Čikagoje paminėtas 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimas

Aidas.us nuotr. aidas.us Sausio 13 – tosios datą garbingai minime kasmet. Tai kruvinomis aukomis pažymėta Lietuvos Nepriklausomybės...

Aidas.us nuotr.

Sausio 13 – tosios datą garbingai minime kasmet. Tai kruvinomis aukomis pažymėta Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo diena. Kiek giliau užmarštin yra nustumta dar viena didi ir Lietuvai ne ką mažiau svarbi istorinė data – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena, kitaip Klaipėdos krašto sukilimas įvykęs 1923 m. sausio 15 d. Norėdami išsaugoti istorinę atmintį Lietuvos Šaulių Sąjunga išeivijoje kartu su Tėviškės parapija sausio 20 d., sekmadienį sukvietė visus lietuvių bendruomenės narius garbingai prisiminti ir paminėti šią datą.

Garbingai Klaipėdos sukilimo datai paminėti, buvo skaitoma renginio prelegento Dr. Roberto Vito trumpa paskaita apie Tilžės aktą, kuris davė pradžią judėjimui už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą, o vėliau ir Klaipėdos krašto sukilimą. Mažoji Lietuva – tai Prūsijos etnografinė vietovė, kurioje gyveno mažlietuviai arba lietuvninkai.

Klaipėdos kraštas Lietuvai priklausė nuo 1923 m. iki 1939 m. ir nuo II Pasaulinio karo pabaigos, 1945 m. iki dabar. Pasak mokslų daktaro, šiandiena tik maža dalis Mažosios Lietuvos priklauso Lietuvai, o didžioji jos dalis priklauso Rusijos Kaliningrado apskričiai.

Pranešėjas tikėjosi, jog vieną dieną ši padėtis pasikeis ir visa Mažoji Lietuva priklausys Lietuvai. Tilžė skirtingu laiku buvo pristatoma įvairiai – dabar tai Sovetskas rusų kalba, vokiečių kalba buvęs Tilsit miestas. Tilžė, pasak R. Vito, buvo ypač svarbi spaudos draudimo metais. Kaip žinoma, nuo 1864 m iki 1904 m. Lietuvoje buvo draudžiama leisti spaudą lotyniškomis raidėmis. Kadangi Tilžė buvo caro neokupuotas miestas, joje buvo spausdinamos lietuviškos knygos ir periodika. Knygnešiai rizikuodami savo gyvybėmis nešė spaudą iš Tilžės, Mažosios Lietuvos į Lietuvos teritoriją. Ne vienas už tai buvo sugautas ir kalintas, tardomas ar nužudytas. 

Prieš Tilžės aktą, 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas – Tilžės aktas – šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos Nepriklausomybės aktui.  24-ių Tilžės akto signatarų pasirašytame dokumente buvo skelbiama daugumos krašto gyventojų valia: „Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos.“ Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys: J.Vanagaitis, M.Deivikas, M.Banaitis, K.Kuipelis, J.Lėbartas, J.Gronavas, M.Mačiulis, J.Juška, V.Gailius, A.Smalakys, M.Lymantas, D.Kalniškis, E.Jagomastas, L.Deivikas, E.Bendikas, M.Klečkus, M.Jankus, K.Paura, F.Sūbaitis, J.Arnašius, J.Užpurvis, M.Reidys, V.Didžys, J.Margis. Kai kurie Tilžės aktus pasirašę signatarai rizikavo – buvo persekiojami ir kalėjo. Dėl Vokietijos pralaimėjimo I Pasauliniame kare 1919 m. buvo pasirašyta Versalio taikos sutartimi, kuria Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos Reicho ir laikinai perduotas valstybių nugalėtojų žiniai.

Lietuvai Klaipėda dar nebuvo perduota dėl vokiečių protestų, taip pat dėl to, kad Lietuva, turėjusi teritorinių ginčų su Lenkija, Kadangi Lietuva dar nebuvo pripažinta didžiųjų valstybių ir dėl vokiečių protestų ir ginčų su Lenkija, Klaipėda nebuvo perduota Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybė pradėjo organizuoti sukilimą Klaipėdos krašte, kurio vadu tapo Jonas Polovinskas-Budrys.

1923 metų sausio 15 d. apie 1500 sukilime dalyvavusių Lietuvos kariuomenės karių bei Šaulių sąjungos narių ir padedant rėmėjų iš Mažosios Lietuvos, užėmė Klaipėdos miestą.

Tą dieną žuvo 12 lietuvių kovotojų, aštuoni kariai ir keturi šauliai: kapitonas Eduardas Noreika, leitenantas Viktoras Burokevičius, kariūnas Vincas Stašelis, eiliniai Vincas Vilkas, Jonas Simonavičius, Adolfas Viliūnas, Povilas Trinkūnas, Jonas Petkus, šauliai Flioras Lukšys, Algirdas Jasaitis, Antanas Ubavičius, Jonas Pleštys. Dar vienas sukilimo dalyvis Andrius Martus Martusevičius mirė persišaldęs sausio 19 dieną.

Vieni iš ypatingai garbingų Lietuvos Šaulių Sąjungai išeivijoje šaulių yra Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius majoras Jonas Šimkus ir Klaipėdos sukilimo dalyvis, aktyviai kovojęs už Klaipėdos atgavimą, lietuvis, gyvenęs JAV – Andrius Martus-Martusevičius. 1895 m. jis atvyko į JAV, dirbo anglių kasykloje, tarnavo Ilinojaus 4-ajame pulke, buvo karo veteranas, aktyviai dalyvavo užjūrio lietuvių visuomeninėje veikloje, o grįžęs į Tėvynę tapo sukilimo savanoriu. Jis buvo išrinktas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu. Pasak Ernesto Lukoševičiaus, LŠSI Centro valdybos nario, Tilžės aktas buvo pasirašytas 6 kopijomis, tačiau originalas iki šiol nėra atrastas. Šimtmečio proga LŠSI išleido Tilžės akto medalius.

Pirmąjį medalį yra pažadėta įteikti tam, kuris atras Tilžės akto originalą, teigė LŠSI Centro valdybos narys E. Lukoševičius. Minėjimo pabaigoje vienas iš LŠSI narių Vytautas Jurevičius pasveikino antrai kadencijai išrinktą LŠSI vadą Julių Butkų įteikdamas Benedikto Trakimo knygą, taip pat Klaipėdos savanorio sukilimo ženklais už visuomeninę veiklą ir vaikų ugdymą buvo apdovanoti kunigas L. Miliauskas ir mokslų daktaras Robertas Vitas – už istorinės atminties puoselėjimą.

Parengė „Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė.

logotype

Susiję

Istorijos politika 762408344246356776

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item