Vytautas Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą

propatria.lt nuotrauka  Sekite autorių Facebook Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir...

propatria.lt nuotrauka 

Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. 

Ši tendencija niekur nedingo. Ir šiandien Lietuvos visuomenė išskirtinai pasitiki Europos Sąjunga. Šiais metais pasitikinčių ES Lietuvoje, pagal eurobarometrą, buvo 66 proc. – visais dešimčia procentų daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. Šie rodikliai leidžia Lietuvos politikams labai drąsiai pasisakyti Europos federalizmo klausimais. Net didžiausios bent deklaratyviai dešiniosios Lietuvos partijos (Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų) kandidatai Europos Parlamento rinkimuose kuo atviriausiai viešai remia gilesnės Europos integracijos idėją ir federalizmą. 

Gilesnė integracija Lietuvoje yra lengvai parduodama politinė prekė, nes suverenaus savęs valdymo tradicijų šalyje nėra, o milžiniškas nusivylimas ir nepasitikėjimas nacionaline valdžia tik kursto viltis, kad geriau tegu už mus sprendžia Briuselis. Šių metų YouGov apklausos aiškiai rodo, kad lietuviai itin nepasitiki valdžios gebėjimu spręsti ekonomines ir kitas problemas. Minėtos Tėvynės Sąjungos buvęs pirmininkas ir kandidatas į Europos Parlamentą neseniai tiesiai pareiškė, kad Lietuva turėtų kuo daugiau savo politikos sričių atiduoti Briuseliui, mat tik tose srityse, kuriose reformų griežtai pareikalauja ES, Lietuvoje įvyksta progresas. Lietuvos politikai patys kursto panieka sau kaip politinei klasei, tuo pačiu visuomenėje vietoje autentiškos savivaldos siekio ugdydami „geresnio“ šeimininko poreikį. 

Visa tai kiek kitaip veikia ES senbuvėse šalyse, iš esmės visoje Europoje į Vakarus nuo „Geležinės uždangos“. Nors paneuropinis elitas senokai žiūri į ES kaip į ideologinį europinės vienybės ir atviros visuomenės projektą, visų šalių visuomenėse įprasta į ES žiūrėti kaip į pragmatinį darinį. Europos Sąjunga sukurta taikai ir gerovei užtikrinti. Ilgainiui ji išsivystė į laisvosios prekybos areną, kurioje užtikrinamos keturios pamatinės judėjimo laisvės. Visa tai naudinga ir atsiperka, tiek donorėms, tiek ES išmokas gaunančioms šalims. Europos Sąjungai kaip ekonominei laisvosios prekybos sąjungai pritaria, ko gero, beveik visa Europa. 

Tačiau sénosios Europos demokratijos, kitaip nei Lietuva, nėra linkusios švaistyti suverenumo. Priešingai, jos įtariai žiūri į viršnacionalinių ES institucijų siūlomą vis gilesnę integraciją. Toks įtarumas pagrįstas – pastaruosius porą raidos dešimtmečių žymėjo vis nauji reguliavimai ir bendrumai, tačiau Europos visuomenės jaučia, kad vis daugiau ir daugiau suverenumo atiduoda mainais į vis mažesnę papildomos integracijos teikiamą naudą. Pasitelkiant ekonominį žodyną, integracijos ribinis naudingas darosi per mažas, kad europiečiai ją remtų. 

Tai buvo visiškai akivaizdu su Brexit. Seniai ir plačiai žinoma, kad Jungtinė Karalystė visada buvo ES kaip laisvos prekybos sąjungos šalininkė, palaikiusi ES plėtrą, bet ne federacijos kūrimą. Britai pasitraukė, tačiau visoje Vakarų Europoje, pagal apklausas, vyrauja ta pati tendencija. Norinčių, kad sprendimo galios būtų grąžintos iš Briuselio į nacionalinius parlamentus yra daugiau, nei norinčių atiduoti dar daugiau suverenumo. Senieji europiečiai linksta į Europos Sąjungos „optimizavimą“. 

Dar daugiau, vis daugiau šalių kyla išstojimo referendumų rizika. Šių metų duomenimis, ES perspektyvas palankiai vertina 37 proc. italų. Jeigu Italijoje vyktų referendumas dėl narystės ES, už pasilikimą balsuotų 48 proc. dalyvių. Nėra daugumos už išstojimą, bet nebėra ir daugumos už pasilikimą. Tas pats matoma ir kitur. E. Macronas britų televizijai pats pasakė, kad jeigu Prancūzija surengtų referendumą dėl narystės ES, jo manymu, dauguma balsuotų už išstojimą. Apklausos rodo, kad jis netoli tiesos – Prancūzijoje už pasilikimą ES balsuotų 46 proc. piliečių. Švedijoje tokiame referendume už pasilikimą balsuotų 49 procentai, Suomijoje – 54 procentai. Šalys, kuriose dauguma gyventojų dar palaiko narystę, šiandien jau yra tapusios eurooptimistėmis. Parama ES nebėra savaime suprantama. 

Visa tai nesunku suprasti. Narystės priešininkai visur pabrėžia, kad jų šalis stojo ne į tokią ES, kad dabartinė Sąjunga neturi daug bendra su ta, į kurią įstojome 2004 metais. Blogiausia, kad joje toliau netyla gilesnės integracijos iniciatyvos. Integracija, kuri atstumia Vakarų europiečius ir negali pagrįsti savo naudingumo, ES lyderių yra pasitelkiama kaip tariama panacėja nuo ES krečiančių krizių. Junckeris savo paskelbtuose ES raidos scenarijuose taip pat daugiausiai kalba apie gilesnę integraciją. Tą palaiko ir Macronas bei Merkel. Tačiau gilesnė integracija kaip trumpalaikis sprendimas, tarkime, euro krizei, ilgojoje perspektyvoje tik gilina pamatinę ES problemą – valstybės atidavė daugiau savarankiškumo nei norėjo ir nei matė naudą atiduoti. 

Čia verta dar sykį prisiminti, kad klausti „ar verta“ yra linkusios ES senbuvės, tuo tarpu naujokės, ypač Baltijos šalys narystės naudą seikėja daugiau egzistencinio išlikimo kategorijomis – ne palaipsniu matavimu, o „arba/arba“ principu. Arba esame, arbe ne. Tai reiškia, kad mūsų kantrybė ES lyderių klaidoms yra artima begalinei, iki pat ribos, kai už narystę blogiau būtų tik Lietuvos praradimas. 

Dėl šios priežasties Europos federalistai, svajojantys apie gilesnę ES integraciją ir Jungtines Europos Valstijas, ilgą laiką galėjo ir vis dar gali sąlyginai ramiai dėstyti savo planus Vidurio Rytų Europos visuomenėms. Kur Vakarų europiečiai sako „stop“, mūsų regiono gyventojai sako „prašom“. Tačiau paskutiniai Europos federalistų viražai nusitaikė nukiršinti ir šį bastioną. Tą jie sėkmingai daro plėtodami Europos kariuomenės idėją. 

„Tikros Europos kariuomenės“ idėja, kaip ją vadina Emanuelis Macronas, Europoje sklando jau seniai. Ne mažiau seniai suprantama, kad tokia kariuomenė Europoje dubliuotų NATO veiklą ir būtų bent šia prasme kliūtis NATO veiklai mūsų žemyne. Neseniai Macronas tiesiai pasakė, kad Europos kariuomenė turėtų būti skirta gintis kaip nuo Rusijos ar Kinijos, taip ir nuo JAV. Nors tai skandalingas teiginys, Angela Merkel jam pritarė. ES lyderiai nuo pat D. Trumpo išrinkimo rodo priešiškumą JAV ir jos politikai. Postmodernios pacifistinės Europos lyderius itin užgavo reikalavimas laikytis NATO įsipareigojimų ir skirti 2 procentus nuo BVP šalies gynybai. Mūsų regiono šalims šis augantis konfliktas yra tiesiog pražūtingas. Juo Europos federalistai, kuriantys Europos kariuomenę, stumia Lietuvą į skausmingą pasirinkimą tarp, viena vertus, Berlyno ir Briuselio, kita vertus, Varšuvos ir Vašingtono. ES statant save kaip alternatyvą NATO, o NATO esant vieninteliu realiu užsienio saugumo garantu, Lietuva priversta rinktis. Protingas pasirinkimas turėtų būti NATO ir JAV pusėje. Tačiau ir Lietuvoje proto ne visada užtenka. Vis dažniau pamatome mūsų užsienio politikos formuotojus stojant į atvirą priešpriešą su JAV. Jie privalėtų elgtis priešingai – daryti viską, kad būtų vienybėje su svarbiausiu savo sąjungininku. Rusijos agresijos atveju, laisva prekyba ir euras Lietuvos neišgelbės. 

Pagaliau reikia pripažinti, kad yra visa eilė norinčiųjų pasinaudoti šiomis įtampomis grynai pragmatiniais tikslais. Lietuvos, o ir kitų Europos šalių visuomenės gyvena tikrame informaciniame kare. Rusija deda dideles pastangas, kad pateiktų save kaip krikščioniškų vertybių ir nacionalinių valstybių principo gynėją postmodernios dekonstrukcijos ardomame Vakarų pasaulyje. Krikščionybė skyrybomis ir abortais garsėjančioje Rusijoje reiškiasi nebent posovietine neapykanta homoseksualams. Tuo tarpu Rusijos pagarba nacionalinės valstybės principui, kuriai parodyti net išrastas „suverenios demokratijos“ terminas, yra absoliučia fiktyvi. Aiškiausiai ta imatyti iš elgesio su suvereniais kaimynais – gruzinų, baltarusių, moldavų ir kitos nacionalinės valstybės yra atakuojamos, okupuojamos jų teritorijos, kišamasi ir destabilizuojami jų režimai. Visa tai yra nacionalizmo priešingybė. Iki šiol toleruojama Krymo okupacija yra ryškiausias to simbolis. Nepaisant viso to, mūsų regioną pasiekia gausi informacija apie Vakarų šalių euroskeptikų naivų flirtą su Kremliumi, apie mainais į Kremliaus finansinę paramą kartojamas propagandines klišes šiame informaciniame kare, netgi paramą Rusijos įvykdytai Krymo okupacijai. Kiek jie teisingi, jie daro gėdą federalizmo priešininkams Europoje. Rusijos agresijos Kryme ir visur kitur teisinimas yra visiška kertinio nacionalizmo principo – tautų apsisprendimo teisės – išdavystė. 

Tuo pačiu metu prieš konservatyvias ir krikščioniškas mūsų regiono šalis atvertas kitas informacinis Vakarų frontas. Tai nematomas frontas. Jo esmė – nuolatinis vaizdavimas, kad senoji Europa, į kurią tiek siekėme sugrįžti, yra negrįžtamai leftistinė, pasidavusi seksualinių mažumų reikalavimams, agresyvaus laicizmo, islamizacijos ir tapatybės praradimo tendencijoms. Lietuvoje nuolat kartojama, kad atvirumas Kitam, tolerancija nuodėmei, moralinis reliatyvizmas yra naujasis europietiškumo turinys. Esą, turime jį perimti, jeigu norime būti tikri europiečiai. Priešingu atveju, likę su savo vertybėmis, esame apšaukiami Kremliaus vertybių gynėjais. 

Abu šie naratyvai – prokremliški dešinieji Vakaruose ir tariamai visuotinai leftistinės bei degradavusios Vakarų visuomenių vertybės – visiems, nebijantiems mąstyti apie Europos ateitį ir problemas, formuoja tiesiog šizofrenišką sąmonę. Jie verčia galvoti, kad Vakarai iš tiesų degradavę, o nacionalinių valstybių ir krikščioniškos moralės sąjungininkų ten nėra – nebent palankūs Rusijai, taigi priešiški Lietuvai. Pasidavę tokiam naratyvui, norintieji išsaugoti vieningą Europą kaip ekonominę sąjungą, visgi neturi kito pasirinkimo, kaip tik pritarti federalistų primetamai darbotvarkei. Jiems primetamas netikras pasirinkimas, kad visi arba esame federacijos šalininkai arba mums apskritai ne pakeliui su vieningąja Europa. 

Tolesnis gyvenimas tokiuose mąstymo spąstuose lems, jog Lietuva ir kitos Baltijos šalys tikriausiai ir toliau – kaip dabar – bus itin pasyvios sprendžiant Europos Sąjungos likimą. Tačiau mums dalyvaujant ar ne, šis klausimas spręsis jau artimiausią dešimtmetį. Nes elitams aklai skatinant integraciją, kurios nebenori Europos visuomenės, Europos Sąjungą galima tik sugriauti. Toks ir būtų blogiausias scenarijus Lietuvai. Kad jo išvengtume, turime visomis išgalėmis pasisakyti prieš tolesnę Europos federalizaciją ir už ES optimizavimą – grįžimą prie ekonominės, o ne politinės Europos Sąjungos. 


Susiję

Vytautas Sinica 4356030594080398414

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-12-05 07:05

    Nemanau , kad taip viskas sudėtingai, geriau peržvelgti masonų programas ir viskas taps aišku, ko siekiama .

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-12-05 10:44

    O kodėl integracija yra blogai? Jeigu ES turės vieną biudžetą, tuomet Lietuva greičiau pasieks vakarų Europos pragyvenimo lygį. Į ES įstojom dėl geresnio gyvenimo, tai kodėl turim tam priešintis, ypač kai mūsų politikai nepajėgūs spręst vidinių problemų?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Prūsai savo laiku "integravosi". Vokiečių nuomone prūsai pasielgė teisingai, pakilo prūsų pragyvenimo lygis, prūsai tapo labau "civilizuotesni' galų gale net atsisakė viduramžių atgyvenos - prūsų kalbos.
      Beje jo - Herkus Mantas irgi buvo nepajėgus spręsti nei "išorinių" nei "vidinių" problemų. Todėl po jo prūsams vadovavo geriausia patirtimi besivadovaujantys ir gebantys problemas spręsti altruistai iš europos. Yra panašumų su niūdienos Lietuva, Tik nė iš tolo neturime Herkaus Manto.
      Integracija yra gėris, tik nacionalistams to neįrodysi. O multikultūrizmas - gėris kvadratu. O tautinių valstybių suverinitetas yra beprasmis dalykas jeigo jo neišeina išmainyti į didesnį pluoštą eurų ar storesnę dešrą...

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-12-05 13:09

      Jūs kalbat apie XXIII amžių lyg tai būtų aktualu. Ar žinote, kad gyvenate XXI? Lietuva įsivedė eurą, bendrą valiutą su kitomis valstybėmis. Tai tik laiko klausimas, kada atsiras bendrasis federacinis ES biudžetas, nes dauguma ekonominių konfliktų, ypač tarp pietų ir vidurio Europos valstybių, kyla būtent dėl bendros valiutos ir panaikintos valiutų fliuktuacijos.
      Visos kalbos apie ES integraciją yra paremtos ekonominiais sprendimais. Jeigu ES nori išlikti, ji turi integruotis. Kitu atveju liksim vieniša, maža valstybė šalia Rusijos.
      Beje, ar nors kartą girdėjote, kad ES uždraustų lietuvių kalbos naudojimą? Ne. Todėl, kad tai yra niekam nenaudinga, o tik nacionalistų paskleista propaganda. Kas liečia multikultūrizmą, tai galite pažiūrėt į Didžiąją Britaniją, kuri yra multikutūrizmo etalonas, nes čia gyvena viso pasaulio žmonės, tačiau savo identiteto ar kalbos ar kultūro ji neprarado, o tik sustiprino ir paskleidė aplink visą pasaulį.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2018-12-05 14:18

    Tautinių valstybių suverenitetas yra beprasmis dalykas jei jo neišeina išmainyti į didesnį pluoštą eurų ar storesnę dešrą...

    AtsakytiPanaikinti
  4. -->> Anonimiškas
    2018-12-05 13:09

    ''Jūs kalbat apie XXIII amžių lyg tai būtų aktualu.'' - taip, aktualu, nes žmonija nesimokydama iš istorijos ir kartoja savo klaidas. Nors filosofai nesutiktų, nes filosofiškai iš istorijos pasimokyti įmanoma sunkiai, vistik gudriajame istorijos prote įmanoma įžvelgti tam tikrus cikliškumus, daugiau ar mažiau pasikartojančius.


    ''...dauguma ekonominių konfliktų, ypač tarp pietų ir vidurio Europos valstybių, kyla būtent dėl bendros valiutos ir panaikintos valiutų fliuktuacijos.'' - bijau, kad šis konfliktas čia suprastas per daug paprastai. Niekaip negaliu sutikti, kad šio konflikto (jei išvis čia ši sąvoka vartotina) priežastis tėra po 2-o PK įsteigto politinio vieneto pinigų politika.

    ''Jeigu ES nori išlikti, ji turi integruotis. Kitu atveju liksim vieniša, maža valstybė šalia Rusijos.'' - Na ne, įmanomas ir kitas šio politinio vieneto išlikimo scenarijus, būtent - be gilesnės integracijos, pseudo-religijos, forsuoto multikultūriškumo ir t.t. Ir vieniša neliksim, turime daug sąjungininkų.

    O paskutinę pastraipą suvis sunku komentuoti nenurodant į stebėtiną anonimiško mąstymo ribotumą. Tai galėjo parašyti tik žmogus, istoriją gebantis suvokti tik kaip datų kratinį. Tarytum išnykusios, ar asimiliuotos ar išnaikintos tautos ar imperijos ar valstybės žlugdavo kažką būtinai uždraudus ar atvirai deklaravus vieną ar kitą ketinimą pateikiant popieriuj su išnašomis, prieš atsirandant veiksmui.

    Etruskas nerimaudamas tiki savo genties baigtinumu, o romėnas džiaugiasi savo valstybės amžinumu, kuriuo net nesugeba suabejoti.

    Taip ir su JK - pirma - jų daug, jie anglosaksai, valdę ir tebevaldantys. Jų asimiliavimasis sunkiai tikėtinas dar ir dėl geografijos. Ir dabar tau įžvalga - Lietuva užsinarkotizavusi ES morfinu prarado trečdalį kūno. Kas čia tokio, sakysi. Naudokimės vakarų praktika. Importuokime žmogiškuosius išteklius, kaip po 2-o pasaulinio darė vakarai - JK iš Pakistano ir Indijos, Vokietija iš Turkijos, Skandinavija - iš Irako ir Irano ir t.t. na o mes iš Ukrainos ar ne? Vienas mažytis skirtumas - Lietuva Kijevo dydžio, IR niekas jų lietuviškai kalbėti nereikalauja. Tuo tarpu vakaruose musulmonai buvo perugdomi vietine dvasia ir ta karta nekėlė jokių problemų; taigi antra :

    sekančios kartos musulmonai jau nebe tokie 'submissive' - kas pasireiškia krikščionių kapojimais ant Londono tilto, padažnėję 'acid attack' (prisiartinimas slapčia ir šliūkštelėjimas rūgšties į veidą), vykstantys Londone kone kiekvieną savaitę (taip dažnai nebuvo net aštuoniasdešimtųjų vidury/pabaigoj skinheadų apogėjuje), sproginėjantys vaikai Mančesteryje, visokie Jihadi Johnai, JK piliečiai, visapusiškai remiantys jų šventąjį karą o ir avantiūrai patys važiuojantys į karštuosius taškus galvų žurnalistams papjaustyt ir jutubėj patransliuot.

    Aš suprantu, daug virškint, bet manau pats tamsta perdėm pacifistine propaganda pamaitintas, kad neįžvelgiate akivaizdžių tamsių debesų tvenkimosi virš Europos dėl grynai kairuoliškų žaidimų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bijau, kad ir neįžvelgs - šitai faunai visas "mąstymas" prasideda ir baigiasi "už lango - dvimpyrmas amžius", o "viartibines nuostatas" puikiai atspindi "Anonimiškas 2018-12-05 14:18" pacituota komentatoriaus "1" reziumė.
      P.S. Kaip teigiamą integracijos pavyzdį pateikti iš eurosajūzo IŠSTOJUSIĄ visokio plauko teroristų "dulkinamą" D. Britaniją, kurios miestuose britai jau tampa mažuma (Londone, Lesteryje, Slau, Lutone - jau tapo, Birmingemas - eilėje) - ką aš žinau... :)

      Panaikinti
    2. Taip, tą ''dvimpyrmo a. sindromą'' buvai pastebėjęs jau anksčiau :) tarp kitko, iki dabar nesulaukiam nuodugnaus išaiškinimo, kas turima tuo omenyje ir kas tuo norima pasakyti.

      Panaikinti
    3. Bijau, kad ir nesulauksim - dėl paprastos priežasties: šita "autoritetū niapripažystačeis" besiskalbianti fauna išgirdo taip leptelint kurį nors savo "guru" (iš kokių nors tapinų, kvietkevičių ar popso "balanėlių" gaujos), priėmė tai kaip neišsemiamos išminties pilną tezę - tai ir kartoja visur. O aiškinti net norėdami neįstengtų - bet ir nenori, nes juk jeigu liberastų "guru" pasakė, reiškia - aksioma, dogma, alfa ir omega. :)

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-12-05 18:48

      Dėl Vokietijos stiprios ekonomikos daugumai pietų Europos valstybių euras yra per aukštai vertinamas valiutų rinkoje, to pasekoje merdi Graikų ir Italų eksportas, ir visa ekonomika. Bendra valiuta be bendro federalinio biudžeto ilgai neišgyvens. Todėl Italija ir net Prancūzija svarsto euro atsisakymo. Europos Sąjungos pirmas prioritetas yra ekonomika, kadangi ji užvirė košę su bendra valiuta ją turi užbaigti federalinių biudžetu. Ar kas nors blogo atsitiktų, kad biudžetas būtų skirstomas ne iš Vilniaus o iš Briuselio? Tikriausiai jokio skirtumo nebūtų.
      Kas liečia kultūrą, tai jau minėjau, kas ES tai nerūpi. Kultūra yra kiekvienos valstybės reikalas.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-12-05 19:00

      Dėl XXI a. Galiu paaiškinti, kad tai metafora, jog mąstyti reikia pasitelkus dabarties kontekstą, o ne viduramžių kuomet lietuviai meldėsi medžiui.
      Gal dar kas nors neaišku?

      Panaikinti
    6. Tik žinoma, tokiais sparčiais žingsniais devynmyliais į rytojų šviesų skriejant reikia nepamiršti ir negandų priežastis išsiaiškint, o tai dažnai aukojama taupant laiką pasekmėms retušuoti, dažniausiai. Paskui žiū ir atsiranda koks kataklizmas netyčia, kai ilgai užspausta ''nelegali'' mintis prasiveržia ekstremaliais būdais. Tada jau nebeišeina žmonijai racionaliai fiskaliniais terminais komunikuoti apie bendrąsias valiutas bei vertybių teikiamas gėrybes.

      Panaikinti
    7. Na, va - "aiškinimas" iš tų pačių "guru" "entelektinio lobyno": "tuo tarpu, kai visa progresyvi žmonija tvirtaj ženge y šviesū homunistiny rytojų, atsiranda reakcijonieriū, gyvenančiū gūdže, tamse viduramžiška praeitimi ir trugdančiū progresui!". Čia liberastų pirmtakų - komunistinių "žengėjų į šviesų rytojų" standartinių lozungų parafrazė, jeigu ką. ;)
      Herr Miuller, kam dar tas priežastis aiškintis? Taigi jeigu kas, kaltininkai aiškūs: retrogradaj-acilikėlei-dešinieji radikalaj-populistaj, o jei nuo "progreso" pasmirdo š..., reiškia, reikia tiesiog daugiau "progreso". Akivaizdus pavyzdys - "multi kulti" fiasko. Prisivežė liberastai negelalų, puolė tiems ant kaklo, skėtė kojas ir murkė apie "toleranciją", o kai tie pradėjo juos sprogdinti ir pjauti, paskelbė, kad kalti netolerantiški dešinieji radikalai, ir kad reikia DAR DAUGIAU nelegalų ir "tolerancijos". Gi ir dabar - mato, kad ta jų "integracija" jų pačių sajūzą ridena velniop - o kokia reakcija? Teisingai - "reike DAR DAUGEU integracijos!" Toks tad tos faunos "mąstymas". O Jūs sakote - "negandų priežastis išsiaiškint". Kur jau ten tokiems! :)

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2018-12-05 23:46

      To Henrikas Mauzeris

      Nėra jokių istorinių pavyzdžių, kad tokios stiprios valstybės kaip Europoje kada nors turėtų bendrą valiutą bet nebuvo kitaip finansiškai susaistytos. Euras yra nepavykęs eksperimentas, kad jį ištaisyti reikia ES integracijos. Visa kita yra tik triukšmas.

      Panaikinti
    9. ''Euras yra nepavykęs eksperimentas, kad jį ištaisyti reikia ES integracijos. Visa kita yra tik triukšmas.''

      Gerbiamieji, štai ta vieta, kai kalbėjau apie mąstymo būdą retušuojant ir sukeliant/nukeliant problemas į ateitį.

      Panaikinti
    10. Ar esate tikras, kad tai MĄSTYMO būdas? ;)
      P.S. Atkreiptinas dėmesys į faktą, kad tas eurofederalistinis fanatikas "užsiciklino" tik ties bendru sajūziniu biudžetu - o juk EUSSR "vizionieriai" siekia KUR KAS daugiau. ;)

      Panaikinti
  5. :) o jei teroro aktai vykdomi nacionalistu ne musulmonu tada OK. Nenoreciau grizti i europa iki 1988, kada teroro aktu buvo ZENKLIAI daugiau. Ir siaip, kokia verte turi tauta per se? Ar ji butina prasmingam ir laimingam gyvenimui? Britai gyvena nutauteje (buvo juk velsai, anglai, skotai, airiai), bet kaskaip nuo to jiems blogiau nera.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Teip - neišnaikinus tautų ir valstybių ir neužtvindžius Europos nelegalais, viską nušluos nacionalistū-teroristū banga! Seubas gi! Ir jo - "kokia verte turi tauta per se"? Nafik reikėjo tiems nacionalistams 1918 m., 1944 m. ir 1990 m. nesamones darit? Butu sau givene nutauteje, ir kaskaip nuo to nebutu buve blogeu. :)
      Na, ir kuo gi tie naujieji "homosajūzikai" (tyčinis kalambūras ;)) nuo senųjų "homosovietikų" skiriasi? ;)

      Panaikinti
    2. Kaip buvo, taip ir yra velsai, anglai, škotai, airiai ir, galimas atvejis, netrukus pamatysime naują tautinį darinį, būtent, nepriklausomą Škotiją. Išvada 'nutautėję' yra nepamatuota ir neatitinka realybės. Nes škotas yra škotas, anglas yra anglas. Tai jums patvirtins kiekvienas anglas arba škotas.

      Panaikinti
    3. "kokia verte turi tauta per se?" citata.
      Kai lietuvis jaučiasi pakankamai "intelektualiai" prakutęs jis tėškia šį klausimą ir netikėtai pats tampa moliu, iš kurio gimsta "naujas" lenkas, vokietis, amerikonas, šiais laikais - norvegas, britas...
      Hipotetiškai o jeigu šį klausimą Izraelyje uždavus žydui...?

      Panaikinti
    4. Henrikai - skotas ir airis reiskia gal mazunele daugiau nei zemaitis. Nepriklausoma Skotija...tam kad jungtus i EU federacija...:)
      Arba - kokia yra Australijos, JAV tautybe? Ten zmones ir be tautos gan gerai verciasi? Kodel EU turetu but kitaip?

      Panaikinti
    5. "Kodel EU turetu but kitaip?"
      Prisiminkim kaip JAV ir Australija kūrėsi. Siūlote Europos tautinėse valstybėse kurti autochtonų ("čiabuvių-indenų") rezervatus, o į atsilaisvinusius plotus ir namus kviesti žmones iš viso pasaulio arba prievarta suvežti nusikaltėlius?
      Kitais žodžiais būti tautiniu mankurtu tai sėkmės raktas?

      Panaikinti
    6. Gluosni, neapsigaukite - JAV yra suvilktiniai, ten buvo didelių problemų sprendžiant universalios kalbos klausimą, bet net ir šaknis ''nusikirtus'' visi savo kilmę prisimena ar tai būtų airiai, lenkai ar italai, tačiau kartu paėmus, jie JAV patriotai, pagarbą atiduoda ''red white and blue'' dvasiai. Tuo tarpu Europoje su tūkstantmečiais besiformavusiomis tautomis to padaryti neįmanoma, tai prieštarauja dėsniams. Juk bandė ir italas, vengras, prancūzas, ir rusas ir vokietis. Ne žmogui pakeisti ką prigimtis sutvarkius. Ir mąstymas, kad mes protingesni negu prieš mus buvę ir šį kartą mums neva pavyks yra naivus - tarytum taip nemąstė prieš mus buvę apie prieš juos buvusius, vis ant to pačio grėblio lipdami.

      Panaikinti
    7. Herr Miuller, aiškinate savaime suprantamus dalykus (galų gale, joks bent kiek mąstantis žmogus diskusijose apie tautas nekiš kolonistų sukurtų valstybių kaip pavyzdžio) - bet, bijau, be jokios naudos: žmogeliui akivaizdžiai makaulėje sukasi užstrigęs "inteeeernacionaaaalas - žmoniiiiijos atgaivaaaaa!" ;)

      Panaikinti
    8. Gerai, sutinku del Jav ir Australijos - kolonijos. Bet Britanija - manau geras EU modelis. Jei laikysim nutautejimo pozymiu kalbos praradima, tai skotai ir visi kiti visiskai nutauto - geilu kalba degradavi iki keliu procentu. Klausimas - ar jiems nuo to blogai? Arba, kad ir mes - zemaiciu kalba lingistiskai yra labiau kalba, o ne tarme. Latgalius, prusus, kursius mes asimiliavom.
      Mano galva tauta geras irankis suburti zmones siekti bendro tikslo, tvarkantis gyvenima. Su EU blogai tai, kad zmones nejaucia esa jos savininkai galintys lemti jos politika.

      Panaikinti
    9. Aha, jei kolonijos kaip pavyzdžiai, kalbant apie tautines valstybes, netinka - pasitelksim nukariautas ir išnykusias gentis. O taip pat škotus (dar galima ir airius) - nes juk itin didelis panašumas su lietuviais, kuriems kalba - esminė tautinės tapatybės dalis. Jau nekalbu apie tai, kad tiek škotai, tiek airiai už savo tautinę nepriklausomybę upes kraujo praliejo. Tikrai, argi blogai būti nukariautiems? Pala, o tai ko mes iš sovietų sajūzo veržėmės? Vienžo, adekvatumas tiesiog fontanais muša! :D
      Ir, be abejo, kaip sėkmės pavyzdį būtina ištraukti tą pačią (pasikartosiu) visokio plauko imigrantų-teroristų "dulkinamą" D. Britaniją, kurios sostinėje (bei kituose miestuose) britai jau tapo mažuma, o mero kėdėje sėdi musulmonas pakistanietis. :)
      Kuo ne šviesi didžiai geidautina ateitis Lietuvai?

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item