Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Dievo ieškojimas ir nuo jo bėgimas

Evangelistas Matas pasakoja apie gimusiojo žydų Karaliaus ieškančius Rytų išminčius. Ties panašu, kad Rytų išminčiai buvo iš Persijos atk...

Evangelistas Matas pasakoja apie gimusiojo žydų Karaliaus ieškančius Rytų išminčius. Ties panašu, kad Rytų išminčiai buvo iš Persijos atkeliavę Zaratustros mokiniai. Persijoje buvo paplitęs Zaratustros mokymas apie gėrio ir blogio kovą, kurią gėrio naudai nulems pasirodęs gelbėtojas. Išminčiai, dar vadinami magais, buvo įtakinga persų imperijos žmonių grupė. Jie nebuvo burtininkai ar astrologai, bet ištikimi Zaratusros mokiniai ir Avestos mokslo skleidėjai, kuriems buvo gerai pažįstamas judaizmas ir Izraelyje laukiamas karalius – gelbėtojas.

Išminčiai, kaip anuomet buvo įprasta, tyrinėjo žvaigždes, ir buvo įsitikinę, kad gimus laukiamam gelbėtojui danguje pasirodysianti jo žvaigždė. Pamatę naujai pasirodžiusią ryškią žvaigždę jie suprato, kad žydų žemėje gimė lauktasis karalius. Išminčiai leidosi į tolimą ir sunkią kelionę pagerbti gimusį karalių, nes negalėjo likti didelio įvykio tik pasyvūs stebėtojai.

Evangelistas Matas pastebi, kad Jeruzalėje išminčiams teiraujantis, kur yra gimęs žydų karalius, išsigando ne tik karalius Erodas, bet ir visi Jeruzalės žmonės. Jie gerai pažinojo žiaurų karalių Erodą, jau spėjusį nužudyti net du savo sūnus. Jeruzalės gyventojai nusigando, nes žinojo, kad Erodas ieškos to gimusio karaliaus, kad galėtų jį pašalinti, kaip tai padarė su savo sūnumis.

Erodas buvo ne tik žiaurus, bet ir klastingas; jis patarė išminčiams rasti gimusį karalių, jį pagarbinti ir jam pranešti, kad ir jis galėtų padaryti tą patį. Galime įsivaizduoti Erodo įtūžį, kai jis sužinojo, jog magai nepranešę jam apie gimusį karalių kitu keliu iškeliavo į savo šalį. Tuomet tironas Betliejaus apylinkėse suruošė neeilines kūdikių žudynes.

Dievo žodis Kristaus Apsireiškimo šventėje mums primena kelis svarbius dalykus. Visų pirma, Dievo reikia ieškoti ir jo ieškant nugalėti visas iškylančias kliūtis. Antra, kas Dievo ieško, tas jį ir suranda; nesuranda tik Dievo neieškantieji ir nuo jo bėgantieji žmonės.

Nors mes gyvename labai sekuliarioje visuomenėje, bet daugelis žmonių Dievo ieško ir jį suranda. Dievo ieškančių žmonių turėjome ne tik praeityje, jų turime ir šiandien.

Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, mes girdėjome vardus daugelio žymių lietuvių, kovojusių už Lietuvos laisvę ir kūrusių jos ateitį. Su mažomis išimtimis tai buvo Dievą suradę žmonės.

Tačiau kai kuriems Dievo ieškotojams pritrūksta ryžto nugalėti kliūtis ir jie lieka susipainioję įvairiuose prietaruose, tarp kurių ne paskutinę vietą užima atkurti bandoma pagonybė.

Pats tragiškiausias atvejis yra tuomet, kai žmogus pradeda Dievo bijoti ir nuo jo bėgti. Tai dažniausiai nutinka, kai žmogaus gyvenime atsiranda daug nuodėmių, ypač jei nuodėmės yra sunkios, tuomet jos tiesiog verčia žmogų bėgti nuo Dievo. O kad bėgimas nuo Dievo neatrodytų negarbingas, dažnai bandoma prisidengti skambiais vardais, kaip antai, pažanga, mokslu ir panašiais vardais.

Dar yra viena kategorija žmonių, kurie nuo Dievo nebėga, bet jo nepasigenda. Jie nepriskiria savęs prie Dievo neigėjų, bet gyvena taip tarsi Dievas neegzistuotų. Tokių žmonių sekuliarioje visuomenėje yra pakankamai daug. Per šventes ar renginius jie gali net ateiti į bažnyčią, bet jų širdyse Dievui vietos beveik nėra. Galbūt kada nors, kai išgyvens kokį nors didelį sukrėtimą, Dievas pasibels į jų širdis ir jie pradės mąstyti apie gyvenimo prasmę ir gyvenimą anapus. Bet kol viskas sekasi, jie plaukia pasroviui ir bando iš šio gyvenimo pasiimti viską, kas lengvai pasiekiama
.
Šiandien švenčiamą šventę liaudiškai vadiname Trijų Karalių švente; iš tikrųjų, tai Kristaus Apsireiškimo šventė. Jėzus Kristus gimė Betliejuje, norėdamas išgelbėti ne tik izraelitus, bet visus žmones; dėl to Dievas įkvėpė pasiryžimą Rytų išminčiams, nepažinojusiems tikrojo Dievo, ieškoti ir surasti Dievą. Dievo žodis kviečia ir kiekvieną iš mūsų pamąstyti apie savo santykį su Dievu: ar jo ieškome ir kiek jį branginame.




Susiję

Sigitas Tamkevičius 5677825996824161864

Rašyti komentarą

  1. Gerbiamas Sigitai, Dievo ieškojimas svetimos tautos verstinėje ir laiko bėgyje iškraipytoje literatūroje yra tas pats kas Baltijos gintaro ieškojimas Negyvojoje jūroje. Jei vis dar ieškote Dievo, tai susiradęs mane galėsite praplėsti savą žvilgsnį. Tikiuosi tuomet kitoje šviesoje nušvis žmonių noras įteisinti senąją mūsų pasaulėžiūrą. Gerbiu kai kurias jūsų mintis, todėl tikiuosi, kad Dievo jūs dar tebeieškot.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-01-08 06:42

      Vis dar nera aisku kur atostogavo vaidilos,kai sovietai Lietuvos piliakalnius lygino,bet Dievo Jezaus tarnas Sigitas zino kuo itikejo

      "Buvo persekiojamas sovietų valdžios institucijų bei specialiųjų tarnybų. 1983 m. gegužės 6 d. kunigo Alfonso Svarinsko teismo metu suimtas ir šešis mėnesius tardytas Vilniaus KGB kalėjime. 1983–1988 m. kalėjo sovietiniuose Permės ir Mordovijos lageriuose. 1988 m. ištremtas į Sibirą, bet po pusės metų paleistas."Wiki)

       Jūs sergėkitės: atidavinės jus teismams, plaks sinagogose, ir jūs turėsite dėl manęs stoti prieš valdytojus ir karalius, kad jiems liudytumėte.  Bet pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija.Mk13-9

      Panaikinti
    2. Anonimiškam:
      1. Žinoti kuo tiki dar nereiškia Dievo pažinimą. Lygiai taip, žinant kad sergi nereiškia, kad jau pasveikai.
      2. Kur buvo sovietmečiu kiti vaidilos? Nežinau. Bent jau aš buvau krikščioniškai auklėjamas vaikas.
      3. Mano tėvai nukentėjo nuo tarybinės valdžio ne ką mažiau, o gal ir daugiau nei gerbiamas arkivyskupas. Bet nei jo nei mano tėvų patirtis su sovietų valdžia neturi kažko esmiško kas padėtų atskirti ar žmogus vis dar šiuo metu ieško Dievo.
      4. Pacituoti kažkieno parašytas mintis daug išminties nereikia. Kur jūsų pačio išmintis? Viliuoisi, kad netiesioginiais kaltinimais ir gasdinimais apsiriboja visos jūsų galimybės.

      Panaikinti
  2. O tai zaratustros išminčiai "atsivertė" ar toliau laimingai garbino Dievą pagal savo papročius?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jei mūsų dienomis - nėra jokio reikalo atsiversti, galima ekumeniškai ateiti, "pagarbinti" ir toliau išpažinti pagonybę, magiją ar zoroastrizmą.
      O šiaip - magai grįžo KITU KELIU, vadinasi, atsivertė.

      Panaikinti
    2. Dėl ekumeniškumo, tai man rodos tas galioja tik tarpe krikščioniškų šakų, bet galiu ir klysti. Chė, galėjo Jėzus ekumeniškai pagarbinti šetoną. BET čia ir esmė, kad ekumeniškumui reikalinga jungtis, šiuo atveju – Dievas. Nesvarbu ar senasis baltų tikėjimas, krikščionybė ar kita, svarbiausia, kad viskas eina Dievop.
      O šiaip tai išminčiai atėjo pagarbinti karaliaus, ne Dievo ir jiems nereikėjo į kažką atsiversti, nes čia ne religijos klausimas. Trys karaliai įtraukti į krikščioniškąją mitologiją, kad paryškinti Jėzaus gimimo didingumą

      Panaikinti
  3. Mt 23, 1–12 „Jie kalba, bet nedaro“

    Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
    „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia,darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
    Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmąsias kėdes sinagogose, mėgsta sveikinimus turgaus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos 'rabi'.
    O jūs nesivadinkite 'rabi', nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.
    Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item