nestatote šiuolaikinių rusų pjesių?

- Jau atlėgo šita banga. Čia tas pats, kaip barti Lietuvos režisierius, kad nestato šiuolaikinių lietuviškų pjesių. Statom, jeigu turim, ir statysim. Mes jų laukiam, nes kiekvienas laikmetis savo pjeses, savo kūrinius diktuoja. Man smagu, kad mūsų Mažasis teatras atsiliepia į lietuvių literatūros klasiką, Vaižgantą, Žemaitę, kalbu apie Gabrielę (Tuminaitę - aut. past.), man buvo labai įdomūs darbai ir aktorių, ir režisūros atžvilgiu, jaučiu tarsi ir pasididžiavimą, džiaugiuosi jos kaip režisierės branda ir jau galiu ją laikinai pavogti iš Lietuvos, ir drąsiai siūlyti statyti teatro namus gal kitose šalyse, Europoje ar Azijoje, kur visada lietuvių režisierius vertina ir visada paklausia: kas jūs tokie, iš kur pas jus tiek daug gerų režisierių?..

- Nenorit pabandyti atsakyti?

- Aš manau, iš pagonystės. Iš ryšio su žeme, su ąžuolais, akmenimis. Todėl mes ir pažįstame gyvenimą, ir jaučiame jo šaknis, ir transformuojame tą gylį į poeziją. Lietuviška natūra poetizuot, lietuviai - visi poetai.

- Kaip reaguojate į pasakymą, neva R.Tuminas turi būti dėkingas Rusijai, išgarsinusiai jį pasaulyje?

- Nesąmonė. Čia rusų propaganda. Nei išgarsėjau, nei manau garsėt, aš tiesiog režisierius. Aš nedidelis Lietuvos žmogus.

- Ir ko gero, labai kuklus.

Kalbino Danutė Šepetytė.

Susiję

Rimas Tuminas 7051286996709617057

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-01-21 12:32

    Kokia čia naujiena aktoriams, visas gyvenimas kas yra?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-01-21 13:45

    Apie „pilnas kavines“ pasakyta su neslepiama pagieža ir nemeile žmonėms.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-01-21 14:10

      Kad kaip tik su didele atjauta tiems, kurie į tas kavines negali patekti.

      Panaikinti
  3. Nikita Dvasingovskis iš Sankt Leningrado2019-01-21 16:37

    Tikiu, kad jis ten viską režisuoja gerai, ir dvasingai, ir t.t., bet vis dėlto tokiai svetainei kaip Pro Patria reikėtų laikytis šiek tiek atokiau nuo rusofilijos.

    Tik nepradėkit dabar skalyti kaip Dostojevskio idiotai, kad menas ir politika nesusiję ar kažką ten. Susiję dar ir kaip, ir nėr čia ko myžčioti į gulbių ežerą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nagi, papasakokite, tamstele, kur čia rusofiliją matote - pageidautina, su citatomis.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-01-21 18:42

      Nikitos Dvasingovskio komentaras teisingas.

      Panaikinti
    3. Pasikartosiu - kur to teisingumo įrodymai? ;)

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-01-21 20:23

      Pa(si)pildysiu:
      Kodėl tinklalapyje ProPatria, kuris šiaipjau nėra teatro apžvalgos tinklalapis, iš visų teatrų režisierių - interviu būtent su Maskvoje dirbančiu R.Tuminu? Iškart pasakysiu, kad R.Tumino idėja statyti spektaklius su garbaus amžiaus aktoriais, kuriems sunku susirasti darbo, pelnė jam (ir pagrįstai) dideles Rusios visuomenės simpatijas; šį pavyzdį galėtų perimti ir Lietuvos režisieriai, tačiau interviu apie tai - nei žodžio.
      Ir jeigu R.Tuminas, kurio ,,Maskarado'' premjerą mačiau akademiniame teatre - pripažįstu, absoliutus šedevras, ne be reikalo šis spektaklis pelnė šlovę tiek visoje Europoje, tiek ir Rusijoje - po šio spektaklio rinkosi tarp Lietuvos ir Rusijos, jis pasirinko Rusiją, tokiu atveju tai šiek tiek disonuoja su tinklalapio pavadinimu - tikrai nebūtina žodžius Pro Patria papildomai versti iš lotynų kalbos.
      Ar ProPatria buvo interviu su režisieriumi A.Latėnu (jo spektaklis ,,Mažvydas'' - puikus darbas) ir jo teatrinę veiklą bei šiandiennės situacijos apžvalgą?
      Pagaliau yra ir kitų jaunų lietuvių teatralų bei perpspektyvių menininkų - su visa pagarba, gerb. režisieriau R.Tuminai, kadangi Jūs išvykote iš Lietuvos, nors turėjote čia visas sąlygas gyventi ir kurti - tad yra teisinga kaip prioritetus teigti Lietuvos nacionalinio meno kūrėjus.

      Panaikinti
    5. Nikita Dvasingovskis2019-01-21 20:33

      Na, tas žmogus 1) Rusijoje režisuoja rusiškus spektaklius rusams apie Rusiją rusų kalba; gyvendamas Lietuvoje irgi režisuodavo rusiškas pjeses; 2) apie Lietuvą kalba žodžiais „tūkstančių tūkstančiai gyvena žemiau skurdo ribos“, „biedna valstybė“, kuri „nori susitapatinti su Europa“, bet „visa tai imitacija, o realiai gyvename vos vos“; 3) tai, kas susiję su Rusija, pasak jo „klesti, aukso amžiuje gyvena“. Pats Putinas už tokius žodžius galėtų tėviškai per petį patapšnoti.

      Ir apskritai, jeigu būtų surežisavęs kažką tikrai tarptautinio masto (na, nebūtinai Žiedų Valdovą), tada pagirčiau. O tos dėdės Vanios, tetos Mašos, su lokiais ar be lokių, tai žinot. Ir visa tai spausdina Pro Patria, o po to stebisi, kai oponentai daro kokias nors užuominas.

      Panaikinti
    6. Ultrakrikscionis2019-01-21 21:16

      Oho. Nezinojau, kad respublika ir propatrija yra ruskiu projektas.

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2019-01-21 22:09

      Gerb. Nikita, šį kartą papildyčiau Jus: jeigu kalbate apie tarptautinio masto režisūrinį darbą, tai būtų tas pats ,,Maskaradas''- nežinua, kokio buvo te amžiaus, kuomet buvo šio spektaklio permjera, tačiau patikėkite, apie jį plačiai rašė ir Europos spauda.
      Kalbant apie dėdes Vanias ir vyšnių sodus, atmeskime Mašas su lokiais - tai nesugretinami dalykai, ir bandau įsivaizduoti režisierių, kuris ,,Žiedų Valdovą'' - beje, labai stambaus plano veikalą - gebėtų sukoncentruoti į teatro pjesę ir tuo pačiu spektaklį.
      Į pasaulio dramaturgijos, literatūros ir teatro aukso fondą tautos įneša savo kūrybinį indėlį jau trečią tūkstantmetį nuo Sofoklio iki Yves Jamiaque. Esmė yra tai, kad, kaip Jūs teisingai pastebėjote, ProPatria yra skirta Lietuvos jaunajai kartai, todėl yra ypač svarbu kip tik tokiame intelektualinių diskusijų tinklalapyje atskirti grūdus nuo pelų, ir jei tinklalapyje dar atsiras ir meno apžvalgos skyrius, tuomet prioritetai turi būti teikiami Lietuvos nacionaliniam menui ir jo kūrėjams.

      Panaikinti
    8. Nikita Dvasingovskis2019-01-21 22:26

      Gerb. Anonimiškas,

      na, Jūsų patikslinimai tikrai tikslūs :) Ir beje, juk ir Karabasiaus brolis Rusijoj dirba režisierium. Kokio tiksliai Vachtangovo, ar Dvasingašvilio, nežinau, bet rimtai, netgi kažkokią esą žiauriai kietą Rusijos premiją yra gavęs, kuri dabar Naisių muziejuje padėta, o brolis Karabasovas ją visiem rodo ir pasakoja. Nejuokauju, per televizorių rodė. Taigi, gal ir apie jį parašykim, ką, Pro Patria?

      Panaikinti
    9. Anonimiškas2019-01-21 23:02

      Gerb. Nikita,

      Tikėkimės, kad apie Karbo giminę ProPatria tikrai nerašys - jau šito straipsnio pakanka per akis. Premijos premijomis, muziejai muziejais, tačiau apie kokius nors išskirtinius Karabasiaus Antrojo talentus nieko neirdėti - rimtas darbas tikrai būtų atkreipęs teatro ir kino specialistų dėmesį.
      Taigi, gerb. ProPatria, jeigu jau rašysite meno tema, tuomet, adekvačiai savo pavadinimui - Lietuvos ir lietuvių nacionalinio meno aurotoriai ir kūrėjai.
      Kad būtų tikrai rimta, leiskite priminti vieną E.M Remarko romano ,,Juodasis Obeliskas'' dialogą:
      - Kaip manote, ar kiti žmonės prieš jus nekėlė tokių klausimų?
      - Žinoma, kėlė. Be galo daug žmonių. Ir protingesnių už mane.
      - Aš irgi taip manau.
      - Bet tai man netrukdo irgi juos kelti.
      - Aišku, kad netrukdo. Tiktai kelkite juos visu rimtumu. Abejonė - atvirkščioji tikėjimo pusė.

      Panaikinti
    10. Čia, panašu, vienas iš tų atvejų, kai vatnykai/koloradai gali pirštu parodyti ir pareikšti "va, pažiūrėkit, kuo ta rusofobija pagrįsta!" - ir nelabai bus ką pasakyti. :)
      Bet žiūrim iš eilės (čia apie "2019-01-21 20:33" komentarą, nes ten išdėstyti argumentai):
      1) Nėra labai sunku pasižiūrėti režisuotų spektaklių sąrašą. Vienintelis priekaištas galėtų būti nebent terliojimasis su ivaškevičiaus vėmalais.
      2) Čia kažkaip prorusiškumą turėtų įrodyti, ar kaip? ;)
      3) visiškas nusišnekėjimas - jis kalbėjo apie konkretaus teatro konkretų gyvavimo laikotarpį.
      O dabar - DAR KARTĄ: ką tokio "prorusiško" Tumėnas pasakė?
      P.S. Priminsiu, kad Pro Patria puslapio specializacija nėra teatro ar šiaip menininkų pasisakymų apžvalga, ir jie paskelbė tą Respublikoje pasirodžiusį tekstą dėl jame aptariamų Lietuvos, o ne Rusijos teatro aktualijų. Neabejoju, kad jei A. Latėnas pasakys ką nors "į temą", jo interviu irgi bus paskelbtas (arba, jei apie tokį žinote, praneškite Pro Patria redakcijai - manau, tikrai paskelbs).

      Panaikinti
    11. Nikita Dvasingovskis2019-01-21 23:32

      Tai va dėl to, kad nei vatnikai/koloradai neturėtų ką pasakyti (nors paprastai nieko jie patys ir nesako, tik rašo, kas jiems pamainos viršininko nurodyta), nei tautininkams nebūtų dėl ko abejoti ar piktintis, ir siūlau Pro Patria svetainei susilaikyti nuo tokių straipsnių.

      Beje, čia jau kita tema, bet man būtų įdomi Jūsų, ponas Pikc, nuomonė apie Avižienio laidas „Iš savo varpinės“. Kaip jas vertinate? Daug kam kelia nepasitikėjimą laidos vedėjo rusiškas akcentas (kurį, beje, kiek atsveria Avižienio smetoniškai-amerikoniškas).

      Panaikinti
    12. Anonimiškas2019-01-21 23:32

      Šiaip įspūdis, kad R.Tuminas ketintų grįžti į Lietuvą - ką gi, tai suprantama. Straipsnyje nematyti, kad būtų kalbama apie Lietuvos teatro problematiką.
      Be to, iškiliausią savo režisūrinį kūrinį, kuris ir pelnė didžiausią šlovę, R.Tuminas sukūrė ne Maskvoje, o kaip tik Vilniuje - ir negirdėti, kad R,Tuminas būtų sukūręs kažą nors geresnio.
      Tiesa, R.Tuminui per petį Putinas ir yra paplekšnojęs - tam netgi nuejo į užkulisius ir ten susirado R.Tuminą.

      Štai vienas interiu su A.Latėnu: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/5775/kurybos-metas-aktorius-ir-rezisierius-a-latenas

      O A.Latėnas yra kuklus ir santūrus žmogus, todėl būtų geriausia pakalbinti jį patį ProPatria kaip tik galėtų pakalbinti režisierių A.Latėną šiandienos sampratų ir vertybių suvokimo kontekste - nei trupučio neabejoju, kad interviu bus tikrai labai įdomus.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2019-01-21 22:05

    Nei juoktis, nei verkti: „Nesąmonė. Čia rusų propaganda. Nei išgarsėjau, nei manau garsėt, aš tiesiog režisierius. Aš nedidelis Lietuvos žmogus.“ Kalbėjimas už visus, vinguriavimas, verkšlenimai, subtiliai persunkti propaganda.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2019-01-22 02:22

    Na, po ilgesnio laiko grįžus Lietuvon, būtent baisus skurdas ir padarė didžiausią įspūdį, visa tai kas dešimtmečius rodėsi normalu ir įprasta po gero dešimtmečio ,deja, pasirodė nutrinta ir akis badančiu. Čia Lietuvoje, o Vilniuje didžiausia skurdo išraiška pasirodė agresyvūs grafyčiai. Visai sutinku su R.Tuminu dėl imitacijos...

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2019-01-22 11:00

    Rusai pribloškė R. Tuminą – režisierius tokio siurprizo nesitikėjo https://www.youtube.com/watch?time_continue=12&v=gk1XjZNTFqA
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/.../rusai-pribloske-r-tumina...

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2019-01-22 11:03

    Pritariu Rimui.Teisingai parasyta! Susireiksmine mes vargsai!

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2019-01-22 11:27

    Nikita Dvasingovskis pats yra konservatnikas ir lanzberginiu subinlaizys.Nenustebciau ,kad cia kokio lanzbergiuko - anuko rasliava.Jis taip megsta rasyti ,nekarta isryskintas. Dvasios ubagai nuskurdino Lietuva,isvare vergus elgetauti po europa,o patys prisigrobe valstybes turto ja valdo.Praplove jaunimeliui smegenys ir stumia Lietuva i kara.Nori musu jaunima paversti karo mesa.Duokit tik ginklus zmonem ir paziuresit i kuria pusia jie bus nukreipti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nikita Dvasingovskis2019-01-22 12:56

      Prajuokinot tamsta. Mane kažkas palaikė Anūku? :D

      Aš tik paprastas, kuklus, dvasingas režisierius iš Sankt Leningrado, Vachtango Dvasingašvilio vardo teatro :) Dabar režisuoju nemirtingąją Fiodoro Tumino pjesę „Dėdė Vania ir lokys“ :)

      Panaikinti
    2. Taip, stilius tikrai konservatnyko - bukai-fanatiškas: "prorusiškas - nes AŠ teip pasakeu!". Įrodymai? Kokie dar įrodymai?! Nerašykit, ir viskas! Nes prorusiškas! Vat! Vysy če rusū agentai! Adnaznačnai! :)
      Iškart sakau, kad nesu gerai susipažinęs su Tumino pažiūromis, bet jau užkniso konservatnykų įprotis mėtytis kaltinimais be įrodymų, todėl jeigu jau pradėjote skalyti apie "prosusiškumą" - tai įrodymus ant stalo arba STFU. Standartinis konservatnykų fanatikų ėjimas - "mias apskialbem rusū agentajs - o daba yrodinekit, kad jus ne tokie!" Ne, vatnykų atmainos - tai JŪS įrodinėkite - arba, kaip sakyta, STFU. Capisce?
      Ir taip - šita fauna tikrai yra aukso kasykla vatnykams/koloradams (ir tų pačių rusų propagandistams), nes tie su labai konkrečiais pavyzdžiais gali postringauti, kad "prieš rasieją tik visokie nupušę patriotais apsišaukę fanatikai eina".

      Panaikinti
  9. Anonimiškas2019-02-10 16:32

    Manau,kad R.Tuminas ,kalbėdamas apie"pilnas kavines" ir kalbėjo perkeltine prasme.Taip,jeigu jau "pilnos kavinės" ,būtų suprantamos tiesiogine prasme.Nieko gera,kai kavines pildo dauguma tų,kurie dėl įvaizdžio ten palieka pakutinius skatikus,norėdami "įsipiešti" į įvaizdžio imidža.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Anonimiškas2019-02-10 16:45

    Na,prie ko čia "konservatnykai"?Čia komentavo kažkoks fanatikas,kuriam vien jau rusų literatūros klasika sukelia priepuolį.O jūs,PIKC,kažkaip viską supainiojate ir puolate priklausomai nuo to,kaip jums rodosi.Nurimkit,konservatnykai nieko nepuldinėja,puldinėja tik fanatikai.Beja,nepriklausau nei gandriniams,nei konservatnykams-fas!

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item