Vadinamieji pabėgėliai tampa neliečiamaisiais net Seimui

respublika.lt Netylant diskusijoms apie tai, kiek Seimo narių suprato, už kokį dokumentą balsavo, kai pritarė rezoliucijai dėl Jungti...


Netylant diskusijoms apie tai, kiek Seimo narių suprato, už kokį dokumentą balsavo, kai pritarė rezoliucijai dėl Jungtinių Tautų visuotinio migracijos susitarimo, patyliukais planuojama pritarti kitam dokumentui. Jau už kelių dienų bus svarstomas visuotinis susitarimas dėl pabėgėlių - teisinis dokumentas su konkrečiais įsipareigojimais ir netgi įmokomis.

Tiesa, šis dokumentas, kaip ir susitarimas dėl migracijos, visuomenei pristatomas nebuvo. Ar jis buvo bent išverstas į lietuvių kalbą, stipriai abejotina. Neaišku ir tai, kiek šalies politikų iš viso žino, kad toks susitarimas planuojamas. Kalbintas Remigijus Žemaitaitis sako bandęs įtikinti Seimą, kad naudinga būtų balsuoti matant abiejų susitarimų tekstus, tačiau, pasirodo, kad Parlamentas dalyvauti šiuose procesuose nė neturi teisės. „Pagal Statutą nėra tokios normos, kad mes Seime dėl to turėtume balsuoti. Užsienio reikalų komitetas mandatuoja ministrą, o ministras balsuoja pats. Seimas šiame procese nedalyvauja. Tačiau sekantis žingsnis po migracijos pakto - Ženevoje kitą savaitę vyksiantis balsavimas dėl tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su pabėgėliais. Tačiau, ruošiantis balsuoti už rezoliuciją dėl migracijos, apie susitikimą Ženevoje komitetas nebuvo net informuotas. Kiek suprantu, komitetas iki šiol nežino, kas į šį renginį važiuos“, - sakė R.Žemaitaitis.

Pasak jo, Lietuvai dalyvaujant tokio masto susitarimuose, būtina apie juos informuoti ir visuomenę: „Ministerija neteikia Seimui informacijos apie kiekvieną ministro išvykimą. Tačiau, manau, ministras ar bet kuris Vyriausybės narys, vykdamas į tokius renginius, turėtų informuoti Seimą. Visuomenė turi teisę susipažinti, pasirašant kokį paktą, net jei jis tik rekomendacinio pobūdžio. Ir tas dokumentas visuomenei turi būti pristatytas valstybine kalba. Turi būti rengiamos diskusijos, kaip mes gyvensime artimiausius 20 ar 50 metų po konkretaus pakto ar sutarties. Visuomenei svarbu žinoti, kokią kryptį ateityje turėtų rinktis Europos Sąjunga ir kokia yra mūsų valstybės kryptis.“

Susisiekus su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Juozu Bernatoniu, šis patikino, kad migracijos pakto į lietuvių kalbą versti nebuvo reikalo. „Nežinau, kas komitete neskaito angliškai. Verčiame tik teisės aktus, kurie turi būti valstybine kalba“, - sakė J.Bernatonis. Paklaustas, kaip su tokiais dokumentais susipažinti rinkėjams, turėjo patarimą: „Manau, visiems reikia mokytis. Ar šiuolaikinis žmogus gali nežinoti kitų kalbų, apsiriboti tik lietuvių kalba?“

Pasak J.Bernatonio, neįmanoma įsivaizduoti ir to, kad Lietuva persigalvotų ir atsisakytų pritarti visuotiniam migracijos paktui, dėl kurio Maroke šios savaitės pradžioje balsavo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. „Ministras pakėlė ranką, nejau dabar ją reikia nukirst. Tai nėra teisės aktas, kuris būtų mūsų sistemos dalis, kaip yra sutartys, kurias ratifikuojame Seime. Seime neturėjo vykti net balsavimas, nes jo pritarimo nereikėjo. Kadangi priešininkai iššoko su rezoliucija, tai mūsų komitetas pabandė pateikti tiesą. Du metus apie tai buvo kalbama, bet staiga kažkam tai tapo naujiena“, - kalbėjo J.Bernatonis.

Paklaustas apie Ženevoje vyksiantį susitikimą dėl pabėgėlių, komiteto pirmininkas tiksliai nežinojo, kada tai galėtų įvykti ir kas turėtų ten dalyvauti. Tačiau J.Bernatonis neabejojo, kad dėl pabėgėlių šalys nesiginčys: „Pabėgėlių rezoliucija Jungtinių Tautų sesijoje bus svarstoma gruodžio mėnesį. Matyt, ji bus priimta vienbalsiai. Tai jau bus teisinis aktas, bet nei viena valstybė tam neprieštarauja. Dokumentai, kurie neratifikuojami, nėra privalomi. Kas dalyvaus? Ten yra mūsų ambasadorė. Arba vyks kažkas iš vadovų. Dar nežinau.“

*

Interviu su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariu Žygimantu Pavilioniu:

- Kitą savaitę vyksiančioje Jungtinių Tautų sesijoje bus tariamasi dėl pabėgėlių. Tai bus visiškai atskiras dokumentas ar migracijos pakto dalis?

- Ne, čia tik pradžia ilgo ir nuolatinio darbo. Tame darbe reikia dalyvauti, net jei jis mums ir nepatinka. O yra dalykų, kurie mums nepatinka, pavyzdžiui, per didelės migrantų teisės. Bet yra dalykų, kurie mums patinka, pavyzdžiui, bendras išorinės sienos stiprinimas ar migrantų grąžinimas į jų kilmės šalis. Norint atsirinkti pelus nuo grūdų, reikia aktyviai dalyvauti ir formuoti koaliciją su tais mažiau patenkintais. Mes įgaliojome vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrus, ir mūsų diplomatijos vadovę ieškoti tų partnerių ir kovoti dėl tų interesų.

- Pakartosiu klausimą - susitarimas dėl pabėgėlių bus visiškai atskiras dokumentas, ar migracijos pakto dalis?

- Tas dokumentas bus toliau gilinamas. Kadangi pritrūko aiškumo pirminiame dokumente, pavyzdžiui, kaip atskirti legalią ir nelegalią migraciją, todėl bus toliau gilinamas darbas, aiškinamos kategorijos. Jie nuolatos dabar susitiks, dirbs ir bandys surasti aiškumą. Tikrai nemanau, kad dėl visko sutars.

- Ar galima būtų tą dokumentą dėl pabėgėlių prilyginti poįstatyminiams aktams?

- Toks tęstinis įgyvendinimo projektas ir pats paktas nėra teisiškai privalomas kaip kokia ES teisės norma. Pasakyta, kad valstybės pačios spręs, ką pasirinkti iš to pakto. Su visu pasauliu derėtis bus tikrai nelengva ir, manau, kad dėl daugybės nuostatų mes nesutarsime. O įgyvendinsime tik tai, dėl ko sutarsime. Net jei dėl kažko sutarsime, Lietuva turės teisę atsisakyti kažko. Nes mes aiškiai pasakėme, kad suvereni teisė yra svarbiausia.

- Tas darbas po kelių dienų vyks tik diskutuojant, ar vyks balsavimas, o gal pasirašymas?

- Detalių apie Ženevos susitikimą pasakyti negalėčiau, nes pats jame nedalyvauju. Bet, kaip Seimas, bandysime akylai stebėti. Vidaus reikalų ministras yra pagrindinis derybininkas, jam tenka visa atsakomybė. Kol kas jis mūsų neinformavo, ką jam pasisekė padaryti Maroke. Ministras turėtų grįžti į parlamentą ir mums papasakoti visas detales, tuomet mes diskutuosime ir iš naujo įgaliosime. Bet pirmiausia jis turi atvykti į komitetą.

„Respublikos“ informacija:

„Respublikai“ pasiteiravus Užsienio reikalų ministerijos, kada ir kas ketina vykti į susitarimą dėl pabėgėlių, sužinojome dar keistesnių dalykų. Kaip teigia ministerija, visuotinis paktas dėl pabėgėlių yra Generalinės Asamblėjos rezoliucijos „Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras“ dalis: šia rezoliucija numatoma patvirtinti JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro ataskaitą, kurios dalimi yra ir pakto dėl pabėgėlių tekstas. Šios rezoliucijos priėmimas vyks gruodžio 17 d. Niujorke. Lietuvai darbiniu lygmeniu priimant Generalinės Asamblėjos rezoliucijas įprastai atstovauja Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose atstovas.

Parengė Justina Gafurova.

Susiję

Pažangos ideologija 7961715119665823134
item